Rodomi pranešimai su žymėmis pievagrybiai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis pievagrybiai. Rodyti visus pranešimus

2010 m. gegužės 4 d., antradienis

Marengo vištiena


Vištiena. Ir ne krūtinėlė. Nusibodo ta balta, sausoka, nors ir sveikesnė bei be kaulų mėsa. Tebūnie šlaunelės. Ir troškintos. Ilgai ir skaniai. Ir pakankamai prabangiai, kad eilinė vakarienė taptų imperatoriška, verta pačio Napoleono dėmesio. Juk pavasaris, metas švęsti ir džiaugtis :) Rekomenduoju visiems

Marengo vištiena

Produktai (2-3 porcijos):

* 1 Š. sviesto
* 1 Š. saulėgrąžų aliejaus
* 4 šlaunelės (arba bet kuri kita jums patinkanti vištos dalis)
* 3 šalotiniai svogūnai, supjaustyti pusžiedžiais
* 150 mL sauso balto vyno
* 1 Š. miltų
* 75 mL sultinio
* 200 g smulkintų pomidorų
* ~130 g pievagrybių, supjaustytų ketvirčiais
* 1 arb. š. pomidorų pastos
* 1 skiltelė česnako, susmulkinta
* petražolės, čiobrelio (naudojau džiovintą) šakelės, lauro lapas
* druskos, j. pipirų pagal skonį
* ~150 g išlukštentų virtų krevečių

1. Keptuvėje įkaitinti riebalus ir apkepinti svogūnus, kol šie paruduos. Išimti iš keptuvės, nusausinti.
2. Toje pačioje keptuvėje trumpai ant didelės ugnies apkepinti vištos gabaliukus (jei trūksta, pridėti daugiau sviesto), išėmus nusausinti ir atidėti (į indą, kuriame troškinsite).
3. Keptuvėje palikti maždaug apie šaukštą riebalų-sulčių mišinio (perteklių nupilti), kuriame apkepinti miltus maišant, kol šie paruduos. Sumažinus liepsną, sudėti prieskonius, pomidorus, pomidorų pastą, pievagrybius, supilti sultinį ir vyną. Viską gerai išmaišyti, sudėti atgal svogūnus ir pašildyti, kol užvirs.
4. Keptuvės turinį suversti į troškinimo indą su vištiena, uždengti ir įdėti į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių, pasitroškinti maždaug 1 val.
5. Likus 10 min. iki troškinimo pabaigos, įmaišyti krevetes ir dar pakaitinti likusį laiką.
6. Patiekti skanu su ryžiais. Galima papuošti petražolės lapeliais.


2010 m. vasario 19 d., penktadienis

Itališka vestuvių sriuba


Buvau prižadėjus savo geram draugui, jog būdama namie užsikviesiu į svečius ir kuo nors pavaišinsiu. Artėjant apsilankymui, pasiteiravau, ko labiausiai norėtų. Atsakymas - kažko iš viduržemio regiono virtuvės, ir geriausiai būtų sriuba - nei nudžiugino, nei nuliūdino. Žinoma, sriubų pasirinkimas tikrai nemažas, bet kažkodėl viskas tuo momentu atrodė nusibodę, pomidorų ir panašios sriubos visai netraukė, tad... Ši irgi neatrodė kažkas, bet dar nebuvau gaminusi mėsos kukuliukų. Kadangi šaldytuve liūdėjo keletas pievagrybių, sumečiau ir juos. Mamai patiko, draugui lyg irgi taip pat (jis tikėjosi pomidorų :)), man irgi visai tiko, nors antrą kartą nežinau, ar gaminčiau (iš tų kukuliukų tikėjausi daug daugiau).

Itališka vestuvių sriuba

Produktai (4-5 porcijos):

* 4 puodeliai sultinio
* keletas šaukštų alyvuogių aliejaus
* 1 morka, susmulkinta
* 1 vidutinis svogūnas, supjaustytas
* ~150 g špinatų
* 1 puodelis makaronų
* druskos, maltų j. pipirų, lauro lapų, baziliko, raudonėlio
* ~200 g faršo (naudojau jautienos)
* 1 paplaktas kiaušinis
* 1 skiltelė česnako, susmulkintos
* ~40 g tarkuoto kietojo sūrio (pvz., Džiugo)
* 1/4 puodelio batono trupinių
* žiupsnis malto muskato

