Moliūginis kreminio sūrio vyniotinis

Kadangi receptų atsiradimas tinklarašty nuo jų pagaminimo užtrunka nepadoriai ilgai, nemažai produktų sezonas spėja pasibaigt ir jų publikavimas nukeliamas kitiems metams.. Šįkart su moliūgu taip neatsitiks, ne, užtenka jau, kad keli nuostabūs figų receptai pasislėps iki kito sezono.
Taigi. Nenustebau įvairiausių formų ir dydžių moliūgus išvydusi jau rugsėjo mėnesį (labiau sukretė kalėdinis stendas antrą spalio savaitę..). Visuotinė moliūgų psichozė įtraukė ir mane. Tiesą sakant, tiesiog internetinėje erdvėje pasirodė tiek daug skaniai atrodančių receptų su jais, kad neįmanoma neišbandyti.

Nusipirkau monstrą, įvardintą kaip vidutinį (medium) ir maniau, jog bus pats tas 2-3 patiekalams. Klydau: užteko 4iems ir dar 1,5 puodelio tyrės pavidalu atgulė šaldikly.
Iškart viso moliūgo apdoroti nevaliojau: supjausčius kubeliais pusę moliūgėlio ant pirštų nuo peilio įsitaisė nemažos puslės. Likusiai pusei nutariau paieškoti lengvesnių kelių. Ačiūdie, jų yra. Šis metodas aprašo tyrės gamybą, bet juk nebūtina trinti iškepusį moliūgą, galima supjaustyti reikiamo dydžio gabaliukais.
Su moliūgu gaminau šitai (sąrašas nelaimingųjų, kurie nenusipelnė fotosesijos):
* tradicinis risotto su moliūgo gabalėliais, skrudintais šalaviju ir šonine
* pasta su moliūgu, skrudintais lazdyno riešutais ir mėta - laaabai rudeniškas ir jaukus patiekalas, stipriai rekomenduoju išbandyt!
* rudens daržovių ir orzo makaronų casserole - gaila, jog atsiliepimus po apačia, jog tai blankaus skonio patiekalas, pasiskaičiau tik jau pašovusi į orkaitę. Ir iš tikrųjų, jei norėtumėte gaminti, nuo savęs pridėkite pieskonių (karis tiktų puikiai), sūrio, prieš užberiant trupinių ant viršaus nepakenktų įmaišyti kelis kaupinus šaukštus grietinės ar grietinėlės..

Ketvirtasis receptas toks nuvalkiotas internete, kad ir man privalu juo pasidalinti.
Pasigamina greitai, skonis puikus, netgi kalėdinis. Matyt dėl prieskonių, kurie priklausomai nuo sezono gali būti vadinami moliūgų ar obuolių pyrago, meduolių, karšto vyno ar dar bala žino kieno mišiniu. Naudojau atskirus prieskonius, kai kuriuos tryniau šviežiai, pridėjau nuo savęs papildomai.. Grubiai tariant, sukroviau į tešlą viską, kas tinka saldiems kepiniams. Jei neturite konkrečių prieskonių po ranka, tiks ir jau prieš tai minėti mišiniai, kurių parduotuvėj tikrai galima rasti.

Ir pas mane bėdos su vyniotiniais. Gal skardos per mažos, gal tešla kilti persistengia, tačiau biskvitas iškepa per storas ir susukti kelis kartus niekaip nepavyksta. Žinoma, nukenčia tik estetika..
Receptas amerikietiškas, o jie dažnokai persistengia vartodami cukrų ar kukurūzų sirupą, tad cukraus kiekį mažinau (pateiksiu, kiek cukraus dėjau aš, o ne originaliame recepte). Dėl viso pikto tą patį rekomenduoju daryti ir jums: iškart visko nesuberti, o ragauti ir jei norisi, pridėti po to.
 Bet kuriuo atveju, jei ir jūs nežinot kur dėt moliūgą, šis receptas būtent tam ir yra.

Moliūginis kreminio sūrio vyniotinis
8-10 porcijų

* 2 Š. cukraus pudros rankšluosčio pabarstymui
* 3/4 puodelio miltų
* 0,5 arb. š. kepimo miltelių
* 0,5 arb. š. sodos
* 2 arb. š. cinamono
* 0,5 arb. š. malto muskato
* po 0,25 arb. š. maltų gvazdikėlių, kardamono, kvapiųjų pipirų, druskos
* 3 kiaušiniai
* 0,5 puodelio baltojo cukraus
* 2 Š. rudojo cukraus
* 1 arb. š. vanilės esencijos
* 2/3 puodelio nesaldintos moliūgų tyrės (žr. nuorodą tekste aukščiau)

* 225 g kreminio sūrio/varškės (naudojau Philadelphia)
* 2/3 puodelio cukraus pudros
* 6 Š. minkšto, kambario temperatūros sviesto
* 2 Š. klevų sirupo ar medaus

1. Skardą (~45,7 x 25,4 cm) iškloti sviestiniu popieriumi. Didesnio dydžio, nei skarda, švarų virtuvinį rankšluostį tolygiai apibarstyti 2 Š. cukraus pudros.
2. Vidutinio dydžio dubenyje prasijoti miltus, kepimo miltelius, sodą, prieskonius ir druską.
3. Didesniame inde išplakti kiaušinius su cukrumi ir vanile, kol pabals. Įmaišyti moliūgų tyrę.
4. Per kelis kartus miltų mišinį įmaišyti į kiaušinių masę.
5. Tešlą mentelės pagalba tolygiai paskirstyti per visą skardos plotą. Kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 13 min., arba kol tešla paspaudus pirštu bus stangri.
6. Iškepus dar karštą biskvitą atsargiai perkelti ant cukraus pudra pabarstyto rankšluostuko (sviestiniu popieriumi į viršų), nulupti sviestinį popierių ir standžiai susukti į vyniotinį. Palikti atvėsti iki kambario temperatūros ant grotelių.

7. Kol biskvitas vėsta, kreminį sūrį išsukti su visais išvardintais produktais, kol neliks sviesto ar cukraus pudros gumuliukų.

8. Atvėsusį biskvitą išvynioti ir perkelti ant maistinės plėvelės. Visą paviršių (palikti ilgesniąjame krašte porą centimetrų, jog įdaras susukus nepabėgtų lauk) ištepti kreminiu sūriu ir maistinės plėvelės pagalba susukti vyniotinį. Įdėti į šaldytuvą stingti mažiausiai valandai, bet geriausia pernakt.

Šaltinis: http://www.sweetsugarbean.com/

Kakaviniai sausainiai su kakavos pupelėmis

Žinodama, kad greitu metu teks palikti Lietuvą, nusiteikiau nepirkti jokių kruopų, makaronų, cukraus ir viso kito, ką galima padėti į spintelę ir pamiršti amžiams (nebent įsiveisia maistinės kandys, žinoma). Stengiausi sunaudoti akcijų metu prispirktą turtą, kurio būta tikrai nemažai, nes kelis kilogramus vis tiek teko išdalinti ar palikti mamai (nežinau, ką ji veiks su marinuotais graikiniais riešutais, nes ledų, dėl kurių juos pirkau, mama tikrai negamins..). Keletas užsilikusių produktų iškeliavo kartu su manimi, vienas jų - kakavos pupelės.
Dalį jų jau buvau sunaudojusi gamindama biskočius savo vestuvėms, bet antrą kartą gaminti tą patį kažkaip nesmagu, tad radau interneto platybėse šį receptą, kuris manęs nenuvylė ir sausainiai iškepė kaip paveiksliuke :)
Prieš naudojant kakavos pupeles, visų pirma jas reikia nulupti. Paieškojusi informacijos radau paprastą ir veiksmingą būdą - užpilti verdančiu vandeniu ir palikti, kol luobelės išbrinks.
Patys sausainiai gana trapūs ir greitai susivalgo :)

Kakaviniai sausainiai su kakavos pupelėmis
25 sausainiai/ 2 skardos

* gera sauja nuluptų ir susmulkintų kakavos pupelių
* 110 g kambario temperatūros sviesto
* 3/4 stiklinės rudojo cukraus
* 1 kiaušinis
* 1/3 stiklinės karčios kakavos
* 1,5 stiklinės miltų
* žiupsnelis druskos
* 1/4 arb. š. kepimo miltelių

1. Dideliame dubenyje sviestą ištrinti su cukrumi iki purios masės. Įmušti kiaušinį ir gerai išmaišyti.
2. Įsijoti kakavą, suberti kakavos pupeles, išmaišyti.
3. Kitame inde kartu išsijoti miltus, kepimo miltelius ir druską.
4. Miltų mišinį per keltis kartus įmaišyti į sviesto-kiaušinių masę, minkyti, kol gausis vientisa tešla.
5. Rankomis iškočioti ~5 cm storio cilindrą, jį suvynioti į maistinę plėvelę ir įdėti kelioms valandoms į šaldytuvą (arba į šaldiklį, jei skubate), kol tešla sukietės.
6. Sušalusį cilindrą supjaustyti ~0,5 cm riekelėmis. Jas sudėti ant sviestiniu popieriumi išklotos skardos ir kepti apie 8-11 min. iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Iškepus atvėsinti ant grotelių.

Šaltinis: http://www.cloudsmag.eu/

Sausainiai su avokadu ir šokolado gabaliukais

Vakar pagaliau pirmąkart čia pamačiau lietų. Iki tol tuščių vilčių suteikdavo tik laistymo sistema, kuri įsijungia penkioms minutėms 3 val. ryto. Nors mb tvirtino, jog čia lyja trumpai ir nežymiai, papuoliau į visai rimtą liūtį. Ir ji truko visą laiką, kol ėjau namo. Tada pagalvojau, kad gal ne taip stipriai ir pasiilgau to lietaus, ypač, kad skėčio, vykdama į šiuos kraštus nepasiėmiau iš principo. Bet pagaliau pargrįžus į šiltus namus ir užsikaitus arbatos, lietaus barbenimas pasirodė toks graudžiai artimas ir raminantis, kad beliko įsitaisyt su puodeliu bei knyga fotelyje ir pasidžiaugti įsivaizduojamu rudeniu..
O prie rudeniškos arbatos - sausainiai su linkėjimais iš avokadų krašto.
Aš į sviesto pakeitimą avokadu žiūrėjau su dideliu entuziazmu, mb kaip visad burbėjo, jog užsiimu absurdais ir tik švaistau veltui produktus.. Bet ilgametė patirtis rodo: kuo labiau peikia mano siūlomus šedevrus, tuo labiau galutinis rezultatas patinka. Šie sausainiai nebuvo išimtis.
Tiesą sakant, didžiausią nuostabą man sukėlė avokado-cukraus tyrė. Paragavus beliko savęs paklausti: o saldžioji tyre, kur tu buvai visą tą laiką, kai aš troškau gogel-mogel, bet bijodama salmoneliozės, pasitenkindavau kažkuo kitu? Ir iš tikrųjų, avokadas + cukrus = tip top kiaušinių tryniai išsukti su cukrumi. Tik tarkim sveikiau :) Šiaip ne taip susilaikiau ir žalios masės atliko sausainiams.
Jie puikūs. Greitai  ir paprastai pagaminami, o ragautojai vargiai atspės, kuo pakeitėte sviestą, jog kepinukai įgautų žalsvą spalvą.. Ties, aš dar nuo savęs pridėjau gerą saują kapotų pekano riešutų, bet tai tikrai nebūtina, skanu bus ir be jų.

Sausainiai su avokadu ir šokolado gabaliukais
(Išsikepė 2 skardos sausainių)

* 2 stipriai sunokę avokadai
* 2/3 stiklinės rudojo cukraus
* 1 kiaušinis
* 1 a. š. vanilės ekstrakto
* 1 stiklinė miltų
* 1 a. š. kepimo miltelių
* 1/4 arb. š. druskos
* 1 stiklinė šokolado gabaliukų (naudojau kartų juodajį)

1. Išskobtą avokado minkštimą dubenyje išplakti su cukrumi.
2. Įmušti kiaušinį, įpilti vanilės ir išmaišyti.
3. Įsijoti miltus su kepimo milteliais ir druska, gerai išmaišius suberti šokolado gabaliukus ir dar kartą permaišyti tešlą.
4. Sausainius formuoti šaukštais sviestiniu popieriumi išklotoje skardoje ir kepti iki 150 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15-20 min., kol sausainiai lengvai paruduos, o vidus dar bus truputį minkštas.

Šaltinis: http://medejos.blogspot.com/

Sluoksniuotos tešlos pyragėliai su rūkytu šamu

Kažkodėl būtent ketvirtadieniais, kai man būna savaitgalis ir aš einu miegoti popiečio miego, atsibudusi el. pašto dėžutėje randu nemažai nuostabių pasiūlymų, kurie mane pasiekia šio blogo dėka. Ir ten kviečia sudalyvaut, ir kitur ateit.. Bet kodėl viskas vyksta savaitgaliais, kai aš dirbu? :) Tad deja, kad ir kaip noriu visur sudalyvaut, deja.

