Kalafijorų sriuba su sidru ir sūriu

Nuo pirmadienio prasideda naujas gyvenimo etapas. Daug intensyvesnis, sudėtingesnis, reikalaujantis atsakingo laiko planavimo ir dėmesio skirimo viskam. Darbas, magistrinis darbas ir paskaitos. Nekantrauju :) Tuo pačiu nekantrauju kuo greičiau užbaigti studijas, kad jau žengiau labai didelį žingsnį tikro suaugusio, savarankiško žmogaus gyvenimo link susiradusi darbą.
Tuo pačiu tai reiškia, kad bloge turėtų atsirasti daugiau patiekalų, skirtų įsidėti pietums į darbą, o nuotraukos bus daromos sutemus..

Ta proga sriuba. Mano žvilgsnis už jos recepto užkliūdavo daugybę kartų vartant knygą. Atrodė lyg ir įdomu, lyg ir skanu, bet kažkas ne to, ko tuo metu norėdavau. Bet atėjo ir jos eilė, vis dėlto ruduo, kalafijorų metas!

Naudokite kokybišką sidrą, ne kokį fizzą-šmizą, kažką padoresnio, bent jau stikliniame buteliuke.
Originalus receptas reikalauja čederio sūrio, bet man kažkaip buvo nedrąsu jį naudoti (kartą naudojant sūrį sriubos sutirštinimui, jis tiesiog prilipo prie puodo sienelių...), tad naudojau padielkę, skirtą sumuštiniams, tuos į plastikinę plėvelę įvyniotus kvadratukus.. Taip, man gėda. Kvadratukai išsilydė puikiai, bet kitą kartą gal vis dėlto rizikuočiau naudodamą tikrą sūrį. Valgiau su naminiais krutoniukais, tiktų ir paskrudinta duona ar tiesiog šaukštas grietinės pagardinimui.

Taigi.

Kalafijorų sriuba su sidru ir sūriu

4 porcijos:

* 20 g sviesto
* 1 Š. alyvuogių aliejaus
* 1 vidutinis svogūnas, supjaustytas pusžiedžiais
* 200 g bulvių, nuskustų ir supjaustytų kubeliais
* 1 kalafijoras, ~500 g svorio, išskirstytas žiedynais
* 0,9 L sultinio
* 0,3 L sauso sidro (naudojau obuolių)
* 2 Š. grūdėtų garstyčių
* 75 g čederio sūrio, sutarkuoto
* druskos, juodųjų ir kajeno pipirų, provanso žolelių pagal skonį

1. Keptuvėje įkaitinti riebalus ir juose apkepinti svogūną, kol pradės rusti kraštai, apie 5 min..
2. Įmaišyti bulves ir kartu trumpai apkepinti.
3. Keptuvės turinį versti į puodą, kuriame jau yra kalafijoras, sultinys, sidras, garstyčios ir norimi prieskoniai. Užvirinti ir virti apie 15 min., arba kol kalafijoras ir bulvės išvirs. Sriubą nukaisti.
4. Pravėsusią sriubą susmulkinti, įmaišyti sūrį ir vėl užkaisti. Virti tol, kol sūris išsilydys. Paprieskoninti  papildomai, jei trūksta.
5. Išpilstyti į dubenėlius ir pagardinti norimais priedais. Skanaus :)

Šaltinis: 200 super soups

Šamienė su šafranu (+Šamo sultinys)

Eklektiškos darbo paieškos ir rudeninis bliuzas atplėšė mane nuo maisto. CV tobulinimas, motyvacinių laiškų rašymas, kiekvieną kartą rašant vis įžūlesnį, centų skaičiavimas, pašalpų paieška, popierių tvarkymas ir visiškas savo laiko nevaldymas: o gal vat ryt/poryt pakvies į darbo pokalbį kokiam nors užkampy? Na, berods jau viskas eina į pabaigą. Gal ir negavau darbo, kurio norėjau, bet bent pagaliau nusipelniau pakvietimo pokalbiui, po 7 CV nusiuntimo tai pačiai įmonei :)

Nieko daugiau ir neįvyko. Tik kalnai obuolių, slyvų ir bobų vasaros ilgesys. Ir savotiška apatija/isterija/melancholija/depresija. Obuoliai eina tradiciniam obuolių pyragui, o slyvos neįtikėtinai skanios ir be virtuvinio darbo įsikišimo.

Ant bendrabučio palangės apsigyveno mėtos daigas (mėta-motina Kaune labai jau ieškojo naujų plotų užkariavimui), o šaldikly pavyko išsaugoti serbentų. Šaldytos braškės, deja, rugsėjo nebesulaukė. Pirmoji gyvenime virta uogienė (agrastų+serbentų) nenorėjo sandarintis (arba tiesiog aš nenorėjau nusipirkti stiklainio, tinkamo konservavimui), tad laukia, kada gi pagaliau sugalvosiu, kur padėti tą puslitrį..

Ši sriuba išvirta seniausiai. Tiesą sakant ne kažką naujesnio ir turiu paruošusi. Dėkoju Merkio Šamui už puikią žuvį, jūs taip pat ją išbandykit ; )

Tai būtų galima pavadinti dvigubu receptu - žuvies (šamo) sultinys ir žuvienė/šamienė su šafranu.