1. Įkaitintoje keptuvėje su aliejumi ant vidutinės ugnies apkepinti morkas, svogūnus ir pievagrybius (aš pievagrybius kepiau atskirai, kad šie normaliai karamelizuotųsi). Uždengus apie 5 minutes patroškinti.
2. Tuo tarpu iš faršo, kiaušinio, sūrio, česnako, duonos trupinių ir muskato mišinio suformuoti mažyčius kukuliukus, telpančius į šaukštą.
3. Daržovėms apkepus, perkelti jas į kaistantį sultinį su prieskoniais ir lauro lapais. Skysčiui užvirus, atsargiai sumesti kukuliukus.
4. Po trumpo laiko sumesti makaronus ir viską pavirti dar apie 10 minučių, arba kol ir makaronai, ir kukuliukai bus išvirę.
5. Pabaigai sumesti špinatus ir pavirti, kol šie nuvys. Sriuba paruošta :)


2010 m. vasario 18 d., ketvirtadienis

Lietiniai blynai su pievagrybių, špinatų ir ožkų sūrio įdaru


Netikėtai praėjo ilgasis savaitgalis, netgi su pora švenčių. Ketinau per tą laiką papildyti savo blogą, bet netikėtai neturėjau nei vienos nuotraukos su savimi, o valentino dienos molten lava cake'ai (pagaliau po ilgų paieškų pavyko rasti ramekinus už prieinamą kainą VV) ir užgavėnių vafliniai blynai su vyšnių padažu (ačiū Žaidimų aikštelei, mamai taip patiko, kad liepė nurašyt receptą :)) liko taip pat neįamžinti, nes patingėjau rasti vietą nikonui ir taip prikrautame lagamine...
Taigi, nors užgavėnės ir praėjo, pasidalinsiu blynų receptu.
Tai buvo mano patys pirmieji crepai. Peržiūrėjus daugybę pačių blynų ir įdarų variantų, šiaip ne taip atsikapsčiau...
Daug metų mačiau močiutę ruošiant juos, ir tai atrodė lengva (na, iš tikrųjų ir yra lengva, tik reikia įgudimo). Labiausiai bijojau tešlos suplakimo. Žinoma, turiu plaktuvą, mažiau darbo nuosavomis rankomis, bet svarbiausia nepriplakti daug oro, juk blynai neturi būti purūs... Nežinau, kaip mano močiutė plaka, bet man pasisekė išplakti taip, jog ir po valandos tešlos poilsio, nuo paviršiaus nugraibiau mažiausiai 6 šaukštus standžių putų...
Blynai pūtėsi, nebuvo jau tokie gražūs, bet vis tiek, galutinis variantas, jau po visko, buvo skanus :)

Lietiniai blynai su pievagrybių, špinatų ir ožkų sūrio įdaru

Blynams (8-10 blynų):

* stiklinė pieno
* 0,5 stiklinės miltų
* 2 kiaušiniai
* žiupsnis druskos
* 1,5 šaukšto cukraus
* 1 šaukštas išlydyto sviesto

1. Sumaišyti dubenyje visus sausus produktus.
2. Mišinyje padaryti duobutę ir į ją sumušti kiaušinius. Atsargiai išmaišyti sukant iš išorės į dubens vidų, t.y. į kiaušinius.
3. Po truputį supilti pieną pastoviai maišant, jog nesusidarytų gumuliukų. Paruošus tešlą, atidėti ją valandai pailsėti.
4. Prieš pat kepimą supilti išlydytą sviestą, gerai išmaišyti ir kepti gerai įkaitintoje keptuvėje (saviškę pradžioje tepiau aliejumi, bet vėliau užteko ir sviesto iš tešlos) pilant į ją maždaug po samtį tešlos. Apkepti iš abiejų pusių.
5. Iškepus atidėti ir, atėjus reikiamam momentui, pripildyti įdaru.

