Moliūginis kreminio sūrio vyniotinis

Kadangi receptų atsiradimas tinklarašty nuo jų pagaminimo užtrunka nepadoriai ilgai, nemažai produktų sezonas spėja pasibaigt ir jų publikavimas nukeliamas kitiems metams.. Šįkart su moliūgu taip neatsitiks, ne, užtenka jau, kad keli nuostabūs figų receptai pasislėps iki kito sezono.
Taigi. Nenustebau įvairiausių formų ir dydžių moliūgus išvydusi jau rugsėjo mėnesį (labiau sukretė kalėdinis stendas antrą spalio savaitę..). Visuotinė moliūgų psichozė įtraukė ir mane. Tiesą sakant, tiesiog internetinėje erdvėje pasirodė tiek daug skaniai atrodančių receptų su jais, kad neįmanoma neišbandyti.

Nusipirkau monstrą, įvardintą kaip vidutinį (medium) ir maniau, jog bus pats tas 2-3 patiekalams. Klydau: užteko 4iems ir dar 1,5 puodelio tyrės pavidalu atgulė šaldikly.
Iškart viso moliūgo apdoroti nevaliojau: supjausčius kubeliais pusę moliūgėlio ant pirštų nuo peilio įsitaisė nemažos puslės. Likusiai pusei nutariau paieškoti lengvesnių kelių. Ačiūdie, jų yra. Šis metodas aprašo tyrės gamybą, bet juk nebūtina trinti iškepusį moliūgą, galima supjaustyti reikiamo dydžio gabaliukais.
Su moliūgu gaminau šitai (sąrašas nelaimingųjų, kurie nenusipelnė fotosesijos):
* tradicinis risotto su moliūgo gabalėliais, skrudintais šalaviju ir šonine
* pasta su moliūgu, skrudintais lazdyno riešutais ir mėta - laaabai rudeniškas ir jaukus patiekalas, stipriai rekomenduoju išbandyt!
* rudens daržovių ir orzo makaronų casserole - gaila, jog atsiliepimus po apačia, jog tai blankaus skonio patiekalas, pasiskaičiau tik jau pašovusi į orkaitę. Ir iš tikrųjų, jei norėtumėte gaminti, nuo savęs pridėkite pieskonių (karis tiktų puikiai), sūrio, prieš užberiant trupinių ant viršaus nepakenktų įmaišyti kelis kaupinus šaukštus grietinės ar grietinėlės..

Ketvirtasis receptas toks nuvalkiotas internete, kad ir man privalu juo pasidalinti.
Pasigamina greitai, skonis puikus, netgi kalėdinis. Matyt dėl prieskonių, kurie priklausomai nuo sezono gali būti vadinami moliūgų ar obuolių pyrago, meduolių, karšto vyno ar dar bala žino kieno mišiniu. Naudojau atskirus prieskonius, kai kuriuos tryniau šviežiai, pridėjau nuo savęs papildomai.. Grubiai tariant, sukroviau į tešlą viską, kas tinka saldiems kepiniams. Jei neturite konkrečių prieskonių po ranka, tiks ir jau prieš tai minėti mišiniai, kurių parduotuvėj tikrai galima rasti.

Ir pas mane bėdos su vyniotiniais. Gal skardos per mažos, gal tešla kilti persistengia, tačiau biskvitas iškepa per storas ir susukti kelis kartus niekaip nepavyksta. Žinoma, nukenčia tik estetika..
Receptas amerikietiškas, o jie dažnokai persistengia vartodami cukrų ar kukurūzų sirupą, tad cukraus kiekį mažinau (pateiksiu, kiek cukraus dėjau aš, o ne originaliame recepte). Dėl viso pikto tą patį rekomenduoju daryti ir jums: iškart visko nesuberti, o ragauti ir jei norisi, pridėti po to.
 Bet kuriuo atveju, jei ir jūs nežinot kur dėt moliūgą, šis receptas būtent tam ir yra.

Moliūginis kreminio sūrio vyniotinis
8-10 porcijų

* 2 Š. cukraus pudros rankšluosčio pabarstymui
* 3/4 puodelio miltų
* 0,5 arb. š. kepimo miltelių
* 0,5 arb. š. sodos
* 2 arb. š. cinamono
* 0,5 arb. š. malto muskato
* po 0,25 arb. š. maltų gvazdikėlių, kardamono, kvapiųjų pipirų, druskos
* 3 kiaušiniai
* 0,5 puodelio baltojo cukraus
* 2 Š. rudojo cukraus
* 1 arb. š. vanilės esencijos
* 2/3 puodelio nesaldintos moliūgų tyrės (žr. nuorodą tekste aukščiau)

* 225 g kreminio sūrio/varškės (naudojau Philadelphia)
* 2/3 puodelio cukraus pudros
* 6 Š. minkšto, kambario temperatūros sviesto
* 2 Š. klevų sirupo ar medaus

1. Skardą (~45,7 x 25,4 cm) iškloti sviestiniu popieriumi. Didesnio dydžio, nei skarda, švarų virtuvinį rankšluostį tolygiai apibarstyti 2 Š. cukraus pudros.
2. Vidutinio dydžio dubenyje prasijoti miltus, kepimo miltelius, sodą, prieskonius ir druską.
3. Didesniame inde išplakti kiaušinius su cukrumi ir vanile, kol pabals. Įmaišyti moliūgų tyrę.
4. Per kelis kartus miltų mišinį įmaišyti į kiaušinių masę.
5. Tešlą mentelės pagalba tolygiai paskirstyti per visą skardos plotą. Kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 13 min., arba kol tešla paspaudus pirštu bus stangri.
6. Iškepus dar karštą biskvitą atsargiai perkelti ant cukraus pudra pabarstyto rankšluostuko (sviestiniu popieriumi į viršų), nulupti sviestinį popierių ir standžiai susukti į vyniotinį. Palikti atvėsti iki kambario temperatūros ant grotelių.