O vat paskutinįjį ketvirtadienį, kadangi buvo beaujolais nouveau diena (tikiuos, nepamiršot atšvęst ir jūs ?), laiko pasiruošt savo savaitinius pietus nebeliko. Visą savo darbo savait(gal)ę mitau greitai paruošiamu maistu, tad pirmadienį jau negalėjau atitraukti akių nuo receptų... Išsirinkau ir vištą, ir pyragą, ir dar bulvinių blynų dėl pilnos laimės. Višta tikiuos kepsis ketvirtadienį, bulvinius blynus berods nurungė visokie greitai sukramsnojami saldumynai ir suši..
O pyragas parodė, kad mano įgūdžiai virtuvėje labai nusilpę.

Pradžioje viskas ėjosi ok.  Net pagaliau sunaudojau jau spėjusį išsikristalizuoti auksinį sirupą. Tada jau prieš pat pradedant maišyti tešlą, nutariau dar šiek tiek įlįsti į indų spintą.. ir tiesiai ant manęs iš viršutinės lentynos nukrito kepimo skardų rinkinys. Stiklinė forma prieš nusižudydama į grindis, dar nutarė atsispirti nuo mano delnikaulio. Taigi, tešlos sumaišymą teko atidėti dėl generalinio kambario šlavimo.

Jau pilant tešlą ant karamelinių persimonų, suabejojau tešlos tirštumu, bet oh well, taip seniai kepiau kokį pyragą, kad gal tikrai taip turi atrodyt ?

Tik pašovusi kepti prisiminiau, jog specialiai buvau nusipirkusi irisų, kad tas meduolis nebūtų toks nuobodus - norėjau karamelinių gabaliukų jame. Tiek to, pyragas ir taip turėtų būt pakankamai saldus.

Kai po pusvalandžio kepinimosi orkaitėje atėjau patikrinti pyrago, išvydau persimonus ir karamelę, kompaniją, turėjusią tūnot dugne, iškilusią į paviršių. Pagalvojau, kad kažkas ne to. Grįžus dar kartą perskaičiau receptą, mintyse prasukau savo darbo eigą.. Hmmm. Recepte prašo 3/4 stiklinės pieno. Aš supyliau 3/2 :|  Neklauskit kodėl. Kitą kartą pyrago iškepimo lygio tikrinti ėjau tik tada, kai jokie papildomi liudininkai virtuvėje nesisukiojo..

Ir summa summarum, pyragas iškepė skanus ! Labai šlapias, gal šiek tiek žalios tešlos skonio, bet tikrai skanus. Tą išplaukusio persimono dalį suvalgiau pačią pirmą, ir pyragas atrodo veik kaip ir iš tikrųjų turi atrodyt. Bet taip, bulvinių blynų šiandien kepti nebedrįsiu.

Vat. O dabar, deja visiškai, neįdomi dalis. Pavykęs receptas! Gal todėl, kad gamintas prieš 1,5 mėnesio.
Grąžinu skolą - pyragėliai su rūkytu šamu. Paprasta, greita ir nereikia jokių įgūdžių :)

Sluoksniotos tešlos pyragėliai su rūkytu šamu

(Iškepė pilna skarda pyragėlių)
Gaminimas: ~45min.
Kepimas: 20-25 min.

* 2 lakštai sluoksniuotos bemielės tešlos
* 150 g rūkyto šamo
* 1 kietai virtas kiaušinis
* 1 nedidelis svogūnas
* druskos, pipirų, itališkų žolelių, citrinos sulčių, vusterio padažo
* kiaušinio plakinio aptepimui
* sėklų (linų, sezamo, juodgrūdės) ir/ar jūros druskos kristalų papuošimui

1. Atsišildyti sluoksniuotą tešlą.
2. Kietai virtą kiaušinį ir svogūną susmulkinti, gerai išmaišyti su rūkytu šamu.
3. Pridėti druskos, pipirų, citrinos sulčių ir kitų prieskonių pagal skonį.
4. Plonai iškočioti sluoksniuotą tešlą ir su stikline ar kita pjaustymo formele (aš naudojau sausainių formeles) išpjaustyti 2 dydžių apskritimus: ant mažesnio dėti šaukštą įdaro, kraštus aptepti kiaušinio plakiniu, uždengti didesniu apskritimu ir šakute užspausti.
5. Paruoštus pyragėlius išdėlioti kepimo skardoje ant sviestinio popieriaus. Aptepti kiaušinio plakiniu ir apibarstyti norimais priedais.
6. Kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~25 min., kol tešla lengvai apskrus. Valgyti skanu tiek karštus, tiek šaltus.

Plikyti pyragaičiai, įdaryti rūkyto šamo kremu

Ufff. Intensyvus ruduo. Net liūtys, šlapia žolė ir lapais aplipę batai negauna daug dėmesio. Tik šąlančios rankos viešajame transporte ir tie keliasdešimt ar net keli šimtai veidų, besimainantys prieš mane kiekvieną dieną. Gal kartais (labai dažnai kartais) ir būna nuobodu. Netgi ne kartais pasvajoju apie kažkur šalia lekiantį gyvenimą dienos šviesoje, kažkur miesto centre, kuris manęs visai nenori įtraukti.. Bet matyt toks ir yra suaugusio žmogaus pasaulis ?

Pirmi mano pietūs darbe buvo visai neįprasti. Ogi todėl, kad savaitgaliui į mano namus atplaukė ūsuotas katinukas, su kuriuo knibinėjausi visas kelias dienas.. O ko nesuvalgiau, įsimečiau į darbą. Kaip visada, kad ir kur dirbčiau, mano kulinariniai šedevrai nesusilaukia jokio susidomėjimo :) Ir gerai, man daugiau lieka.

Šįkart nutariau pažaisti su rūkytu šamu. Taip, tiesiog rūkytas šamas, su juoda duona, aptepta sviestu, keli rauginti agurkėliai, bokalas kitas šalto alaus.. ech. Taip, tikrai labai skanu. Bet galima sugalvoti ir kažką įmantresnio, kas tiktų ne vien prie alaus, bet ir prie vyno, iškilmingesniam pasisėdėjimui. Toks ir buvo šįkart mano tikslas. Pasidalinsiu pasiekimais, tikiu, skanu ne tik vyrams, bet ir moterims :)

Kremas tinka ne vien pyragaičių įdarui, drąsiai galima tepti tiesiog ant duonos ar panaudoti lietinių įdarui. Net įmaišyti į makaronus ar ant virtų bulvių. Žodžiu, universalu.

Ir pagaliau nugalėjau savo plikytų pyragaičių, gaminamų su sviestu, baimę (ankstesnis bandymas su aliejumi čia). Viskas pavyko puikiai! Tik nebuvo tokie rudi, kaip parduotuviniai. Cukraus matyt vis dar trūksta.

Plikyti pyragaičiai, įdaryti rūkyto šamo kremu

Plikyti pyragaičiai
(man iškepė ~40 vnt. 3,5 cm diametro pyragaičių)
Tešlos užmaišymas: 20-25 min.
Kepimas: 25-35 min. vienai partijai

* 125 mL vandens
* 125 mL pieno
* 100 g sviesto
* 0,5 arb. š. druskos
* 0,75 arb. š. cukraus
* 150 g miltų
* 240 g kiaušinių (man tiek svėrė 4 M dydžio kiaušiniai, bet rekomenduoju pasisverti)

1. Puode užvirinti vandenį, pieną, sviestą, druską ir cukrų. Pavirti apie 1 min. ir nukaisti.
2. Greitai įsijoti visus miltus ir intensyviai maišyti mediniu šaukštu (silikonine mentele), kol pasidarys vientisa masė.
3. Vėl užkaisti ir pastoviai maišant kaitinti apie 1 min., kol tešla atšoks nuo puodo sienelių, atrodys glotni.
4. Tešlą išversti į dubenį ir leisti atvėsti apie 5-10 min., kartais pamaišant, kad tolygiau vėstų.
5. Mušti kiaušinius po vieną, po kiekvieno karto gerai permaišant šaukštu. Tešla turi būti minkšta, švelni ir išlaikyti formą. Jei ji kieta, galima įdėti papildomai dar vieną kiaušinį/dalį jo. Jei tešla pasidaro reikiamo minkštumo nesudėjus visų kiaušinių, geriau likusių ir nebedėti.
6. Sukrėsti tešlą į konditerinį švirkštą ir formuoti kepinius sviestiniu popieriumi išklotoje skardoje. Galima viršų pabarstyti įvairiomis sėklomis arba perliniu cukrumi (saldžiam įdarui).
7. Kepti 20-30 min. iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje (kepimo laikas priklauso nuo kepinių dydžio). Jiems iškepus palikti dar ~5 min. atvėsti orkaitėje pravėrus dureles.
8. Norint įdaryti, atsargiai perpjauti pusiau arba padaryti ertmę dugne.

Rūkyto šamo kremas su kaparėliais
(Įdariau ~25 vnt. pyragaičių)
Gamyba: 20 min.

* 100 g rūkyto šamo mėsos, susmulkintos šakute
* 150 g kreminio sūrio arba švelnaus skonio kreminės varškės
* 30 g kaparėlių, susmulkintų
* 2 Š. petražolių, susmulkintų
* druskos, pipirų, citrinos sulčių

1. Visus ingredientus gerai permaišyti. Paprieskoninti pagal skonį.
2. Sukrėsti į konditerinį švirkštą ir įdaryti pyragaičius.

Šaltiniai:

Plikyti pyragaičiai: The Roux Brothers on Patisserie

Rūkytos žuvies kremas: http://www.foodopera.blogspot.co.nz/

Canelés Bordelais

Iš Paryžiaus ketinau parsivežti gruyere sūrio (nors girdėjau pletkus, jog jo galima rasti ir didesnėse parduotuvėse Lietuvoje, bet pačiai rasti nepavyko), Kirsch likerio ir canélių formą. Sūrio rasti buvo nesunku, Kirsch irgi radau, tik deja vienos rūšies, kuri buvo gana prabangi, tad apsiėjau. Canélių formą išbandyt puoliau jau patį pirmąjį vakarą Lietuvoje..

Originaliam Canelés Bordelais receptui naudojama vanilės lazdelė ir tamsusis romas. Aš nutariau pakeisti kitomis lauktuvėmis iš to pačio Paryžiaus - tonka pupele ir Grand Marnier likeriu.

Pirmą kartą tonka pupelės vardą receptuose aptikau čia. Negaliu tvirtinti, jog tai dažnai naudojamas prieskonis ir buvau nusižiūrėjusi dešimtis receptų su juo, bet kai pamačiau vienoje parduotuvėje šias pupeles, pro šalį praeiti negalėjau. Tai nėra labai populiarus prieskonis, paranojikai amerikiečiai išvis yra uždraudę jas įvešti, nes nemažai antikoaguliacinių preparatų turi kumarino, pagrindinės tonka pupelės chem. medžiagos, darinių (pasijutau tikra chemike parašiusi šį sakinį )). Ir jiems tas pats, kad pats kumarinas nepasižymi jokiomis neva pavojingomis ar mirtinomis savybėmis, jei vartojama saikingai. Pats kumarinas yra kartaus skonio ir mažina apetitą, tačiau kvepia dieviškai ir tonka pupelės kvapas apibūdinamas kaip vanilės, cinamono, migdolų ir gvazdikėlių aromatų mišinys. Tonka pupele galite keisti vanilę arba naudoti kartu. Patiekalams naudojama sutarkuota kaip ir muskato riešutas.

Dabar apie pačias canelés... Rodos, jokių ypatingų produktų nereikia, tik specifinės formos ir geros orkaitės. Savo receptą-vedlį vėl radau ,,Ladurée" knygoje. Šios knygos receptai pasižymi lakoniškumu ir mažai patarimų nepatyrusiems, tad prie to pačio nutariau ir internete pasidomėti.. Tai, ką radau, mane ganėtinai suglumino. Kad tešlos negalima plakti, o tik maišyti, sutarė visi, bet kepimo principai gana skirtingi.. Nemaža dalis rekomenduoja iš pradžių iki visiško maksimumo įkaitinti orkaitę, tokioje karštoje kepti 5-10 min., vėliau temperatūrą mažinti iki 190 ir kepti dar valandą. ,,Ladurée" tuo tarpu siūlo tiesiog dėti iškart į 190 laipsnių orkaitę ir viskas. Vieni įspėja, jog jokiu būdu negalima atidarinėti orkaitės durelių, antri siūlo apsukinėti skardą vos ne kas 20 minučių, treti sako, jog reikia įpusėjus kepimui uždengti folija.. ,,Ladurée'' rašo, jog tešlą užtenka brandinti 12 val., kiti - 2-3 dienas, viena foodblogerė geriausių rezultatų pasiekė brandinusi tik valandą :| Vienur rašo, jog būtina suvalgyti tą pačią dieną, kitur, jog drąsiai galima laikyti šaldytuve 2-3 dienas. Žodžiu.

,,Ladurée'' žadėjo, jog iš nurodytų produktų gausiu 20 vienetų 5,5 cm diametro pyragėlių, maniškėje formoje vienu metu išsikepa 8 vienetai, o vienos partijos kepimas trunka mažiausiai valandą, lygu >3 val. tiesiog kepimo.. Nutariau, jog per vieną dieną aš visko tikrai neiškepsiu.