Panašią sriubą jau buvau ruošusi su lašiša, tad nutariau išbandyti šį skandinavišką receptą pridėjusi šamo mėsytės ir šafrano. Išvirė puiki sriuba, rekomenduoju ir jums. Atrodo, jog ingredientų daug, bet tikrai nemažą dalį jų savo šaldytuve galite rasti. Pasigaminti sultinį patiems primygtinai siūlau: vis tiek kaulus išmetate, pasiruošti ilgai netrunka, o kvapas ir skonis tiesiog dieviški..

Sultinio kiekiai beveik iš akies. Šaknines daržoves galima keisti kitomis. Ir nenustebkite, jog nėra druskos sultinio recepte, reikiamą jos kiekį pridėsite galutiniame produkte.

Šamo sultinys

(1,5 L kiekiui):

* vienos žuvies griaučiai  su šiek tiek mėsytės

* 1 svogūnas, susmulkintas

* 40 g saliero gumbo, supjaustyto kubeliais

* 40 g pastarnoko, supjaustyto kubeliais (keičiau morka)

* 1 lauro lapas

* keli juodųjų pipirų grūdeliai

* keli petražolių stiebai

* 1 gvazdikėlis (nesmulkintas)

* 1,5 L vandens

* 150 mL sauso balto vyno

1. Visus produktus sudėti/supilti į puodą ir užkaisti.

2. Užvirus nugraibyti susidariusias putas, sumažinti liepsną, jog vanduo vos virtų. Virti ~45 minutes.

3. Išvirusį sultinį perkošti per sietelį su įklota marle. Kiek įmanoma greičiau atvėsinti (sanitariniais sumetimais) ir laikyti šaldytuve, kol prisireiks.

Šamienė su šafranu

4 porcijoms:

* 2 Š. sviesto + 2 Š. alyvuogių aliejaus

* 0,5 svogūno, susmulkinto

* baltoji poro dalis, susmulkinta

* pusė puodelio saliero gumbo, supjaustyta kubeliais

* 2 bulvytės, suspjaustytos kubeliais

* 1,5 L žuvies sultinio

* 2 lauro lapai

* 2 žiupsniai šafrano

* druskos, baltųjų pipirų pagal skonį

* 1 puodelis riebios grietinėlės (keičiau pienu)

* 2 arb. š. pomidorų pastos

* 1 citrinos sultys

* ~400 g šamo mėsos, supjaustytos kąsnio dydžio gabalėliais

* 0,3 puodelio šviežių smulkintų krapų

1. Keptuvėje įkaitinti riebalus ir juose apkepti svogūną, porą bei salierą. Kepinti kartais pamaišant ~15 min., kol daržovės suminkštės.

2. Daržoves perkelti į puodą, kuriame jau yra sultinys, lauro lapai ir šafranas. Pridėti šiek tiek druskos, pipirų ir užkaisti (Papildomai druskos/pipirų pridėsite jau išvirę sriubą). Virti ant nedidelės ugnies apie 15 min..

3. Supilti grietinėlę, pomidorų pastą ir palaukti, kol sriuba vėl užvirs.

4. Paprieskoninti, jei vis dar trūksta druskos/pipirų, sudėti šamo gabaliukus, krapus ir nuimti sriubą nuo ugnies - žuviai išvirti užteks sultinio karštumo. Leisti pastovėti mažiausiai 15 min., nors skaniausia kitą dieną.

5. Prieš patiekiant apšlakstyti citrinos sultimis ir papuošti šviežiais krapais.

Šaltiniai:

Sultinys: Professional Cooking 7th edition

Sriuba: http://theviewfromthegreatisland.blogspot.com/

Krevetės su laimu ir kalendra

Matyt jau paskutinis įrašas daugiau ar mažiau tiesiogiai susijęs su Paryžiaus tripu.
Tiesą sakant, ruošiau šį patiekalą ne aš. Tik prisidėjau prie recepto suradimo, krevečių pirkimo bei, žinoma, suvalgymo.
Su krevetėmis buvo savotiška istorija.
Dar prieš išvykdami svajojom su MB, kaip pirksim milžiniškas nevirtas krevetes ir gaminsim kažką super nuostabaus.. Nesakau, jog receptas, kurį tuojtuoj parašysiu nėra nuostabus, bet vat su milžiniškomnevirtomkrevetėm buvo bėdų. Parduotuvėje šalia buvo tik vidutinio dydžio ir virtos. Tris dienas nesėkmingai stengėmės patekti į turgelį, kuriame manėme, jog krevečių pasirinkimas yra milžiniškas ir, žinoma, viskas pigiau (atvykdavom vis per vėlai, arba, koks sutapimas, pirmadienį turgai ir Paryžiuj neveikia!). Kai galų gale pavyko rasti veikiantį tą turgelį, pamatėme, jog kainos labaiiii per didelės, o ir pasirinkimas minimalus. Vien iš principo paėmėm tas 2 monstriškas krevetes, kurios atsiėjo daugiau nei 9 eurus :| Tada užsukom į anksčiau ignoruotą parduotuvę šalią namų ir nusipirkom puskilogramį nuostabiausių krevečių už ~4 eurus...

