Bloger'is irgi žmogus, pasistengsiu ir aš juo pabūti

Taigi ramiai bešniukštinėdama po maisto tinklaraščius ir užsikabinusi už pasakojimų apie jų autorius, nutariau pasiviešinti ir aš (kad jau vis tiek matyt nieko doro šįvakar nebenuveiksiu.. :)).

O visų šitų įdomių pasisakymų priežastis - Languotos prijuostės projektas, ir šio etapo tema - bloger'is irgi žmogus . Tad pradedam :)

Visų pirma, labai mėgstu pasakoti apie save (net baisu pradėti kurti šį įrašą..). Taip labai, kad net kartais pačiai pasidaro nejauku ir išvis nešneku. Su niekuo.

Studijuoju chemiją, tiesiog chemiją, ne biochemiją ir ne dar kažkokią. Esu ketvirtame kurse ir kiekvieną dieną vis pergalvoju iš naujo, ką norėsiu veikti po šių metų. Veiklos amplitudė keičiasi nuo chemijos mokslų tęsimo, maisto gamybos iki ženysiuos ir gimdysiu vaikus (pati tikiuos, kad juokauju).

Iki 2'o kurso negaminau visai. Nebent išsivirdavau makaronų. Bet iki universiteto nemokėjau ir šito. Sėdėdavau alkana namie ir laukdavau, kol mama grįš iš darbo. Bet net ir tada žinojau, kad moku gaminti puikiai :)))

Tikiu, kad meilę maisto gamybai paveldėjau iš mamos mamos, kuri pragyvenimui užsidirbdavo iš maisto gamybos, ir iš tėčio senelės, kuri dirbo pas kleboną šeimininke.

Dievinu krevetes, ikrus, ančiuvus, lašišą, midijas, vėžius, sraiges. Tikiu, kad dievinu ir austres, tik dar jų neteko ragauti. Bet, tikiu, tai tik laiko klausimas.

Taip pat mėgstu kepenėles. Ir iškart pajaučiu simpatiją žmogui, kuris taip pat jas mėgsta :)

Mėgstamiausios uogos - avietės, ledai - mėtiniai su šokolado gabaliukais (arba šokoladiniai su mėtų gabaliukais :)), visų skaniausių pyragų dar neišragavau, niekad neatsisakau sriubos ir risotto.

Kuo ilgiau užtrunka maisto gamyba, tuo geriau. Kadangi gyvenu bendrabuty ir moku fiksuotus mokesčius, manęs negąsdina 3 valandas besitroškinantys troškiniai ar sausainių kiekis, kurį reikia kepti 4 valandas. Svarbiausia, kad tai užtruktų ilgai, nes gaminu dėl gamybos, o ne dėl valgymo.

Nepakenčiu neplautų indų. Negaliu nueiti miegoti, jei neišplautas bent vienas šaukštelis. Ir nors turiu indaplovę, į ją indus dedu be galo retai.

Taip pat negaliu pakęsti kapsinčio vandens, kritulių, krentančių man ant veido, netvarkingų žmonių, kai kiti skolinasi mano daiktus, taip pat tokių, kurie gatvėje numeta šiukšlę ant žemės. Ir iškart nusiteikiu prieš žmogų, kuris skeptiškai vertina maisto gamybą.

Mėgstu avėti aukštakulnius, ryškiai dažytis akis, rengtis juodai, nusilakuoti nagus raudonai, vis svajoju nusipirkti raudoną lūpdažį, ir kvepinuosi vyriškais kvepalais.

Nesu pats komunikabiliausias Jūsų sutiktas žmogus. Ir šiaip nesu labai malonus žmogus. Apie mane drąsiai galima sakyti, jog esu pasipūtusi. Malonesnė būnu tik su geriau pažįstamais žmonėmis, kurie man patinka. Bet ir tai ne visada. Tačiau jau kai būnu maloni, tai galiu būti kiekvieno geriausia draugė. Niekuo nepasitikiu, nei savo mama, nei savo geriausiu draugu. Nebent savo kate :)

Svajoju gyventi Prancūzijoje. Nes ten tiesiog viskas idealu (ah, ta reklaminė propaganda :)). Bet vis tiek esu didelė Lietuvos patriotė.

Kai gyvenu savo ritmu, einu miegoti 5 val. ryto ir keliuosi 15 val. dienos. Dievinu sutikti patekančią saulę, ypač vasaros pradžioje. Ir vasara man jau eina į pabaigą iškart po Joninių, nes pradeda ilgėti naktys.