Pirmą partiją kepiau praėjus 12 valandų po tešlos sumaišymo. Nutariau pasirinkti labiausiai komplikuotą variantą: dėti 10iai minučių į iki 270 laipsnių įkaitintą orkaitę, vėliau temperatūrą mažinti iki 190, dengti folija ir kepimo viduryje formą apsukti. Rezultatas: pradžioje pyragėliai iškilo, bet vėliau sukrito iki mažesnio tūrio nei buvo iš pradžių. Išorė apskrudo neblogai, bet vidus buvo per šlapias, priminė nelabai vykusį pudingą, pjūvio nuotraukos net nedrįsau daryti. Skonis ir aromatas puikūs, bet tai nebuvo tai, ko norėjau.

Antrajai partijai niekaip neradau laiko, tad kepiau praėjus.. 60 valandų po užmaišymo. Nusivylusi pirmąja nesėkme ir nurašiusi savo orkaitės pajėgumus, nutariau per daug nesikankinti ir kepiau taip, kaip primityviai parašė knygoje: dėti į 190 laipsnių įkaitiną orkaitę ir kepti valandą, arba kol išorė taps juoda. Jokių durelių varstymų, sukinėjimų, tik po valandos patikrinti ar išorė pakankamai juoda. Beje, nors žadėjo 20 vienetų pyragėlių, o mano forma atitiko jų nurodytus matmenis, vos ne vos išspaudžiau viso 14 canélių oO Iki juodumo neišlaukiau, bijojau, jog išorė pasidarys per daug kieta, vis dėlto kepiau silikoninėje formoje, o ne varinėje, išteptoje vašku..

Savo silikonines formeles tepiau sviestu, vėliau barsčiau miltais, kitą kartą abejoju, ar šitai kartosiu.

Iš pradžių atrodė, jog gavosi tas pats kaip ir pirmą kartą, nors pyragėliai bent jau nebesusitraukė. Tie vargani 6 pyragėliai buvo skirti paragauti po vieną, likę atidėti 40 valandų užtrukusiai kelionei lėktuvu su 2 persėdimais iki saulėtosios Kalifornijos.. Tad net ir neketinau aukoti nei vieno prapjovimui.
Mano nuostabai išėjo puikiai. Vidus buvo švelniai purus, tirpstantis. MB teigimu, šiek tiek pastovėję ir pasiekę kitą Atlanto pusę pasidarė netgi dar skanesni.
Tiesą sakant, negaliu pasakyti, kodėl antras kartas pavyko geriau: dėl ilgiau brendusios tešlos, durelių nevarstymo ar pakitusios mėnulio fazės :)

Pateikiu originalų receptą, o jei kas turit tonka pupelių ir/ar Grand Marnier, drąsiai siūlau keisti :)

Canelés Bordelais

~20 vienetų 5,5cm diametro formelėse

* 1 vanilės lazdelė / 1 tonka pupelė, sutarkuota
* 500 mL riebaus pieno
* 50 g sviesto + formų ištepimui, išlydyto ir atvėsinto iki kambario temperatūros
* 2 kiaušiniai
* 2 kiaušinių tryniai
* 240 g cukraus pudros, prasijotos
* 1,5 Š. tamsaus romo / Grand Marnier
* 110 g pyraginių miltų + formų pabarstymui, prasijotų (apie pyraginių miltų pasigaminimą galima rasti čia)

1. Supilti pieną į prikaistuvį. Vanilės lazdelę perpjauti išilgai. Iškrapštytas vaniles sėklas ir pačią lazdelę įmesti į pieną. Pieną užvirinti, tada nukelti nuo ugnies ir leisti visiškai atvėsti. Atvėsus vanilės lazdelę išimti.
2. Dideliame dubenyje išmaišyti (stengtis neplakti, įplakti oro burbuliukai gali sugadinti galutinį rezultatą) kiaušinius, trynius ir prasijotą cukraus pudrą.
3. Vieną po kito iš eilės įmaišyti: romą, skystą sviestą, prasijotus miltus ir pieną.
4. Uždengti dubenį maistine plėvele ir atidėti į šaldytuvą mažiausiai 12 valandų.
5. Ištepti canelés formeles sviestu, tolygiai jose paskirstyti miltus ir padėti į šaldytuvą, jog forma būtų šalta.
6. Į kiekvieną formą tešlos pilti tiek, jog iki viršaus liktų ~0,5-1 cm. Kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie valandą, arba kol išorė taps tamsiai rudos-juodos spalvos (galima patikrinti buku peiliu atitraukus nuo sienelės). Likusią tešlą galima toliau laikyti šaldytuve dar 2-3 dienas.
7. Iškepus iškart išversti ant grotelių ir leisti atvėsti. Patiekti kambario temperatūros.

Šaltinis: Ladurée Sucré: The Recipes

Jogurtinis mėlynių pyragas

Šį pyragą kepu turbūt jau 5ą kartą (kitas pyragas nusipelnęs panašaus kiekio bisų yra tik monkey bread). Tai vienintelis pyragas, kurį gamino MB. Tai pats pirmasis mano keptas pyragas. Būtent jį kepant supratau, jog namų Kaune orkaitė nėra tinkama kepiniams, tad tai pirmas ir paskutinis pyragas kada nors keptas joje. Kaip rašo recepto autorė, šis receptas be galo universalus: mėlynes galima keisti kitomis smulkiomis uogomis, citriną - kitais citrusiniais vaisiais, galima pridėti riešutų, sėklų, šokolado gabaliukų.. (Tiesą sakant, manau, tą galima daryti su didžiąja dalimi pyragų).

Tikiu, jog daug kas esate jį kepę, jei ne konkrečiai pagal šį receptą, tai tikrai kažką panašaus. Jis paprastai gaminamas ir tikrai skanus. Jei vis dar nebandėte, rekomenduoju!

Jogurtinis mėlynių pyragas

(Kepiau 26cm dydžio formoje, geriau tiktų mažesnė)

* 1,5 puodelio miltų + 1 Š. uogoms

* 2 arb. š. kepimo miltelių

* 0,5 arb. š. druskos

* 1 puodelis jogurto be priedų

* 1 puodelis cukraus + 1 Š. sirupui

* 3 dideli kiaušiniai

* 2 citrinų žievelės

* 0,5 arb. š. vanilės esencijos

* 0,5 puodelio augalinio aliejaus

* 1,5 puodelio mėlynių

* 2 citrinų sultys

1. Dubenyje prasijoti miltus, kepimo miltelius ir druską.

2. Didesniame inde išplakti kiaušinius su jogurtu, cukrumi ir citrinos žievelėmis. Įmaišyti vanilės esenciją ir aliejų.

3. Per kelis kartus sausus produktus įmaišyti į skystus. Nepersistengti, nes pyragas neiškils.

4. Mėlynes sumaišyti su šaukštu miltų taip, jog jos vienodai apsiveltų. Atsargiai įmaišyti į pasiruoštą tešlą.

5. Masę supilti į išsviestuotą ar sviestiniu popieriumi išklotą kepimo formą ir kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 45 minutes arba kol į vidų įkištas pagaliukas bus sausas (laikas priklauso nuo pyrago storio).

6. Kol pyragas kepa, užkaisti citrinų sultis su šaukštu cukraus, pavirti kelias minutes maišant.

7. Pyragui iškepus, leisti jam pavėsti apie 10 min., tada dantų krapštuku subadyti jo paviršių ir aplieti pasiruoštu citrinų sirupu, leisti susigerti. Pyragui atvėsus galima pjaustyti ir ragauti, skanu su ledų kaušeliu ar stikline pieno.

Šaltinis: http://smittenkitchen.com/

Marcipanu įdarytų mielinių bandelių pyragas

Pagaliau šįvakar prasideda nekantriai lauktas UEFA Euro 2012! Ta proga prisiminsiu patiekalą, gamintą kitam visai neseniai praėjusiam europinio lygio renginiui - Eurovizijai. Gal įprasčiau atrodo, kai žmonės žiūri tv gurkšnodami alų ir grauždami sūrius/aštrius užkandžius, bet mano įgeidžiai sunaudoti užsilikusią marcipaninę masę padiktavo pagaminti mielinių bandelių pyragą. Ir manau, kad mieliniai patiekalai puikiai tinka tokioms progoms: atidžiai susiplanavus laiką, kai lieka ~pusval. iki renginio pradžios ir pradeda rinktis draugai, pašauni į orkaitę ir pamiršti, apšokinėji svečius..  Visiems susirinkus prie ekrano, oriai atneši garuojantį pyragą, apdalini šakutėmis, o ir programos klausytis netrukdo garsiai triauškinamas maistas.. Taigi, gal ir futbolo rungtynėms reikės kažką tokio sumest, tik matyt paimprovizuosiu su nesaldžiu įdaru.

Mielinių sraigių pyragu nieko nenustebinsiu. Idėja ir produktai tie patys kaip ir monkey ar  full-apart duonelėms. Kadangi, kaip minėjau, norėjau sunaudoti marcipaną, tai paprasčiausia realizuoti gaminant sraiges. Nors įdaryti monkey bread rutuliukai skamba labai nuodėmingai, bet prisipažinsiu, tingėjau. Iš nurodytų kiekių sraigių prisidarė tiek, jog prisipildė visa forma ir dar kelios atliko. Jas kepiau kaip atskiras bandeles dėl viso pikto sumetus į keksiukų formeles. Jei ir jūs nutarsit, jog norit atskirų bandelių, jų kepimo laiką reiktų mažinti iki ~20 min. ar net dar trumpiau.

Taigi. Realiai nieko naujo. Tiesiog pasiūlymas jums kaip sunaudoti marcipano likučius ir priminimas apie šį nuostabų pyragą..

Marcipanu įdarytų mielinių bandelių pyragas
Produktai (kepta 23cm diametro formoje)

Bandelėms:
* 30 g išlydyto sviesto
* 0,5 puodelio šilto (~40 laipsnių) pieno
* 2,5 Š. šilto (~40 laipsnių) vandens
* 2 Š. cukraus
* ~15 g šviežių mielių
* 1,5-2 puodeliai miltų
* 1 arb. š. druskos

Įdarui:
* ~0,5 puodelio rudojo cukraus
* ~1 arb. š. cinamono
* 60 g išlydyto sviesto
* ~150 g marcipanininės masės

Glajui:
* 90 g kreminio sūrio/varškės
* 2-3 Š. cukraus pudros

1. Šiltame vandenyje išmaišyti mieles ir leisti kelias minutes pastovėti, kol šios ištirps.
2. Ištirpus sumaišyti dideliame dubenyje su sviestu, cukrumi, pienu ir druska.
3. Berti po truputį miltus, po kiekvieno karto gerai išmaišant. Kai tešla pasidarys sunkiai maišoma, perkelti ją ant miltuoto paviršiaus ir minkyti pridedant miltų tol, kol tešla nebelips prie rankų, pasidarys glotni, minkšta. Pasiekus šią stadiją, minkyti dar apie 10 min..
4. Išminkius tešlą uždengti maistine plėvele ar rankšluosčiu ir palikti ~40 min., kol tešlos tūris padvigubės.

5. Pakilusią tešlą iškočioti ant miltuoto paviršiaus formuojant stačiakampį iki ~4 mm storio. Lygiagrečiai plonai iškočioti ir marcipaninę masę iki panašaus dydžio kaip ir mielinės tešlos stačiakampis.
6. Ant iškočiotos mielinės tešlos perkelti marcipaną, dar šiek tiek pakočioti, jog geriau prisitvirtintų. Marcipaninę masę dosniai aptepti sviestu, užbarstyti tolygiai cukrumi, sumaišytu su cinamonu, ir susukti vyniotinį. (Galima keletą šaukštų sviesto ir cukraus atsidėti aptepti galutinį gaminį)
7. Vyniotinį pjaustyti 2-2,5 cm storio griežinėliais, kuriuos išdėlioti sviestiniu popieriumi išklotoje formoje. Jei atsidėjote sviesto ir cukraus, galima dabar aptepti viršų.
8. Atidėti šiltai ~40 min., leisti bandelėms išsipūsti dvigubai.
9. Įkaitinti orkaitę iki 190 laipsnių ir kepti pakilusį pyragą apie 35 min., arba kol lengvai apskrus.
10. Kol pyragas kepa, ant kreminio sūrio užsijoti cukraus pudros ir gerai išmaišyti iki vientisos masės.
11. Iškepusiam pyragui leisti ~10 min. pavėsti formoje, tuomet išimti, aptepti glajumi ir suvalgyti visą, kol neatšalo :)

Rabarbarų pyragas trupinių paviršiumi

Man kaip prisiekusiai pelėdai lankymasis turguose yra sudėtingas dalykas. Nei laiku, nei vietoje, tiesą sakant. Tačiau noras džiaugtis sezoninėmis gėrybėmis stipresnis už neišsimiegojimą ir priverčia apsipirkti ne po darbo, o prieš jį. Taigi, nukoviau rabarbarų visus 2 kilogramus, ir džiaugiausi visą savaitgalį.. Tiesa, kelis stiebus užsišaldžiau, nes pagalvojau, jog vasarą taip pat surasiu ką su jais veikti (kas skaito angliškai, nemažai patarimų šaldymui galima rasti čia), nors ir dabar dar turėčiau ką veikt, nes beieškant receptų su rabarbarais, radau sūrpyragį, mille-feuille, tarte-tatin... Žodžiu, su jais galima kepti viską. Taigi, dalį užšaldžiau, vasaros pabaigai pasiruošiau rabarbarų likerio, sekmadieninius lietinius dorojom kartu su rabarbarų kremu, o likusiais 2 receptais pasidalinsiu netrukus.

