Vakar pagaliau pirmąkart čia pamačiau lietų. Iki tol tuščių vilčių suteikdavo tik laistymo sistema, kuri įsijungia penkioms minutėms 3 val. ryto. Nors mb tvirtino, jog čia lyja trumpai ir nežymiai, papuoliau į visai rimtą liūtį. Ir ji truko visą laiką, kol ėjau namo. Tada pagalvojau, kad gal ne taip stipriai ir pasiilgau to lietaus, ypač, kad skėčio, vykdama į šiuos kraštus nepasiėmiau iš principo. Bet pagaliau pargrįžus į šiltus namus ir užsikaitus arbatos, lietaus barbenimas pasirodė toks graudžiai artimas ir raminantis, kad beliko įsitaisyt su puodeliu bei knyga fotelyje ir pasidžiaugti įsivaizduojamu rudeniu..
O prie rudeniškos arbatos - sausainiai su linkėjimais iš avokadų krašto.
Aš į sviesto pakeitimą avokadu žiūrėjau su dideliu entuziazmu, mb kaip visad burbėjo, jog užsiimu absurdais ir tik švaistau veltui produktus.. Bet ilgametė patirtis rodo: kuo labiau peikia mano siūlomus šedevrus, tuo labiau galutinis rezultatas patinka. Šie sausainiai nebuvo išimtis.
Tiesą sakant, didžiausią nuostabą man sukėlė avokado-cukraus tyrė. Paragavus beliko savęs paklausti: o saldžioji tyre, kur tu buvai visą tą laiką, kai aš troškau gogel-mogel, bet bijodama salmoneliozės, pasitenkindavau kažkuo kitu? Ir iš tikrųjų, avokadas + cukrus = tip top kiaušinių tryniai išsukti su cukrumi. Tik tarkim sveikiau :) Šiaip ne taip susilaikiau ir žalios masės atliko sausainiams.
Jie puikūs. Greitai ir paprastai pagaminami, o ragautojai vargiai atspės, kuo pakeitėte sviestą, jog kepinukai įgautų žalsvą spalvą.. Ties, aš dar nuo savęs pridėjau gerą saują kapotų pekano riešutų, bet tai tikrai nebūtina, skanu bus ir be jų.
Sausainiai su avokadu ir šokolado gabaliukais
(Išsikepė 2 skardos sausainių)
* 2 stipriai sunokę avokadai
* 2/3 stiklinės rudojo cukraus
* 1 kiaušinis
* 1 a. š. vanilės ekstrakto
* 1 stiklinė miltų
* 1 a. š. kepimo miltelių
* 1/4 arb. š. druskos
* 1 stiklinė šokolado gabaliukų (naudojau kartų juodajį)
1. Išskobtą avokado minkštimą dubenyje išplakti su cukrumi.
2. Įmušti kiaušinį, įpilti vanilės ir išmaišyti.
3. Įsijoti miltus su kepimo milteliais ir druska, gerai išmaišius suberti šokolado gabaliukus ir dar kartą permaišyti tešlą.
4. Sausainius formuoti šaukštais sviestiniu popieriumi išklotoje skardoje ir kepti iki 150 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15-20 min., kol sausainiai lengvai paruduos, o vidus dar bus truputį minkštas.
Šaltinis: http://medejos.blogspot.com/
Rodomi pranešimai su žymėmis vegetariška. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis vegetariška. Rodyti visus pranešimus
2013 m. spalio 11 d., penktadienis
2012 m. rugsėjo 29 d., šeštadienis
Kalafijorų sriuba su sidru ir sūriu
Nuo pirmadienio prasideda naujas gyvenimo etapas. Daug intensyvesnis, sudėtingesnis, reikalaujantis atsakingo laiko planavimo ir dėmesio skirimo viskam. Darbas, magistrinis darbas ir paskaitos. Nekantrauju :) Tuo pačiu nekantrauju kuo greičiau užbaigti studijas, kad jau žengiau labai didelį žingsnį tikro suaugusio, savarankiško žmogaus gyvenimo link susiradusi darbą.
Tuo pačiu tai reiškia, kad bloge turėtų atsirasti daugiau patiekalų, skirtų įsidėti pietums į darbą, o nuotraukos bus daromos sutemus..
Ta proga sriuba. Mano žvilgsnis už jos recepto užkliūdavo daugybę kartų vartant knygą. Atrodė lyg ir įdomu, lyg ir skanu, bet kažkas ne to, ko tuo metu norėdavau. Bet atėjo ir jos eilė, vis dėlto ruduo, kalafijorų metas!
Naudokite kokybišką sidrą, ne kokį fizzą-šmizą, kažką padoresnio, bent jau stikliniame buteliuke.
Originalus receptas reikalauja čederio sūrio, bet man kažkaip buvo nedrąsu jį naudoti (kartą naudojant sūrį sriubos sutirštinimui, jis tiesiog prilipo prie puodo sienelių...), tad naudojau padielkę, skirtą sumuštiniams, tuos į plastikinę plėvelę įvyniotus kvadratukus.. Taip, man gėda. Kvadratukai išsilydė puikiai, bet kitą kartą gal vis dėlto rizikuočiau naudodamą tikrą sūrį. Valgiau su naminiais krutoniukais, tiktų ir paskrudinta duona ar tiesiog šaukštas grietinės pagardinimui.
Taigi.
Kalafijorų sriuba su sidru ir sūriu
4 porcijos:
* 20 g sviesto
* 1 Š. alyvuogių aliejaus
* 1 vidutinis svogūnas, supjaustytas pusžiedžiais
* 200 g bulvių, nuskustų ir supjaustytų kubeliais
* 1 kalafijoras, ~500 g svorio, išskirstytas žiedynais
* 0,9 L sultinio
* 0,3 L sauso sidro (naudojau obuolių)
* 2 Š. grūdėtų garstyčių
* 75 g čederio sūrio, sutarkuoto
* druskos, juodųjų ir kajeno pipirų, provanso žolelių pagal skonį
1. Keptuvėje įkaitinti riebalus ir juose apkepinti svogūną, kol pradės rusti kraštai, apie 5 min..
2. Įmaišyti bulves ir kartu trumpai apkepinti.
3. Keptuvės turinį versti į puodą, kuriame jau yra kalafijoras, sultinys, sidras, garstyčios ir norimi prieskoniai. Užvirinti ir virti apie 15 min., arba kol kalafijoras ir bulvės išvirs. Sriubą nukaisti.
4. Pravėsusią sriubą susmulkinti, įmaišyti sūrį ir vėl užkaisti. Virti tol, kol sūris išsilydys. Paprieskoninti papildomai, jei trūksta.
5. Išpilstyti į dubenėlius ir pagardinti norimais priedais. Skanaus :)
Šaltinis: 200 super soups
Tuo pačiu tai reiškia, kad bloge turėtų atsirasti daugiau patiekalų, skirtų įsidėti pietums į darbą, o nuotraukos bus daromos sutemus..
Ta proga sriuba. Mano žvilgsnis už jos recepto užkliūdavo daugybę kartų vartant knygą. Atrodė lyg ir įdomu, lyg ir skanu, bet kažkas ne to, ko tuo metu norėdavau. Bet atėjo ir jos eilė, vis dėlto ruduo, kalafijorų metas!
Naudokite kokybišką sidrą, ne kokį fizzą-šmizą, kažką padoresnio, bent jau stikliniame buteliuke.
Originalus receptas reikalauja čederio sūrio, bet man kažkaip buvo nedrąsu jį naudoti (kartą naudojant sūrį sriubos sutirštinimui, jis tiesiog prilipo prie puodo sienelių...), tad naudojau padielkę, skirtą sumuštiniams, tuos į plastikinę plėvelę įvyniotus kvadratukus.. Taip, man gėda. Kvadratukai išsilydė puikiai, bet kitą kartą gal vis dėlto rizikuočiau naudodamą tikrą sūrį. Valgiau su naminiais krutoniukais, tiktų ir paskrudinta duona ar tiesiog šaukštas grietinės pagardinimui.
Taigi.

Kalafijorų sriuba su sidru ir sūriu
4 porcijos:
* 20 g sviesto
* 1 Š. alyvuogių aliejaus
* 1 vidutinis svogūnas, supjaustytas pusžiedžiais
* 200 g bulvių, nuskustų ir supjaustytų kubeliais
* 1 kalafijoras, ~500 g svorio, išskirstytas žiedynais
* 0,9 L sultinio
* 0,3 L sauso sidro (naudojau obuolių)
* 2 Š. grūdėtų garstyčių
* 75 g čederio sūrio, sutarkuoto
* druskos, juodųjų ir kajeno pipirų, provanso žolelių pagal skonį
1. Keptuvėje įkaitinti riebalus ir juose apkepinti svogūną, kol pradės rusti kraštai, apie 5 min..
2. Įmaišyti bulves ir kartu trumpai apkepinti.
3. Keptuvės turinį versti į puodą, kuriame jau yra kalafijoras, sultinys, sidras, garstyčios ir norimi prieskoniai. Užvirinti ir virti apie 15 min., arba kol kalafijoras ir bulvės išvirs. Sriubą nukaisti.
4. Pravėsusią sriubą susmulkinti, įmaišyti sūrį ir vėl užkaisti. Virti tol, kol sūris išsilydys. Paprieskoninti papildomai, jei trūksta.
5. Išpilstyti į dubenėlius ir pagardinti norimais priedais. Skanaus :)