Mėgstamiausios gėlės - jazminai, o mėgstamiausias metų laikas - ankstyvas pavasaris, kai sniegas tik nutirpęs, nuo stogų laša žiemos likučiai, kalasi pirmoji žolė, o saulė pagaliau vėl optimistiškai šviesi :)

Paauglystėj perskaičiau krūvas knygų. Skaičiau iki pasišlykštėjimo grožine literatūra (įmanoma ir taip). Po to persimečiau ant filmų. Pirmenybę teikiu senai, laiko ir turbūt milijonų žiūrovų patikrintai kino klasikai. Prieš naujus filmus esu nusistačiusi iš principo. Nors išimčių būna.

Klausausi labai įvairios muzikos, nuo Chopino, Bitlų, Sinatros iki Miles Davis ir Led Zeppelin. Bet toli gražu ne visko. Jau kokius 7 metus nežinau, kas šiandien yra populiaru.

Laiką leidžiu internete, maisto tinklaraščiuose arba susirašinėdama skypu su savo širdies draugu, kuris Lietuvoje praleidžia tik apie pusmetį jau trečius metus. Meilė per atstumą gali egzistuoti !

Kažkodėl sarmatyjuos rodyti šį blogą pažįstamiems žmonėms, nors nekantriai laukiu kiekvieno skaitytojo.

Tikiu meile iš pirmo žvilgsnio, globaliniu klimato atšilimu ir, kad kada nors drįsiu iškepti kruasanus :>

Va..........Spaudžiu dešinę tam, kuris viską perskaitė :)

Na, o jei būčiau patiekalas, tai matyt būčiau šitas risotto - norinčiam susipažinti, kas per fruktas, reikalauja pastangų pasiekti galutinį rezultatą, nemažai, rodos, tarpusavy nesuderinamų ingredientų, o galutinis rezultatas - gurmaniškai aštri-saldi masė, kuri mandagiai ir tingiai garuoja ant maistą mylinčių žmonių stalo :)

Risotto su kepenėlėmis ir obuoliais

Ruduo. Šiais metais jis kaip niekad turtingas savo dvasiniu derliumi ir praktine patirtimi. Paskutinieji bakalauro metai (galėčiau tai pavadinti ketvirtakursio sindromu ?), visokio plauko bėdos ir nemalonios smulkmenos, darbai, darbai, darbai... Ir dar daugiau prisižadėtų, bet neįgyvendintų darbų. Ir kad ir kaip viskas kartais jau atrodytų nusibodę, kitą rytą atsibundi, ir supranti, jog gyventi yra verta. Kitą rytą įjungia šildymą, darbe pavaišina skaniais sausainiais, saulė labiau šildo, pirmą kartą gyvenime verdi šilkinę košę arba susipažįsti su naujais fantastiškais žmonėmis. Tau padėkoja, pasako komplimentą arba tiesiog išsipasakoja, ir jautiesi esąs patikimas.

Ir nors jau nebe summertime ir the living is not so easy anymore, bet juk nėra to blogo, kas neišeitų į gerą :)

Ir tokiam keistam rudeniškam įrašui pasidalinsiu dar vienu savo bandymu kažką įdomaus išspausti iš kepenėlių (ir beveik pataikysiu ant jų vajaus internete, kiek pastebėjau :)). Šįkart - risotto. Pagaliau aš įgyvendinau šią mintį. Ir nors ne viskas išėjo labai gerai, receptas yra perspektyvus bei dar gali būti patobulintas iki tobulumo, manau.

Šitam patiekalui galvijų kepenys iš pradžių buvo išvirtos, o po to apkeptos, bet kitą kartą aš jas tiesiog susmulkinčiau daug labiau (šį kartą tai buvo esminis minusas, deja), nevirčiau, o tik apkepčiau ir patroškinčiau vyne. Obuolių dėčiau gal šiek tiek daugiau, nes jie čia tiesiog būtini. Ir, žinoma, pasistengčiau naudoti apvaliagrūdžius ryžius. Receptą surašau tokį, kaip buvo daroma. Jei norėsit išbandyti, kiekius pritaikysit, tikiuosi, iš akies ;)

Risotto su kepenėlėmis ir obuoliais

Produktai (2-3 porcijos):

* 1 puodelis ryžių (apvaliagrūdžių)

* 0,6-0,8 L sultinio

* galvutė svogūno, smulkiai supjaustyta

* sviesto + alyvuogių aliejaus kepimui

* 1 stiklinė balto sauso vyno

* 2 obuoliai, supjaustyti kubeliais (be žievelių)

* ~200 g galvijų kepenų, smulkiai supjaustytų ir išvirtų

* druskos, juodųjų pipirų, cinamono, malto muskato

* pora šaukštų augalinio aliejaus

* didelė sauja tarkuoto sūrio

1. Obuolių kubelius paskirstyti ant sviestinio popieriaus skardoje, apibarstyti druska, juodaisiais pipirais, cinamonu, maltu muskatu, apšlakstyti augaliniu aliejumi, išmaišyti, kad prieskoniai pasiskirstytų ir įdėti į įkaitintą orkaitę. Kepti retkarčiais pamaišant, kol gabalėliai paruduos, pasidarys tarsi guminiai.