Pradžioje - rabarbarų pyragas. Perskaičius receptą pasirodė identiškas jau gamintam (vien dėl to panašumo drįsau sour cream keisti pasukomis), man jis patiko, tad drįsau pakartoti naudojantis kitu receptu, irrr rezultatas buvo visai kitoks, daug įvairesnio skonio ir tekstūros, puikus ir netgi puošnus :)

Rabarbarų pyragas trupinių paviršiumi
(kepiau 20cm diametro apvalioje formoje)

* 50 g sviesto
* 25 g šviesaus muscovado cukraus (naudojau tamsų, manau, būtų galima naudoti ir demerara)
* 40 g cukraus
* 0,25 arb. š. vanilės esencijos
* 100 g miltų
* žiupsnelis druskos

* 250 g rabarbarų, nuluptų, supjaustytų 2,5 cm storio griežinėliais
* 50 g cukraus
* 2 arb. š. miltų

* 6 Š. grietinės (keičiau pasukomis)
* 1 didelis kiaušinis
* 1 kiaušinio trynys
* 1 arb. š. vanilės esencijos
* 100 g miltų
* 100 g cukraus
* 0,5 arb. š. geriamosios sodos
* 0,5 arb. š. kepimo miltelių
* 0,25 arb. š. druskos
* 75 g sviesto, kambario temperatūros
* 50 g maltų migdolų ar lazdyno riešutų

Trupiniai:
1. Sviestą išlydyti, sudėti abiejų rūšių cukrų ir maišyti, kol ištirps, masė taps panaši į karamelę.
2. Įpilti vanilės esencijos, suberti miltus, druską ir išmaišyti iki trupinių.
3. Masę prispausti ir padėti į šaldytuvą sušalti.

Rabarbarai:
4. Rabarbarus sumaišyti su cukrumi ir miltais, atidėti ~15 min., retkarčiais pamaišant, kad vienodai apsiveltų išsiskyrusiomis sultimis.

Tešla:
5. Inde išplakti kiaušinius, grietinę/pasukas ir vanilę.
6. Atskirame dubenyje išsijoti miltus, cukrų, druską, kepimo miltelius ir sodą.
7. Į miltus įtrinti sviestą, kad susidarytų trupiniai.
8. Įmaišyti maltus riešutus.
9. Supilti kiaušinių masę į trupinius ir gerai išmaišyti.

Pyrago sudėjimas:
10. Kepimo formą ištiesti sviestiniu popieriumi, paskleisti tešlą, suberti ant viršaus rabarbarus (išsiskyrusias sultis nupyliau). Sušalusią trupinių masę supjaustyti riešuto dydžio gabalėliais, kuriuos paskirstyti ant rabarbarų.
11. Kepti ~40 min. iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol įkištas pagaliukas ištrauktas bus sausas.
12. Iškepus leisti atvėsti, viršų galima apibarstyti cukraus pudra.



Šaltinis: delicious., 2011 03

Biscotti su pistacijomis ir džiovintomis spanguolėmis

Leidžiu sau kokį kartą per savaitę (tiek to, du kartus) pasimėgauti saldumynais, tiksliau, yra tik du veikėjai, kurie man sunkiai leidžia praeiti pro šalį: šokoladinis keksiukas džiovintomis vyšniomis ir vyšnių džemu bei itališki profitroliai, įdaryti vaniliniu kremu ir aplieti šokoladiniu padažu. Taip, mano weekly dose of chocolate. Žinoma, neabejoju, jog galėčiau kažką panašaus pasigaminti ir pati, bet pagalvoju, kaip realu susimaišyti tešlą vienam keksiukui ar 3 profitroliams.. Taip, kartais būnu svetinga ir vaišinu draugus, bet pačiai suvalgyt tik 1 keksiuką, o kokių 11 išdalinti.. Plyš iš sielvarto širdis )) Jei jau gaminti namie, tai daug ir suvalgyti viską, kol šviežia, o dar geriau, jei dar ir šilta, užšaldyti tešlą/kepinį irgi nelabai priimtina. Tad deja, mylimų saldumynų atkartojimas namie atkrito ir reikėjo surasti kažkokį padorų pakaitą, kuris greitai pasigamina ir gali stovėti laukdamas manęs nors ir savaitę.

Pamenu, pirmame kurse, kai net makaronų padoriai nemokėjau išsivirti, irgi buvo vienas saldumynas, kuriam retai atsispirdavau - prabangieji riduto džiūvesėliai, kurie matyt dėl savo kainos, greit pasitraukė iš maximos, kažkaip išgyveno ilgėliau rimi, tada dingo keleriems metams iš didžiųjų prekybos centrų, ir staiga vėl grįžo į parduotuves visai neseniai, tipo naujiena. Tai buvo savotiška paskata, jog reikia gaminti biskočius :)

Taigi. Dar nuo torto gamybos atliko saujelė kita pistacijų, pagooglinus radau, jog jas dažniausiai derina su džiovintomis spanguolėmis, dar nuo savęs nutariau pridėti šokolado gabalėlių (kaip be šokolado..). Neapsisprendžiau, koks šokoladas tiktų labiau - juodas, pieniškas ar baltas, bet akcija įsiteikė siūlydama stracciattela šokoladą, kuris kepimo metu tiesiog.. dingo. Supjausčiau šokoladą įprasto dydžio gabaliukais, bet galutiniame produkte vietoje jo liko tik skylės ir jokio skonio anei kvapo. Nežinau, gal čia dėl šokolado rūšies, o gal vis dėlto per smulkūs gabaliukai buvo.. Na, bet ir be jo buvo skanu. Tiesa, pistacijų turėjau per mažai, tad pridėjau papildomai iki reikiamo kiekio graikinių riešutų, tiko.

Pati gamyba paprasta kaip dvi kapeikos, uždarame inde laikosi puikiai mažiausiai savaitę. Ir jokių papildomų riebalų. Italai mėgsta merkti šiuos sausučius į saldų vyną, bet man skaniausia tiesiog užsigeriant mėtų arbata :)

Biscotti su pistacijomis ir džiovintomis spanguolėmis

Gaminau iš pusės orginaliame recepte nurodytų kiekių, išsikepė viso 16 vnt.


* 1 puodelis miltų + papildomai jei reikia minkant
* 0,75 arb. š. kepimo miltelių
* 75 g cukraus
* 2 maži kiaušiniai
* 1 arb. š. vanilės esencijos
* 0,5 Š. apelsino žievelės
* 0,5 puodelio išgliaudytų pistacijų
* 0,5 puodelio džiovintų spanguolių

1. Dubenyje prasijoti miltus, cukrų, kepimo miltelius.
2. Įmušti į miltus kiaušinius, supilti vanilę sudėti apelsinų žieveles, suberti riešutus, uogas ir minkyti tol, kol tešla pasidarys vientisa, sausa, nelimpanti prie rankų. Jei atrodo, jog drėgmės per mažai, nesulimpa visi miltai, įpilti kelis lašus vandens ir minkyti toliau. Jei tešla šlapia, lipni, pridėti papildomai miltų.
3. Suformuoti ilgą batonėlį, maždaug 6cm pločio ir 4cm aukščio, įdėti į skardą, ištiestą sviestiniu popieriumi. Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 min. arba tol, kol batonas sutvirtės, pasidengs tvirta plutele.
4. Ištraukus iš orkaitės leisti apie 15-20 min. pavėsti, tada supjaustyti ~1 cm storio riekelėmis, kurias vėl išdėlioti  skardoje. Kepti dar apie 15 min. iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol išdžius, sutvirtės iki džiūvesėlio kietumo. Viduryje kepimo riekeles galima apversti, jog keptų tolygiau.

šaltinis: http://greencilantro.blogspot.com/

Braškinis tortas Fraisier

Bent jau man kiekvienais metais atrodo, kad va šiemet medžiai stipriau žydi ir kvepia nei anamet, pumpurai anksčiau išsprogo, paukščiai sugrįžo anksčiau, dienos greičiau sušilo.. Matyt, gyvenam vis greičiau ir geriau?
Taip rodos, kad ir šiais metais motinos diena buvo geresnė, šviesesnė ir labiau pavasariška nei pernai, kad žiedais apsiputojusios ir bene ketvirtą aukštą siekiančios vyšnios praeitais metais išvis nebuvo.

Sėdint paskaitose, kai už lango taip stipriai vaidenasi vasara, tegalėjau galvoti apie tai, kokį tortą noriu iškepti mamai, o ne aiškintis, kaip ligandai koordinuojasi aplink paladį.. Būtų mano valia, kepčiau turtingai šokoladinį tortą, kvepiantį romu, skęstantį vyšnių padaže.. Bet mamai patinka lengvi, vaisiniai tortai. Stengiausi jai įtikti, bet pasielgiau vis tiek truputį egoistiškai, o ir apsiskaičiavau: mama nelabai mėgsta marcipanų, o aš išsirinkau tortą su juo, ir dar pridariau dvigubai daugiau nei reikia.... :) Taigi, tas tortas - prancūziška klasika Fraisier, kurį gaminau pagal jau visai mano gausiai išbandytą Laduree knygą.

Jei Lietuvoje būtų galima drąsiai nusipirkti migdolų ir pistacijų pastos, ar bent migdolų miltų už logišką kainą, torto gamyba ilgai netruktų, nebūtų tokia sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, bet deja tačiau, šiuos egzotiškus ingredientus gaminausi realiai nuo nulio.
Vien dėl to gamyba užtruko 3 dienas: trečiadienį ruošiausi riešutus, ketvirtadienį kepiau biskvitus, viriau kremą ir sudėliojau tortą, penktadienį ryte ruošiau marcipaninę masę, dengiau tortą, vakare jau skanavom :)

Pakeitimų dariau ne tiek ir daug, tiesiog vietoj nurodyto aviečių ir Kirsch likerio (kuris irgi yra egzotika Lietuvoje) naudojau turėtą mandarininį likerį, kuris tikrai tiko. Ir kadangi mano pistacijos buvo jau iš anksto skrudintos bei neidealiai žalios spalvos, galutinė marcipanų masė gavosi nelabai gražios  spalvos... Kitąkart gal nepakenktų maistiniai dažai.

Biskvitą kepiau 10*23 cm formoje, tad jo kiekį mažinau perpus originalaus kiekio (buvo galima kepti ir iš trečdalio kiekio), kremo mažinau trečdaliu (kitąkart nemažinčiau išvis), marcipaninės masės norėjau mažinti perpus, bet apsiskaičiavau, ir padariau visą normą... Žodžiu, daug matematikos pridariau, begamindama užsiverčiau lapeliais su skirtingom masėm ir tūriais, tad kad jūsų nesumaišyčiau ir leisčiau patiems pasiskaičiuoti, rašau originaliame recepte pateiktus kiekius.
Nors ir mažinau kiekius realiai perpus norėdama padaryti mažą tortuką (vis dėlto tik 2 valgytojai), išėjo 6 padorios porcijos. Knygoje rašo, jog iš jų nurodytų kiekių išeina 8 porcijos.. Na, matyt jie alkanesni :)

Tortas Fraisier
(21-22 cm diametro apvaliai formai)

* 700 g braškių, nuplautų, perpjautų pusiau

Migdolinis Genujos biskvitas:
* 50 g išlydyto sviesto + 20 g sviesto formos ištepimui
* 200 g pyraginių miltų + formos pabarstymui
* 6 kiaušiniai
* 200 g cukraus
* 50 g migdolų miltų

1. 20 g išlydyto sviesto ištepti formą ir padėti į šaldytuvą sviestui sustingti.
2. Užstingus sviestui, pabarstyti formą miltais, tolygiai jį paskirstyti formoje, perteklių iškratyti.
3. Dideliame inde paplakti kiaušinius su cukrumi, vėliau indą patalpinti virš verdančio vandens garų ir plaktuvu (geriau elektriniu nei rankiniu) plakti tol, kol masė patrigubės, pasidarys balta ir standi, tai užtruks 10-15 minučių. (Kiaušinių masės temperatūrai neleisti pakilti aukščiau 50 laipsnių)
4. Išplakus kiaušinius, ant jų per kelis kartus užsijoti miltus, vėliau maltus migdolus. Po kiekvienos miltų porcijos atsargiai juos įmaišyti neišplakant oro iš kiaušinių.
5. Įmaišius miltus, supilti likusius 50 g sviesto ir vėl atsargiai įmaišyti.
6.Supilti tešlą į paruoštą formą ir kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje tol, kol į vidų įkištas pagaliukas ištrauktas bus sausas (man tam prireikė 30 min., bet maniškis biskvitas gavosi storas).
7. Iškepusiam biskvitui leisti atvėsti, tuomet perpjauti perpus (man reikėjo nupjauti ir susidariusią kuprelę).