Šaltinis: 200 super soups
2012 m. liepos 31 d., antradienis
Canelés Bordelais
Iš Paryžiaus ketinau parsivežti gruyere sūrio (nors girdėjau pletkus, jog jo galima rasti ir didesnėse parduotuvėse Lietuvoje, bet pačiai rasti nepavyko), Kirsch likerio ir canélių formą. Sūrio rasti buvo nesunku, Kirsch irgi radau, tik deja vienos rūšies, kuri buvo gana prabangi, tad apsiėjau. Canélių formą išbandyt puoliau jau patį pirmąjį vakarą Lietuvoje..
Originaliam Canelés Bordelais receptui naudojama vanilės lazdelė ir tamsusis romas. Aš nutariau pakeisti kitomis lauktuvėmis iš to pačio Paryžiaus - tonka pupele ir Grand Marnier likeriu.
Pirmą kartą tonka pupelės vardą receptuose aptikau čia. Negaliu tvirtinti, jog tai dažnai naudojamas prieskonis ir buvau nusižiūrėjusi dešimtis receptų su juo, bet kai pamačiau vienoje parduotuvėje šias pupeles, pro šalį praeiti negalėjau. Tai nėra labai populiarus prieskonis, paranojikai amerikiečiai išvis yra uždraudę jas įvešti, nes nemažai antikoaguliacinių preparatų turi kumarino, pagrindinės tonka pupelės chem. medžiagos, darinių (pasijutau tikra chemike parašiusi šį sakinį )). Ir jiems tas pats, kad pats kumarinas nepasižymi jokiomis neva pavojingomis ar mirtinomis savybėmis, jei vartojama saikingai. Pats kumarinas yra kartaus skonio ir mažina apetitą, tačiau kvepia dieviškai ir tonka pupelės kvapas apibūdinamas kaip vanilės, cinamono, migdolų ir gvazdikėlių aromatų mišinys. Tonka pupele galite keisti vanilę arba naudoti kartu. Patiekalams naudojama sutarkuota kaip ir muskato riešutas.
Dabar apie pačias canelés... Rodos, jokių ypatingų produktų nereikia, tik specifinės formos ir geros orkaitės. Savo receptą-vedlį vėl radau ,,Ladurée" knygoje. Šios knygos receptai pasižymi lakoniškumu ir mažai patarimų nepatyrusiems, tad prie to pačio nutariau ir internete pasidomėti.. Tai, ką radau, mane ganėtinai suglumino. Kad tešlos negalima plakti, o tik maišyti, sutarė visi, bet kepimo principai gana skirtingi.. Nemaža dalis rekomenduoja iš pradžių iki visiško maksimumo įkaitinti orkaitę, tokioje karštoje kepti 5-10 min., vėliau temperatūrą mažinti iki 190 ir kepti dar valandą. ,,Ladurée" tuo tarpu siūlo tiesiog dėti iškart į 190 laipsnių orkaitę ir viskas. Vieni įspėja, jog jokiu būdu negalima atidarinėti orkaitės durelių, antri siūlo apsukinėti skardą vos ne kas 20 minučių, treti sako, jog reikia įpusėjus kepimui uždengti folija.. ,,Ladurée'' rašo, jog tešlą užtenka brandinti 12 val., kiti - 2-3 dienas, viena foodblogerė geriausių rezultatų pasiekė brandinusi tik valandą :| Vienur rašo, jog būtina suvalgyti tą pačią dieną, kitur, jog drąsiai galima laikyti šaldytuve 2-3 dienas. Žodžiu.
,,Ladurée'' žadėjo, jog iš nurodytų produktų gausiu 20 vienetų 5,5 cm diametro pyragėlių, maniškėje formoje vienu metu išsikepa 8 vienetai, o vienos partijos kepimas trunka mažiausiai valandą, lygu >3 val. tiesiog kepimo.. Nutariau, jog per vieną dieną aš visko tikrai neiškepsiu.
Pirmą partiją kepiau praėjus 12 valandų po tešlos sumaišymo. Nutariau pasirinkti labiausiai komplikuotą variantą: dėti 10iai minučių į iki 270 laipsnių įkaitintą orkaitę, vėliau temperatūrą mažinti iki 190, dengti folija ir kepimo viduryje formą apsukti. Rezultatas: pradžioje pyragėliai iškilo, bet vėliau sukrito iki mažesnio tūrio nei buvo iš pradžių. Išorė apskrudo neblogai, bet vidus buvo per šlapias, priminė nelabai vykusį pudingą, pjūvio nuotraukos net nedrįsau daryti. Skonis ir aromatas puikūs, bet tai nebuvo tai, ko norėjau.
Antrajai partijai niekaip neradau laiko, tad kepiau praėjus.. 60 valandų po užmaišymo. Nusivylusi pirmąja nesėkme ir nurašiusi savo orkaitės pajėgumus, nutariau per daug nesikankinti ir kepiau taip, kaip primityviai parašė knygoje: dėti į 190 laipsnių įkaitiną orkaitę ir kepti valandą, arba kol išorė taps juoda. Jokių durelių varstymų, sukinėjimų, tik po valandos patikrinti ar išorė pakankamai juoda. Beje, nors žadėjo 20 vienetų pyragėlių, o mano forma atitiko jų nurodytus matmenis, vos ne vos išspaudžiau viso 14 canélių oO Iki juodumo neišlaukiau, bijojau, jog išorė pasidarys per daug kieta, vis dėlto kepiau silikoninėje formoje, o ne varinėje, išteptoje vašku..
Savo silikonines formeles tepiau sviestu, vėliau barsčiau miltais, kitą kartą abejoju, ar šitai kartosiu.
Iš pradžių atrodė, jog gavosi tas pats kaip ir pirmą kartą, nors pyragėliai bent jau nebesusitraukė. Tie vargani 6 pyragėliai buvo skirti paragauti po vieną, likę atidėti 40 valandų užtrukusiai kelionei lėktuvu su 2 persėdimais iki saulėtosios Kalifornijos.. Tad net ir neketinau aukoti nei vieno prapjovimui.
Mano nuostabai išėjo puikiai. Vidus buvo švelniai purus, tirpstantis. MB teigimu, šiek tiek pastovėję ir pasiekę kitą Atlanto pusę pasidarė netgi dar skanesni.
Tiesą sakant, negaliu pasakyti, kodėl antras kartas pavyko geriau: dėl ilgiau brendusios tešlos, durelių nevarstymo ar pakitusios mėnulio fazės :)
Pateikiu originalų receptą, o jei kas turit tonka pupelių ir/ar Grand Marnier, drąsiai siūlau keisti :)
Canelés Bordelais
~20 vienetų 5,5cm diametro formelėse
* 1 vanilės lazdelė / 1 tonka pupelė, sutarkuota
* 500 mL riebaus pieno
* 50 g sviesto + formų ištepimui, išlydyto ir atvėsinto iki kambario temperatūros
* 2 kiaušiniai
* 2 kiaušinių tryniai
* 240 g cukraus pudros, prasijotos
* 1,5 Š. tamsaus romo / Grand Marnier
* 110 g pyraginių miltų + formų pabarstymui, prasijotų (apie pyraginių miltų pasigaminimą galima rasti čia)
1. Supilti pieną į prikaistuvį. Vanilės lazdelę perpjauti išilgai. Iškrapštytas vaniles sėklas ir pačią lazdelę įmesti į pieną. Pieną užvirinti, tada nukelti nuo ugnies ir leisti visiškai atvėsti. Atvėsus vanilės lazdelę išimti.
2. Dideliame dubenyje išmaišyti (stengtis neplakti, įplakti oro burbuliukai gali sugadinti galutinį rezultatą) kiaušinius, trynius ir prasijotą cukraus pudrą.
3. Vieną po kito iš eilės įmaišyti: romą, skystą sviestą, prasijotus miltus ir pieną.
4. Uždengti dubenį maistine plėvele ir atidėti į šaldytuvą mažiausiai 12 valandų.
5. Ištepti canelés formeles sviestu, tolygiai jose paskirstyti miltus ir padėti į šaldytuvą, jog forma būtų šalta.
6. Į kiekvieną formą tešlos pilti tiek, jog iki viršaus liktų ~0,5-1 cm. Kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie valandą, arba kol išorė taps tamsiai rudos-juodos spalvos (galima patikrinti buku peiliu atitraukus nuo sienelės). Likusią tešlą galima toliau laikyti šaldytuve dar 2-3 dienas.
7. Iškepus iškart išversti ant grotelių ir leisti atvėsti. Patiekti kambario temperatūros.
Šaltinis: Ladurée Sucré: The Recipes
Originaliam Canelés Bordelais receptui naudojama vanilės lazdelė ir tamsusis romas. Aš nutariau pakeisti kitomis lauktuvėmis iš to pačio Paryžiaus - tonka pupele ir Grand Marnier likeriu.
Pirmą kartą tonka pupelės vardą receptuose aptikau čia. Negaliu tvirtinti, jog tai dažnai naudojamas prieskonis ir buvau nusižiūrėjusi dešimtis receptų su juo, bet kai pamačiau vienoje parduotuvėje šias pupeles, pro šalį praeiti negalėjau. Tai nėra labai populiarus prieskonis, paranojikai amerikiečiai išvis yra uždraudę jas įvešti, nes nemažai antikoaguliacinių preparatų turi kumarino, pagrindinės tonka pupelės chem. medžiagos, darinių (pasijutau tikra chemike parašiusi šį sakinį )). Ir jiems tas pats, kad pats kumarinas nepasižymi jokiomis neva pavojingomis ar mirtinomis savybėmis, jei vartojama saikingai. Pats kumarinas yra kartaus skonio ir mažina apetitą, tačiau kvepia dieviškai ir tonka pupelės kvapas apibūdinamas kaip vanilės, cinamono, migdolų ir gvazdikėlių aromatų mišinys. Tonka pupele galite keisti vanilę arba naudoti kartu. Patiekalams naudojama sutarkuota kaip ir muskato riešutas.