Receptą teko šiek tiek koreguoti, nes nuėję į parduotuvę niekada nebuvom garantuoti, jog rasim tai, kas buvo vakar. Taip nepavyko rasti nei čili pipirų, nei kalendrų. Abi dienas iš eilės. Šviežius čili pipirus keitėm milteliais, o kalendrą - petražolėm (žinau, jog tai šventvagiška ir petražolė visai neprilygsta kalendrai, bet tai buvo vienintelė žolė, užkritusi lentynoj..). Vėliau dalį laimos sulčių keitėm baltu vynu. Tiko.


Galutinio produkto foto nėra, nes na, et, juk MB ruošė, jau ir sutemt spėjo.. Bet buvo labai skanu. Taip skanu, kad ir kitą dieną kartojom. Ypač užsikandant į padažą įmerktos bagetės rieke. O ir receptas - subalansuotas vyrams, bet tinka ir moterims.


Krevetės su laimu ir kalendra

* ~0,5 kg didokų krevečių su kiautais, geriausia šviežių, išgyslintų (deveined)
* 1 laimos žievelės
* 2 laimų sultys
* 2 arb. š. žuvies padažo
* 2 arb. š. cukraus
* 2 čili pipiriukai, smulkiai supjaustyti (sėklyčių galima ir nedėti)
* 1 puodelis smulkintų šviežios kalendros lapelių
* druskos, pipirų pagal skonį
* aliejaus kepimui

1. Inde išmaišyti laimų sultis, žuvies padažą ir cukrų, kol šis ištirps.
2. Sudėti laimų žieveles, smulkintą čili ir kalendrą, druskos, pipirų. (Mes užkaitėme iki virimo padažą prieš sudedant kalendrą, jog skoniai geriau susimaišytų ir atsiskleistų)
3. Keptuvėje gerai įkaitinti aliejų ir jame ant stiprios ugnies apkepinti krevetes, vieną kartą apverčiant, kol šios gerai apkeps (~2 min. kiekvienai pusei).
4. Iškepusias krevetes suversti į padažą ir skanauti. Puikiai su bagete.

Šaltinis: http://iamafoodblog.com/

Risotto su kepenėlėmis ir obuoliais

Ruduo. Šiais metais jis kaip niekad turtingas savo dvasiniu derliumi ir praktine patirtimi. Paskutinieji bakalauro metai (galėčiau tai pavadinti ketvirtakursio sindromu ?), visokio plauko bėdos ir nemalonios smulkmenos, darbai, darbai, darbai... Ir dar daugiau prisižadėtų, bet neįgyvendintų darbų. Ir kad ir kaip viskas kartais jau atrodytų nusibodę, kitą rytą atsibundi, ir supranti, jog gyventi yra verta. Kitą rytą įjungia šildymą, darbe pavaišina skaniais sausainiais, saulė labiau šildo, pirmą kartą gyvenime verdi šilkinę košę arba susipažįsti su naujais fantastiškais žmonėmis. Tau padėkoja, pasako komplimentą arba tiesiog išsipasakoja, ir jautiesi esąs patikimas.

Ir nors jau nebe summertime ir the living is not so easy anymore, bet juk nėra to blogo, kas neišeitų į gerą :)

Ir tokiam keistam rudeniškam įrašui pasidalinsiu dar vienu savo bandymu kažką įdomaus išspausti iš kepenėlių (ir beveik pataikysiu ant jų vajaus internete, kiek pastebėjau :)). Šįkart - risotto. Pagaliau aš įgyvendinau šią mintį. Ir nors ne viskas išėjo labai gerai, receptas yra perspektyvus bei dar gali būti patobulintas iki tobulumo, manau.

Šitam patiekalui galvijų kepenys iš pradžių buvo išvirtos, o po to apkeptos, bet kitą kartą aš jas tiesiog susmulkinčiau daug labiau (šį kartą tai buvo esminis minusas, deja), nevirčiau, o tik apkepčiau ir patroškinčiau vyne. Obuolių dėčiau gal šiek tiek daugiau, nes jie čia tiesiog būtini. Ir, žinoma, pasistengčiau naudoti apvaliagrūdžius ryžius. Receptą surašau tokį, kaip buvo daroma. Jei norėsit išbandyti, kiekius pritaikysit, tikiuosi, iš akies ;)

Risotto su kepenėlėmis ir obuoliais

Produktai (2-3 porcijos):

* 1 puodelis ryžių (apvaliagrūdžių)

* 0,6-0,8 L sultinio

* galvutė svogūno, smulkiai supjaustyta

* sviesto + alyvuogių aliejaus kepimui

* 1 stiklinė balto sauso vyno

* 2 obuoliai, supjaustyti kubeliais (be žievelių)

* ~200 g galvijų kepenų, smulkiai supjaustytų ir išvirtų

* druskos, juodųjų pipirų, cinamono, malto muskato

* pora šaukštų augalinio aliejaus

* didelė sauja tarkuoto sūrio

1. Obuolių kubelius paskirstyti ant sviestinio popieriaus skardoje, apibarstyti druska, juodaisiais pipirais, cinamonu, maltu muskatu, apšlakstyti augaliniu aliejumi, išmaišyti, kad prieskoniai pasiskirstytų ir įdėti į įkaitintą orkaitę. Kepti retkarčiais pamaišant, kol gabalėliai paruduos, pasidarys tarsi guminiai.