7. Kol biskvitas vėsta, kreminį sūrį išsukti su visais išvardintais produktais, kol neliks sviesto ar cukraus pudros gumuliukų.

8. Atvėsusį biskvitą išvynioti ir perkelti ant maistinės plėvelės. Visą paviršių (palikti ilgesniąjame krašte porą centimetrų, jog įdaras susukus nepabėgtų lauk) ištepti kreminiu sūriu ir maistinės plėvelės pagalba susukti vyniotinį. Įdėti į šaldytuvą stingti mažiausiai valandai, bet geriausia pernakt.

Šaltinis: http://www.sweetsugarbean.com/

Braškinis tortas Fraisier

Bent jau man kiekvienais metais atrodo, kad va šiemet medžiai stipriau žydi ir kvepia nei anamet, pumpurai anksčiau išsprogo, paukščiai sugrįžo anksčiau, dienos greičiau sušilo.. Matyt, gyvenam vis greičiau ir geriau?
Taip rodos, kad ir šiais metais motinos diena buvo geresnė, šviesesnė ir labiau pavasariška nei pernai, kad žiedais apsiputojusios ir bene ketvirtą aukštą siekiančios vyšnios praeitais metais išvis nebuvo.

Sėdint paskaitose, kai už lango taip stipriai vaidenasi vasara, tegalėjau galvoti apie tai, kokį tortą noriu iškepti mamai, o ne aiškintis, kaip ligandai koordinuojasi aplink paladį.. Būtų mano valia, kepčiau turtingai šokoladinį tortą, kvepiantį romu, skęstantį vyšnių padaže.. Bet mamai patinka lengvi, vaisiniai tortai. Stengiausi jai įtikti, bet pasielgiau vis tiek truputį egoistiškai, o ir apsiskaičiavau: mama nelabai mėgsta marcipanų, o aš išsirinkau tortą su juo, ir dar pridariau dvigubai daugiau nei reikia.... :) Taigi, tas tortas - prancūziška klasika Fraisier, kurį gaminau pagal jau visai mano gausiai išbandytą Laduree knygą.

Jei Lietuvoje būtų galima drąsiai nusipirkti migdolų ir pistacijų pastos, ar bent migdolų miltų už logišką kainą, torto gamyba ilgai netruktų, nebūtų tokia sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, bet deja tačiau, šiuos egzotiškus ingredientus gaminausi realiai nuo nulio.
Vien dėl to gamyba užtruko 3 dienas: trečiadienį ruošiausi riešutus, ketvirtadienį kepiau biskvitus, viriau kremą ir sudėliojau tortą, penktadienį ryte ruošiau marcipaninę masę, dengiau tortą, vakare jau skanavom :)

Pakeitimų dariau ne tiek ir daug, tiesiog vietoj nurodyto aviečių ir Kirsch likerio (kuris irgi yra egzotika Lietuvoje) naudojau turėtą mandarininį likerį, kuris tikrai tiko. Ir kadangi mano pistacijos buvo jau iš anksto skrudintos bei neidealiai žalios spalvos, galutinė marcipanų masė gavosi nelabai gražios  spalvos... Kitąkart gal nepakenktų maistiniai dažai.

Biskvitą kepiau 10*23 cm formoje, tad jo kiekį mažinau perpus originalaus kiekio (buvo galima kepti ir iš trečdalio kiekio), kremo mažinau trečdaliu (kitąkart nemažinčiau išvis), marcipaninės masės norėjau mažinti perpus, bet apsiskaičiavau, ir padariau visą normą... Žodžiu, daug matematikos pridariau, begamindama užsiverčiau lapeliais su skirtingom masėm ir tūriais, tad kad jūsų nesumaišyčiau ir leisčiau patiems pasiskaičiuoti, rašau originaliame recepte pateiktus kiekius.
Nors ir mažinau kiekius realiai perpus norėdama padaryti mažą tortuką (vis dėlto tik 2 valgytojai), išėjo 6 padorios porcijos. Knygoje rašo, jog iš jų nurodytų kiekių išeina 8 porcijos.. Na, matyt jie alkanesni :)

Tortas Fraisier
(21-22 cm diametro apvaliai formai)

* 700 g braškių, nuplautų, perpjautų pusiau

Migdolinis Genujos biskvitas:
* 50 g išlydyto sviesto + 20 g sviesto formos ištepimui
* 200 g pyraginių miltų + formos pabarstymui
* 6 kiaušiniai
* 200 g cukraus
* 50 g migdolų miltų

1. 20 g išlydyto sviesto ištepti formą ir padėti į šaldytuvą sviestui sustingti.
2. Užstingus sviestui, pabarstyti formą miltais, tolygiai jį paskirstyti formoje, perteklių iškratyti.
3. Dideliame inde paplakti kiaušinius su cukrumi, vėliau indą patalpinti virš verdančio vandens garų ir plaktuvu (geriau elektriniu nei rankiniu) plakti tol, kol masė patrigubės, pasidarys balta ir standi, tai užtruks 10-15 minučių. (Kiaušinių masės temperatūrai neleisti pakilti aukščiau 50 laipsnių)
4. Išplakus kiaušinius, ant jų per kelis kartus užsijoti miltus, vėliau maltus migdolus. Po kiekvienos miltų porcijos atsargiai juos įmaišyti neišplakant oro iš kiaušinių.
5. Įmaišius miltus, supilti likusius 50 g sviesto ir vėl atsargiai įmaišyti.
6.Supilti tešlą į paruoštą formą ir kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje tol, kol į vidų įkištas pagaliukas ištrauktas bus sausas (man tam prireikė 30 min., bet maniškis biskvitas gavosi storas).
7. Iškepusiam biskvitui leisti atvėsti, tuomet perpjauti perpus (man reikėjo nupjauti ir susidariusią kuprelę).