Dabar apie pačias canelés... Rodos, jokių ypatingų produktų nereikia, tik specifinės formos ir geros orkaitės. Savo receptą-vedlį vėl radau ,,Ladurée" knygoje. Šios knygos receptai pasižymi lakoniškumu ir mažai patarimų nepatyrusiems, tad prie to pačio nutariau ir internete pasidomėti.. Tai, ką radau, mane ganėtinai suglumino. Kad tešlos negalima plakti, o tik maišyti, sutarė visi, bet kepimo principai gana skirtingi.. Nemaža dalis rekomenduoja iš pradžių iki visiško maksimumo įkaitinti orkaitę, tokioje karštoje kepti 5-10 min., vėliau temperatūrą mažinti iki 190 ir kepti dar valandą. ,,Ladurée" tuo tarpu siūlo tiesiog dėti iškart į 190 laipsnių orkaitę ir viskas. Vieni įspėja, jog jokiu būdu negalima atidarinėti orkaitės durelių, antri siūlo apsukinėti skardą vos ne kas 20 minučių, treti sako, jog reikia įpusėjus kepimui uždengti folija.. ,,Ladurée'' rašo, jog tešlą užtenka brandinti 12 val., kiti - 2-3 dienas, viena foodblogerė geriausių rezultatų pasiekė brandinusi tik valandą :| Vienur rašo, jog būtina suvalgyti tą pačią dieną, kitur, jog drąsiai galima laikyti šaldytuve 2-3 dienas. Žodžiu.
,,Ladurée'' žadėjo, jog iš nurodytų produktų gausiu 20 vienetų 5,5 cm diametro pyragėlių, maniškėje formoje vienu metu išsikepa 8 vienetai, o vienos partijos kepimas trunka mažiausiai valandą, lygu >3 val. tiesiog kepimo.. Nutariau, jog per vieną dieną aš visko tikrai neiškepsiu.
Pirmą partiją kepiau praėjus 12 valandų po tešlos sumaišymo. Nutariau pasirinkti labiausiai komplikuotą variantą: dėti 10iai minučių į iki 270 laipsnių įkaitintą orkaitę, vėliau temperatūrą mažinti iki 190, dengti folija ir kepimo viduryje formą apsukti. Rezultatas: pradžioje pyragėliai iškilo, bet vėliau sukrito iki mažesnio tūrio nei buvo iš pradžių. Išorė apskrudo neblogai, bet vidus buvo per šlapias, priminė nelabai vykusį pudingą, pjūvio nuotraukos net nedrįsau daryti. Skonis ir aromatas puikūs, bet tai nebuvo tai, ko norėjau.
Antrajai partijai niekaip neradau laiko, tad kepiau praėjus.. 60 valandų po užmaišymo. Nusivylusi pirmąja nesėkme ir nurašiusi savo orkaitės pajėgumus, nutariau per daug nesikankinti ir kepiau taip, kaip primityviai parašė knygoje: dėti į 190 laipsnių įkaitiną orkaitę ir kepti valandą, arba kol išorė taps juoda. Jokių durelių varstymų, sukinėjimų, tik po valandos patikrinti ar išorė pakankamai juoda. Beje, nors žadėjo 20 vienetų pyragėlių, o mano forma atitiko jų nurodytus matmenis, vos ne vos išspaudžiau viso 14 canélių oO Iki juodumo neišlaukiau, bijojau, jog išorė pasidarys per daug kieta, vis dėlto kepiau silikoninėje formoje, o ne varinėje, išteptoje vašku..
Savo silikonines formeles tepiau sviestu, vėliau barsčiau miltais, kitą kartą abejoju, ar šitai kartosiu.
Iš pradžių atrodė, jog gavosi tas pats kaip ir pirmą kartą, nors pyragėliai bent jau nebesusitraukė. Tie vargani 6 pyragėliai buvo skirti paragauti po vieną, likę atidėti 40 valandų užtrukusiai kelionei lėktuvu su 2 persėdimais iki saulėtosios Kalifornijos.. Tad net ir neketinau aukoti nei vieno prapjovimui.
Mano nuostabai išėjo puikiai. Vidus buvo švelniai purus, tirpstantis. MB teigimu, šiek tiek pastovėję ir pasiekę kitą Atlanto pusę pasidarė netgi dar skanesni.
Tiesą sakant, negaliu pasakyti, kodėl antras kartas pavyko geriau: dėl ilgiau brendusios tešlos, durelių nevarstymo ar pakitusios mėnulio fazės :)
Pateikiu originalų receptą, o jei kas turit tonka pupelių ir/ar Grand Marnier, drąsiai siūlau keisti :)
Canelés Bordelais
~20 vienetų 5,5cm diametro formelėse
* 1 vanilės lazdelė / 1 tonka pupelė, sutarkuota
* 500 mL riebaus pieno
* 50 g sviesto + formų ištepimui, išlydyto ir atvėsinto iki kambario temperatūros
* 2 kiaušiniai
* 2 kiaušinių tryniai
* 240 g cukraus pudros, prasijotos
* 1,5 Š. tamsaus romo / Grand Marnier
* 110 g pyraginių miltų + formų pabarstymui, prasijotų (apie pyraginių miltų pasigaminimą galima rasti čia)
1. Supilti pieną į prikaistuvį. Vanilės lazdelę perpjauti išilgai. Iškrapštytas vaniles sėklas ir pačią lazdelę įmesti į pieną. Pieną užvirinti, tada nukelti nuo ugnies ir leisti visiškai atvėsti. Atvėsus vanilės lazdelę išimti.
2. Dideliame dubenyje išmaišyti (stengtis neplakti, įplakti oro burbuliukai gali sugadinti galutinį rezultatą) kiaušinius, trynius ir prasijotą cukraus pudrą.
3. Vieną po kito iš eilės įmaišyti: romą, skystą sviestą, prasijotus miltus ir pieną.
4. Uždengti dubenį maistine plėvele ir atidėti į šaldytuvą mažiausiai 12 valandų.
5. Ištepti canelés formeles sviestu, tolygiai jose paskirstyti miltus ir padėti į šaldytuvą, jog forma būtų šalta.
6. Į kiekvieną formą tešlos pilti tiek, jog iki viršaus liktų ~0,5-1 cm. Kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie valandą, arba kol išorė taps tamsiai rudos-juodos spalvos (galima patikrinti buku peiliu atitraukus nuo sienelės). Likusią tešlą galima toliau laikyti šaldytuve dar 2-3 dienas.
7. Iškepus iškart išversti ant grotelių ir leisti atvėsti. Patiekti kambario temperatūros.

Šaltinis: Ladurée Sucré: The Recipes
2012 m. liepos 8 d., sekmadienis
Jogurtinis mėlynių pyragas
Šį pyragą kepu turbūt jau 5ą kartą (kitas pyragas nusipelnęs panašaus kiekio bisų yra tik monkey bread). Tai vienintelis pyragas, kurį gamino MB. Tai pats pirmasis mano keptas pyragas. Būtent jį kepant supratau, jog namų Kaune orkaitė nėra tinkama kepiniams, tad tai pirmas ir paskutinis pyragas kada nors keptas joje. Kaip rašo recepto autorė, šis receptas be galo universalus: mėlynes galima keisti kitomis smulkiomis uogomis, citriną - kitais citrusiniais vaisiais, galima pridėti riešutų, sėklų, šokolado gabaliukų.. (Tiesą sakant, manau, tą galima daryti su didžiąja dalimi pyragų).
Tikiu, jog daug kas esate jį kepę, jei ne konkrečiai pagal šį receptą, tai tikrai kažką panašaus. Jis paprastai gaminamas ir tikrai skanus. Jei vis dar nebandėte, rekomenduoju!
Jogurtinis mėlynių pyragas
(Kepiau 26cm dydžio formoje, geriau tiktų mažesnė)
* 1,5 puodelio miltų + 1 Š. uogoms
* 2 arb. š. kepimo miltelių
* 0,5 arb. š. druskos
* 1 puodelis jogurto be priedų
* 1 puodelis cukraus + 1 Š. sirupui
* 3 dideli kiaušiniai
* 2 citrinų žievelės
* 0,5 arb. š. vanilės esencijos
* 0,5 puodelio augalinio aliejaus
* 1,5 puodelio mėlynių
* 2 citrinų sultys
1. Dubenyje prasijoti miltus, kepimo miltelius ir druską.
2. Didesniame inde išplakti kiaušinius su jogurtu, cukrumi ir citrinos žievelėmis. Įmaišyti vanilės esenciją ir aliejų.
3. Per kelis kartus sausus produktus įmaišyti į skystus. Nepersistengti, nes pyragas neiškils.
4. Mėlynes sumaišyti su šaukštu miltų taip, jog jos vienodai apsiveltų. Atsargiai įmaišyti į pasiruoštą tešlą.
5. Masę supilti į išsviestuotą ar sviestiniu popieriumi išklotą kepimo formą ir kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 45 minutes arba kol į vidų įkištas pagaliukas bus sausas (laikas priklauso nuo pyrago storio).
6. Kol pyragas kepa, užkaisti citrinų sultis su šaukštu cukraus, pavirti kelias minutes maišant.
7. Pyragui iškepus, leisti jam pavėsti apie 10 min., tada dantų krapštuku subadyti jo paviršių ir aplieti pasiruoštu citrinų sirupu, leisti susigerti. Pyragui atvėsus galima pjaustyti ir ragauti, skanu su ledų kaušeliu ar stikline pieno.

Šaltinis: http://smittenkitchen.com/
2012 m. balandžio 19 d., ketvirtadienis
Brownie su riešutais
Pavasaris! Baigės visi pasninkai, šventės, tik šiluma keistai vis lyja.
Per nesibaigiantį, jau chronišku tapusį peršalimą, niekaip negaliu išbandyti savo naujųjų sportbačių ir pasiklausyti parke sugrįžusių paukščių. Užtat prisiruošiau kitai misijai - vėl pradėjau skaityti knygas (ko nedariau 4erius metus, shame on me..), ir turiu pasakyti, kad pati nesupratau, kaip man šito trūko.
Velykos praėjo ramiai, tradiciškai, o šaldytuve vis dar guli šiai šventei virto kumpio galiukas.. Nors jis virtas, bet kvepia dūmais, neįsivaizduoju, kaip močiutė šito pasiekė.
Ir tik dabar pastebėjau, jog šis įrašas yra 100asis. Pradėjus rašyti blogą toks įrašų kiekis atrodė fantastinis, o dabar va.. Nors ir nesu stropi tinklaraštininkė, privalau pripažinti, jog ši veikla tikrai paliko įspaudą mano kasdienybėje.
Taigi. Nors ir jubiliejinis įrašas, bet apsieisiu be fejerverkų ir tortų. Tik su pyragu, kurį kepiau šiaip, be jokios intensijos :)
Recepte reikalaujama iki standumo išplaktų kiaušinių, bet aš padariau neatleistiną poelgį ir pyragą pradėjau ruošti neįsigilinus į ruošą iki galo, tad apie kiaušinių plakimą susivokiau tik tada, kai šitai padaryti buvo per daug sunku.. Aplaidumą taisiau įberdama kepimo miltelių, be jų gal būtų išėję skaniau. Eigą rašau tokią, kuri yra originaliame recepte.
Be to, kaip matyti iš nuotraukų, akivaizdžiai persistengiau su kepimu, tad išėjo sausokas kepinys. Tačiau nors ir atrodė, jog kąsnis kiek stringa burnoj, šitai nesustabdė nuo pusės pyrago įveikimo vienu prisėdimu ))) Manau, visai tiktų aplieti šokoladiniu glaistu, o autorius siūlo tiekti su creme anglaise ar creme fraiche.
Brownie su riešutais
Produktai (kepiau 9*21 cm formoje):
* 100g sviesto, supjaustyto gabalėliais + papildomai formos ištepimui
* 100g geros kokybės juodo šokolado
* 2 kiaušiniai
* 110g rudojo demerara cukraus
* 60g miltų
* 110g apsmulkintų riešutų (originaliai recepte naudoja pekano riešutus, aš dėjau lygiomis dalimis graikinius+lazdynų)
1. Sviestą ir šokoladą maišant išlydyti inde virš verdančio vandens (indas su šokoladu neturi liesti verdančio vandens). Išlydžius atidėti šiek tiek atvėsti.
2. Naudojant plaktuvą, kiaušinius plakti 2 minutes, tada suberti cukrų ir toliau plakti dar ~6min., arba kol masė taps standi.
3. Atsargiai mentele paeiliui įmaišyti šokoladą, prasijotus miltus ir riešutus. Nepersistengti, kuo mažiau oro išstūmti iš išplaktų kiaušinių.
4. Išsviestuoti formą, iškloti sviestiniu popieriumi ir paskleisti joje tešlą.
5. Kepti 10 minučių iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, vėliau temperatūrą sumažinti iki 190 laipsnių ir kepti dar 10-20 minučių arba kol vidun įkištas pagaliukas ištrauktas bus sausas.
Per nesibaigiantį, jau chronišku tapusį peršalimą, niekaip negaliu išbandyti savo naujųjų sportbačių ir pasiklausyti parke sugrįžusių paukščių. Užtat prisiruošiau kitai misijai - vėl pradėjau skaityti knygas (ko nedariau 4erius metus, shame on me..), ir turiu pasakyti, kad pati nesupratau, kaip man šito trūko.
Velykos praėjo ramiai, tradiciškai, o šaldytuve vis dar guli šiai šventei virto kumpio galiukas.. Nors jis virtas, bet kvepia dūmais, neįsivaizduoju, kaip močiutė šito pasiekė.
Ir tik dabar pastebėjau, jog šis įrašas yra 100asis. Pradėjus rašyti blogą toks įrašų kiekis atrodė fantastinis, o dabar va.. Nors ir nesu stropi tinklaraštininkė, privalau pripažinti, jog ši veikla tikrai paliko įspaudą mano kasdienybėje.
Taigi. Nors ir jubiliejinis įrašas, bet apsieisiu be fejerverkų ir tortų. Tik su pyragu, kurį kepiau šiaip, be jokios intensijos :)
Recepte reikalaujama iki standumo išplaktų kiaušinių, bet aš padariau neatleistiną poelgį ir pyragą pradėjau ruošti neįsigilinus į ruošą iki galo, tad apie kiaušinių plakimą susivokiau tik tada, kai šitai padaryti buvo per daug sunku.. Aplaidumą taisiau įberdama kepimo miltelių, be jų gal būtų išėję skaniau. Eigą rašau tokią, kuri yra originaliame recepte.
Be to, kaip matyti iš nuotraukų, akivaizdžiai persistengiau su kepimu, tad išėjo sausokas kepinys. Tačiau nors ir atrodė, jog kąsnis kiek stringa burnoj, šitai nesustabdė nuo pusės pyrago įveikimo vienu prisėdimu ))) Manau, visai tiktų aplieti šokoladiniu glaistu, o autorius siūlo tiekti su creme anglaise ar creme fraiche.