Sirupas sulaistymui:
* 100 mL vandens
* 100 g cukraus
* 40 mL Kirsch likerio
* 40 mL aviečių likerio

1. Inde maišant užvirti vandenį su cukrumi.
2. Užvirus leisti atvėsti, tada supilti alkoholį.

Pistacijų kremas:
* 90 g minkšto, kambario temperatūros sviesto
* 180 mL verdančio pieno (geriau riebesnio)
* 2 kiaušinių tryniai
* 50 g cukraus
* 15 g kukurūzų krakmolo
* 60 g pistacijų pastos

1. Inde išplakti trynius su cukrumi, kol masė pabals, užsijoti krakmolą ir gerai išmaišyti.
2. Į paruoštus trynius po šaukštą pilti karštą pieną, po kiekvieno šaukšto gerai išmaišant. Supylus apie trečdalį pieno, trynių masę pilti į likusį pieną ir užkaisti.
3. Kaitinti ant mažos ugnies intensyviai maišant, kol masė sutirštės, tuomet nuimti nuo ugnies ir leisti kelias minutes pavėsti. Jei masė įkaito per daug ir trynys pradeda krekėti, puodą greitai perkelti į šalto vandens vonelę nenustojant maišyti.
4. Į masę įmaišyti pusę sviesto, tuomet uždengti maistine plėvele (kuri apsaugos nuo plutos susidarymo) ir leisti kremui atvėsti iki kambario temperatūros.
5. Atvėsusią masę gerai išplakti, sudėti pistacijų pastą ir likusį sviestą, dar kartą išplakti iki vientisos struktūros.

Pistacijų-migdolų masė:
* 250 g migdolų pastos
* 25 g pistacijų pastos
* cukraus pudros kočiojimui

1. Rankomis suminkyti abi pastas iki vientisos masės.
2. Ant cukraus pudra gausiai pabarstyto stalo iškočioti masę iki ~1mm storio.

Pistacijų/Migdolų pasta:

Internete nemažai variantų, aš nutariau pasirinkti vieną paprasčiausių ir tą patį metodą naudojau tiek pistacijų, tiek migdolų pastos gamybai.
Šiek tiek skiriasi tik pačių riešutų paruošimas: migdolus reikia užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti kelias minutes, vėliau perlieti šaltu vandeniu. Po šių procedūrų migdolų luobelės turėtų lengvai nusilupti. Kadangi migdolai bus drėgni, nepakenktų paskrudinti ~10 min. įkaitintoje orkaitėje, bet aš migdolus pasiruošiau anksčiau, tad jie išdžiuvo natūraliai.

Pistacijas, jei pirksite Lietuvoje įprastas paskrudintas ir sūdytas, visų pirma reikės jas išlukštenti, po to praskalauti vandeniu nuplaunant druskas, vėliau užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti, perlieti šaltu vandeniu ir nulupti odeles. Vėl galima šlapius riešutus paskrudinti orkaitėje, bet kadangi jie jau ir taip skrudinti, tai irgi geriau palikti išdžiūti natūraliai ar orkaitėje kaitinti labai trumpai.

Taigi, jau paruoštus riešutus į pastą verčiau pagal čia pateiktas proporcijas, na o jei kas neskaito angliškai, pateiksiu savotišką vertimą/adaptaciją ir mnemoniką:

gausis 250-280 g pastos:
* 100 g riešutų
* 90 g cukraus pudros
* 60-85 g cukraus sirupo (naudojau pirktinį šviesųjį sirupą)
* 1 arb. š.-1 Š. Kirsch likerio (pistacijoms naudojau vanilės esenciją, migdolams - migdolų)

1. Riešutus ir cukraus pudrą sudėti į smulkintuvą (blenderį) ir smulkinti iki vientisų miltų.
2. Įpilti kvapų esencijos, po šaukštą pilti cukraus sirupą, po kiekvienos dozės gerai išsukti. Cukraus sirupą pilti po truputį tol, kol riešutų masė sušoks į gumulą. Kiek tiksliai sirupo reikės, priklauso nuo drėgmės, esančios riešutuose.

Torto sudėjimas:

1. Pusę biskvito sulieti puse kiekio sirupo.
2. Biskvitą padengti puse kremo, išdėlioti perpjautas braškes taip, kad pjūvis būtų atsuktas į torto išorę. Braškes gerai įspausti. Padengti likusiu kremu, užpildyti likusius tarpus. Šiems darbams geriausiai tinka konditerinis švirkštas, bet iš bėdos tiks ir mentelė.
3. Uždėti antrąjį biskvito lakštą, jį sulieti likusiu sirupu.
4. Iškočiotą marcipaninę masę kočėlo pagalba perkelti ant torto, prispausti, išlyginti, atlikusias dalis nupjaustyti. (Marcipanu turi pasidengti tik viršutinis biskvitas, braškės privalo matytis, bet aš marcipaninės masės prisidariau tiek, kad užsidengė visas tortas ir dar liko..)
5. Paruoštą tortą šaldyti ~2 val. šaldytuve, prieš tiekiant papuošti likusiomis braškėmis. Tortą suvalgyti kuo greičiau, nes braškės greitokai genda, ir nepiktnaudžiauti šaldytuvu, nes marcipanas vandenija.

Šaltinis: Ladurée: Sucré: The Recipes

Plikytos tešlos ,,Ladurée" vafliai

Savaitgalį nutariau pagaliau išsikepti normalių Lježo vaflių, kad jau perlinis cukrus šio įvykio spintelėje laukė kelis mėnesius. Jei praeitą kartą šoką sukėlė paskutinę akimirką pastebėtas perlinio cukraus poreikis, šįkart pribloškė mielės. Su tirpiomis mielėmis mano pirmoji pažintis nenusisekė, tad naudoju šviežias ir buvau jomis patenkinta, bet visad būna pirmas kartas.. Ir būtent tada, kai rizikuoji nemažais kiekiais miltų ir sviesto (ir kiaušinių indėlis visai žymus šiais laikais).
Taigi, o nutiko štai kas: iš pat pradžių jos atrodė keistai - sutrūkinėjusios ir kažkokios sausos, nors galiot joms dar mėnesį reikėjo. Kaip visada užpyliau drungnu skysčiu ir jau ruošiausi stebėti, kaip jos godžiai lydosi.. Tačiau mielės tik pabiro trupinėliais ir hoc tu joms kiaušinį duok, nieko nevyksta. Pienas atvėso, šildžiau dar kartą virš vandens garų, papildomai cukraus dėjau.. Nieko, užsispyrę tie trupiniai. Skambinu močiutei, ji vis daugiau patyrusi. Liepia mieles pradžioje trinti su cukrumi, tik po to pilti skystį. Ir kaip pati nesugalvojau!? Galvojat, jog kažkas atsitiko kitaip? Deja, nelabai. Pusė ištirpo, pusė liko gumulais. Susinervinau galutinai, išmečiau tas mieles, o atsimatuotus likusius produktus atsidėjau laukti naujų mielių. Parduotuvėje jau buvau protingesnė, prieš nusiperkant apžiūrėjau visas, vėl sutrūkinėjusių imt nenorėjau.. Atmetus krūvą įtartinų ir net supelijusių (!), atradau padoriai atrodančias, su kuriomis viskas išėjo puikiai.
Tik sviesto kiekį kitąkart mažinčiau, vietoje 200g dėčiau maximum 150g. Praeitą kartą tiek tiko gal todėl, jog kepiau ne elektrinėje, o senovinėje vaflinėje ant ugnies, o gal ir dėl rudo, ne perlinio cukraus.. Beje, kadangi elektrinės vaflinės puselės daug lengvesnės už metalinės, tai vafliai pūtėsi drąsiai ir iškepė dvigubai storesni už anksčiau keptus.
Ir kad jau tiek laiko pasakojau apie pasiruošimą vaflių gamybai, tiesiog privalau įdėti vaflių receptą. Lježo vafliai jau pasitalpinę, tad šįkart - prancūziškos gamybos, vėl iš ,,Ladurée" knygos.
Nuo iki šiol mano gamintų vaflių skiriasi būtent tuo, jog tešla plikoma. Nors profitrolius jau gaminau, vis tiek rodos užskubėjau ir kiaušinius įmušiau į per karštą tešlą.. Arba tiesiog kaip dažnai man atsitinka - bėdos su atsiskyrusiu sviestu. Žodžiu, nežinau, kas ten nutiko, bet tešla atrodė negražiai ir jau norėjau viską išmetus bandyti iš naujo, tačiau MB perkalbėjo, ir ne veltui:  nors žalia tešla ir atrodė įtartinai, vafliai kepė puikūs, minkštučiai ir švelnaus skonio... Valgėme su vaniliniu padažu, nors vis tiek prie vaflių man nepralenkiamai geriausias yra vyšnių padažas.

Plikytos tešlos vafliai

~10 vaflių reikės:

* 75 g prasijotų pyraginių miltų (65g miltų+10g krakmolo arba 130mL miltų+20mL krakmolo)
* 125mL+75mL pieno
*1,5 Š. cukraus
* žiupsnelis druskos
* 2 Š. sviesto
* 3 kiaušiniai
* 50mL grietinės (originale siūlo crème fraîche arba sour cream)
* vanilės esencijos

1. Puode užkaisti 125mL pieno, cukrų, druską ir sviestą.
2. Užvirus nuimti nuo ugnies ir užsijojus ant viršaus miltus, energingai išmaišyti iki vientisos, lygios masės.
3. Vėl grąžinti puodą ant ugnies ir pastoviai maišant kaitinti apie minutę, kol tešla atšoks nuo sienelių.
4. Perkelti tešlą į kitą dubenį ir jai atvėsus supilti kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišant.
5. Supilti likusius 75mL pieno, grietinę ir vanilės esenciją, gerai išmaišyti.
6. Palikti tešlą kambario temperatūroje pabręsti mažiausiai valandą.
7. Kepti gerai įkaitintoje vaflinėje (jei norima, galima vaflinę patepti aliejumi), kol paruduos.

Šaltinis: Ladurée: Sucré: The Recipes

Brownie su riešutais

Pavasaris! Baigės visi pasninkai, šventės, tik šiluma keistai vis lyja.
Per nesibaigiantį, jau chronišku tapusį peršalimą, niekaip negaliu išbandyti savo naujųjų sportbačių ir pasiklausyti parke sugrįžusių paukščių. Užtat prisiruošiau kitai misijai - vėl pradėjau skaityti knygas (ko nedariau 4erius metus, shame on me..), ir turiu pasakyti, kad pati nesupratau, kaip man šito trūko.
Velykos praėjo ramiai, tradiciškai, o šaldytuve vis dar guli šiai šventei virto kumpio galiukas.. Nors jis virtas, bet kvepia dūmais, neįsivaizduoju, kaip močiutė šito pasiekė.
Ir tik dabar pastebėjau, jog šis įrašas yra 100asis. Pradėjus rašyti blogą toks įrašų kiekis atrodė fantastinis, o dabar va.. Nors ir nesu stropi tinklaraštininkė, privalau pripažinti, jog ši veikla tikrai paliko įspaudą mano kasdienybėje.
Taigi. Nors ir jubiliejinis įrašas, bet apsieisiu be fejerverkų ir tortų. Tik su pyragu, kurį kepiau šiaip, be jokios intensijos :)
Recepte reikalaujama iki standumo išplaktų kiaušinių, bet aš padariau neatleistiną poelgį ir pyragą pradėjau ruošti neįsigilinus į ruošą iki galo, tad apie kiaušinių plakimą susivokiau tik tada, kai šitai padaryti buvo per daug sunku.. Aplaidumą taisiau įberdama kepimo miltelių, be jų gal būtų išėję skaniau. Eigą rašau tokią, kuri yra originaliame recepte.
Be to, kaip matyti iš nuotraukų, akivaizdžiai persistengiau su kepimu, tad išėjo sausokas kepinys. Tačiau nors ir atrodė, jog kąsnis kiek stringa burnoj, šitai nesustabdė nuo pusės pyrago įveikimo vienu prisėdimu ))) Manau, visai tiktų aplieti šokoladiniu glaistu, o autorius siūlo tiekti su creme anglaise ar creme fraiche.

Brownie su riešutais

Produktai (kepiau 9*21 cm formoje):

* 100g sviesto, supjaustyto gabalėliais + papildomai formos ištepimui
* 100g geros kokybės juodo šokolado
* 2 kiaušiniai
* 110g rudojo demerara cukraus
* 60g miltų
* 110g apsmulkintų riešutų (originaliai recepte naudoja pekano riešutus, aš dėjau lygiomis dalimis graikinius+lazdynų)

1. Sviestą ir šokoladą maišant išlydyti inde virš verdančio vandens (indas su šokoladu neturi liesti verdančio vandens). Išlydžius atidėti šiek tiek atvėsti.
2. Naudojant plaktuvą, kiaušinius plakti 2 minutes, tada suberti cukrų ir toliau plakti dar ~6min., arba kol masė taps standi.
3. Atsargiai mentele paeiliui įmaišyti šokoladą, prasijotus miltus ir riešutus. Nepersistengti, kuo mažiau oro išstūmti iš išplaktų kiaušinių.
4. Išsviestuoti formą, iškloti sviestiniu popieriumi ir paskleisti joje tešlą.
5. Kepti 10 minučių iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, vėliau temperatūrą sumažinti iki 190 laipsnių ir kepti dar 10-20 minučių arba kol vidun įkištas pagaliukas ištrauktas bus sausas.