Sirupas sulaistymui:
* 100 mL vandens
* 100 g cukraus
* 40 mL Kirsch likerio
* 40 mL aviečių likerio

1. Inde maišant užvirti vandenį su cukrumi.
2. Užvirus leisti atvėsti, tada supilti alkoholį.

Pistacijų kremas:
* 90 g minkšto, kambario temperatūros sviesto
* 180 mL verdančio pieno (geriau riebesnio)
* 2 kiaušinių tryniai
* 50 g cukraus
* 15 g kukurūzų krakmolo
* 60 g pistacijų pastos

1. Inde išplakti trynius su cukrumi, kol masė pabals, užsijoti krakmolą ir gerai išmaišyti.
2. Į paruoštus trynius po šaukštą pilti karštą pieną, po kiekvieno šaukšto gerai išmaišant. Supylus apie trečdalį pieno, trynių masę pilti į likusį pieną ir užkaisti.
3. Kaitinti ant mažos ugnies intensyviai maišant, kol masė sutirštės, tuomet nuimti nuo ugnies ir leisti kelias minutes pavėsti. Jei masė įkaito per daug ir trynys pradeda krekėti, puodą greitai perkelti į šalto vandens vonelę nenustojant maišyti.
4. Į masę įmaišyti pusę sviesto, tuomet uždengti maistine plėvele (kuri apsaugos nuo plutos susidarymo) ir leisti kremui atvėsti iki kambario temperatūros.
5. Atvėsusią masę gerai išplakti, sudėti pistacijų pastą ir likusį sviestą, dar kartą išplakti iki vientisos struktūros.

Pistacijų-migdolų masė:
* 250 g migdolų pastos
* 25 g pistacijų pastos
* cukraus pudros kočiojimui

1. Rankomis suminkyti abi pastas iki vientisos masės.
2. Ant cukraus pudra gausiai pabarstyto stalo iškočioti masę iki ~1mm storio.

Pistacijų/Migdolų pasta:

Internete nemažai variantų, aš nutariau pasirinkti vieną paprasčiausių ir tą patį metodą naudojau tiek pistacijų, tiek migdolų pastos gamybai.
Šiek tiek skiriasi tik pačių riešutų paruošimas: migdolus reikia užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti kelias minutes, vėliau perlieti šaltu vandeniu. Po šių procedūrų migdolų luobelės turėtų lengvai nusilupti. Kadangi migdolai bus drėgni, nepakenktų paskrudinti ~10 min. įkaitintoje orkaitėje, bet aš migdolus pasiruošiau anksčiau, tad jie išdžiuvo natūraliai.

Pistacijas, jei pirksite Lietuvoje įprastas paskrudintas ir sūdytas, visų pirma reikės jas išlukštenti, po to praskalauti vandeniu nuplaunant druskas, vėliau užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti, perlieti šaltu vandeniu ir nulupti odeles. Vėl galima šlapius riešutus paskrudinti orkaitėje, bet kadangi jie jau ir taip skrudinti, tai irgi geriau palikti išdžiūti natūraliai ar orkaitėje kaitinti labai trumpai.

Taigi, jau paruoštus riešutus į pastą verčiau pagal čia pateiktas proporcijas, na o jei kas neskaito angliškai, pateiksiu savotišką vertimą/adaptaciją ir mnemoniką:

gausis 250-280 g pastos:
* 100 g riešutų
* 90 g cukraus pudros
* 60-85 g cukraus sirupo (naudojau pirktinį šviesųjį sirupą)
* 1 arb. š.-1 Š. Kirsch likerio (pistacijoms naudojau vanilės esenciją, migdolams - migdolų)

1. Riešutus ir cukraus pudrą sudėti į smulkintuvą (blenderį) ir smulkinti iki vientisų miltų.
2. Įpilti kvapų esencijos, po šaukštą pilti cukraus sirupą, po kiekvienos dozės gerai išsukti. Cukraus sirupą pilti po truputį tol, kol riešutų masė sušoks į gumulą. Kiek tiksliai sirupo reikės, priklauso nuo drėgmės, esančios riešutuose.

Torto sudėjimas:

1. Pusę biskvito sulieti puse kiekio sirupo.
2. Biskvitą padengti puse kremo, išdėlioti perpjautas braškes taip, kad pjūvis būtų atsuktas į torto išorę. Braškes gerai įspausti. Padengti likusiu kremu, užpildyti likusius tarpus. Šiems darbams geriausiai tinka konditerinis švirkštas, bet iš bėdos tiks ir mentelė.
3. Uždėti antrąjį biskvito lakštą, jį sulieti likusiu sirupu.
4. Iškočiotą marcipaninę masę kočėlo pagalba perkelti ant torto, prispausti, išlyginti, atlikusias dalis nupjaustyti. (Marcipanu turi pasidengti tik viršutinis biskvitas, braškės privalo matytis, bet aš marcipaninės masės prisidariau tiek, kad užsidengė visas tortas ir dar liko..)
5. Paruoštą tortą šaldyti ~2 val. šaldytuve, prieš tiekiant papuošti likusiomis braškėmis. Tortą suvalgyti kuo greičiau, nes braškės greitokai genda, ir nepiktnaudžiauti šaldytuvu, nes marcipanas vandenija.

Šaltinis: Ladurée: Sucré: The Recipes

Mille-feuille!

Jeigu kas nekantraudamas perbėgo akimis visą šį įrašą, pastebėjo labai daug mėgėjiškų nuotraukų ir dar daugiau subjektyvaus teksto.. Ir toli gražu ne visiems tai bus įdomu ar aktualu, tačiau vis tiek noriu pasipasakoti savo kulinarinį nuotykį, trukusį 4 dienas, t.y. nuo penktadienio iki pirmadienio. Nuotykis, kuris simpatiškai skamba maišyta anglų-prancūzų kalba - mille-feuille from scratch.

O viskas prasidėjo nuo to, kad atostogavau, akimis ryjau visokius foodblogus ir man mirtinai reikėjo maisto gamybos. Tada pagalvojau, jog ot noriu torto, ir napoleono pavadinimas skambėjo gražiai bei su iššūkio gaidele. Be to, turiu ne vieną desertų knygą, kurioje žinojau rasianti nemažai informacijos pasiruošimui. Tad turėdama konkretų aistros objektą radau šį įrašą ir supratau, kad man reikia napoleono.