Brownie su riešutais
Produktai (kepiau 9*21 cm formoje):
* 100g sviesto, supjaustyto gabalėliais + papildomai formos ištepimui
* 100g geros kokybės juodo šokolado
* 2 kiaušiniai
* 110g rudojo demerara cukraus
* 60g miltų
* 110g apsmulkintų riešutų (originaliai recepte naudoja pekano riešutus, aš dėjau lygiomis dalimis graikinius+lazdynų)
1. Sviestą ir šokoladą maišant išlydyti inde virš verdančio vandens (indas su šokoladu neturi liesti verdančio vandens). Išlydžius atidėti šiek tiek atvėsti.
2. Naudojant plaktuvą, kiaušinius plakti 2 minutes, tada suberti cukrų ir toliau plakti dar ~6min., arba kol masė taps standi.
3. Atsargiai mentele paeiliui įmaišyti šokoladą, prasijotus miltus ir riešutus. Nepersistengti, kuo mažiau oro išstūmti iš išplaktų kiaušinių.
4. Išsviestuoti formą, iškloti sviestiniu popieriumi ir paskleisti joje tešlą.
5. Kepti 10 minučių iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, vėliau temperatūrą sumažinti iki 190 laipsnių ir kepti dar 10-20 minučių arba kol vidun įkištas pagaliukas ištrauktas bus sausas.

Šaltinis: Michel Roux ,,Desserts''
2012 m. kovo 22 d., ketvirtadienis
Karamelizuotų svogūnų ir saulėje džiovintų pomidorų padažas prie makaronų
Pavasaris, ir gyvenimas yra lengvas.. :)
Pagaliau galima išeiti į miestą be ausinių ir pirštinių, ieškotis naujos poros batelių, tiesiog spoksot pro langą laukiant pumpurų sprogimo. Ir, žinoma, jau dabar pradėt sukti galvoje idėjas, ką paruošti Velykų ar net Motinos dienos proga. Arba pradėti kurti planus, kaip išsišluoti namus ir tuo labiau spinteles, kuriose tiek turto, jog kelias savaites galėčiau pramisti net neiškeldama kojos iš namų. Bet aš ne apie tai. Tiesą sakant, o apie ką ?
Šis makaronų padažas turi stebėtinai mažai ingredientų, bet tikrai neprastas, manau, jog čia dėl saulėje džiovintų pomidorų, kurie ištempia net paprasčiausius patiekalus. Žinoma, tobulinti galima iki begalybės, pvz., aš mielai apkepintus svogūnus patroškinčiau baltame vyne, į pabaigą įmaišyčiau lengvai besilydančio sūrio (specialiai buvau nusipirkus beveik tepamo mėlyno pelėsinio, bet suradau jam kitą patiekalą, apie kurį kitąkart), o galutinį produktą apibarstyčiau pakepintais kedrų riešutais ir/ar kokia žalumėle dėl gaivumo, bet čia tada jau būtų labai pižoniškas patiekalas šventiniams savaitgalio pietums. Žemiau aprašytas variantas puikiai tiks lengvai vakarienei po darbo, kai šaldytuvas beveik tuščias.
Taip, nuotrauka daryta vakare ant daiktais nukrauto stalo ir gurgiant pilvui...
Karamelizuotų svogūnų ir saulėje džiovintų pomidorų padažas prie makaronų
2 porcijoms:
* sviesto+aliejaus kepimui
* didokas svogūnas, supjaustytas pusžiedžiais
* 1 česnako skiltelė, susmulkinta
* 4-5 saulėje džiovinti pomidorai, supjaustyti juostelėmis
* 1 puodelis sultinio
* itališkų žolelių, druskos, pipirų pagal skonį
* 2 arb. š. sviesto, kambario temperatūros
* 2 arb. š. miltų
* saujelė tarkuoto kieto sūrio
* išvirtų makaronų kiekis 2 asmenims
1. Keptuvėje įkaitini riebalus, suberti svogūnus ir ant labai mažos ugnies kepti apie 20 min. retkarčias pavartant, arba kol svogūnai stipriai paruduos.
2. Suberti česnaką ir pomidorus, pakepti apie minutę.
3. Supilti sultinį ir pridengus dangčiu troškinti ant silpnos ugnies, kol dalis nugaruos, apie 10 min.. Jei atrodo, kad nugaravo per daug, papildomai pripilti vandens.
4. Kol turinys keptuvėje verda, ištrinti sviestą su miltais iki vientisos masės.
5. Į verdantį sultinį per kelis kartus sudėti miltų-sviesto masę, po kiekvieno karto gerai išmaišant. Viską įmaišius, paprieskoninti papildomai, jei reikia.
6. Supilti iki al dente išvirtus makaronus, gerai išmaišyti ir palaukti, kol padažas užvirs.
7. Nukėlus nuo ugnies užberti sūrio ir šviežiai maltų juodųjų pipirų.

2012 m. vasario 21 d., antradienis
Varškiniai blynai
Užgavėnės! Kad jau pati diena reikalauja maisto gamybos, negalima tam priešintis.. Ypač kai už lango visu stiprumu spardosi pūga.

Šia proga jau kokį 5ąjį kartą bandžiau atrasti stebuklingąjį valgyklinių varškinių sklindžių receptą (pareklamuosiu visai neblogą Chemijos instituto valgyklą, esančią Goštauto gatvėje, kurioje ne tik tie blynai skanūs ))). Deja, ir šįkart tai buvo ne tie blynai. Taip, šitie labai purūs (nors prikrovus tiek kepimo miltelių, sodos, kitokio rezultato ir nesitikėčiau), minkšti ir skanučiai, bet vis tiek ne tokie, minkštumas ne toks :)
Originalus receptas reikalauja cottage cheese (sprendžiant iš nuotraukų, tai mums įprasta biri varškė), bet aš nutariau išbandyti neseniai atrastą kepinių varškę (ricotta wannabe).
Blynus galima paskaninti pridėjus citrusinių vaisių žievelių ar uogų, vaisių, tačiau šįkart nutariau nepersistengt ir pajusti gryno blyno skonį.
Iš nurodyto kiekio iškepa blynų 2 žmonėms užgavėniškai prisivalgyti arba 3-4 žmonėms pavalgyti normaliai. Kadangi aš užgavėniauju viena ir už 2 kol kas nevalgau, likusius dar šiltus blynus susluoksniavau, kiekvieną sluoksnį apibarstydama cukraus-cinamono mišiniu. Drėgmė, išsiskyrusi iš vėstančių blynų, iš cukraus padaro savotišką sirupą, kuriuo sulieti blynai skanūs ir šalti. Patys blynai nėra labai saldūs, tad galima arba pasididinti cukraus kiekį, arba tiesiog valgyti su saldžia uogiene/klevų sirupu :)
Varškiniai blynai

* 3 kiaušiniai
* 1 puodelis varškės
* 1 arb. š. vanilės ekstrakto
* 0,5 puodelio pieno
* 1 puodelis miltų
* 2 Š. cukraus
* 1 arb. š. kepimo miltelių
* 0,5 arb. š. sodos
* 0,25 arb. š. druskos
1. Dideliame dubenyje išmaišyti kiaušinius, varškę, vanilės esenciją ir pieną.
2. Mažesniame dubenyje prasijoti kartu likusius sausus produktus.
3. Per kelis kartus sausus produktus įsijoti ir įmaišyti į varškės masę. Nepersistengti, nes blynai nebus purūs!
4. Iš paruoštos tešlos įkaitintuose riebaluose kepti blynelius ant vidutinės ugnies (dėl varškės, esant didesniai ugniai, blynai gali pradėti svilti). Blynelius versti tik tada, kai viena pusė apskrus ir pakepti dar apie minutę, kol apskrus ir antroji pusė (vartant pirmyn-atgal, blynai prisisiurbs daugiau riebalų). Iškepusius blynelius galima dėti ant popierinių rankšluosčių sugerti riebalų perteklių.
Šaltinis: http://www.themeaningofpie.com/