Šaltinis: Michel Roux ,,Desserts''

Plikyta tešla arba Pate a choux naudojant aliejų

Kad ir kaip norėčiau laikytis pasninko (ne tikėjimo sumetimais :)), tačiau maisto produktų atsargos man neleidžia šito daryti.. Todėl dar vienas receptas kūniškiems malonumams.

Plikytus sausainius teko jau kartą gaminti, maždaug prieš 2 metus. Nežinau, kas tada nutiko blogai, ar tešla per skysta buvo, o gal greičiau draugo elektrinė apynaujė whirlpool orkaitė eilinį kartą įrodė, kad joje iškepa vieni zakalcai... Žodžiu, nežinau, kokia bloga karma nutarė sugadinti mūsų plikytų sausainių šventę paversdama juos blynukais, bet ši nesėkmė mane nuo jų gamybos atbaidė ilgam. Iki dabar.

Sugrįžti prie pate a choux privertė paskutinio meto užsidegimas išbandyti įvairias tešlas ir šis receptas, kuris, atrodo, tiesiog garantuoja sėkmę ir aiškiai sprendžia pagrindines bėdas. Tuo pačiu galiu išbandyti kažką visai naujo ir jums išplatinti žinią, kad plikytus sausainius galima gaminti ir su aliejumi (gaila, o gal ir džiugiu, kad Lietuvoje dar nėra tos sveikesnių produktų manijos, bet dabar galėčiau rėkti, kad gamindami su aliejumi gaunate mažesnę saturated fats ir cholesterolio dozę...). Tuo pačiu žinojimas, kad naudojant aliejų nepridedama bereikalingo vandens, kuris svieste būtent ir gali sugadinti pūkučius, dar labiau pastūmėja pagaliau pasigaminti ghee ir išbandyti plikytai tešlai kitą kartą būtent jį..

Dėl to, kad tešlai naudojamas ne sviestas, sausainiai išėjo ganėtinai šviesūs, skonis galbūt ir prastesnis (vis dėlto su sviestu viskas visad skaniau, o ir naudojamas buvo vanduo, ne pienas), bet man svarbiausia, jog išvis pavyko :) Be to, pripildžius įdaro, pačios tešlos skonis pasidaro nebesvarbus.

Žinoma, naudojausi ne tik šiuo šaltiniu, eilinį kartą perverčiau kokias 6 knygas ir surinkusi visą bendrą informaciją, galiu vėl pasidalinti keliais komentarais po receptu.

Profitrolius įdariau jau anksčiau gamintu kremu, kurį šįkart dar patobulinau keliais šaukštais rožių vandens (pritrūko tik ličių ir aviečių, kad būtų Pierre Herme Ispahan ))). Jo užteko pripildyti maždaug 2/3 visų sausainių, bet pildžiau negailėdama.. Iš likusių baltymų ketinau gaminti itališką morengą, arba sovietiškai vadinamą bezė (neįsivaizduoju, kodėl lietuviai nutarė būtent itališką morengą vadinti bezė, nes rusai taip vadina ir įprastus morengus), tačiau tuščių plikytinukų liko per mažai, kad dėl jų papildomai žaisčiau.. Kitą kartą.

Plikyta tešla (pate a choux)

Produktai (iškepė 3 skardos):

* 250 mL kiaušinių (galima nukrypti +- 20 mL; man prireikė 5 maximinių didelių kiaušinių)

* 250 mL vandens

* 125 mL augalinio aliejaus (naudoti neutralaus skonio, pvz., saulėgrąžų, rapsų, vynuogių kauliukų..)

* žiupsnis druskos

* 3 Š. cukraus

* 150 g miltų, prasijotų

1. Visų pirma atsimeruoti kiaušinius. Jei kiaušinių turit daugiau ar mažiau nei 250 mL, kitus produktų kiekius reikėtų atitinkamai perskaičiuoti.

2. Į puodą supilti vandenį, aliejų, cukrų, druską ir užkaisti.

3. Atskirame inde pasiruošti miltus.

4. Užvirus skysčiams puode, nuimti nuo ugnies ir įsijoti miltus. Gerai išmaišyti (geriausia mediniu šaukštu), kad masė pasidarytų lygi, glotni ir atšoktų nuo puodo sienelių. Vėl kaitinti puode esančią masę nebūtina.

5. Leisti tešlai pavėsti kelias minutes (atšalti ji neprivalo) ir pilti į ją kiaušinius po vieną, po kiekvieno gerai išmaišant (galima naudoti tą patį medinį šaukštą arba maišytuvo antgalį, skirtą tešlos maišymui).

6. Sudėjus visus kiaušinius ir gerai išmaišius, galima jau formuoti kepinius šaukšto/šaukštelio ar konditerinio švirkšto pagalba ant sviestinio popieriaus ar aliejumi išteptos skardos.

7. Kepti iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol išsipūs ir sutvirtės. Priklausomai nuo dydžio, tai gali užtrukti 20-40 min..

Komentarai:

* Svarbiausia - švieži kiaušiniai ir nemažai glitimo turintys miltai. Glitimo trūkumą kompensuoti siūloma pridėjus į 250 g miltų 1 g kepimo miltelių. Kepimo milteliai išmaišomi su paskutiniu kiaušiniu ir tada supilama į tešlą.

* Vietoj aliejaus naudojant sviestą, įsijojus miltus į riebalus, tešlą būtina dar apie minutę pakaitinti maišant, kad pasišalintų drėgmės perteklius. Per ilgai kaitinti negalima, nes atsiskirs sviestas.

* Vieni receptai kiaušinius siūlo pilti į visiškai atvėsusią tešlą, kitur į pravėsintą, dar kitur - į karštą... Bent jau kol kas rasti atsakymo, kodėl daroma būtent taip, nepavyko. Matyt teisingi visi variantai ir pasirinkimą apsprendžia laiko turėjimas. Pati maišiau į ganėtinai karštą tešlą, kiaušiniai nesukepė.

* Tiksliai sekant recepto kiekius, aprašytus aukščiau, tešla išėjo ideali, tačiau kitų proporcijų atveju ji gali būti per skysta/kieta. Per skysta nekyla, per kieta - kyla blogai, sutrūkinėja. Tešlos konsistencija apsprendžiama kiaušinių kiekiu: jei visi kiaušiniai dar nesudėti, o tešla jau tinkama, tai daugiau ir nebededama. Jei sudėjus visus, tešla vis dar kieta, kiaušinių dedama papildomai.

* Tinkama tešla yra tokia, kuri nesklinda suformavus kepinį.

* Paruoštą tešlą uždarame inde galima laikyti ~3 dienas šaldytuve ir apie savaitę šaldiklyje.

* Suformuotus kepinius galima tepti trynio-pieno mišiniu, kad galutinis produktas gražiai blizgėtų ir apskrustų.

* Kepti siūloma 200-220 laipsnių orkaitėje. Aš pirmas 5 min. kepiau prie 220 laipsnių, kad susiformuotų plutelė ant paviršiaus, vėliau mažinau temperatūrą iki 200. Jei temperatūra per aukšta, pyragaičiai mažai iškyla, sutrūkinėja, jei per žema - taip pat iškyla per mažai.

* Mažiausiai 10-15 min. pirmų kepimo minučių nedarinėti orkaitės durelių, nes kepiniai gali sukristi. Geriausia nedarinėti išvis, tik jau išimant.

* Kai kur siūloma nuo kepimo pradžios praėjus ~10 min. orkaitės dureles palikti praviras. Šito nedariau, rodos, viskas pavyko puikiai ir be to.

* Kepinius iš orkaitės išimti tada, kai jie bus visiškai tvirti (tvirtumą geriausia tikrinti nestipriai spaudžiant pirštu), lengvai parudę (naudojant aliejų, jie parunda mažai). Kai kur siūloma kepinius palikti atvėsti išjungtoje orkaitėje, tačiau tai nelabai praktiška.

Mille-feuille!

Jeigu kas nekantraudamas perbėgo akimis visą šį įrašą, pastebėjo labai daug mėgėjiškų nuotraukų ir dar daugiau subjektyvaus teksto.. Ir toli gražu ne visiems tai bus įdomu ar aktualu, tačiau vis tiek noriu pasipasakoti savo kulinarinį nuotykį, trukusį 4 dienas, t.y. nuo penktadienio iki pirmadienio. Nuotykis, kuris simpatiškai skamba maišyta anglų-prancūzų kalba - mille-feuille from scratch.

O viskas prasidėjo nuo to, kad atostogavau, akimis ryjau visokius foodblogus ir man mirtinai reikėjo maisto gamybos. Tada pagalvojau, jog ot noriu torto, ir napoleono pavadinimas skambėjo gražiai bei su iššūkio gaidele. Be to, turiu ne vieną desertų knygą, kurioje žinojau rasianti nemažai informacijos pasiruošimui. Tad turėdama konkretų aistros objektą radau šį įrašą ir supratau, kad man reikia napoleono.

Mini intarpas apie napoleoną ir mille-feuille: Žinau, ką lietuviai vadina napoleonu, daugmaž tą patį daiktą taip vadina ir matyt dauguma post-sovietinių valstybių, bet pagooglinus/pawikipedinus napoleoną randu visai ką kitą... Tad aiškumo dėlei šį kepinį vadinsiu mille-feuille, jog nesimaišytų su mūsišku šedevru.

Namuose (Kaune) virtuvės bagažas nedidelis, bet ruošiausi į Vilnių, o dar kaip tik sviestui akcija.. Užsipirkau jo 0,5 kg ir jaučiausi pasirengusi. Deja, žioplumo dėka šis sviestas taip ir liko namuose, tačiau užsispyrimas gaminti - ne, tad dar kartą traukiau parduotuvėn pildytis sviesto atsargų...

Tada ne vieną valandą praleidau apsikrovusi knygomis ir taršydama internetą, kol galų gale, perskaičius mažiausiai 7 šaltinius ir įsigilinus į mažiausiai 4 ruošimo būdus, man dašuto ir aš drįsau atsisverti produktus bei užsiminkyti pagrindus. Tai buvo penktadienis. Visą šeštadienį drebančiom rankom minkiau tešlą ir toliau apsikrovus knygom ieškojau įdaro savo šedevrui. Sekmadienį drįsau pagaliau išsikepti lakštus bei išsivirti kremą. Drąsos sudėti savo tortą nebeliko. Tai jau nekantraudama pagaliau nusimesti naštą padariau tik pirmadienį, ir net jaučiausi nusipelniusi šios kalorijų bombos, vis dėlto juk 4 diena !

Tokia vat įžanga. Jeigu perskaitėt mano rašliavą ir išsigandot, privalau nuraminti - viskas daug paprasčiau nei atrodo (vis dėlto geriau 1 kartą pačiam padaryti nei 10 kartu skaityti..) ir nepersitempiant viską buvo galima užbaigti net sekmadienį. Ir visai ta sluoksniuota tešla ne tokia baisi, kaip ją nupiešiu, tiesiog labai bijojau failinti ir naudojausi visais įmanomais patarimais. Bei manau, kai su ja praleisit tiek nuostabaus laiko kartu, nekils noro paimti gabalą iš šaldiklio, tep-lep uogienės, ant viršaus obuoliukas, užlankstyti kraštus ir nuostabiausias pyragėlis.. Ne, iš tikrųjų, čia ne malsena ar mantinga, ar dar kokia masovkė, čia tikras daiktas, rankų darbo meno kūrinys, 1458 sluoksneliai mažam lakštely, bent jau prabangaus palmiero verta :>

Mano pateikiamas receptas yra hibridinis variantas kokių 6 receptų ir iš nurodyto kiekio tešlos pavaišinsit tik 4 žmogeliukus (bet jie bus labai sotūs), taip sakant, tik pasibandymui, kočėlo pramankštinimui. Jei jaučiatės daug drąsiau nei aš, galit kiekius didint, nes paruoštą tešlą galima užšaldyti.

Kremas yra tiesiog fantastiškas. Deja, jo kiekio sumažinti drastiškai nepavyko ir gaunama daug daugiau nei reikia 4 gabalėliams (apie 0,5 L), tačiau šaldytuve jį galima laikyti 4-5 dienas ir jis bus idealus įdaras profitroliams/eklerams, lietiniams ar, žinoma, kito torto pertepimui.

Taigi pradžioj basic, plikas receptas, o jei kas po viso to jausis turintis jėgų skaityti toliau ar, neduokdie, susidomės rimčiau, po apačia seks krūva stebuklingų must-read patarimų :)

Receptą skaldau dalimis, jog nesimaišytų..