2.

Užkaisti sultinį iki virimo, po to laikyti karštą.

3. Keptuvėje įkaitinti gabalėlį sviesto su alyvuogių aliejumi. Įkaitusiuose riebaluose trumpam apkepinti kepenis, supilti pusę stiklinės vyno ir jame ant silpnos ugnies kepenėles dar truputį patroškinti.

4. Atskiroje keptuvėje įkaitinti riebalus ir juose apkepinti svogūną, kol šis pasidarys skaidrus, bet dar nepradės rusti.

5. Suberti ryžius ir išmaišius taip pat apkepti, kol šie pasidarys skaidrūs.

6. Supilti likusią pusę stiklinės vyno ir maišyti kol susigers/išgaruos

7.

Po samtį pilti sultinį pas ryžius ir maišyti, kol susigers. Tada pilti sekantį samtį ir vėl maišyti. Ir taip kartoti tol, kol ryžiai bus išvirę (nebūtinai visas sultinys turi būti sunaudotas, jei pritrūko - tiks vanduo), o visa masė atrodys glitoka.

8. Į ryžius įmaišyti kepenėlių ir obuolių gabaliukus, tarkuotą sūrį ir padruskinti, papipirinti, jei trūksta.

Risotto su upėtakiu

Net ir nemaniau, kad turiu tiek skaitytojų. Gal reiktų net ir kokią vertimo programėlę pagaliau įtalpint, nors tastespotting'o bei foodgawker'io viešumo vis dar vengiu. Tiesą sakant, net nebesilankau tenai, nes kai taip karšta, bijau vėl apsirgti maisto gaminimo manija, nuo kurios prakaitas tik dar labiau žliaugia.

O vasara tęsiasi tokia, kad ne tik šį blogą, bet ir pačią maisto gamybą teko primiršti (užtat pagaliau galiu pasigirti padoriu manikiūru :>). Tik grįžus į Lietuvą, išvyka pas močiutę, kur bulviniai blynai kepasi laisvai, o po to netikėtai savaitė pajūryje, kur nuoširdžiai pavargau nuo kavinių ir užeigų maisto, bei dar praturtėjau pora kilogramų. O planas sudalyvauti Virtuvės. Nuo... Iki... konkurse su fantastiniu desertu, matyt, jau ir liks fantazija. Kaip ir fantazija apie crème brûlée, nes ilgai medžiotas virtuvines butano dujas konfiskavo oro uoste. Gal kas žino, kur būtų galima rasti jas puikios kokybės Lietuvoje ?

Ir taigi, besėdėdama taupiai prasidariusi langus (negaliu pakęsti naktinėjančių vabzdžių) ir spoksodama į absurdiškai sugedusį kompiuterio monitorių, vis dėlto pagalvojau apie maistą.

Dar vienas risotto. Ne šedevras, ne naujas pasaulio stebuklas, tiesiog paprastas, eilinis skanus risotto. Prieš jį ruošiant, prisiminiau, kad taip ir neišbandžiau avienos kepenų šiam patiekalui, o perspektyvoje jau svajoju apie risotto, kurį nusižiūrėjau Gurmano gide... Vasara eina, o risotto verda :)

Kreminis risotto su upėtakiu

Produktai (2-3 porcijos):

* 1 puodelis ryžių (apvaliagrūdžių)

* 0,6-0,8 L sultinio

* galvutė svogūno, smulkiai supjaustyta

* sviesto + alyvuogių aliejaus kepimui

* 0,5 stiklinės balto sauso vyno

* ~200 g upėtakio, supjaustyto gabalėliais

* ~100 g kreminio sūrio (manau, būtų galima keisti grietinėle)

* druskos ir pipirų pagal skonį

* pora saujų svogūnų laiškų, susmulkintų

1. Užkaisti sultinį iki virimo, po to laikyti karštą.

2. Keptuvėje įkaitinti riebalus ir juose apkepinti svogūną, kol šis pasidarys skaidrus, bet nepradės rusti.

3. Sudėti ryžius ir pakepinti apie minutę, arba kol ir šie pasidarys skaidrūs.

4. Supilti vyną, maišyti, kol susigers/išgaruos.

5. Po samtį pilti sultinį pas ryžius ir maišyti, kol susigers. Tada pilti sekantį samtį ir vėl maišyti. Ir taip kartoti tol, kol ryžiai bus išvirę (nebūtinai visas sultinys turi būti sunaudotas, jei pritrūko - tiks vanduo), o visa masė atrodys glitoka.

6. Įmaišyti kreminį sūrį, suversti upėtakį, išmaišyti ir nuimti keptuvę nuo ugnies (mano upėtakio gabalėliams pakako to karščio, kad būtų termiškai apdoroti).