2012 m. vasario 13 d., pirmadienis
Perlinių kruopų sriuba su grybais ir pupelėmis
Nemėgstu dėti paprastų receptų. Paprastais laikau tokius, kuriuos sugalvoju pati atsidariusi šaldytuvą, išknisus nesibaigiančius spintelių aruodus ar vaikščiodama parduotuvėje. Dažniausiai jokio iššūkio, jokios rizikos, jog receptas nepavyks, nes tiesiog eilinį kartą šlifuoju jau išmoktą įgūdį virtuvėj. Nepaprasti receptai tokie, į kuriuos kelias dienas spoksau inete/knygoj/žurnale ir darau atskirą apsipirkinėjimo reidą į parduotuvę reikiamų produktų, išbandau kažką pirmą kartą. Tokių patiekalų per savaitę prisikaupia tikrai nedaug, jei išvis atsiranda. Dėl to jau ilgokai čia nesirodė makaronų receptai, troškiniai, kruopų patiekalai, o vien saldumynai. Vis pagalvoju, kad reiktų įdėti svogūnų sriubos receptą, MB mėgstamiausio makaronų padažo ar firminio kuskuso paruošimą, bet.. per daug paprasta :|
Dėl to ilgokai svarsčiau, ar dėti ir šios sriubos receptą (ypač, kad aptikau beveik 2 identiškus receptus, įdėtus visai neseniai.. žodžiu, išvis nieko originalaus nebeparodysiu), bet pagalvojau, kad jei jau kiti dalinasi, kaip apkepinėja žuvų pirštelius, tai mano sriuba tikrai neprastesnė.
Dėl grybų recepte. Norėjau naudoti šaldytus (džiovinti būtų idealu, bet ne mano kišenei), tačiau jų kilogramas kažkodėl kainuoja dvigubai brangiau nei marinuotų, tad rinkausi pastaruosius (sunku suprasti, kodėl tiesiog šaldyti grybai, be jokio didelio žmogaus įsikišimo supakuoti į kartoninę dėžę, kainuoja daugiau už smulkintus, su žolelėmis acte marinuotus ir sutalpintus į dailų stiklainį...). Lengva rūgštelė nebuvo tai, ko norėjau, tačiau. Jei jūs galite rinktis, siūlau rinktis šaldytus/šviežius ar džiovintus grybus. Bijojau, jog dėl dedamų produktų sriuba išeis glitoka, bet neatsitiko nieko panašaus.
Kiekius rašiau maždaug ko kiek dėjau, drąsiai galima keisti pagal savo poreikius.
Perlinių kruopų sriuba su grybais ir pupelėmis
Produktai (priviriau 3,5 L sriubos):
* ~3 L sultinio
* stiklinė perlinių kruopų, išmirkytų
* sviesto + aliejaus kepimui
* 2 vidutiniai svogūnai
* 1 didoka morka
* 1 skardinė konservuotų pupelių (galima, žinoma, išsivirti ir patiems)
* kelios saujos džiovintų slyvų, supjaustytų
* 300 g grybų, apsmulkintų
* prieskonių: druskos, pipirų pagal skonį, čiobreliai, raudonėliai, gelsvė ar kitos žolelės jūsų nuožiūra
1. Užkaisti sultinį ir jame virti kruopas (virimo laikas priklauso nuo išmirkimo, geriausiu atveju apie 1 val.).
2. Kol kruopos verda, susmulkinti svogūnus, morkas ir apkepinti šias daržoves, kol suminkštės.
3. Pas bebaigiančias virti kruopas sudėti daržoves, pupeles, slyvas, grybus, virti dar ~25 min..
4. Iki virimo pabaigos likus 10-15 min., sudėti žoleles, padruskinti/papipirinti, jei reikia.
5. Tinka tiekti su grietine. Aš ant viršaus užbėriau šviežiai maltų pipirų ir įlašinau šiek tiek Worcesterio padažo.

Su valentino diena, beje :)
2011 m. gegužės 20 d., penktadienis
Levandų keksiukai su griliažu
Kažkoks keistas buvo paskutinis laikotarpis. Gyvenau lyg laiko duobėj: niekur neskubu, nieko nedarau, lyg darbų, atsiskaitymų neturėčiau. Pati sau šeimininkė. Vienintelė prievolė - apsilankyt gydytojų namuose, kur vis dar ieškome teisybės bendrom jėgom. Pasipurčiau pinigėliais visokiems testams, patinginiavau savaitę namuose, o dabar vat jau viskas aktyvu, vėl plėšytis, skubėt reikia, neeees liko tik 2 dienos iki paskutinio egzamino, mažiau nei mėnuo iki bakalauro gynimo iririr susiradau darbą ! Pirmąjį oficialų darbą savo gyvenime :> Ir, kaip netikėta, jis susijęs su maistu. Tad artimiausiu metu jei kada užsuksit į M&S maisto skyrių Vilniuje, galit tikėtis mano konsultacijų ir patarimų :)


Šaltinis lietuviškas, bet dariau savų pakeitimų...
Kadangi turiu levandų, tai naudojau, bet realiai ničnieko levandiško nejaučiau, tai, manau, jei neturit, galit praleisti. Arba panaudoti savo kitą mėgstamą aromatą, kad ir apelsinų.
Beje, su šituo receptu susijęs ir mano pagaliau pirmasis žygis į Kulinarijos studiją. Kadangi ir taip jau vėlavau į susitikimą, be to, tiksliai žinojau, kad noriu maistinių dažų, tai tikėjau savimi, kad neužtruksiu. Taip, tikrai neužtrukau, nes maistinių dažų jie vis dėlto neturi :/
Po to man šovė geniali mintis vietoj dažų panaudoti vaisių sultis. Taikiny atsidūrė juodieji serbentai, bet ir vėl, kadangi man prieinami tik visokie nektarai su 23proc tikrų sulčių, tai bandžiau juos. Išvada: neverta terliotis, jei naudot, tai naudot 100proc. sultis (nebent jūs įžvelgiat violetinį atspalvį manajam glaiste :)).
O dabar receptas, at last...
Levandų keksiukai su griliažu
Produktai (~tuzinas keksiukų):
Levandų pienui:
* 100 g šilto pieno
* 1 Š. levandų
Keksiukams:
* 170 g sviesto, kambario temperatūros, minkšto
* 170 g cukraus
* 3 kiaušiniai, paplakti
* 170 g miltų, prasijotų
* 1,5 Š. kepimo miltelių
* 4 Š. levandų pieno
Griliažui:
* ~100 g migdolų (manau, drąsiai galima keisti ir kitokiais riešutais)
* 3-4 Š. rudojo cukraus
Glaistui:
* 125 g sviesto, kambario temperatūros, minkšto
* 250 g cukraus pudros
* 2 Š. levandų pieno
1. Levandų pienui sumaišyti visus produktus ir palikti pusvalandžiui pritraukti. Po to nukošti pro sietelį, ir jau gatava.
2. Griliažui migdolus nuplikyti verdančiu vandeniu, nulupti odeles, riešutus susmulkinti, sumaišyti su ruduoju cukrumi. Paskleisti ant sviestinio popieriaus ir kepti įkaitintoje orkaitėje tol, kol cukrus išsilydys, o riešutai apskrus, retkarčiais pamaišant. Paruošus atvėsinti ir susmulkinti pirštais.
3. Sviestą ištrinti iki purumo su cukrumi, supilti per kelis kartus kiaušinių masę, po kiekvieno karto gerai išmaišant.
4. Kepimo miltelius sumaišyti su miltais, ir šitą mišinį kartu su levandų pienų per 2 kartus užsijoti ant tešlos ir atsargiai įmaišyti (nepermaišyti !). Su paskutiniais miltais sudėti ir griliažą,
5. Keksiukus kepti paruoštose formelėse iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15-20 min., arba kol vidun įkištas degtukas ištrauktas bus sausas.
6. Kol keksiukai kepa, galima pasiruošti glaistą: sviestą išplakti iki purumo, per kelis kartus įmaišyti cukraus pudrą ir levandų pieną. Paruoštą dėti į konditerinį švirkštą ir jau galima puošti atvėsusius keksiukus.


Šaltinis: http://kepyklapenki.lt/
2011 m. balandžio 1 d., penktadienis
Lježo vafliai wannabe
Per šiuos mokslo metus mano mitybos gyvenimas sutiko ganėtinai daug naujų pokyčių. Bene kiekvienai darbo dienai iš vakaro pasiruošiu pietų lauknešėlį (kas gali būti sveikiau, pigiau ir geriau, nei iš namų atsineštas ryžių pudingas ar tuno salotos), naujas atradimas - šilkinė košė (ta proga, kad kita mėgstama, grikių košė, dabar tikra prabanga), dažnai kepami lietiniai blynai (kad jau pagaliau išmokau juos kepti), naminės granolos gamyba... Arba tiesiog krizės meniu :)
Pietų lauknešėlį paminėjau ne veltui. Laboratorijoje kartais nuo karto kažkas atsineša skanumynų, pirktų ar pačių darytų, kad arbatos metas skaniau eitų. Taip ir aš porą kartų bandžiau lepinti kolegas. Pirmas kartas buvo visiškas fail'as, nes nepratę žmonės prie tokių eksperimentų, ir kepinys realiai nesusilaukė jokio dėmesio (įkelsiu kada nors. Labai skanus daiktas, bet fotografuota, shame on me, mobiliuoju telefonu, tad ir neskubu...).
Antram kartui nutariau padaryti kažką, kas neatbaidytų žmonių ir tiktų visų skoniui.
Tas antras kartas buvo Užgavėnių proga. Norėjau vaflių. Kitokių vaflių. Pražiūrėjus krūvą receptų ir įvertinus savo spintelės turinį, rodos, atsirinkau. Tik pasiekus galutinį etapą, supratau, kad ne viskas bus taip, kaip noriu..
Buvau girdėjus apie Lježo vaflius, ir ilgai apie juos svajojau, bet perlinis cukrus dabar tikrai nėra pirkinys no1 mano sąraše. Tai vat, pasiekus cukraus įmaišymą, pastebėjau, kad autorė prancūzė pasivargino išversti, jog naudojo būtent tą perlinį cukrų (tik pabaigoj nutariau užmest akį į prancūzišką receptą). Tad netikėtai sau iškepiau Lježovafliaiwannabe, naudojant rudąjį cukrų.
Galutinis rezultatas? Kieti, traškūs, su karameline plutele vafliai, kurie nesuminkštėja sudėjus vieną ant kito. Kepant tikroj vaflinėj būtų skaniau, blyninėj mielės nelabai turi kur pūstis, tad gaunasi toks perspaustas variantas, deja. (vis prisimenu nuostabią kitchenaid'o belgiškų vaflių kepyklę mm...)
Na, bet svarbiausia, kad kolegos valgė, tyliai murmėjo, kad lyg ir neblogai... :)
Lježo vafliai wannabe
* 375 g miltų
* žiupsnis druskos
* 250 mL pieno, pašildyto iki 40 laipsnių
* 30 g šviežių mielių
* 3 kiaušiniai
* 1 arb. š. vanilės esencijos
* 1 apelsino žievelės
* 200 g sviesto, kambario temperatūros
* 150 g rudojo cukraus
1. Dideliame inde išmaišyti pieną ir mieles, atidėti 5-10 min., kad suputotų.
2. Kitame inde prasijoti miltus su druska.
3. Atskirai išplakti kiaušinius su vanile.
4. Į paburbuliavusias mieles imaišyti kiaušinius, po to miltus. Gerai išmaišyti, uždengti maistine plėvele ir padėti šiltai ~30 min., kol masė padvigubės.
5. Sviestą išmaišyti su cukrumi ir apelsino žievelėmis, kol pasidarys purus.
6. Į pakilusią tešlą įmaišyti sviestą, vėl uždengti ir atidėti šiltai, kol masė padvigubės (vėl apie 30 min.).
7. Gerai įkaitinti vaflinę (dėl viso pikto galima patepti aliejumi/sviestu) ir dėti pusę samčio ar daugiau tešlos (priklausomai nuo vaflinės dydžio). Kepti, kol vafliai gražiai paruduos (ruduoja ganėtinai greitai, tad geriau ilgai vienų nepalikti; kepimo laikas, žinoma, priklauso nuo vaflinės).