Sluoksniuota tešla

detrempe:

* 210 g prasijotų miltų (naudojau 405D rūšies)

* 90 mL šalto vandens

* 1 arb. š. druskos

* 0,5 arb. š. acto

* 35 g išlydyto ir atvėsinto sviesto

beurre manie:

* 210 g sviesto, šiek tiek suminkštėjusio, bet ne kambario temperatūros

* 25 g kakavos

* 3-4 šaukštai cukraus

detrempe:

1. Šaltame vandenyje ištirpinti druską, įpilti actą.

2. Miltus prasijoti ant lygaus paviršiaus ar dubeny ir viduryje padaryti duobutę. Į ją supilti šaltą vandenį ir viena ranka po truputį berti miltus į skystį, vėliau supilti atvėsintą sviestą ir minkyti 5-10 min.. Tešla nebus labai lengvai minkoma, bet jei vis dar lieka palaidų miltų, atsargiai įpilti šiek tiek papildomo vandens. Išminkyta tešla jokiu būdu neturi būti šlapia ar lipni! Paruošus suminkyti į rutulį, peiliu įrėžti kryžiuką, suvynioti į sviestinį popierių ar maistinę plėvelę ir atidėti į šaldytuvą, geriausiai pernakt.

beurre manie:

3. Sviestą ištrinti su kakava, kol gausis vientisa masė. Sviestas neturi ištežti, tad reikalui esant įdėti į šaldytuvą pertraukėlei. Kai masė paruošta, suformuoti maždaug pirmykščio sviesto formos stačiakampį, suvynioti jį į sviestinį popierių/maistinę plėvelę ir dėti į šaldytuvą, geriausiai pernakt.

4. Atšalusį detrempe dėti ant miltais pabarstyto stalo, pabarstyti patį rutulį miltais ir kočioti į keturias puses, kol gaunamas kryžius.

5. Į kryžiaus vidurį dėti šaltą beurre manie ir kryžiaus atsikišimais paslėpti jį, užspausti visus kraštelius taip, kad sviesto visiškai nesimatytų, tešlos lietimosi paviršius su beurre manie turi būti maksimalus (atrodys, jog sviesto yra labai per daug, bet viskas ok). Užlanksčius dėti vėl į šaldytuvą, geriausiai kelioms valandoms.

6. Kad būtų aiškiau, siūlau žiūrėti foto po apačia. Išsitraukti atšalusią masę, pamiltuoti ir palengva kočioti aukštyn-žemyn (1), kol turimas kvadratas pailgės triskart. Jei sviestas išlys į paviršių, ant viršaus dosniai užbarstyti miltų ir kočioti toliau. Iškočiojus nubraukti miltų perteklių ir lenkti trečdalį į viršų, gerai prispausti (2), tada likusį kraštą lenkti ant viršaus ir vėl gerai prispausti (3). Tai pirmas turnas. Iš pradžių viskas atrodys nelabai gražiai, bet su kiekvienu turnu vaizdas tik gėrės.

7. Sukti tešlą 90 laipsnių kampu (4) (atviri kraštai dabar atsiras viršuj-apačioj (5)) ir vėl kočioti, kol tešla pailgės tris kartus bei vėl analogiškai lenkti (kartojasi 1-4 veiksmai). Tai jau antras turnas (6). Tešlą suvynioti ir dėti į šaldytuvą, geriausiai 2 valandoms.

8. Po 2 valandų vėl kočioti (atviri kraštai vėl viršuj-apačioj), padaryti 2 turnus ir vėl dėti šaldytuvą šalti 2 valandoms. Po jų viską pakartoti dar kartą (iš viso sumoje turi būti 6 turnai) ir dėti tešlą šalti pernakt.

9. Išimtą tešlą kočioti kiek įmanoma ploniau ir tolygiai į visas puses. Iškočiojus apipjaustyti suteikiant norimą formą, pabadyti šakute, pabarstyti cukrumi ir dėti į šaldytuvą šalti mažiausiai pusvalandžiui.

10. Kol tešla šąla, įkaitinti orkaitę iki 240 laipsnių.

11. Prieš kepant, skardą patepti šaltu vandeniu, tiesti sviestinį popierių su paruoštais lakštais ir kišti į orkaitę kepti. Tik įdėjus orkaitės temperatūrą sumažinti iki 200 laipsnių.

12. Kepti apie 10 min., tada ant lakštų viršaus tiesti kitą sviestinio popieriaus gabalą ir prispausti kepinėlius skardele ar kepimo grotelėmis, jog tešla neiškiltų per daug. Taip kepti dar apie 10 minučių.

13. Praėjus 10 min., viską traukti iš orkaitės ir lakštus apversti į kitą skardą, cukruotas paviršius atsidurs apačioje. Atsidengusį viršų pabarstyti cukrumi ir dėti atgal į orkaitę dar 3-4 minutėms.

14. Iškepusius lakštus atvėsinti ant grotelių.

Vanilinis kremas

* 2 tryniai

* 1 kiaušinis

* 38 g krakmolo

* 65 g cukraus

*65 g cukraus

* 0,5 L pieno

* 35 g sviesto, supjaustyto kubeliais, kambario temperatūros.

* 0,5 Š. vanilės esencijos

1. Kiaušinius išplakti, įsijoti krakmolą ir 65 g cukraus.

2. Puode užvirti pieną su likusiais 65 g cukraus. Užvirus nuimti nuo ugnies.

3. Karštą pieną lėta srovele supilti į kiaušinių masę pastoviai maišant.

4. Supylus visą pieną, masę vėl pradėti kaitinti ant silpnos ugnies maišant toliau.

5. Masei užvirus ji staigiai sutirštės, tada nuimti nuo ugnies.

6. Per kelis kartus sudėti sviestą, po kiekvienos porcijos gerai išmaišyti, kad neliktų gumuliukų.

7. Supilti vanilę, viską dar kartą gerai permaišyti, viršų pabarstyti cukraus pudra ir uždengti maistine plėvele, jog nesusidarytų pluta. Dėti puodą į šalto vandens vonelę (šiuo metų laiku - ant palangės) ir gerai atvėsinti. Atvėsinus toliau laikyti šaldytuve, prisireikus iš naujo perplakti.

Sudėjimas:

Atvėsusius lakštus pertepti kremu (viso gaunasi 2 kremo sluoksniai), viršų pabarstyti cukraus pudrą ir bon appetite!

taigi, Komentarai:

* detrempe gamybai naudoju vandenį ir actą, tačiau šį derinį galima keisti pienu, tuomet tešla bus minkštesnė, švelnesnio skonio.

* daug kur actas nenaudojamas, bet jis padeda išskirti daugiau glitimo iš miltų.

* kryžiaus įrėžimo prasmę ne visai perpratau, kas taip daro, sako, jog reikia to break the elasticity...

* kakavą galima keisti miltais, tokiu atveju, žinoma, tešla tiks ne tik desertams. Beje, kakava ir miltai skirti sugerti drėgmei, esančiai svieste, kad jos vėliau nebūtų per daug, bet yra receptų, kur detrempe naudojamas tiesiog sviestas. Tokiu atveju reikia žiūrėti, kad abiejų detrempe ir beurre manie sujungimo metu konsistencijos būtų vienodos, šaltą sviestą reiktų patrankyti kočėlu, jog suminkštėtų.

* svarbiausias aspektas tešlos ruošime - temperatūra. Ji negali pakilti aukščiau 17 laipsnių, nes tuomet sviestas gali išbėgti, susigadins sluoksniai, tad svarbu stebėti tešlą, jei reikia, dėti į šaldytuvą atšalti.

* beveik visada tešlą šaldytuve ilsinau 2 valandas, tačiau kituose receptuose šis laikas gali tesiekti tik 30 min., tad jūsų pasirinkimas ir laiko turėjimas..

* mano naudojamas lankstymo būdas yra ne vienintelis, galima lankstyti bet kuriuo kitu jums priimtinu sluoksniuotos tešlos lankstymo metodu.

* iš nuotraukų matyti, kad lankstymo metu tešlos kraštai nebuvo lygūs, bet čia tik mano aplaidumas/bijojimas šildyti rankomis tešlą. Jei norit viską padaryti puikiai, užlankstomi galai turi būti lygūs, tuomet ir sluoksniai bus idealesni.

* jei tešlą norit užšaldyti, tai geriausia daryti po 4 turnų. Kai jau norėsit ją kepti, ištraukit iš šaldiklio, pusvalandį palaikykit šaldytuve, tik tuomet atlikit likusius 2 turnus. Po jų, visa eiga tokia pati.

* apipjaustant tešlą svarbu turėti aštrų peilį, bukas peilis suklijuos sluoksnelius ir tešla prastai kils.

* jei tešlą ketinat tepti kiaušinio plakiniu, žiūrėkit, kad nenutekėtų ant kraštų, nes kiaušinis suklijuos sluoksnius ir tešla eilinį kartą blogai iškils.

* likusių nuoraižų negalima bet kaip suminkyti ir dar kartą perkočioti (nebent jums nesvarbu jūsų įdėtas darbas ir galutinio kepinio kokybė) ! Nuoraižas reikia sudėti šalia kitos, jog šiek tiek persidengtų ir perkočioti. Tešla iškeps prastesnė, mažiau kils, bet neparadiniam patiekalui tiks.

* tešlos šaldymas prieš pat kepimą ir stiprus orkaitės įkaitinimas svarbus dėl to pačio sviesto - šiltai tešlai atsidūrus šiltoje orkaitėje, jis išbėgs ir tešla neiškils.

* skardą šaltu vandeniu prieš kepimą taip pat tepa ne visi. Kas tepa, sako, jog taip tešla neprikepa, lengvai nusiima. Kai kurie išvis siūlo orkaitėje patalpinti indą su vandeniu... Kiti nieko tokio nedaro ir per daug nesiskundžia.

* aš aprašiau karamelizuotos sluoksniuotos tešlos kepimo procesą, jei tingit žaisti arba tešlą naudojat kitiems tikslams ir neketinate karamelizuoti, kepkite be jokių cukraus barstymų ir vartymų.

* karamelizuotos tešlos gamyboje svarbu, jog grotelės/skarda, kuria prispausit kylančią tešlą, taip pat būtų įkaitintos. Jei užmesit šaltas, tešla gali atvėsti ir nebekilti.

* man antras paviršius per tas papildomas 3 minutes nespėjo karamelizuotis, tad aš pribaigiau cukrų ištraukus su blowtorch'u. Kituose receptuose tiesiog jo cukrumi išvis nebarsto.

* ir išvis kokia karamelizavimo prasmė? Laikoma, jog gero mille-feuille lakštai neturi būti sudrėkę nuo kremo, tad pertept geriausia prieš pat tiekiant. Na, o beveik visiškai apsisaugoti nuo sušlapimo būtent padeda tas karamelės sluoksnis (na, ir skaniau be to).

* aš kepiau 3 atskirus lakštus (kurie labai jau neprofesionaliai išsiklaipė..), nes bijojau, jog atvėsusi tešla pjaustant trupės ir nesigaus gražūs, lygūs kraštai. Jus galiu patikinti - kepkit cielą lakštą, o vėliau iškepusį aštriu peiliu gražiai supjaustysite. Be to, sakoma, jog toks cielas lakštas iškepęs būna geresnės struktūros.

* kremo gamyboje vietoj vanilės ekstrakto daug geriau būtų naudoti vanilės ankštį - pavirti kartu su pienu, vėliau leisti pasibrandinti, išskobti sėklas ir jas sumesti atgal, vėl užvirinti ir naudoti toliau įprastai.

* aš vanilės lazdelės nenaudojau, bet nutariau paskaninti 1 apelsino žievelėm - jas ištryniau pirštais su cukrumi, kurį vėliau įmaišiau į kiaušinius.

* kadangi man norėjosi cinkelio galutiniame mille-feuille, o dabar nei braškių anei aviečių sezonas, tai antro kremo sluoksnyje nutariau įsprausti karamelizuoto apelsino skilteles. Labai jau tingėjau su jomis žaisti, tad tiesiog apibarsčiau rudu cukrumi ir deginau su blowtorch'u. Rezultatas nebuvo labai jau karamelizuotas, bet šiam kartui suėjo. Rimtesniam reikalui virčiau karamelės sirupą ir skilteles merkčiau į jį. Kas turit grilį, galima karamelizuoti jo pagalba. Beje, apelsinas labai tiko!