7. Paragauti, padruskinti ir papipirinti, jei reikia, ir įmaišyti svogūnų laiškus. Skanu :)

Marengo vištiena

Vištiena. Ir ne krūtinėlė. Nusibodo ta balta, sausoka, nors ir sveikesnė bei be kaulų mėsa. Tebūnie šlaunelės. Ir troškintos. Ilgai ir skaniai. Ir pakankamai prabangiai, kad eilinė vakarienė taptų imperatoriška, verta pačio Napoleono dėmesio. Juk pavasaris, metas švęsti ir džiaugtis :) Rekomenduoju visiems

Marengo vištiena

Produktai (2-3 porcijos):

* 1 Š. sviesto

* 1 Š. saulėgrąžų aliejaus

* 4 šlaunelės (arba bet kuri kita jums patinkanti vištos dalis)

* 3 šalotiniai svogūnai, supjaustyti pusžiedžiais

* 150 mL sauso balto vyno

* 1 Š. miltų

* 75 mL sultinio

* 200 g smulkintų pomidorų

* ~130 g pievagrybių, supjaustytų ketvirčiais

* 1 arb. š. pomidorų pastos

* 1 skiltelė česnako, susmulkinta

* petražolės, čiobrelio (naudojau džiovintą) šakelės, lauro lapas

* druskos, j. pipirų pagal skonį

* ~150 g išlukštentų virtų krevečių

1. Keptuvėje įkaitinti riebalus ir apkepinti svogūnus, kol šie paruduos. Išimti iš keptuvės, nusausinti.

2. Toje pačioje keptuvėje trumpai ant didelės ugnies apkepinti vištos gabaliukus (jei trūksta, pridėti daugiau sviesto), išėmus nusausinti ir atidėti (į indą, kuriame troškinsite).

3. Keptuvėje palikti maždaug apie šaukštą riebalų-sulčių mišinio (perteklių nupilti), kuriame apkepinti miltus maišant, kol šie paruduos. Sumažinus liepsną, sudėti prieskonius, pomidorus, pomidorų pastą, pievagrybius, supilti sultinį ir vyną. Viską gerai išmaišyti, sudėti atgal svogūnus ir pašildyti, kol užvirs.

4. Keptuvės turinį suversti į troškinimo indą su vištiena, uždengti ir įdėti į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių, pasitroškinti maždaug 1 val.

5. Likus 10 min. iki troškinimo pabaigos, įmaišyti krevetes ir dar pakaitinti likusį laiką.

6. Patiekti skanu su ryžiais. Galima papuošti petražolės lapeliais.

Šaltinis: http://almostbourdain.blogspot.com/

Risotto su žirneliais ir krevetėmis

Risotto gaminti teko 5 kartus. Ir visus 5 kartus tai buvo pirma pažintis su šiuo patiekalu vienam iš mano draugų ar artimųjų. Šįkart pagaliau tai buvo mama.

Negaliu pasakyti, kad pagaminus šį patiekalą 5 kartus, jau galiu paruošti jį užsimerkus, bet kuo toliau, tuo labiau norisi kažkokio ypatingo risotto.

Šis variantas nėra labai jau ypatingas, bet vis tiek ne klasikinis (net nereikia dėti sūrio !).

Mamai visai patiko, išskyrus tai, jog pusvalandį turėjo sėdėti ir spoksoti, kaip aš monotoniškai maišau ryžius...

Recepte nurodytą žirnelių kiekį sumažinau beveik perpus (nedėjau sveikų žirnelių, užteko trintų sultinyje).

Taigi

Risotto su žirneliais ir krevetėmis

Produktai (2-3 porcijos):

* 4 stiklinės sultinio

* 1 puodelis karšto pieno

* ~ 400 g šaldytų/šviežių žaliųjų žirnelių

* 1 šaukštas sviesto

* 1 šaukštas alyvuogių aliejaus

* 1 vidutinis svogūnas, susmulkintas

* 2 skiltelės česnako, susmulkintos

* 1 puodelis apvaliagrūdžių ryžių (naudojau įprastus)

* 1/2 puodelio balto sauso vyno

* ~ apie 200 g išlukštentų (palikti tik uodegėlės galiuką) virtų krevečių (savąsias šaldytas apkepiau ant sviesto su druska ir pipirų mišiniu)

* maltų j. pipirų

1. Puode 2 puodelius sultinio ir 3/4 visų žirnelių užkaisti ir pavirti, kol žirneliai (jei buvo šaldyti) visiškai sušils ir suminkštės. Visą tai susmulkinti blenderiu ar panašiu įrankiu.

2. Supilti likusį sultinį ir užvirti. Viso sekančio proceso metu sultinys su žirneliais turėtų išlikti karštas.

3. Įkaitintoje keptuvėje su riebalais apkepinti svogūnus ir česnakus, kol šie pasidarys permatomi.

4. Sudėti ryžius, pakepti apie minutę, arba kol pasidarys permatomi, tada supilti vyną ir juo apdengti visus produktus.

5. Po vieną samtį arba 1/2 puodelio pilti sultinį į ryžius ir pastoviai maišyti, kol susigers. Tada dėti kitą samtį ir taip toliau, kol nesunaudosit viso skysčio.

6. Pasibaigus sultiniui, supilti per 2 kartus karštą pieną ir taip pat maišyti, kol susigers. Jei po to ryžiai vis dar bus kietoki, galima papildomai įpilti sultinio/vandens.