Įdarui:

* 1 vidutinis svogūnas, susmulkintas
* 2 skiltelės česnako, susmulkintos
* ~ 200 g pievagrybių, supjaustytų
* ~ 120 g špinatų
* 1 Š. sviesto + 1 Š. aliejaus
* 0,5 arb. š. džiovinto čiobrelio (šviežio - daugiau)
* druskos, j. pipirų pagal skonį
* gera sauja ožkų sūrio
* 1/3 puodelio balzaminio acto

1. Keptuvėje įkaitinti aliejų ir jame apkepti svogūnus, kol šie pradės ruduoti.
2. Sudėti česnakus ir apkepti apie minutę, arba kol šie paskleis aromatą.
3. Įdėti sviestą, palaukti, kol šis ištirps, ir sudėti pievagrybius bei paprieskoninti. Kepti apie 5 min., kad pievagrybiai paruduotų.
4. Į keptuvę sumesti špinatus ir pakepti, kol šie nuvys.
5. Dubenėlyje pavirinti balzaminį actą, kol nugaruos visas actas ir liks sirupo pavidalo skystis.
6. Į lietinių vidurį dėti po porą šaukštų keptuvės turinio, užbarstyti sūriu ir sulanksčius apšlakstyti balzaminiu sirupu.


Šaltiniai:

2010 m. sausio 15 d., penktadienis

Kepenėlės su pievagrybiais ir šonine


et, prisikaupė tiek daug receptų, nes vis tingėjau/neturėjau laiko jų sudėti. Tik peržiūrinėju tų skanumynų foto (chroniškai daromų tik sutemus...tiesiog negaliu gaminti, kol saulė nenusileido) ir nesugalvoju, nuo ko pradėti. Ypač dabar, kai ilsiuosi pas mamą, kuri vakarienei mane maitina dešrelėm su keptom bulvėm (nemėgstu nei bulvių, nei dešrelių) arba pusžalėm picom, kurių padas pašildžius mikrobangėje (kepti kažką orkaitėje mamai atrodo laiko švaistymas) tampa guminis.. Tik sėdžiu ir nervinuosi, kad ji man net neduoda vietos pasireikšti :(
Taigi. Prisiminti normalų maistą pradėsiu nuo kepenėlių.
Ieškodama lietuviškuose tinklalapiuose (užsieniečiams akivaizdžiai kepenėles neatrodo skanios. Na, jos iš tikrųjų ir nėra fotogeniškos) kažkokio įdomesnio recepto su jomis, supratau, kad nieko įdomaus nėra. Paieškojus receptų knygose irgi ne kažkas, tad galvojau pati. Ne itin originaliai sugalvojau, greičiausiai kažkas tokio ir taip sklando internete, bet vis tiek buvo skanu. Toks ūkiškas, beveik eilinis kepenėlių paruošimas. Bet aš nepasiduodu, įdomus kepenėlių receptas dar bus išbandytas :)

Kepenėlės su pievagrybiais ir šonine

Produktai (2 porcijos):

* 250 g vištos kepenėlių
* 200 g pievagrybių, supjaustytų griežinėliais
* 150 šaltai rūkytos šoninės, supjaustytos pagal norą
* vienas didelis svogūnas, supjaustytas ketvirčiais
* 150g riebios grietinėlės
* 1 š. sviesto + 2 š. alyvuogių aliejaus
* druskos, maltų j. pipirų, malto muskato ir pan. (pagal skonį)

1. Kepenėles nuplauti, nusausinti (jei gabliukai didoki, galima supjaustyti) ir apibarstyti druska su pipirais.
2. Įkaitintoje keptuvėje su riebalais ant lėtos ugnies kepti svogūnus, kol šie pradės karamelizuotis, ruduoti.
3. Suberti šoninę ir ją lengvai apkepinti porą minučių.
4. Sudėti pievagrybius ir kartu viską pakepti dar kelias minutes.
5. Įversti kepenėles ir apkepti, kol šonai pabals.
6. Supilti grietinėlę, pridėti prieskonių ir viską patroškinti apie 10 min., arba kol padažas sutirštės.
7. Pabaigai dar kartą patikrinti, ar netrūksta kokių prieskonių, ir patiekti su norimu garnyru.