Mini intarpas apie napoleoną ir mille-feuille: Žinau, ką lietuviai vadina napoleonu, daugmaž tą patį daiktą taip vadina ir matyt dauguma post-sovietinių valstybių, bet pagooglinus/pawikipedinus napoleoną randu visai ką kitą... Tad aiškumo dėlei šį kepinį vadinsiu mille-feuille, jog nesimaišytų su mūsišku šedevru.

Namuose (Kaune) virtuvės bagažas nedidelis, bet ruošiausi į Vilnių, o dar kaip tik sviestui akcija.. Užsipirkau jo 0,5 kg ir jaučiausi pasirengusi. Deja, žioplumo dėka šis sviestas taip ir liko namuose, tačiau užsispyrimas gaminti - ne, tad dar kartą traukiau parduotuvėn pildytis sviesto atsargų...

Tada ne vieną valandą praleidau apsikrovusi knygomis ir taršydama internetą, kol galų gale, perskaičius mažiausiai 7 šaltinius ir įsigilinus į mažiausiai 4 ruošimo būdus, man dašuto ir aš drįsau atsisverti produktus bei užsiminkyti pagrindus. Tai buvo penktadienis. Visą šeštadienį drebančiom rankom minkiau tešlą ir toliau apsikrovus knygom ieškojau įdaro savo šedevrui. Sekmadienį drįsau pagaliau išsikepti lakštus bei išsivirti kremą. Drąsos sudėti savo tortą nebeliko. Tai jau nekantraudama pagaliau nusimesti naštą padariau tik pirmadienį, ir net jaučiausi nusipelniusi šios kalorijų bombos, vis dėlto juk 4 diena !

Tokia vat įžanga. Jeigu perskaitėt mano rašliavą ir išsigandot, privalau nuraminti - viskas daug paprasčiau nei atrodo (vis dėlto geriau 1 kartą pačiam padaryti nei 10 kartu skaityti..) ir nepersitempiant viską buvo galima užbaigti net sekmadienį. Ir visai ta sluoksniuota tešla ne tokia baisi, kaip ją nupiešiu, tiesiog labai bijojau failinti ir naudojausi visais įmanomais patarimais. Bei manau, kai su ja praleisit tiek nuostabaus laiko kartu, nekils noro paimti gabalą iš šaldiklio, tep-lep uogienės, ant viršaus obuoliukas, užlankstyti kraštus ir nuostabiausias pyragėlis.. Ne, iš tikrųjų, čia ne malsena ar mantinga, ar dar kokia masovkė, čia tikras daiktas, rankų darbo meno kūrinys, 1458 sluoksneliai mažam lakštely, bent jau prabangaus palmiero verta :>

Mano pateikiamas receptas yra hibridinis variantas kokių 6 receptų ir iš nurodyto kiekio tešlos pavaišinsit tik 4 žmogeliukus (bet jie bus labai sotūs), taip sakant, tik pasibandymui, kočėlo pramankštinimui. Jei jaučiatės daug drąsiau nei aš, galit kiekius didint, nes paruoštą tešlą galima užšaldyti.

Kremas yra tiesiog fantastiškas. Deja, jo kiekio sumažinti drastiškai nepavyko ir gaunama daug daugiau nei reikia 4 gabalėliams (apie 0,5 L), tačiau šaldytuve jį galima laikyti 4-5 dienas ir jis bus idealus įdaras profitroliams/eklerams, lietiniams ar, žinoma, kito torto pertepimui.

Taigi pradžioj basic, plikas receptas, o jei kas po viso to jausis turintis jėgų skaityti toliau ar, neduokdie, susidomės rimčiau, po apačia seks krūva stebuklingų must-read patarimų :)

Receptą skaldau dalimis, jog nesimaišytų..

Sluoksniuota tešla

detrempe:

* 210 g prasijotų miltų (naudojau 405D rūšies)

* 90 mL šalto vandens

* 1 arb. š. druskos

* 0,5 arb. š. acto

* 35 g išlydyto ir atvėsinto sviesto

beurre manie:

* 210 g sviesto, šiek tiek suminkštėjusio, bet ne kambario temperatūros

* 25 g kakavos

* 3-4 šaukštai cukraus

detrempe:

1. Šaltame vandenyje ištirpinti druską, įpilti actą.

2. Miltus prasijoti ant lygaus paviršiaus ar dubeny ir viduryje padaryti duobutę. Į ją supilti šaltą vandenį ir viena ranka po truputį berti miltus į skystį, vėliau supilti atvėsintą sviestą ir minkyti 5-10 min.. Tešla nebus labai lengvai minkoma, bet jei vis dar lieka palaidų miltų, atsargiai įpilti šiek tiek papildomo vandens. Išminkyta tešla jokiu būdu neturi būti šlapia ar lipni! Paruošus suminkyti į rutulį, peiliu įrėžti kryžiuką, suvynioti į sviestinį popierių ar maistinę plėvelę ir atidėti į šaldytuvą, geriausiai pernakt.

beurre manie:

3. Sviestą ištrinti su kakava, kol gausis vientisa masė. Sviestas neturi ištežti, tad reikalui esant įdėti į šaldytuvą pertraukėlei. Kai masė paruošta, suformuoti maždaug pirmykščio sviesto formos stačiakampį, suvynioti jį į sviestinį popierių/maistinę plėvelę ir dėti į šaldytuvą, geriausiai pernakt.

4. Atšalusį detrempe dėti ant miltais pabarstyto stalo, pabarstyti patį rutulį miltais ir kočioti į keturias puses, kol gaunamas kryžius.