7. Sudėti likusius žirnelius (kambario temperatūros) ir išmaišyti, kad viskas būtų vienodos temperatūros.

8. Papirinti pagal skonį, sudėti į lėkštes, apdėti krevetėmos ir, skanaus :)

Šaltinis: http://jenncuisine.wordpress.com/

Graikiškas jautienos stifado

Su kambarioke nutarėm kažką pagaminti iš tikros mėsos (ne iš broilerienos, kurią jau teko gaminti visais būdais ir įsitikinti, jog sugadinti beveik neįmanoma), iš gyvulienos, kuri yra ryškiai raudonos spalvos, o nesėkmės atveju gresia tą gumos gabalą išmesti į šiukšliadėžę. Tereikėjo tik sugalvoti kaip. Panaršius po internetą ir užsikabinus už simpatiškos lėkštės paveiksliuke, buvo nuspręsta išbandyti graikų virtuvę... Iššūkis nedidelis, bet pradžiai nesinori iškart pult gaminti tik vidutiniškai iškeptų steikų..

Nuėjusi į parduotuvę akivaizdžiai suvokiau, jog pirmą kartą perku jautieną, ir net nežinau, kurios kūno dalies man reikia. Teko rinktis pagal kainą. Antrekotas kainų skalėje buvo per vidurį ir šiaip kažkada seniai seniai apie jį skaičiau, tad nutariau rizikuoti (grįžus namo dar kartą paskaičiau ir supratau, kad tai, ką nusipirkau, toli gražu yra ne antrekotas).

Taigi. Pats pasiruošimas daug laiko neužtrunka, tik reikia sugalvoti, ką veikti tas 3 valandas, kol viskas troškinasi (mes spėjome iškepti tortą, apie kurį vėliau, ir paruošti bulves). Garnyrui buvo hasselback tipo bulvės (norėjosi neįprastų, bet skonis išėjo maždaug kaip visad).

Vėliau daug kas klausė apie šio patiekalo skonį. Tegaliu pasakyti, kad tai buvo jautiena. Geras jautienos troškinys. Daug skonių ir poskonių. Nors iš tikrųjų, nebe skonyje esmė, kai valgai 4 val. ryto su gero vyno taure, palydimo malonaus pašnekesio... :)

Graikiškas jautienos stifado

Produktai (~2 porcijos):

* 500 g jautienos, supjaustytos kubeliais (originale rašoma, kad jautieną galima naudoti nuo žandų iki blauzdų)

* 1/2 š. sviesto su šlakeliu alyvuogių aliejaus

* 2 svogūnai, supjaustyti plonai

* 100mL konservuotų smulkintų pomidorų

* 150 mL raudono vyno

* 50 mL raudonojo vyno acto

* 2 česnako skiltelės, supjaustytos plonom riekutėm

* 1 lauro lapas

* 1 nedidelė cinamono lazdelė

* keletas gvazdikėlių, smulkintų (dėjau daugiau, ir nesmulkintų)

* 1/2 arb. š. maltų kvapiųjų pipirų

* 1/2 arb š. malto kumino (dėjau nesmulkintą ir daugiau)

* 1/2 arb. š. raudonėlio

* druskos ir maltų j. pipirų pagal skonį

1. Įkaitintoje keptuvėje su riebalais apkepinti svogūnus, kol šie taps permatomi ir pradės karamelizuotis. Perkelti juos į indą, kuriame ketinate tęsti troškinimą.

2. Toje pačioje keptuvėje apkepti jautienos kubelius (jei trūksta aliejaus, papildyti jo kiekį), kol pradės ruduoti, ir įdėti pas svogūnus.

3. Sudėti visus likusius ingredientus į troškinimo puodą ir palikti lėtai virti kokioms 3 val., arba kol padažas stipriai sutirštės.

Šaltinis: http://culinarytravels.co.uk/

Coq au vin

Rodos, sesija yra viena didžiausių švenčių: daug laiko ir ne tiek jau daug atsiskaitymų... Dabar labai mielai sukčiausi virtuvėje (gal, gal bent šeštadienį po eilinio atsiskaitymo rasiu laiko meduoliams), tačiau vietoje to iki pat gruodžio 23 ruošiuos atsiskaitymams. Kada kepti meduolius, pyragus ir ruošti kitus skanumynus, kai gruodžio 24 dar tik keliausiu pas močiutę..? Taip tikėjausi, kad šiais metais ir aš prisidėsiu prie šventinio kūčių stalo, tačiau pati save nuviliu. O pas močiutę keliuose kvadratiniuose metruose, tarp visų kaistančių puodų, įrankių ir produktų surasti vietą kelioms šeimininkėms sunku :/ Taigi, kalėdinio pasiruošimo receptų mano foodbloge nemadingai nebus (beveik).

O dabar grįžtu prie patiekalo, kuris mane gąsdino tik puse vasaros ir dar truputį :)

Kai tik užmačiau coq au vin in vino meniu, kilo nežabotas susidomėjimas šiuo patiekalu (nežinau kodėl, bet tiesiog imt ir užsisakyt net nekilo mintis). Kliedėjau šiuo gaidžiu ilgą laiką, bet pagaminti prisiverčiau tik saviškio sugrįžimo proga. Ir tai, kol susiruošiau į parduotuvę, vyno nusipirkti jau negavau (suprantu, kad po 22 val. nepardavinėjami alkoholiniai gėrimai šventimui, bet kodėl negalima nusipirkti vyno maisto gamybai ??). Tačiau tai manęs nesustabdė, ir coq au vin buvo, nors ir diena vėliau. Pagaliau.