Šaltinis: http://eatmycakenow.blogspot.com/
2011 m. vasario 21 d., pirmadienis
Sūrūs biscotti su džiovintais pomidorais ir aštrumu
Saulė taip akiplėšiškai spigina per šį speigą jau žadėdama pavasarį, o aš vis dar apie savo kalėdinio lauknešėlio turtus pasidalinsiu. Tai bus bene paskutinis receptas iš visų tų gėrybių, kurias buvau pasiruošus jau praėjusioms šventėms (kiti: paštetas, kakaviniai biskočiai). Dar liko prieskoniniai sausainiai (kurie kaip virusas pasivaidena biskočių nuotraukose :)), bet net ir nebežinau, kada jie čia atsiras, matyt jau kitai žiemai atėjus :)


Taigi.
Saldžius ir šiuos sūrius biskočius kepiau tą patį vakarą. Esminis skirtumas - šiems reikia riebalų (sviesto). Ir minkėsi ši tešla geriau, nors miltų ir vėl prisireikė daugiau nei nurodyta recepte.
Vieniems labiau patiko sūrūs, kitiems saldūs biskočiai... Na, čia skonio reikalas. Matyt ir progos, nes šitie geriau prie kokio alaus sueitų ganėtinai gurmaniškai, bet ne prie arbatos.
Dėl kiekių... jau ir nebepamenu 2 mėnesiams praėjus, bet, rodos, dvigubinau, kad išeitų 2 pusantro sprindžio ilgio batoniukai. Čili ir juodųjų pipirų dėjau iš akies, pagal save. Nepasakyčiau, kad buvo ypatingai aštru, tiesiog suteikė cinkelio.
Sūrūs biscotti su džiovintais pomidorais ir aštrumu
* 300 mL miltų
* 1,5 arb. š. kepimo miltelių
* 0,5 arb. š. druskos
* ~0,5 Š. čili dribsnių (chilli flakes)
* ~1 Š. kmynų
* ~ 1 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
* sauja saulėje džiovintų pomidorų, supjaustytų šiaudeliais (pomidorai sausi, nebuvę aliejuje)
* 60 g sviesto, minkšto (kambario temperatūros)
* 0,5 Š. cukraus
* 2 kiaušiniai
* didelė sauja tarkuoto kieto sūrio (naudojau parmidžianą)
* 2 Š. pieno
1. Pirmus šešis sausus ingredientus kartu prasijoti, įmaišyti džiovintus pomidorus.
2. Sviestą ištrinti su cukrumi ir sūriu iki purumo.
3. Kiaušinius į sviesto masę įmušti po vieną ir gerai išmaišyti.
4. Sudėti pusę sausų produktų į kiaušinius, supilti pieną, gerai išmaišyti, supilti likusią dalį miltų ir gerai išminkyti. Jei tešla gaunasi skystoka (ji turėtų būti ganėtinai kieta, išlaikyti forma ir nelipti įkyriai prie rankų), pridėti papildomai miltų.
5. Gautą tešlos rutulį kokią valandą pašaldyti šaldytuve, tada suformuoti ant miltuoto paviršiaus 2,5 cm storio ir ~ 30 cm ilgio batoniuką, jį šiek tiek suploti delnu ir kepti patiesus ant sviestinio popieriaus iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 min., arba kol bus iškepę, susidariusi pluta bus tvirta.
6. Batoniuką ištraukti, leisti atvėsti, tada supjaustyti ~0,7 cm storio riekutėmis, jas tvarkingai išdėlioti ant sviestinio popieriaus ir dar pakepti ~15 min. iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, apverčiant proceso viduryje, kol biskočiai galutinai išdžius, sukietės.
7. Ištraukus leisti atvėsti, o tada jau galima mėgautis. Sandarioje taroje ramiai išgyvens kelias savaites.


Bazinis receptas: http://www.biscottizone.com/
2010 m. lapkričio 30 d., antradienis
Medaus madeleinės
Sėdėdama maximoje ant suoliuko po eilinės sunkios dienos, ir kimšdama jau antrą kruasaną, netyčia pasukau galvą į parduotuvės vitriną, ir ten išvydau...


...su saviškiu antrą dieną Paryžiuje užsukome pavalgyti į anksčiau nusižiūrėtą kavinukę, kurioje visos sienos - lentynos, prikrautos visokių smulkmenėlių: kelių rūšių jūros druska, įvairūs prieskoniai, ančių kepenėlės, konfitiūrai, šokoladai, smilkalai... Matydama tokią įvairovę, be galo spirgėjau, ką nors nusipirkti. Maniškis leido išsirinkti bet ką, tačiau nuo to nepalengvėjo. Galų gale viską smulkiai apžiūrėjusi po beveik pusvalandžio išsirinkau patalynės ,,kvepalus'', kurie tip top kvepia Paryžiumi. Tačiau jau beeinant link kasos susipratom, kad skrendam lėktuvu tik su rankiniu bagažu, o į salono vidų tikrai neleis pasiimti kažkokio skysčio stiklinėje taroje, be to su purškikliu. Beliko kvapą grąžinti atgal į lentyną, ir taip nieko nenusipirkti...
...ir ten išvydau tuos pačius kvapus iš Paryžiaus ! Visai nebuvo būtina apsipirkinėti kažkur Rochechouar gatvėje, kai gėris čia pat Lietuvoje. Greitai sukramsnojau likusį kruasaną ir įskridau į parduotuvėlę vėl iš naujo ieškoti Paryžiaus kvapo. Paieškos buvo vaisingos, tad dabar prieš einant miegot pasipurškiu pagalvę, atsigulus įsikniaubu į ją ir... :)
Greitu laiku galėsiu pasitikrint, ar gerai prisiminiau tą Paryžiaus kvapą, nes su saviškiu nesusilaikėm ir sukrapštę pinigėlius nusipirkom bilietus sutikti naujuosius metus Eifelio bokšto papėdėje.. Vien ši mintis ir leidžia pergyventi košmarišką mokslų laikotarpį iki Kalėdų.
Receptas šįkart irgi ganėtinai labai prancūziškas, iš knygos, kurią pirkau (t.y. leidau brangiausio sukauptus knygyno čekius :>) dar lapkritį, kai svečiavausi pas jį. Ši knyga sužavėjo iškart, ir nors pradžioje jos kaina kiek grasė (pirkau be amazono akcijos, be to, keliskart didesnės, spalvingesnės ir kietais viršeliais knygos buvo ganėtinai pigesnės..), tačiau dabar tikrai nesigailiu, kad drįsau nusipirkt tokią įspūdingą savo turiniu knygą. Taigi:
Medaus madeleinės - Madeleines au miel
Produktai (33-36 vnt.)
* 2 dideli kiaušiniai
* 75 g cukraus
* 1 Š. rudo cukraus
* žiupsnelis druskos
* 90 g miltų
* 1 arb. š. kepimo miltelių
* keletas lašų vanilės esencijos
* 90 g ištirpdyto ir atvėsinto sviesto
* 1 Š. skysto medaus
* apie 30 g sviesto formų patepimui
1. Išplakti viename dubenyje kiaušinius, abiejų rūšių cukrų ir druską, kol mišinys pabals.
2. Kitame inde kartu išsijoti miltus ir kepimo miltelius, atsargiai įmaišyti į kiaušinių masę kartu su vanile. Nepersistengti maišant ! Tegul dar netgi lieka viena kita miltų sankaupėlė.
3. Supilti atvėsintą skystą sviestą bei medų ir lengvai išmaišyti, kad tolygiai pasiskirstytų. Dubenį uždengti ir įdėti pusvalandžiui į šaldytuvą.
4. Atšalusia tešla užpildyti formeles: ištepti jas sviestu, formelę užpildyti iki 1/3 - 1/2 viso tūrio (madeleinės išsipūčia ganėtinai daug). Kepti iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 5-10 min. (priklausomai nuo formelių dydžio), arba kol madeleinės išsipūs ir vos vos lengvai paruduos (aš su pirmąja partija šiek tiek persistengiau, matyti nuotraukoje :>).
5. Tik ištraukus iš orkaitės, kepinėlius greitai versti ant grotelių, ir šiek tiek atvėsus jau galima gardžiuotis.
Šaltinis: The Roux Brothers on Patisserie


Recipe in English
Honey madeleines - Madeleines au miel
* 2 large eggs
* 75 g sugar
* 1 tbs dark soft brown sugar
* small pinch of salt
* 90 g flour
* 1 tsp baking powder
* few drops of vanilla essence
*90 g melted and cooled butter
* 1 tbs clear honey
* melted and cooled butter for greasing (aproximately 30 g)
1. Combine the eggs, both kinds of sugar and the salt in a bowl until the mixture turns light in color.
2. Sift together the flour and baking powder and fold them gently into the mixture, together with vanilla. Do not overwork the mixture.
3. Pour in the cooled melted butter and the honey and mix until completely amalgamed. Cover the bowl and leave to rest in a cool place for 30 minutes.
4. Brush the madeleines tray with butter and pipe the mixture into the cavities (fill 1/3 - 1/2 of the cavity). Bake in the preaheated to 220 Celsium degrees oven for 5-10 minutes or until the madeleines become slightly golden.
5. As soon as they are cooked, invert the tray directly onto the wire rack. Serve the madeleines just as they are or cooled.
2010 m. lapkričio 8 d., pirmadienis
Lazanija su moliūgu, topinambais ir ricotta
Tas beprotiškas, beprotiškas 4as kursas. Ypač kai net 2 mėnesius ,,atostogauji'' praktikoje, nors visi kiti eiliniai studentai mokosi, o po to įšoki į mokslus semestro viduryje ir mokaisi dvigubai.