5. Į kryžiaus vidurį dėti šaltą beurre manie ir kryžiaus atsikišimais paslėpti jį, užspausti visus kraštelius taip, kad sviesto visiškai nesimatytų, tešlos lietimosi paviršius su beurre manie turi būti maksimalus (atrodys, jog sviesto yra labai per daug, bet viskas ok). Užlanksčius dėti vėl į šaldytuvą, geriausiai kelioms valandoms.

6. Kad būtų aiškiau, siūlau žiūrėti foto po apačia. Išsitraukti atšalusią masę, pamiltuoti ir palengva kočioti aukštyn-žemyn (1), kol turimas kvadratas pailgės triskart. Jei sviestas išlys į paviršių, ant viršaus dosniai užbarstyti miltų ir kočioti toliau. Iškočiojus nubraukti miltų perteklių ir lenkti trečdalį į viršų, gerai prispausti (2), tada likusį kraštą lenkti ant viršaus ir vėl gerai prispausti (3). Tai pirmas turnas. Iš pradžių viskas atrodys nelabai gražiai, bet su kiekvienu turnu vaizdas tik gėrės.

7. Sukti tešlą 90 laipsnių kampu (4) (atviri kraštai dabar atsiras viršuj-apačioj (5)) ir vėl kočioti, kol tešla pailgės tris kartus bei vėl analogiškai lenkti (kartojasi 1-4 veiksmai). Tai jau antras turnas (6). Tešlą suvynioti ir dėti į šaldytuvą, geriausiai 2 valandoms.

8. Po 2 valandų vėl kočioti (atviri kraštai vėl viršuj-apačioj), padaryti 2 turnus ir vėl dėti šaldytuvą šalti 2 valandoms. Po jų viską pakartoti dar kartą (iš viso sumoje turi būti 6 turnai) ir dėti tešlą šalti pernakt.

9. Išimtą tešlą kočioti kiek įmanoma ploniau ir tolygiai į visas puses. Iškočiojus apipjaustyti suteikiant norimą formą, pabadyti šakute, pabarstyti cukrumi ir dėti į šaldytuvą šalti mažiausiai pusvalandžiui.

10. Kol tešla šąla, įkaitinti orkaitę iki 240 laipsnių.

11. Prieš kepant, skardą patepti šaltu vandeniu, tiesti sviestinį popierių su paruoštais lakštais ir kišti į orkaitę kepti. Tik įdėjus orkaitės temperatūrą sumažinti iki 200 laipsnių.

12. Kepti apie 10 min., tada ant lakštų viršaus tiesti kitą sviestinio popieriaus gabalą ir prispausti kepinėlius skardele ar kepimo grotelėmis, jog tešla neiškiltų per daug. Taip kepti dar apie 10 minučių.

13. Praėjus 10 min., viską traukti iš orkaitės ir lakštus apversti į kitą skardą, cukruotas paviršius atsidurs apačioje. Atsidengusį viršų pabarstyti cukrumi ir dėti atgal į orkaitę dar 3-4 minutėms.

14. Iškepusius lakštus atvėsinti ant grotelių.

Vanilinis kremas

* 2 tryniai

* 1 kiaušinis

* 38 g krakmolo

* 65 g cukraus

*65 g cukraus

* 0,5 L pieno

* 35 g sviesto, supjaustyto kubeliais, kambario temperatūros.

* 0,5 Š. vanilės esencijos

1. Kiaušinius išplakti, įsijoti krakmolą ir 65 g cukraus.

2. Puode užvirti pieną su likusiais 65 g cukraus. Užvirus nuimti nuo ugnies.

3. Karštą pieną lėta srovele supilti į kiaušinių masę pastoviai maišant.

4. Supylus visą pieną, masę vėl pradėti kaitinti ant silpnos ugnies maišant toliau.

5. Masei užvirus ji staigiai sutirštės, tada nuimti nuo ugnies.

6. Per kelis kartus sudėti sviestą, po kiekvienos porcijos gerai išmaišyti, kad neliktų gumuliukų.

7. Supilti vanilę, viską dar kartą gerai permaišyti, viršų pabarstyti cukraus pudra ir uždengti maistine plėvele, jog nesusidarytų pluta. Dėti puodą į šalto vandens vonelę (šiuo metų laiku - ant palangės) ir gerai atvėsinti. Atvėsinus toliau laikyti šaldytuve, prisireikus iš naujo perplakti.

Sudėjimas:

Atvėsusius lakštus pertepti kremu (viso gaunasi 2 kremo sluoksniai), viršų pabarstyti cukraus pudrą ir bon appetite!

taigi, Komentarai:

* detrempe gamybai naudoju vandenį ir actą, tačiau šį derinį galima keisti pienu, tuomet tešla bus minkštesnė, švelnesnio skonio.

* daug kur actas nenaudojamas, bet jis padeda išskirti daugiau glitimo iš miltų.

* kryžiaus įrėžimo prasmę ne visai perpratau, kas taip daro, sako, jog reikia to break the elasticity...

* kakavą galima keisti miltais, tokiu atveju, žinoma, tešla tiks ne tik desertams. Beje, kakava ir miltai skirti sugerti drėgmei, esančiai svieste, kad jos vėliau nebūtų per daug, bet yra receptų, kur detrempe naudojamas tiesiog sviestas. Tokiu atveju reikia žiūrėti, kad abiejų detrempe ir beurre manie sujungimo metu konsistencijos būtų vienodos, šaltą sviestą reiktų patrankyti kočėlu, jog suminkštėtų.

* svarbiausias aspektas tešlos ruošime - temperatūra. Ji negali pakilti aukščiau 17 laipsnių, nes tuomet sviestas gali išbėgti, susigadins sluoksniai, tad svarbu stebėti tešlą, jei reikia, dėti į šaldytuvą atšalti.

* beveik visada tešlą šaldytuve ilsinau 2 valandas, tačiau kituose receptuose šis laikas gali tesiekti tik 30 min., tad jūsų pasirinkimas ir laiko turėjimas..

* mano naudojamas lankstymo būdas yra ne vienintelis, galima lankstyti bet kuriuo kitu jums priimtinu sluoksniuotos tešlos lankstymo metodu.