2009 m. gruodžio 15 d., antradienis

Coq au vin

Rodos, sesija yra viena didžiausių švenčių: daug laiko ir ne tiek jau daug atsiskaitymų... Dabar labai mielai sukčiausi virtuvėje (gal, gal bent šeštadienį po eilinio atsiskaitymo rasiu laiko meduoliams), tačiau vietoje to iki pat gruodžio 23 ruošiuos atsiskaitymams. Kada kepti meduolius, pyragus ir ruošti kitus skanumynus, kai gruodžio 24 dar tik keliausiu pas močiutę..? Taip tikėjausi, kad šiais metais ir aš prisidėsiu prie šventinio kūčių stalo, tačiau pati save nuviliu. O pas močiutę keliuose kvadratiniuose metruose, tarp visų kaistančių puodų, įrankių ir produktų surasti vietą kelioms šeimininkėms sunku :/ Taigi, kalėdinio pasiruošimo receptų mano foodbloge nemadingai nebus (beveik).
O dabar grįžtu prie patiekalo, kuris mane gąsdino tik puse vasaros ir dar truputį :)
Kai tik užmačiau coq au vin in vino meniu, kilo nežabotas susidomėjimas šiuo patiekalu (nežinau kodėl, bet tiesiog imt ir užsisakyt net nekilo mintis). Kliedėjau šiuo gaidžiu ilgą laiką, bet pagaminti prisiverčiau tik saviškio sugrįžimo proga. Ir tai, kol susiruošiau į parduotuvę, vyno nusipirkti jau negavau (suprantu, kad po 22 val. nepardavinėjami alkoholiniai gėrimai šventimui, bet kodėl negalima nusipirkti vyno maisto gamybai ??). Tačiau tai manęs nesustabdė, ir coq au vin buvo, nors ir diena vėliau. Pagaliau.
Peržiūrėjau nemažai receptų, ir coq au vin paruošimo būdai daugeliu atveju ganėtinai skyrėsi, tačiau išsirinkau, rodos, patį geriausią variantą :) Tiek laukus, tiek spirgėjus kaip gi išeis kaip gi išeis, gal net šiek tiek nusivyliau skoniu, nes tikėjausi daugiau, bet po to, kai mano lėkštė tapo tuščia ir išlaižyta, galiu pasakyti, kad buvo skanu.
Patiekiant dar galima papuošti šviežiomis petražolėmis (tokių neturėjau) arba prieš sudedant vištieną į vyną troškintis, ją galima aplieti 1/4 puodeliu brendžio ir kelioms sekundėms padegti (laikytis priešgaisrinių saugumo reikalavimų), bet kadangi brendžio (kurio nemėgstu) visad atlieka po tokių gamybų, ir neturiu jo kur dėti, tai irgi praleidau šį žingsnį...

Coq au vin

Produktai (3-4 porcijos):

* ~1,5 kg vištienos, padalintos į kelias dalis (gaidys, žinoma, būtų idealu; aš naudojau 4 kulšeles ir 5 sparniukus)
* pusė butelio sauso raudono, sodraus skonio vyno
* 170 g šalto rūkymo šoninės arba lašinių, supjaustytų pagal meninį polėkį
* 200 g pievagrybių, stambiai supjaustytų
* tuzino šalotų (dėjau 4, perpjautus per pusę)
* 3 skiltelės česnako, susmulkintos
* 1 didelė morka, susmulkinta ketvirčiukais
* augalinio aliejaus, sviesto
* 2 šakutės čiobrelio (dėjau 1 arb. š. džiovintų) ir 2 lauro lapai
* bulvių ar ryžių garnyrui

1. Dieną prieš nuplauti, pasiruošti vištieną, sudėti į indą kartu su morkomis, svogūnais, žalumynais ir užpilti vynu. Laikyti geriausia per naktį šaldytuve.
2. Kitą dieną išimti atskirai vištieną ir ją nusausinti, į kitą indą atskirai morkas ir svogūnus, dar kitur atsidėti vyną į indą, kuriame jau viską troškinsit (taip, indų plauti reikia daugokai). Žalumynų jau nebereikės.
3. Įkaitintuose riebaluose apkepti vištienos gabaliukus, kol šie pradės ruduoti, perkelti į indą su vynu.
4. Toje pačioje keptuvėje kelias minutes apkepinti morkas ir česnakus, apkepus taip pat perkelti į puodą su vynu.
5. Įberti druskos, juodųjų pipirų ir ant lėtos ugnies uždengus virti 1-2 val., arba kol mėsa pradės atšokinėti nuo kaulų.
6. Virimui artėjant į pabaigą, įkaitintoje keptuvėje apkepti iki rudumo svogūnus (juos supjausčiau pusžiedžiais), pievagrybius ir šoninę.
7. Išvirus vištai, pas ją perkelti keptuvės turinį ir dar kelias minutes kartu pavirti. Pridėti papildomai druskos, pipirų, jei reikia.
8. Valgyti kartu su bulvėmis ar ryžiais.