Praeita savaitė buvo pirma normaliai darbinga, ir aš savotiškai išsigandau: kai fakultete praleidi 8-13 valandų per parą, grįžti namo po visų laboratorinių darbų kvepėdamas tokiais kvapais, kurių eilinio žmogaus nosis turbūt niekada gyvenime ir neuos, o per visą dieną esi valgęs tik valgyklinių bulvinių blynų, kuriuose maždaug 80 proc. visos tešlos - miltai, tesinori ramiai, labai ramiai, tyliai pasėdėt ir tiesiog nieko neveikt. Na, ir gal siurbtelt kokios nepretenzingos naminės sriubos. Deja.
Nei sriuba, nei dar kažkas šiltas ir garuojantis manęs nelaukė. Nebent niekam nereikalingas moliūgas, kurį dar savaitgalį optimistiškai nusipirkau ir ketinau kažką su juo gero sumakliavoti. Viskas baigėsi tuo, kad vėlų ketvirtadienio vakarą viriau iš jo tyrę, supyliau į stiklainį ir vežiaus namo... O namie gimė štai kas:
Lazanija su moliūgu, topinambais ir ricotta
Produktai (forma maždaug 20*20 cm, 4-6 porcijos):
* alyvuogių aliejaus kepimui
* ~1 kg moliūgo, supjaustyto kubeliais
* 1 didelis svogūnas, stambiai supjaustytas
* 2-3 česnako skiltelės, susmulkintos
* druska, juodieji pipirai, lauro lapai, provanso žolelės
* 10 apvirtų lazanijos lakštų (arba neapvirtų, kiekvienam pagal drąsą)
* keletas topinambų, supjaustytų plonom riekelėm
* 250 g ricottos
* 2-3 šaukštai grietinės
* 300 g mozzarellos, supjaustytos griežinėliais
* ~100 g kieto sūrio (naudojau ,,Prūsiją''), sutarkuoto
* 1 puodelis susmulkintų graikinių riešutų
* 1,5 Š. sviesto
* 1,5 Š. miltų
* 2 stiklinės pieno
* malto muskato
* druskos, juodųjų pipirų
1. Keptuvėje įkaitusiuose riebaluose apkepinti svogūną, kol šis paruduos. Suberti česnaką ir trumpam pakepti kartu, kol pakvips.
2. Keptuvės turinį suversti į puodą, kuriame jau yra moliūgas ir prieskoniai (pagal skonį), įpilti vandens (1-1,5 puodelio, arba kol šiek tiek apsems) ir užvirti. Virti tol, kol daržovės suminkštės (jei per skysta, virti nudengus, kad dalis skysčio išgaruotų).
3. Išvirusią ir pravėsusią masę sutrinti ir atidėti.
4. Keptuvėje išlydyti sviestą ir jame apkepinti miltus, kol šie paruduos ir pavirs košele.
5. Per kelis kartus supilti pieną maišant, o masei pasidarius tirštesnei, plakti.
6. Dar šiek tiek pakaitinus ir pamaišius, kol padažas sutirštės, padruskinti, įberti žiupsnelį kitą malto muskato ir atidėti.
7. Ricottą sumaišyti su grietine, šiek tiek padruskinti ir papipirinti ir atidėti.
8. Ant formos dugno paskleisti šiek tiek moliūgų tyrės, uždengti 2 lazanijos lašais, tuomet vėl paskleisti trečdalį likusios moliūgų tyrės, apdėlioti puse supjaustytų topinambų bei užbarstyti trečdaliu sutarkuoto kietojo sūrio ir tuomet ant viršaus uždėti dar 2 lakštus.
9. Ant lakštų tepti pusę ricottos masės, užberti pusę graikinių riešutų, apdėlioti trečdaliu mozzarrelos ir aplieti puse balto padažo.
10. Kiti du sluoksniai ruošiami analogiškai.
11. Ant viršutinių lakštų vėl paskleisti likusią moliūgų tyrę, išdėlioti mozzarellą ir užberti likusį kietąjį sūrį.
12. Paruoštą tortą dėti į įkaitintą orkaitę maždaug 30-40 min.. Išėmus iš orkaitės leisti susigulėti apie 15 min., tuomet supjaustyti gabalėliais ir mėgautis.
P.S.: nesu didelė balto padažo profesionalė ir dariau kaip man atrodė teisinga... Po to pasiskaičiau kaip pas prancūzus šis padažas gaminasi, ir pasirodo, kad nelabai teisingai dariau. Tad parašiau savo neteisingą variantą, bet jei turite savo, vadovaukitės sava patirtimi :)


2010 m. spalio 26 d., antradienis
Sausainiai su šokolado ir džiovintų braškių gabaliukais
Fotoaparatas jau tiesiog sprogsta nuo maisto nuotraukų, esančių jame, o aš jų vis neišlaisvinu... Nuotraukų gelbėjimo operaciją pradėsiu nuo sausainių, kuriuos kepiau Kauno maisto tinklaraštininkų susitikimui, apie kurį jau net ir atgarsiai baigia nutilti, o aš tik dabar galų gale jį prisiminsiu. Nors asmeniškai ir nepadėkojau merginoms už tokį šaunų vakarą, bet tai tikrai buvo vienas geriausių vakarų/susitikimų, tuo labiau su menkai pažįstama kompanija. Buvo įdomu pasiklausyti ir pasidalinti sava patirtimi su žmonėmis, kurie tikrai domisi maisto gamyba ir supranta visas keistenybes ir problemas, kurios atsiranda maistui neabejingo žmogaus gyvenime, pradėjus kurti savo foodblog'ą.
Ačiū Indrei už iškeltą idėją bei jos realizavimą, taip pat dar ne kartą norėtųsi su jumis susitikti, žaviosios maisto mylėtojos :)
Sausainiai su šokolado ir džiovintų braškių gabaliukais
Produktai (jau nepamenu, kiek tiksliai išėjo, bet apie 50-60 vnt.)
* 225 g minkšto sviesto, ištirpdyto ir atvėsinto
* 0,5 puodelio cukraus
* 1,5 puodelio rudojo cukraus
* 1 kiaušinis + 1 kiaušinio trynys
* 1 Š. vanilinio cukraus
* 2 Š. pieno
* 2 puodeliai miltų
* 1 arb. š. sodos
* 1 arb. š. druskos
* 1 apelsino žievelė
* po 100 g kiekvienų atskirai pieniško/juodo šokolado, balto šokolado ir džiovintų braškių gabaliukų (braškes gabaliukais pjausčiau pati)
1. Inde kartu prasijoti miltus, druską ir sodą.
2. Baltą cukrų pirštais sumaišyti su apelsino žievelėm, kol šis sudrėks ir pasidarys kvapnus.
3. Atskirame inde išplakti skystą sviestą ir visas cukraus rūšis, kol masė pabals.
4. Į sviesto masę įmušti kiaušinį ir trynį, supilti pieną ir išmaišyti.
5. Ant viršaus suberti miltų mišinį ir atsargiai maišyti, kol masė taps tolygi.
6. Atsargiai įmaišyti šokoladų ir braškių gabaliukus.
7. Gautą tešlą atšaldyti šaldytuve, geriausiai šaldymo kameroje (tik ne per ilgai, nes bus sunku kažką daryti su savotišku ledo gabalu).
8. Tešlai atšalus, šaukštų pagalba iš jos formuoti nedidelius (2,5-3 cm diametro) rutuliukus, juos išdėlioti sviestiniu popieriumi išklotoje skardoje (palikti tarpus, nes sausainiai plėsis) ir kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15 min., arba kol sausainiai lengvai paruduos, vidury kepimo skardą apsukant, kad sausainiai keptų tolygiai.
9. Iškepusius sausainius versti ant grotelių, jog greičiau atvėstų, ir jau galima mėgautis :)
Pagrindinis receptas iš: http://lisa-is-hungry.blogspot.com/
Recipe in English
Cookies with chocolate chips and dried strawberries pieces
* 225 g butter, melted and slightly cooled
* 0,5 cup granulated sugar
* 1,5 cup brown sugar
* 1 egg + 1 egg yolk
* 1 tbs vanilla sugar
* 2 tbs milk
* 2 cups flour
* 1 tsp baking soda
* 1 tsp salt
* 1 orange zest
* 100g milk chocolate chips + 100 g white chocolate chips + 100 g dried strawberries cut into pieces
1. Sift together flour, baking soda, salt and set aside.
2. Mix granulated sugar and orange zest with your fingertips until sugar becomes wet and fragrant.
3. Cream melted butter and all kinds of sugar in another bowl.
4. Whisk in the egg, egg yolk and milk.
5. Slowly incorporate flour mixture until well combined. Then repeat it with chocolate chips and strawberries pieces.
6. Chill the dough in the fridge (or even in the freezer) then scoop it on the parchement lined baking sheet (reserve some place as cookies will become larger) and bake in the oven (preheated to 190 Celsium degrees) for about 15 minutes or until cookies become slightly brown. Don't forget to rotate the baking sheet in the middle of baking for more even browning.
7. Place the cookies on the wire rack and cool them completely after they are taken out of the oven.
2010 m. spalio 3 d., sekmadienis
Bem Casados - braziliški vestuviniai pyragėliai
Štai ir sudalyvavau gražiausioje meilės šventėje, kuri privertė daug susimąstyti. Tai diena, kai tėra viena gražiausia mergina - nuotaka, jaunikis beveik per pusę Lietuvos atvyksta savo svajonių automobiliu į namus parsigabenti svajonių moters, o jiems abiems važiuojant link savo bendro gyvenimo, iš paskos skrieja auksiniai lapai... Nors ir nesu kažkokia romantikos fanatė ar besiveržianti prie altoriaus, širdis suspurdėjo iš balto pavydo :)
Mano misija šioms vestuvėms buvo jau minėtas vestuvinis saldumynas. Kad ir ilgai rinkausi, vis tiek negerai pasirinkau: kepinys buvo labai per minkštas gabenimui, nors ir skanu.
Ir dar visokių nelaimių atsitiko, pvz., nutariau pati iš saldinto sutirštinto pieno ,,stebuklingoje'' mikrobangėje gauti dulche de leche, ir nemažai sau bėdų prisikūriau (primiršau, kad verdantis pienas linkęs labai pūstis, o ir gauta karamelinė masė buvo įkyriai lipni lyg klijai), o cukrinį glajų sugebėjau padaryti jau tokį skystą, kad sausainiai buvo tiesiog šlapi (pas mane likę pastovėję šaldytuve kelias dienas buvo jau normalios konsistencijos, bet kokie jie išliko pas jaunuosius, būdami sandariai užrišti, neišdrįsau paklausti). Norėčiau pabandyti dar kartą, kitoms vestuvėms :)
Taigi, dvi minkštos puselės, sulipdytos saldžia karamele ir aplietos cukriniu glajumi happily ever after - bem casados
Bem Casados
Produktai (išėjo 28 pyragėliai)
* 4 kiaušiniai, baltymai atskirti nuo trynių
* 4 Š. cukraus
* 1 arb. š. kepimo miltelių
* 7 Š. miltų
* skardinė saldinto kondensuoto pieno
* 2 puodeliai cukraus pudros
* 0,5 puodelio šilto vandens
1. Miltus prasijoti su kepimo milteliais.
2. Baltymus išplakti iki standžių putų (naudojausi patarimais iš čia, ir išėjo tiesiog stebėtinai puikiai), beplakant suberti cukrų.
3. Po vieną atsargiai įmaišyti trynius, virš masės užsijoti miltus ir vėl atsargiai įmaišyti į baltymus (geriausia tam didelis medinis šaukštas arba silikoninė mentelė).
4. Gautą masę dėti po vieną šaukštą ant sviestinio popieriaus (galima pradžioje ant jo nusipiešti apskritimų kontūrus; diametras - apie 5 cm) ir kepti iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 10 min., arba kol paplotėliai lengvai pageltonuos. Ištraukus iš orkaitės, leisti atvėsti ant grotelių.
(5. Kaip iš saldinto kondensuoto pieno gauti dulche de leche, savo unikalų būdą matyt turi kiekviena šeimininkė, bet galiu pasiūlyti *virti skardinėje ilgai ilgai įstačius į didesnį puodą su vandeniu; * kaip ir aš, bandyti kaitinti 10 min. mikrobangėje, pamaišant kas 2 min. (rinktis labai didelį indą, kad po to nereiktų plauti visos mikrobangės); * iškart nusipirkti Rududu)
6. Atvėsusius sausainėlius suklijuoti po 2 su šaukštu dulche de leche.
7. Cukraus pudrą ištirpdyti šiltame vandenyje ir šiame tirpale mirkyti suklijuotus pyragėlius. Padėti nusivarvėti ant grotelių arba sviestinio popieriaus.
(8. Pagal tradicijas, pyragėlius individualiai suvynioti į popierių, o jaunieji juos išdalina savo svečiams pasibaigus šventei :>)