2.

Užkaisti sultinį iki virimo, po to laikyti karštą.

3. Keptuvėje įkaitinti gabalėlį sviesto su alyvuogių aliejumi. Įkaitusiuose riebaluose trumpam apkepinti kepenis, supilti pusę stiklinės vyno ir jame ant silpnos ugnies kepenėles dar truputį patroškinti.

4. Atskiroje keptuvėje įkaitinti riebalus ir juose apkepinti svogūną, kol šis pasidarys skaidrus, bet dar nepradės rusti.

5. Suberti ryžius ir išmaišius taip pat apkepti, kol šie pasidarys skaidrūs.

6. Supilti likusią pusę stiklinės vyno ir maišyti kol susigers/išgaruos

7.

Po samtį pilti sultinį pas ryžius ir maišyti, kol susigers. Tada pilti sekantį samtį ir vėl maišyti. Ir taip kartoti tol, kol ryžiai bus išvirę (nebūtinai visas sultinys turi būti sunaudotas, jei pritrūko - tiks vanduo), o visa masė atrodys glitoka.

8. Į ryžius įmaišyti kepenėlių ir obuolių gabaliukus, tarkuotą sūrį ir padruskinti, papipirinti, jei trūksta.

Risotto su upėtakiu

Net ir nemaniau, kad turiu tiek skaitytojų. Gal reiktų net ir kokią vertimo programėlę pagaliau įtalpint, nors tastespotting'o bei foodgawker'io viešumo vis dar vengiu. Tiesą sakant, net nebesilankau tenai, nes kai taip karšta, bijau vėl apsirgti maisto gaminimo manija, nuo kurios prakaitas tik dar labiau žliaugia.

O vasara tęsiasi tokia, kad ne tik šį blogą, bet ir pačią maisto gamybą teko primiršti (užtat pagaliau galiu pasigirti padoriu manikiūru :>). Tik grįžus į Lietuvą, išvyka pas močiutę, kur bulviniai blynai kepasi laisvai, o po to netikėtai savaitė pajūryje, kur nuoširdžiai pavargau nuo kavinių ir užeigų maisto, bei dar praturtėjau pora kilogramų. O planas sudalyvauti Virtuvės. Nuo... Iki... konkurse su fantastiniu desertu, matyt, jau ir liks fantazija. Kaip ir fantazija apie crème brûlée, nes ilgai medžiotas virtuvines butano dujas konfiskavo oro uoste. Gal kas žino, kur būtų galima rasti jas puikios kokybės Lietuvoje ?

Ir taigi, besėdėdama taupiai prasidariusi langus (negaliu pakęsti naktinėjančių vabzdžių) ir spoksodama į absurdiškai sugedusį kompiuterio monitorių, vis dėlto pagalvojau apie maistą.

Dar vienas risotto. Ne šedevras, ne naujas pasaulio stebuklas, tiesiog paprastas, eilinis skanus risotto. Prieš jį ruošiant, prisiminiau, kad taip ir neišbandžiau avienos kepenų šiam patiekalui, o perspektyvoje jau svajoju apie risotto, kurį nusižiūrėjau Gurmano gide... Vasara eina, o risotto verda :)

Kreminis risotto su upėtakiu

Produktai (2-3 porcijos):

* 1 puodelis ryžių (apvaliagrūdžių)

* 0,6-0,8 L sultinio

* galvutė svogūno, smulkiai supjaustyta

* sviesto + alyvuogių aliejaus kepimui

* 0,5 stiklinės balto sauso vyno

* ~200 g upėtakio, supjaustyto gabalėliais

* ~100 g kreminio sūrio (manau, būtų galima keisti grietinėle)

* druskos ir pipirų pagal skonį

* pora saujų svogūnų laiškų, susmulkintų

1. Užkaisti sultinį iki virimo, po to laikyti karštą.

2. Keptuvėje įkaitinti riebalus ir juose apkepinti svogūną, kol šis pasidarys skaidrus, bet nepradės rusti.

3. Sudėti ryžius ir pakepinti apie minutę, arba kol ir šie pasidarys skaidrūs.

4. Supilti vyną, maišyti, kol susigers/išgaruos.

5. Po samtį pilti sultinį pas ryžius ir maišyti, kol susigers. Tada pilti sekantį samtį ir vėl maišyti. Ir taip kartoti tol, kol ryžiai bus išvirę (nebūtinai visas sultinys turi būti sunaudotas, jei pritrūko - tiks vanduo), o visa masė atrodys glitoka.