Peržiūrėjau nemažai receptų, ir coq au vin paruošimo būdai daugeliu atveju ganėtinai skyrėsi, tačiau išsirinkau, rodos, patį geriausią variantą :) Tiek laukus, tiek spirgėjus kaip gi išeis kaip gi išeis, gal net šiek tiek nusivyliau skoniu, nes tikėjausi daugiau, bet po to, kai mano lėkštė tapo tuščia ir išlaižyta, galiu pasakyti, kad buvo skanu.

Patiekiant dar galima papuošti šviežiomis petražolėmis (tokių neturėjau) arba prieš sudedant vištieną į vyną troškintis, ją galima aplieti 1/4 puodeliu brendžio ir kelioms sekundėms padegti (laikytis priešgaisrinių saugumo reikalavimų), bet kadangi brendžio (kurio nemėgstu) visad atlieka po tokių gamybų, ir neturiu jo kur dėti, tai irgi praleidau šį žingsnį...

Coq au vin

Produktai (3-4 porcijos):

* ~1,5 kg vištienos, padalintos į kelias dalis (gaidys, žinoma, būtų idealu; aš naudojau 4 kulšeles ir 5 sparniukus)

* pusė butelio sauso raudono, sodraus skonio vyno

* 170 g šalto rūkymo šoninės arba lašinių, supjaustytų pagal meninį polėkį

* 200 g pievagrybių, stambiai supjaustytų

* tuzino šalotų (dėjau 4, perpjautus per pusę)

* 3 skiltelės česnako, susmulkintos

* 1 didelė morka, susmulkinta ketvirčiukais

* augalinio aliejaus, sviesto

* 2 šakutės čiobrelio (dėjau 1 arb. š. džiovintų) ir 2 lauro lapai

* bulvių ar ryžių garnyrui

1. Dieną prieš nuplauti, pasiruošti vištieną, sudėti į indą kartu su morkomis, svogūnais, žalumynais ir užpilti vynu. Laikyti geriausia per naktį šaldytuve.

2. Kitą dieną išimti atskirai vištieną ir ją nusausinti, į kitą indą atskirai morkas ir svogūnus, dar kitur atsidėti vyną į indą, kuriame jau viską troškinsit (taip, indų plauti reikia daugokai). Žalumynų jau nebereikės.

3. Įkaitintuose riebaluose apkepti vištienos gabaliukus, kol šie pradės ruduoti, perkelti į indą su vynu.

4. Toje pačioje keptuvėje kelias minutes apkepinti morkas ir česnakus, apkepus taip pat perkelti į puodą su vynu.

5. Įberti druskos, juodųjų pipirų ir ant lėtos ugnies uždengus virti 1-2 val., arba kol mėsa pradės atšokinėti nuo kaulų.

6. Virimui artėjant į pabaigą, įkaitintoje keptuvėje apkepti iki rudumo svogūnus (juos supjausčiau pusžiedžiais), pievagrybius ir šoninę.

7. Išvirus vištai, pas ją perkelti keptuvės turinį ir dar kelias minutes kartu pavirti. Pridėti papildomai druskos, pipirų, jei reikia.

8. Valgyti kartu su bulvėmis ar ryžiais.

Šaltinis: http://www.cuisine-france.com/

Aštrus šokoladinis risotto su ricotta

Pamačius, kad ateinanti savaitė - sūrio savaitė, atsirado savotiškas išsūkis surasti kokį nors įdomų receptą su sūriu... Deja, nieko ypatingai originalaus neteko rasti. Vienas iš variantų - pagaliau išbandyti sūrpyragį, bet kažkodėl išgąsdino jam naudojamas philadelphia sūris. Tada prisiminiau risotto. Ieškodama įdomesnio recepto, radau šokoladinį su ricottos sūriu -atrodė padoriai įdomus variantas, tad ir buvo pagamintas (vietoj pyragų, šį ketvirtadienį stalą puošė ryžių košė :)). Klasikinių risotto jau esu ragavus, tad šis privalėjo kažkuo nustebint. Galima sakyti, taip ir atsitiko, nes skonis buvo saldžiai sūriai aštrus (aš ir mano kambariokė mėgstam aštriai, tai pasistengėm...), visi ingredientai tarpusavy puikiai derėjo, o taurė balto vyno šalia pavertė patiekalą šventine vakariene.

Aštrus šokoladinis risotto su ricotta

Produktai (2-3 porcijos):

* 200 g apvaliagrūdžių ryžių

* 1 š. alyvuogių aliejaus

* 1 š. sviesto

* 1 nedidelis svogūnas, susmulkintas

* 50 mL balto vyno

* 0,5 - 0,6 L sultinio

* 125 g ricottos sūrio

* 20 g juodo šokolado, susmulkinto (aš sutarkavau)

* žiupsnis pipirų (dėjau čili miltelių ir džiovintų saldžiųjų paprikų)

1. Įkaitintoje keptuvėje su riebalais apkepti svogūnus, kol šie taps permatomi.