Recipe in English
Brazilian wedding cakes - Bem Casados
* 7 Tbsp flour
* 1 tsp baking powder
* 4 egg whites
* 4 egg yolks
* 4 Tbsp sugar
* 1,5 cup dulche de leche
* 2 cups confectioner's sugar
* 0,5 cup warm water
1. Sift together flour and baking powder
2. Whisk egg whites in another bowl until they form stiff white peaks (add sugar while whisking).
3. Gently incorporate the egg yolks one at a time. Sprinkle flour and baking powder mixture and once again gently incorporate without deflating the whites (big rubber spatula will do it nicely).
4. Drop the batter with a teaspoon on the baking sheet trying your best to form round mounds (about 5 cm diameter) and bake in the oven at 200 degrees of Celsium for about 10 minutes or until cakes become lightly golden.
5. Transfer baked cookies on the wire rack and let them cool completely.
6. Combine 2 cakes by putting a teaspoon of dulche de leche between them.
7. Dissolve confectioner's sugar in a warm water, then put every paired cake in and cover them with the syrup. Dry cakes on the wire rack or baking sheet.
2010 m. rugsėjo 17 d., penktadienis
Chai želė su avietėmis
Rodos, šis nelauktas ruduo pasigavo ir mane. Sėdžiu, sloguoju, geriu šiltą pieną su medumi... Tiek dalykų norėjau pasipasakot, o dabar tiesiog įsijautinėju į Alpių pievų medaus poskonius, ir nežinau nuo ko pradėti.

Gal nuo to, kad kitą penktadienį, t.y. lygiai po savaitės, pirmą kartą savo gyvenime dalyvausiu vestuvėse. O su jom didelis galvos skausmas, nes svetys aš nelabai pasiturintis, nebent iškept kažką skanaus galiu, bet ir čia bėda - nežinau koks vestuvių vertas kepinys atlaikys maratoną Vilnius-Kaunas-Kėdainiai-Alytus-KažkokiasodybaprieAlytaus, nes pati nežinau, ar atlaikysiu. Tad matyt kurį vakarą paaukosiu to vienintelio skanumyno paieškai..
Ir dar pasiguost norėjau, kad praeito savaitgalio sugrįžimas į virtuvę, buvo didelė nesėkmė :( Ruošiant blynus nusiimprovizavau, nors jie ir buvo valgomi, o vat varškės spurgyčių virimo ypatumus perpratau tik ant paskutinės partijos :S BET, bet vienas patiekalas nusisekė, apie jį ir papasakosiu :)
Jį įkvepė pagaminti Cancan'o avietės pieno drebučiuose (vien dėl jų užsuku :>), realiai nieko stebuklingo neišradau, tik truputėlį patobulinau. Ne pirmą kartą dirbau su želatina, bet ir vėl kilo dilema: ar su ja elgtis taip, kaip nurodyta ant pakuotės, ar taip, kaip mus mokė per laboratorinius. Ant pakuotės liepia želatiną suberti į karštą vandenį ir išmaišyti, jokiu būdu nepilti vandens ant želatinos, tuo tarpu laboratoriniuose darbuose buvo privaloma ją užpilti šaltu vandeniu ir mažiausiai pusvalandį palikti brinkti, ir jau tik po to šildyti, maišyti... Į galvą įgrūsti dalykai nugalėjo, ir aš želatiną brinkinau. Ji sustingo, ir, rodos, normaliai, kaip ir visada :) Ir dar kartą pagalvojau, kaip būtų gerai turėti agar-agaro, kuris bene visom savo savybėm yra geresnis už želatiną. Et, sugrįš geri laikai, reikės užsukti į Skonio studiją...
Chai želė su avietėmis
Produktai:
* prieskoniai pagal skonį, kiekis iš akies ir nepagailėti: kardamono, gvazdikėlių, pipirų žirnelių, cinamono lazdelių, pankolių, anyžių, džiovinto imbiero
* 900 mL pieno
* 1 puodelis labai stiprios juodosios arbatos
* pakelis vanilinio cukraus
* cukraus kiekis pagal skonį/arbatos stiprumą
* 2 pakeliai želatinos (neturiu kol kas po ranka tiksliems gramams)
* ~1L aviečių
(1. Želatiną užpilti šalta arbata ir palikti brinkti iki momento, kol prireiks ARBA suberti jau į paruoštą karštą skystį)
2. Į puodą suberti prieskonius, užpilti pienu, užkaisti ir virti ant silpnos ugnies apie 10-15 min., kol visi aromatai ir skoniai stipriai išsiskleis.
3. Pieną perpilti per sietelį, kad nusikoštų visi prieskoniai, supilti arbatą, vanilinį cukrų ir toliau saldinti cukraus šaukštais, kol bus pasiektas norimas saldumas.
4. Būsimą želė išpilti į formą, sumesti avietes ir įdėti į šaldytuvą ilgokam laikui, kol sustings. Skanaus :)

Recipe in English
Chai jelly with raspberries
* spices up to your taste: cardamom, cloves, peppercorns, cinnamon sticks, fennel seeds, aniseeds, dry ginger
* 900 mL of milk
* 1 cup of very strong black tea
* 2 tbs of vanilla sugar
* sugar up to your taste/tea strength
* 2 sachets of gelatine
* ~1L of raspberries
1. Put all spices in a large bowl, pour the milk and heat up to boiling point. Then simmer for about 10-15 minutes till all the flavors come out.
2. Strain milk through the sieve to get rid of all the spices, then pour in the tea, stir in vanilla sugar and sprinkle on gelatine.
3. Add sugar tablespoon by tablespoon until you get the desired sweetness.
4. Pour the liquid into the pan, throw in raspberries and place the pan in the refrigerator for a few hours or untill the jelly stiffens.
2010 m. rugsėjo 10 d., penktadienis
Braškių pyragas trupinių viršumi
Gyvenimas toks stulbinantis. Paskutiniu metu vis prisimenu frazę (jau nebepamenu kieno): gyvename tik vieną kartą, bet kiekvieną dieną.

Ir kiekvieną dieną tikrai gyvenu iš visų jėgų: praktikoje dirbu tokiu tempu, kad jau per pačią pirmą dieną įvykdžiau savaitės programą, nuo pastovaus stovėjimo prie svarstyklių pavargo kojos, ir nors beveik visą laiką dirbu su pincetu, nerandu laiko išsipešioti nuosavų antakių.
Po darbo susitikimai su saviškiu, su kuriuo einame šerti šiais metais ko tais visai nevalgių antyčių, o po to jau ir vakaras, labanakt vaikučiams.
Tik darbas ir tegelbėja nuo užgriuvusių nelaimių, kurios, rodos, gali nutikti tik dar tolimesniems žmonėms nei pažįstamų pažįstamiems. Ir maistas. Nes naktį atsigulus miegoti bene vienintelė raminanti mintis, tai maisto gamyba. Nors dabar dažniausiai valgau ganėtinai padorioje darbovietės valgykloje, šį savaitgalį bus sugrįžimas :)
O receptas, beveik kaip visada, iš jau ganėtinai senų laikų, kai gyvenau savo ramaus ir lėto gyvenimo oazėje Bristolyje, ir dar braškių buvo pilna. Gaminau pačią paskutinę naktį prieš išvykstant, tad nuotraukos labai jau paskubom. Beje, tai pats pirmas pyragas, kurį iškepiau ir net neparagavau. Bet maniškis, kitą dieną grįžęs iš darbo ir vietoj manęs radęs tik šį pyragą šaldytuve, pasakojos, ganėtinai skaniai vienu prisėdimu vyriškai sukirtęs.
Braškių pyragas trupinių viršumi
Produktai:
Viršus:
* 0,5 puodelio miltų
* 1/3 puodelis rudojo cukraus
* žiupsnis druskos
* žiupsnis malto kardamono
* žiupsnis malto cinamono
* 0,5 puodelio pekano riešutų (keičiau graikiniais), susmulkintų iki trupinių
* 60 g išlydyto sviesto
Pyragas:
* 2 puodeliai miltų
* 2 arb. š. sodos
* 1/4 arb. š. druskos
* 1 arb. š. malto kardamono
* 90 g minkšto sviesto
* 2/3 puodelio cukraus
* 2 dideli kiaušiniai
* 2 arb. š. citrinos žievelės
* 1 arb. š. vanilės esencijos
* 3/4 puodelio pasukų
* 1 puodelis braškių, supjaustytų ketvirčiais (manau, tiktų ir šaldytos)
1. Inde išmaišyti visus viršui skirtus produktus (išskyrus sviestą), tuomet supilti išlydytą sviestą ir pirštukų pagalba maišyti, kol susiformuos trupiniai. Atidėti į šaldytuvą.
2. Kitame inde išsijoti miltus, druską, sodą ir kardamoną.
3. Atskirame inde sviestą išplakti su cukrumi iki vientisos masės. Įplakti kiaušinius, citrinos žievelės ir vanilę, kol masė pasidarys puri. Atsargiai įmaišyti pasukas.
4. Į skystą masę neskubiai įplakti sausus produktus, nepersistengti.
5. Pasinaudojus mentele ar šaukštu, švelniai įmaišyti braškes.
6. Gautą tešlą paskleisti išsviestuotoje ar sviestiniu popieriumi išklotoje formoje, ant viršaus užberti trupinius ir kepti apie 35-45 min. iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Iškepus leisti atvėsti apie 10 min. ant grotelių.

Šaltinis: http://foodblogga.blogspot.com/
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)