6. Įmaišyti kreminį sūrį, suversti upėtakį, išmaišyti ir nuimti keptuvę nuo ugnies (mano upėtakio gabalėliams pakako to karščio, kad būtų termiškai apdoroti).

7. Paragauti, padruskinti ir papipirinti, jei reikia, ir įmaišyti svogūnų laiškus. Skanu :)

Firminė ryžių košė su bananais

Štai jau 3 savaitės čia. Pagaliau paragavau oreos, tapau beveik priklausoma nuo madeleines ir kruasanų, išbandžiau upėtakį, dar paragavau/padariau kažką, ko jau ir nebepamenu, bet tuo pačiu supratau, kad čia nėra grikių (?!)

Spėjau apsilankyti Londone, o štai jau ryt iš ryto - skrendu savaitgaliui į Paryžių, et... Trūksta ir žodžių :) Tikiuosi apsilankyti E.Dehillerin'e (tai išvis bus pats pirmas lankomas punktas, kad tik spėtume iki uždarymo), paragauti Pierre Hermé makaronų ir kitų skanumynų, atsivalgyti kruasanų, prisigerti prancūziško vyno, paskanauti austrių ar bent midijų, ir šitaip paminėti savo gimtadienį :)

O dabar prie labiau žemiškų dalykų, tokių kaip ryžių košė.

Išvirti skanią košę nedidelis menas, bet laikui bėgant pastebėjau, kad ganėtinai daug foodblogerių pasidalina savo verdamų košių receptais, tad, kadangi čia mane kamuoja savotiškas maisto gamybos įkvėpimo trūkumas, nutariau pasidalinti receptu košės, kurią mėgstu labiausiai, o MB sutinka ją valgyti bet kuriuo paros metu.

Variacijų ganėtinai daug, galima kažką dar pridėti, bet derinys pieniški ryžiai-bananai-cinamonas, yra pagrindinis

Pieniška ryžių košė su bananais

Produktai (2 porcijos):

* 2/3 stiklinės ryžių (tinka bet kokie, nors apvaliagrūdžiai skaniau valgosi)

* 1,5 stiklinės vandens

* žiupsnis druskos

* ~1/2 stiklinės pieno

* 2 bananai, stambokai supjaustyti

* cukrus + cinamonas pabarstymui (santykis pagal skonį)

( * kartais pridedu vanilinio cukraus/esencijos, įmetu beverdant kardamono ankštį, bet nebūtina)

1. Į puodą suberti ryžius, druską, užpilti vandeniu ir virti uždengus ant nedidelės ugnies apie 15 min., arba kol ryžiai beveik viską sugers.

2. Supilti pieną ir palaukti, kol užvirs. Virti retkarčiais pamaišant (kad neatsitiktų jokių plovimo reikalaujančių nelaimių), kol dalis pieno susigers (ne iki galo, nes košė bus sausa).

3. Suversti bananus, gerai išmaišyti ir nuimti nuo ugnies, nes pradeda svilti.

4. Uždengti ir palikti kelioms minutėms pabręsti.

5. Skanauti užsibarsčius ant viršaus cukraus su cinamonu :)

Risotto su žirneliais ir krevetėmis

Risotto gaminti teko 5 kartus. Ir visus 5 kartus tai buvo pirma pažintis su šiuo patiekalu vienam iš mano draugų ar artimųjų. Šįkart pagaliau tai buvo mama.

Negaliu pasakyti, kad pagaminus šį patiekalą 5 kartus, jau galiu paruošti jį užsimerkus, bet kuo toliau, tuo labiau norisi kažkokio ypatingo risotto.

Šis variantas nėra labai jau ypatingas, bet vis tiek ne klasikinis (net nereikia dėti sūrio !).

Mamai visai patiko, išskyrus tai, jog pusvalandį turėjo sėdėti ir spoksoti, kaip aš monotoniškai maišau ryžius...

Recepte nurodytą žirnelių kiekį sumažinau beveik perpus (nedėjau sveikų žirnelių, užteko trintų sultinyje).