* iš nuotraukų matyti, kad lankstymo metu tešlos kraštai nebuvo lygūs, bet čia tik mano aplaidumas/bijojimas šildyti rankomis tešlą. Jei norit viską padaryti puikiai, užlankstomi galai turi būti lygūs, tuomet ir sluoksniai bus idealesni.

* jei tešlą norit užšaldyti, tai geriausia daryti po 4 turnų. Kai jau norėsit ją kepti, ištraukit iš šaldiklio, pusvalandį palaikykit šaldytuve, tik tuomet atlikit likusius 2 turnus. Po jų, visa eiga tokia pati.

* apipjaustant tešlą svarbu turėti aštrų peilį, bukas peilis suklijuos sluoksnelius ir tešla prastai kils.

* jei tešlą ketinat tepti kiaušinio plakiniu, žiūrėkit, kad nenutekėtų ant kraštų, nes kiaušinis suklijuos sluoksnius ir tešla eilinį kartą blogai iškils.

* likusių nuoraižų negalima bet kaip suminkyti ir dar kartą perkočioti (nebent jums nesvarbu jūsų įdėtas darbas ir galutinio kepinio kokybė) ! Nuoraižas reikia sudėti šalia kitos, jog šiek tiek persidengtų ir perkočioti. Tešla iškeps prastesnė, mažiau kils, bet neparadiniam patiekalui tiks.

* tešlos šaldymas prieš pat kepimą ir stiprus orkaitės įkaitinimas svarbus dėl to pačio sviesto - šiltai tešlai atsidūrus šiltoje orkaitėje, jis išbėgs ir tešla neiškils.

* skardą šaltu vandeniu prieš kepimą taip pat tepa ne visi. Kas tepa, sako, jog taip tešla neprikepa, lengvai nusiima. Kai kurie išvis siūlo orkaitėje patalpinti indą su vandeniu... Kiti nieko tokio nedaro ir per daug nesiskundžia.

* aš aprašiau karamelizuotos sluoksniuotos tešlos kepimo procesą, jei tingit žaisti arba tešlą naudojat kitiems tikslams ir neketinate karamelizuoti, kepkite be jokių cukraus barstymų ir vartymų.

* karamelizuotos tešlos gamyboje svarbu, jog grotelės/skarda, kuria prispausit kylančią tešlą, taip pat būtų įkaitintos. Jei užmesit šaltas, tešla gali atvėsti ir nebekilti.

* man antras paviršius per tas papildomas 3 minutes nespėjo karamelizuotis, tad aš pribaigiau cukrų ištraukus su blowtorch'u. Kituose receptuose tiesiog jo cukrumi išvis nebarsto.

* ir išvis kokia karamelizavimo prasmė? Laikoma, jog gero mille-feuille lakštai neturi būti sudrėkę nuo kremo, tad pertept geriausia prieš pat tiekiant. Na, o beveik visiškai apsisaugoti nuo sušlapimo būtent padeda tas karamelės sluoksnis (na, ir skaniau be to).

* aš kepiau 3 atskirus lakštus (kurie labai jau neprofesionaliai išsiklaipė..), nes bijojau, jog atvėsusi tešla pjaustant trupės ir nesigaus gražūs, lygūs kraštai. Jus galiu patikinti - kepkit cielą lakštą, o vėliau iškepusį aštriu peiliu gražiai supjaustysite. Be to, sakoma, jog toks cielas lakštas iškepęs būna geresnės struktūros.

* kremo gamyboje vietoj vanilės ekstrakto daug geriau būtų naudoti vanilės ankštį - pavirti kartu su pienu, vėliau leisti pasibrandinti, išskobti sėklas ir jas sumesti atgal, vėl užvirinti ir naudoti toliau įprastai.

* aš vanilės lazdelės nenaudojau, bet nutariau paskaninti 1 apelsino žievelėm - jas ištryniau pirštais su cukrumi, kurį vėliau įmaišiau į kiaušinius.

* kadangi man norėjosi cinkelio galutiniame mille-feuille, o dabar nei braškių anei aviečių sezonas, tai antro kremo sluoksnyje nutariau įsprausti karamelizuoto apelsino skilteles. Labai jau tingėjau su jomis žaisti, tad tiesiog apibarsčiau rudu cukrumi ir deginau su blowtorch'u. Rezultatas nebuvo labai jau karamelizuotas, bet šiam kartui suėjo. Rimtesniam reikalui virčiau karamelės sirupą ir skilteles merkčiau į jį. Kas turit grilį, galima karamelizuoti jo pagalba. Beje, apelsinas labai tiko!

VA. Jaučiuosi atlikusi tiesiog žygdarbį :) Galutiniu savo rezultatu nelikau labai patenkinta, taip vis tiek kreivai šleivai išėjo, bet džiaugsmo buvo pilnos kelnės, jog realiai išvis pavyko. Artimiausiu metu neketinu kartoti (nes vis dar turiu gabalėlį šaldikly :>), tačiau jei kada prireiks ar vėl užsinorėsiu, nesibaidysiu, ypač, kad dabar tešla vis dėlto neidealiai išėjo, tad tiesiog būtina kartoti ir taisytis :) Jei kam vis dar liko klausimų šia tema, lauksiu jų :))) Sekantis taikinys - sluoksniuota mielinė tešla (kruasanai, pagaliau..), kuri bent dabar atrodo tokio pat sudėtingumo, tik su vienu papildomu leveliu - mielėm :|

Literatūros sąrašo nepateikinėsiu (didžioji dalis matosi pirmojoj foto), tik nurodysiu lengviau prieinamus internetinius šaltinius:
* http://www.cannellevanille.com/

* http://www.foodbeam.com/

* geras lietuviškas variantas, kurį deja pastebėjau tik jau po visko: http://www.manovirtuve.com/

Zacherio tortas

Taigi taigi taigi. Pagaliau šiandien apturėjau pirmąjį beprotiškąjį šios sesijos egzaminą, tad labai reikia tokios atgaivos, kaip maistas. Per visą praėjusią savaitę ilsėjausi nuo kompiuterio, tuo labiau nuo foodblogų (net nepamenu, kada paskutinį kartą buvau tastespottinge !), nes lankymasis juose mane stipriai demotyvuoja mokytis... Bet šiandien, prieš pradedant vėl mokytis kitam egzaminui, valgydama makaronus (kurie, tarp kitko primena vaikystę (prisimenant 52 savaites)), nutariau aprašyti tortą, kurį dabar galima nusipirkti keliose kepyklėlėse (gabalėlis šio skanumyno atsieina 4 lt).