VA. Jaučiuosi atlikusi tiesiog žygdarbį :) Galutiniu savo rezultatu nelikau labai patenkinta, taip vis tiek kreivai šleivai išėjo, bet džiaugsmo buvo pilnos kelnės, jog realiai išvis pavyko. Artimiausiu metu neketinu kartoti (nes vis dar turiu gabalėlį šaldikly :>), tačiau jei kada prireiks ar vėl užsinorėsiu, nesibaidysiu, ypač, kad dabar tešla vis dėlto neidealiai išėjo, tad tiesiog būtina kartoti ir taisytis :) Jei kam vis dar liko klausimų šia tema, lauksiu jų :))) Sekantis taikinys - sluoksniuota mielinė tešla (kruasanai, pagaliau..), kuri bent dabar atrodo tokio pat sudėtingumo, tik su vienu papildomu leveliu - mielėm :|

Literatūros sąrašo nepateikinėsiu (didžioji dalis matosi pirmojoj foto), tik nurodysiu lengviau prieinamus internetinius šaltinius:
* http://www.cannellevanille.com/

* http://www.foodbeam.com/

* geras lietuviškas variantas, kurį deja pastebėjau tik jau po visko: http://www.manovirtuve.com/

Keksiukai su spanguolėmis

tai ir va. Aiškintis, guostis ir pasakotis ilgai, kur tiek laiko buvau, matyt neketinu. Nebuvau čia, ir viskas. Tai nereiškia, kad kiekvieną dieną nesekiau, ką kiti foodblogeriai veikė, kokios naujovės ir galimybės veržiasi į jų pasaulį.. Tai nereiškia, jog pati negaminau. Gaminau nedaug, neišradingai, sulūžo fotoaparato atminties kortelė, persikėlėm į kitą kambarį, kurio langai į šiaurę (suprask, niekad nėra tinkamo apšvietimo fotografavimui) ir blahblahblah. Retkarčiais atkomentuodavau netikėtai užklydusiems svečiams ir atsakydavau gyvai klausiantiems, o kur nauji receptai.

Tačiau kai mečiau darbą, išsilaikiau sesiją, išlydėjau MB atgal į mokslus ir dar kartą sulaukiau klausimų, kur nauji receptai, nebeliko priežasčių, kodėl turėčiau negrįžt į nuostabų maisto ir fotografijos pasaulį. Tad tarkim, kad bandysiu pakilt kaip feniksas iš pelenų, užmiršt visas tas metų senumo maisto nuotraukas ir pradėti viską iš naujo. Na, bent jau kol nepradėjau vėl dirbti :)

Kadangi prisiverčiu užmiršt senus taip ir nepaskelbtus receptus, tad šiuos naujus metus pradėsiu su receptu, kuris realizavosi vakar. Nuostabūs keksiukai, vieni geriausių kada nors keptų. Reikalauja šviežių/šaldytų spanguolių, dabar ne visai sezonas, bet mano šaldiklyje jau kelis mėnesius jos gulėjo ir laukė tinkamos progos.. Gamyba, kaip ir visų keksiukų, paprasta, jokių iššūkių. Tad jei vis dar turit užsilikusių spanguolių, siūlau išnaudoti progą ;) Tuo pačiu šiuo receptu bandau prisijungti prie užmatytos akcijos gaminti iš savo turimų knygų/žurnalų, kurių prisikaupė daug nesistengiant ir pas mane..

Ir iškart atsiprašau už foto kokybę, visi menki įgūdžiai dingo per daugiau nei pusmetį :/

Keksiukai su spanguolėmis

Produktai (~16 vnt. keksiukų arba vienas didokas keksas):

* 115 g minkšto sviesto

* 2 dideli kiaušiniai (maniškiai buvo maži, tad dėjau 2 kiaušinius + 1 trynys)

* 1 arb. š. vanilės ekstrakto

* 300 g miltų, prasijotų

* 2 arb. š. kepimo miltelių

* 0,75 arb. š. druskos

* 120 mL pieno (man prireikė dar papildomų 20 mL, kad tešla būtų glotni)

* 350 g šviežių/šaldytų spanguolių (jei naudojat šaldytas, jas atšildykite)

* 100 g džiovintų spanguolių

Glaistui:

* 200 g cukraus pudros

* 4 šaukštai spanguolių sulčių (naudojom sultis, išspaustas iš 50 g atšildytų spanguolių, naudojant jas, dažų neprireikė. Jei naudojat pirktines sultis, spalvos nebus)

* keli lašai raudonų maistinių dažų (nebūtina)

1. Dideliame dubenyje ištrinkite sviestą su cukrumi, įmuškite po vieną kiaušinius, kiekvienąkart gerai išmaišydami. Supilkite vanilės ekstraktą.

2. Kitame dubenyje prasijokite kartu miltus, kepimo miltelius ir druską.

3. Miltų mišinį suberkite į sviesto masę per tris kartus paeiliui su pienu. Gerai išmaišykite, jog neliktų gumuliukų (tik nepersistenkite, nes keksiukai neiškeps purūs).

4. Atsargiai įmaišykite šviežias ir džiovintas spanguoles (atrodys, kad uogų daugiau nei tešlos, bet viskas gerai, taip ir turi būti :)).

5. Dėkite po kelis šaukštus į keksiukų formeles (jei kepat vieną didelį keksą, tešlą sudėkite į išsviestuotą formą) ir kepkite apie 15 min. (didelį keksą - apie 50 min.) iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, arba kol įsmeigtas medinis pagaliukas ištrauktas bus švarus, sausas.

6. Kol kepa keksiukai, pasiruoškite glaistą: prasijokite cukraus pudrą, supilkite sultis (ir dažus, jei naudojate), gerai išmaišykite, kad neliktų gumuliukų.

7. Liekite glaistą ant pravėsusių keksiukų, palaukite kol užstings ir galite mėgautis :)

Šaltinis: Virtuvė. Nuo...Iki... 2011 10 (29)

Morkų pyragas su ananasais, kokosu, graikiniais riešutais ir glaistu

Taip, visai užmečiau blogą.

Bakalaurinio darbo rašymas pačiam nervų įkaršty, darbas darbe, visa maisto gamyba - maistas dėžutėje :)

Ir vis dėlto šįvakar nutariau čia apsireikšti, nes prižadėjau draugei pasidalinti savo morkų pyragais. Vienas jau pasiviešinęs, tačiau kitas, nors ir mažiau fotogeniškas, tačiau daug skanesnis, būtent dabar laukia savo pasirodymo, taigi.

Pyragas nuostabus. Valgė net kambariokės vaikinas, kuris nevalgo jokių saldumynų ir kepinių, kuriuose yra sviesto. Bet yra vienas bet šiame pyrage - glaistas/kremas.

Originaliame recepte matyti, kad jis turi būti maždaug plaktos grietinėlės pavidalo. Maniškis toks nesigavo. Išvis nesuprantu, kas jam nutiko: kuo daugiau cukraus pudros bėriau, tuo skystesnis jis darės. Galų gale supyliau visą namuose rastą cukraus pudrą (gerokai viršijau kiekį, nurodytą recepte), nervingai tep lep užpyliau kas gavosi, o likusius 2/3 kremo išliejau kartu su visu savo pykčiu ir nepasitenkinimu į tualetą (MB vos sulaikė, kad ir visas pyragas, pakliuvęs po mano karšta ranka, ten pat neatsidurtų)... Tai vat. Galit kremą daryt, galit ir ne - pyragas iš savęs drėgnas, ryškaus skonio ir tiesiog mmmm (kaip dabar norėčiau kokio gabalėlio :>). Tiesą sakant, jei daryčiau antrą kartą, manau, naudočiau glaistą iš ano morkų pyrago recepto, nes jis irgi nuostabus.

Taip, nuotrauka apgailėtina, kremo sluoksnis tarp dviejų pagrindų tiesiog stulbinantis, na bet tačiau gi, kaip be jos? :)

Morkų pyragas su ananasais, kokosu, graikiniais riešutais ir glaistu

* 2 puodeliai miltų

* 2,5 arb. š. kepimo miltelių

* 2 arb. š. cinamono

* 0,25 arb. š. malto muskato

* 170 g sviesto, minkšto

* 1,5 puodelio cukraus

* 3 kiaušiniai

* 0,5 puodelio pieno

* 2 puodeliai tarkuotų morkų

* 1 puodelis kokoso drožlių

* 1 puodelis ananasų, susmulkintų (sublendintų)

* 0,5 puodelio graikinių riešutų, sugrūstų

* 225 g kreminio sūrio (naudojau švelniąją varškę)

* 60 g sviesto, minkšto

* 1 arb. š. vanilės ekstrakto

* 450 g cukraus pudros, kelis kartus prasijota

1. Dubenyje prasijoti/išmaišyti kartu miltus, kepimo miltelius, cinamoną ir muskatą.

2. Atskirame dideliame inde ištrinti sviestą su cukrumi, kol masė pasidarys puri. Įplakti kiaušinius po vieną. Supilti miltus pakaitomis su pienu per kelis kartus, po kiekvieno pridėjimo gerai išmaišant (bet nepersistengiant).

3. Sudėti morkas, kokoso drožles, ananasą, graikinius riešutus ir švelniai, gerai išmaišyti.

4. Kepti 2 atskirus pagrindus išsviestuotoje formoje iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 35 minutes, arba kol į vidų įkištas pagaliukas ištrauktas bus sausas.

5. Kol pagrindai kepa, galima bandyt pasiruošti glaistą: inde iki vientisos masės išplakti kreminį sūrį, sviestą ir vanilę, vėliau po truputį sijoti ant viršaus cukraus pudrą, po kiekvieno karto gerai išmaišyti.

6. Iškepusius pagrindus gerai atvėsinti, aptepti kremu ir pašaldžius šaldytuve kelias valandas jau galima ragauti :>

Šaltinis (step-by-step foto): http://www.simplyscratch.com/

Levandų keksiukai su griliažu

Kažkoks keistas buvo paskutinis laikotarpis. Gyvenau lyg laiko duobėj: niekur neskubu, nieko nedarau, lyg darbų, atsiskaitymų neturėčiau. Pati sau šeimininkė. Vienintelė prievolė - apsilankyt gydytojų namuose, kur vis dar ieškome teisybės bendrom jėgom. Pasipurčiau pinigėliais visokiems testams, patinginiavau savaitę namuose, o dabar vat jau viskas aktyvu, vėl plėšytis, skubėt reikia, neeees liko tik 2 dienos iki paskutinio egzamino, mažiau nei mėnuo iki bakalauro gynimo iririr susiradau darbą ! Pirmąjį oficialų darbą savo gyvenime :> Ir, kaip netikėta, jis susijęs su maistu. Tad artimiausiu metu jei kada užsuksit į M&S maisto skyrių Vilniuje, galit tikėtis mano konsultacijų ir patarimų :)

Šaltinis lietuviškas, bet dariau savų pakeitimų...

Kadangi turiu levandų, tai naudojau, bet realiai ničnieko levandiško nejaučiau, tai, manau, jei neturit, galit praleisti. Arba panaudoti savo kitą mėgstamą aromatą, kad ir apelsinų.

Beje, su šituo receptu susijęs ir mano pagaliau pirmasis žygis į Kulinarijos studiją. Kadangi ir taip jau vėlavau į susitikimą, be to, tiksliai žinojau, kad noriu maistinių dažų, tai tikėjau savimi, kad neužtruksiu. Taip, tikrai neužtrukau, nes maistinių dažų jie vis dėlto neturi :/

Po to man šovė geniali mintis vietoj dažų panaudoti vaisių sultis. Taikiny atsidūrė juodieji serbentai, bet ir vėl, kadangi man prieinami tik visokie nektarai su 23proc tikrų sulčių, tai bandžiau juos. Išvada: neverta terliotis, jei naudot, tai naudot 100proc. sultis (nebent jūs įžvelgiat violetinį atspalvį manajam glaiste :)).

O dabar receptas, at last...

Levandų keksiukai su griliažu

Produktai (~tuzinas keksiukų):

Levandų pienui:

* 100 g šilto pieno

* 1 Š. levandų

Keksiukams:

* 170 g sviesto, kambario temperatūros, minkšto

* 170 g cukraus

* 3 kiaušiniai, paplakti

* 170 g miltų, prasijotų

* 1,5 Š. kepimo miltelių

* 4 Š. levandų pieno

Griliažui:

* ~100 g migdolų (manau, drąsiai galima keisti ir kitokiais riešutais)

* 3-4 Š. rudojo cukraus

Glaistui:

* 125 g sviesto, kambario temperatūros, minkšto

* 250 g cukraus pudros

* 2 Š. levandų pieno

1. Levandų pienui sumaišyti visus produktus ir palikti pusvalandžiui pritraukti. Po to nukošti pro sietelį, ir jau gatava.

2. Griliažui migdolus nuplikyti verdančiu vandeniu, nulupti odeles, riešutus susmulkinti, sumaišyti su ruduoju cukrumi. Paskleisti ant sviestinio popieriaus ir kepti įkaitintoje orkaitėje tol, kol cukrus išsilydys, o riešutai apskrus, retkarčiais pamaišant. Paruošus atvėsinti ir susmulkinti pirštais.

3. Sviestą ištrinti iki purumo su cukrumi, supilti per kelis kartus kiaušinių masę, po kiekvieno karto gerai išmaišant.

4. Kepimo miltelius sumaišyti su miltais, ir šitą mišinį kartu su levandų pienų per 2 kartus užsijoti ant tešlos ir atsargiai įmaišyti (nepermaišyti !). Su paskutiniais miltais sudėti ir griliažą,

5. Keksiukus kepti paruoštose formelėse iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15-20 min., arba kol vidun įkištas degtukas ištrauktas bus sausas.

6. Kol keksiukai kepa, galima pasiruošti glaistą: sviestą išplakti iki purumo, per kelis kartus įmaišyti cukraus pudrą ir levandų pieną. Paruoštą dėti į konditerinį švirkštą ir jau galima puošti atvėsusius keksiukus.

Šaltinis: http://kepyklapenki.lt/