Taigi

Risotto su žirneliais ir krevetėmis

Produktai (2-3 porcijos):

* 4 stiklinės sultinio

* 1 puodelis karšto pieno

* ~ 400 g šaldytų/šviežių žaliųjų žirnelių

* 1 šaukštas sviesto

* 1 šaukštas alyvuogių aliejaus

* 1 vidutinis svogūnas, susmulkintas

* 2 skiltelės česnako, susmulkintos

* 1 puodelis apvaliagrūdžių ryžių (naudojau įprastus)

* 1/2 puodelio balto sauso vyno

* ~ apie 200 g išlukštentų (palikti tik uodegėlės galiuką) virtų krevečių (savąsias šaldytas apkepiau ant sviesto su druska ir pipirų mišiniu)

* maltų j. pipirų

1. Puode 2 puodelius sultinio ir 3/4 visų žirnelių užkaisti ir pavirti, kol žirneliai (jei buvo šaldyti) visiškai sušils ir suminkštės. Visą tai susmulkinti blenderiu ar panašiu įrankiu.

2. Supilti likusį sultinį ir užvirti. Viso sekančio proceso metu sultinys su žirneliais turėtų išlikti karštas.

3. Įkaitintoje keptuvėje su riebalais apkepinti svogūnus ir česnakus, kol šie pasidarys permatomi.

4. Sudėti ryžius, pakepti apie minutę, arba kol pasidarys permatomi, tada supilti vyną ir juo apdengti visus produktus.

5. Po vieną samtį arba 1/2 puodelio pilti sultinį į ryžius ir pastoviai maišyti, kol susigers. Tada dėti kitą samtį ir taip toliau, kol nesunaudosit viso skysčio.

6. Pasibaigus sultiniui, supilti per 2 kartus karštą pieną ir taip pat maišyti, kol susigers. Jei po to ryžiai vis dar bus kietoki, galima papildomai įpilti sultinio/vandens.

7. Sudėti likusius žirnelius (kambario temperatūros) ir išmaišyti, kad viskas būtų vienodos temperatūros.

8. Papirinti pagal skonį, sudėti į lėkštes, apdėti krevetėmos ir, skanaus :)

Šaltinis: http://jenncuisine.wordpress.com/

Aštrus šokoladinis risotto su ricotta

Pamačius, kad ateinanti savaitė - sūrio savaitė, atsirado savotiškas išsūkis surasti kokį nors įdomų receptą su sūriu... Deja, nieko ypatingai originalaus neteko rasti. Vienas iš variantų - pagaliau išbandyti sūrpyragį, bet kažkodėl išgąsdino jam naudojamas philadelphia sūris. Tada prisiminiau risotto. Ieškodama įdomesnio recepto, radau šokoladinį su ricottos sūriu -atrodė padoriai įdomus variantas, tad ir buvo pagamintas (vietoj pyragų, šį ketvirtadienį stalą puošė ryžių košė :)). Klasikinių risotto jau esu ragavus, tad šis privalėjo kažkuo nustebint. Galima sakyti, taip ir atsitiko, nes skonis buvo saldžiai sūriai aštrus (aš ir mano kambariokė mėgstam aštriai, tai pasistengėm...), visi ingredientai tarpusavy puikiai derėjo, o taurė balto vyno šalia pavertė patiekalą šventine vakariene.

Aštrus šokoladinis risotto su ricotta

Produktai (2-3 porcijos):

* 200 g apvaliagrūdžių ryžių

* 1 š. alyvuogių aliejaus

* 1 š. sviesto

* 1 nedidelis svogūnas, susmulkintas

* 50 mL balto vyno

* 0,5 - 0,6 L sultinio

* 125 g ricottos sūrio

* 20 g juodo šokolado, susmulkinto (aš sutarkavau)

* žiupsnis pipirų (dėjau čili miltelių ir džiovintų saldžiųjų paprikų)

1. Įkaitintoje keptuvėje su riebalais apkepti svogūnus, kol šie taps permatomi.

2. Sudėti ryžius ir juos lengvai pakepti kol taip pat pasidarys permatomi; įpilti vyno ir juo viską padengti.

3. Karštą sultinį pilti į keptuvę po samtį, ir pastoviai maišant laukti, kol visas susigers/nugaruos; tada pilti sekantį samtį ir taip tol, kol ryžiai taps al dente.

4. Ryžiams pasiruošus, įmaišyti sūrį, šokoladą ir prieskonius. Viskas :)

Šaltinis: http://rossa-di-sera.blogspot.com/