2. Sudėti ryžius ir juos lengvai pakepti kol taip pat pasidarys permatomi; įpilti vyno ir juo viską padengti.

3. Karštą sultinį pilti į keptuvę po samtį, ir pastoviai maišant laukti, kol visas susigers/nugaruos; tada pilti sekantį samtį ir taip tol, kol ryžiai taps al dente.

4. Ryžiams pasiruošus, įmaišyti sūrį, šokoladą ir prieskonius. Viskas :)

Šaltinis: http://rossa-di-sera.blogspot.com/

Pikantiškos kepenėlės su obuoliais ir vyno padažu

Šis ilgas savaitgalis buvo neabejotinai pašvęstas kulinarijai. Net bulvių paprastai nesinorėjo išsivirti, reikėjo daryti kažką kitokio.

Įspūdžius pasakoti pradedu nuo kepenėlių :)
Kambariokė ne kartą jomis vaišino, o aš, nors ir labai mėgstu, niekaip nedrįsau su kepenėlėm prasidėti. Galų gale teko. Pačiai buvo labai įdomu, kaip išeis, nes taip ruoštų kepenėlių dar ragauti neteko, be to, reikėjo ir kambariokę nustebinti.

Patiekalas labai vykęs, saldžiarūgščio skonio. Valgėm su makaronais, nors, manau, tiktų ir ryžiai ar polenta. Bulvės tikrai nederėtų.

Žinau, kad kai kurie kepenėlių tiesiog nepakenčia, ir savo nemeilę jie reiškia dažniausiai aršiai, bet šios tikrai skanios, aromatingos ir lengvai paruošiamos. Manau, ruošiu dar tikrai ne kartą.

Pikantiškos kepenėlės su obuoliais ir vyno padažu

Produktai (2-3 porcijos):

* 300 g vištienos kepenėlių

* 2 rūgštoki obuoliai, be žievelių, sėklalizdžių, supjaustyti skiltelėmis

* 2 arb. š. bruknių uogienės (naudojau juodųjų serbentų)

* 100 mL desertinio vyno (naudojau raudoną pusiau saldų)

* 3 arb. š. cukraus

* 1 arb. š. vyno acto

* druskos, juodųjų pipirų

1. Sutvarkytus obuolius, 100 g vandens ir 1 arb. š. cukraus pakaitinti keptuvėje 5-6 min.

2. Kepenėles apvolioti druskoje ir pipiruose (savąsias dar prieš tai mirkiau piene, iš idėjos tai nebūtina).

3. Apvoliojus dėti į keptuvę, kad išsitroškintų kartu su obuoliais.

4. Kitoje keptuvėje kartu virti vyną, uogienę, likusį cukrų ir actą, kol pradės tirštėti.

5. Patiekiama užpylus padažą ant kepenėlių.

Šaltinis: Iki žurnaliukas ,,Vynai''

Maisto produktų švaistymas

Paskutiniu metu nelabai daug laiko lieka maisto gamybai. Prasidėję rimtesni mokslai, darbas laboratorijoje, paskutinės dienos, skirtos tik brangiausiajam... Dažniau valgau viešojo maitinimo įstaigose nei namie. O ir kambariokė dar kartais pavaišina savo pasiekimais. Net negaliu prisiminti, ką gaminau paskutiniąją savaitę. Tik prisimenu, kad teko apsilankyt McCafe, kur skanu, bet šiek tiek brangoka. Ir tikrai. Visiškai neprisimenu :(

Užtat vakar grįžau į virtuvę. Ir tas grįžimas buvo totalus pralaimėjimas. Visiškas. Šis receptas jau seniai seniai buvo įtrauktas į mano virtuvės planus, ir laukiau nesulaukiau, kada pagaliau ši lazanija garuos ant stalo. Balto vyno padažas, špinatai, bazilikai... Kaip galėtų būti neskanu, ir juk taip paprasta ?

Balto vyno padažas beveik pavyko tik iš 3io karto. Iš vyno butelio beliko tik kokie 200mL, kurie man jau nebeatnešė jokio gurmaniško malonumo. Pieno atsargos irgi užsibaigė kažkur kanalizacijoje... Mažai trūko, ir lazanijos išvis nebūtų buvę, nes supykau kaip tikra furija, kuri mieliau eis miegoti alkana, nei dar vieną kartą plaus keptuvę po nesėkmingo bandymo... Ir ta neišsprendžiama bėda - ar vynas netyčia galėtų ir nesutraukti pieno? Na, ir galutinis variantas nebuvo gražus. Valgomas, tik tai mažiausiai priminė lazaniją... Greičiau savotišką troškinį/sriubą. Skonis neblogas, tik abejoju, kad kada nors dar bandysiu kartoti. Na, o dabar belieka galvoti, kur panaudoti likusius špinatus ir šviežius bazilikus. Ir kitais kartais tenkinsiuos tradicine lazanija, kuri nenuvilia. Recepto su savais pakeitimais užrašyti neleidžia mano sugniuždyta savigarba

Šaltinis: http://www.bloomacious.net/