Kai tik pamačiau šį tortą Virtuvėje. Nuo...Iki..., iškart sau pasakiau: reikia.

Gamyba labai paprasta (tik pačios sau apsunkinom gyvenimą tuo, kad kepėm 2 atskirus biskvitus - pabijojom savo lygaus pjaustymo ypatumų), o skonis - dekadentiškas. Valgai ir supranti, kad valgai tiesiog kokybišką, rimtą tortą (nors visi piktybiškai jį vadino pyragu), kurio skonis stovint vis gerėja (bent taip teigia mama, valgiusi jį visą savaitę).

Jo puošybai pagaliau panaudojau jau kadais pirktą konditerinį švirkštą, beeet, kadangi, kaip ir visada, man transportuojant šilumai jautrius kepinius namo, buvo stebėtinai karšta, ir visas tas papuošimas atsidūrė ant indo sienelių lipnios, rudos masės pavidalu. Vos neapsiverkiau pamačius, kas liko iš mano taip kruopščiai darytų papuošimų :(

Taigi, karališkas, austriškas, Zacherio tortas:

Zacherio tortas

Produktai (bendra išeiga - 1,5 kg<)

Tešlai:

* 150 g sviesto, minkšto

* 125 g miltelinio cukraus

* 8 kiaušiniai (tryniai atskirai nuo baltymų)

* 200 g juodojo šokolado (50-55 proc.)

* 125 g miltų

Pertepti:

* 250 g abrikosų džemo

* 1 Š. citrinos sulčių (dėjau daugiau, nes labai tinka ir skanu)

Glaistui (atliko dar apie 1/2 puodelio):

* 200 g juodojo šokolado

* 150 g miltelinio cukraus

* 200 mL grietinėlės (riebios)

* 1/2 arb. š. vanilės esencijos

1. Tešlai sviestą išsukti su cukrumi iki purumo, įmaišyti po vieną trynius.

2. Šokoladą išlydyti virš verdančio vandens vonelės, ir atsargiai supilti į pasiruoštą masę (žiūrėti, kad nebūtų labai karšta, nes gali sutraukti kiaušinį). Įmaišyti prasijotus miltus.

3. Baltymus išplakti iki standžių putų. Visų pirmą įmaišyti tik 1/4 jų, po to likusius. Nepersistengti su maišymu, te lieka dar truputį ne iki galo išmaišyta.

4. Tešlą sukrėsti į išsviestuotą formą (sviesto negailėti, nors gal geriau būtų sviestinis popierius ar net silikoninė forma, nes šiek tiek prikepa) ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40-55 min., arba kol įkištas į vidų pagaliukas liks sausas.

5. Iškepus ištraukti ir palikti pravėsti kelias minutes ant grotelių. Visai atvėsusį - perpjauti pusiau.

6. Džemą gerai išmaišyti su citrinos sultimis, ir geriausiai būtų pertrinti per sietą. Juo pertepti biskvito lakštus, šonus bei viršų.

7. Glaistui visus produktus šildyti ir maišyti iki vientisos, lygios masės. Aplieti tortą, aplyginti su peiliu.

8. Paruoštą tortą dėti pailsėti kelioms valandoms į šaldytuvą. Jei pageidaujama, galima šiek tiek papuošti.

Šaltinis: Virtuvė. Nuo...Iki... 2010 05

Bandymas kepti tortą ,,Medutį''

Dar vienas tortas. Antrasis tortas mano gyvenime, kuris pareikalavo bene dvigubai mažiau laiko nei pirmasis. Ir, rodos, pati gamyba buvo daug lengvesnė. Bet. Išėjo ne visai gerai. Ir greičiausiai vien dėl to, kad tai nebe pirmas kepinys, rodos, jau moki daugiau ir gali kažką pakeisti savo nuožiūra... Taip ir išdrįsom padaryti.

Receptas prašo margarino? Kas naudoja margariną?? Ir nesvarbu, kad visi kepa Medutį naudodami margariną, reikia pakeisti jį sviestu! Nežinau, kiek šis pakeitimas padarė negero, na, bet aš išvardinu visus kaltinamuosius... Esmė tame, kad lakštų tekstūra nebuvo tokia, kokios norėjau. Kažkas juk turi būti kaltas dėl to?

Sodą reikia nugesinti actu? Tai yra, atlikti cheminę reakciją, dėl kurios geriamoji soda taps junginiu, nebeturinčiu nieko bendro su CO2 atsiradimu kepimo metu? Ar tik ankstesniam receptui neužteko sodą užpilti verdančiu vandeniu? Ok, vandeniu buvo užpilta. Bet po to aplankė abejonė: ooo vis dėlto visi dešimtmečiais sodą nusodindavo actu, ir viskas išeidavo gerai..? Analogiškas kiekis sodos buvo nusodintas su actu. Ir abi sodos porcijos pateko į tešlą. Žinoma, iškilo puikiai, net per daug - plonyčiai lakšteliai iškepę tapo piršto storumo lakštais, dėl kurių tortas buvo bent jau 1,5 karto aukštesnis už normalų tortą, ir netilpo nei į vieną mano dėžutę (gabalėlis į vienus namus, gabalėlis į kitus..). Bet greičiausiai kiekviena patyrusi šeimininkė supras, kodėl tad tie lakštai turėjo sodos prieskonį....

Pertepimui, rodos, nieko blogo neatsitiko. Įmaišėm šiek tiek kardamono (tas kardamono prieskonis kreme buvo toks mielas..), šįkart jau pirktinio malto, ir, deja, jokio efekto (greičiausiai reikia maltų sėklyčių, ne luobelių ?), nei neigiamo, nei teigiamo.

Užtat puošyba buvo tikras košmaras. Iš tikrųjų, niekad net ir nekildavo toks klausimas: kaip gi taip gražiai trupiniais apdengia torto kraštus? Bandėm įvairiai. Viskas baigėsi tuo, kad ant torto pateko 1/4 trupinių, 2/4 - ant stalo ir panašiai, likęs 1/4 buvo suvalgytas šaukšteliu, tiesiog.

Anyway, tortas buvo valgomas. Tie, kurie tortus valgo retai, net nepajuto sodos pertekliaus. Kiti, nors ir juto, vis tiek prašė pakartoti.

Tik tiek mano asmeninių pastebėjimų šio torto tema. Gal padės kažkam, kas, kaip ir aš, dar nėra patyrę tortų kepėjai, išvengti klaidų.

Receptas ir vėl lietuvių kalba, tad tereikia pasekti nuorodą.......

Aguoninis tortas su riešutais ir šokoladu

Tada, kai nusipirkau daugybę aguonų sausainiams, apėmė manija kažkur jas panaudoti. Taip aš pastebėjau nuostabų tortą (liežuvis nesiverčia vadinti pyragu, nors originaliame recepte siūlomas ir toks variantas), kuriame aguonos labai traukia akį. Tačiau niekada gyvenime nekepiau torto ir visad maniau, kad tai kažkas aukščiau mano galimybių ribų. Tad kurį laiką manyje virė vidinė kova tarp kepti-nekepti. Ir tada į sceną įžengė mano kambariokė, kuri visiškai ramiai pasisiūlė prisidėti prie šio projekto.

Apturėjom daug smagaus laiko, kol viską padarėm. Sugaišom beveik 4 val. (neįskaičiuojant to laiko, kurį tortas praleido šaldamas), bet pirmas tortas ,,neprisvilo''. Kambariokė užsiminė, kad norėtų pabandyti iškepti Medutį, tad galbūt tortų mūsų kambaryje dar gali gimti... :)

Paragavus kilo pora idėjų, kaip būtų galima paturbinti šį gaminį:

* į šokoladinį aptepą dėti porą šaukštų stiprios kavos, kartaus juodo šokolado ir mažiau cukraus;

* į bent vieno sluoksnio pertepą įmaišyti citrusinių vaisių žievelių;

* taip, graikiniai riešutai tinka daug labiau nei anakardžio, kuriuos naudojau (jei kur ir yra krizė, tai tikrai maximos riešutų skyriuje...).

Na, ir apibendrinimui galiu pasakyti: puikus tortas tiems, kurie mėgsta sunkius, šlapius (laikui bėgant sausėja) ir saldžius tortus :) (Nors labai patiko ir mano mamai, kuri dažniausiai nemėgsta saldžių tortų ir jų ypatingai negiria)

Aguoninis tortas su riešutais ir šokoladu

Biskvitams (25 cm skersmens forma):

* 3/4 puodelio aguonų

* 1 puodelis pieno

* 2 puodeliai miltų

* 1/4 arb. š. druskos

* 2 arb. š. kepimo miltelių

* 2/3 (~120g) puodelio sviesto

* 1,5 puodelio cukraus

* 1 arb. š. vanilės ekstrakto

* 4 kiaušinių baltymai, išplakti iki standumo

1. Išmirkyti aguonas piene 2 val.

2. Kartu išsijoti miltus, kepimo miltelius ir druską.

3. Kitame inde sviestą ištrinti su cukrumi. Į šią masę įmaišyti pieną su aguonomis ir sausus produktus. Pridėti vanilės ekstrakto ir atsargiai įmaišyti baltymus.

4. Tešlą per 2 kartus iškepti iki 180-200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 20-30 min. (Kepti išsviestuotoje formoje).

Pertepimui:

* 1/2 puodelio cukraus

* 1 valg. š. krakmolo

* 1,5 puodelio pieno

* 4 kiaušinio tryniai

* 3/4 smulkintų graikinių riešutų (man nepasisekė, naudojau anakardžio. Geriau tiktų net lazdyno ar migdolų riešutai)

1. Prikaistuvyje sumaišyti cukrų, krakmolą ir pieną bei pakaitinti visa tai ant vidutinės ugnies apie 10 min.

2. Užkaitus mišiniui, juo po truputį (po vieną šaukštą) skiesti trynius tol, kol jų temperatūra pakils, tada trynius supilti į prikaistuvį ir dar pakaitinti maišant kol sutirštės (bent jau man išėjo skystos manų košės pavidalas)

3. Atvėsinti ir įmaišyti riešutus.

Aptepui:

* 1,5 puodelio cukraus

* 6 valg. š. pieno

* 6 valg. š. ( ~80 g) sviesto

* 3 valg. š. Kahlua likerio (naudojau vilnietišką atitikmenį)

* 1/2 puodelio (100g) smulkinto pusiau saldaus šokolado

1. Prikaistuvyje 30 sekundžių kartu pavirti cukrų, pieną ir sviestą.

2. Patraukti nuo karščio ir sudėti šokoladą bei įpilti likerio.

3. Vėstant stingsta, tad geriau pasidaryti prieš pat tepant.

Torto sukonstravimas:

1. Turimus du biskvito lakštus perpjauti per pusę (išeis 4 biskvitai).

2. Biskvitus pertepti pertepu.

3. Visą sudėliotą tortą aptepti pasiruoštu skystu šokoladu ir papuošti (jei turit kuo).

4. Padėti kokiai valandai į šaldytuvą apstingti ir pabręsti.

Šaltinis: http://www.dinnerwithkirsten.com/