2009 m. lapkričio 13 d., penktadienis

Sriuba su morkomis ir pievagrybiais

Ilgoką laiką nieko ypatingo negaminau. Nebuvo laiko, noro, dar kažko trūko. Visi sumanymai vis užstrigdavo.
Tik kai reikėjo sugalvoti, kokią sriubą valgysiu ateinančią savaitę, teko pasiknisti ir paieškoti kažko naujo.
Ši sriuba ganėtinai paprasta, skonis lengvai pikantiškas (tik tas rūgštumas man primena raugintus kopūstus :)). Gamyba nesudėtinga, produktai kasdieniški. Tiesiog sriuba.
Mano pakeitimai nuo orginalo: kadangi neturėjau sviesto, tai kepiau ant alyvuogių aliejaus, ir pridėjau daugiau prieskonių (raudonėlio, kario, juodųjų pipirų, lauro lapų....).
Receptas lietuviškas, versti nereikia, pakeitimai maži, tad tiesiog duodu linką.
Ir pridedu nuotrauką :)

2009 m. spalio 16 d., penktadienis

Trinta avinžirnių sriuba su pievagrybiais

Ši savaitė buvo sunki: mokslai, darbai, atsiskaitymai, mažai miego... Kai ketvirtadienį nutariau galų gale pailsėti, išaiškėjo, kad atėjo mūsų kambario eilė pakeisti duris. Tad vietoje to, kad miegočiau, švarinau apdulkėjusį kambarį ir dar knisaus su interneto laidais. Tik apdailos nepadariau :) Kai 22 val. pagaliau prisėdau ir pirmą kartą dienoje pavalgiau normalaus šilto maisto, jaučiausi tikrai pavargusi, bet nuveikusi daug naudingo.
O tas šiltas maistas - avinžirnių sriuba.
Ilgą laiką su pavydu stebėjau užsienio blogus, kuriuose pilna receptų su avinžirniais. Knietėjo pačiai išbandyti, koks tų turkiškų žirnių skonis, ir kai jau prisiruošiau užsiimti specialia jų paieška, avinžirniai ėmė ir atsirado Maximoje, pažymėti kaip naujiena. Čiupau :)
Žinojau, kad noriu sriubos, trintos. Nors mano virtuvės ,,įranga'' leidžia pagaminti tik tokią aptrintą sriubą, surizikavau.
Skonis primena gaminamą tradicinę žirnių sriubą (ne veltui avinžirniai) :) Iš dalies dėl to džiaugiuosi, nes specifinis jų kvapas (o ir skonis) mane ganėtinai baidė, ir gaminimo pabaigoje aš labai tikėjausi, kad jis nebus toks ryškus. Pačioje gamyboje nemažai žaidimo, bet indų plovimo ne tiek ir daug. Ir pabaigai: ši sriuba puikiai tinka tiems šaltiems rudens vakarams... :)

Trinta avinžirnių sriuba su pievagrybiais

Produktai (3-4 porcijos):

* 1,5 puodelio džiovintų avinžirnių
* 4-5 puodeliai sultinio
* 2 vidutiniai svogūnai, supjaustyti pusžiedžiais
* ~150 g šoninės
* ~200 g pievagrybių, supjaustytų storokais griežinėliais
* 2 skiltelės česnako, susmulkintos
* 1 pakelis meksikietiškų prieskonių
* 4-5 šaukštai sviesto
* 2-3 šaukštai alyvuogių aliejaus
* šlakelis sojos padažo
* pora lauro lapų, juodųjų pipirų žirnelių
* druskos pagal skonį

1. Geriausia prieš pradedant virti avinžirnius, juos ilgai (8-12 val.) mirkyti. Aš mirkiau beveik parą, tad vėliau sultinyje reikėjo virti apie 1,5-2 val.. Jei verdant skysčio išgaruoja per daug, pripilti papildomai.
2. Avinžirnių virimui artėjant į pabaigą, keptuvėje su alyvuogių aliejumi ir šaukštu sviesto kepti svogūnus, kol jie paruduos. Šitaip atsitikus, keptuvės turinį supilti pas avinžirnius, ir pavirti kartu kokias 10-15 min.
3. Vėliau sriubai leisti pravėsti (manau, tai aktualu tiems, kurie turi galingesnę virtuvinę įrangą ir sriubas trina ne rankiniu būdu...), pravėsusią sutrinti iki vientisos masės. Galima papildomai pripilti vandens/sultinio norint pasiekti pageidaujamą sriubos tirštumą. Pridėti lauro lapų, j. pipirų žirnelių, druskos pagal skonį, meksikietiškus prieskonius, ir vėl pastatyti virti ant lėtos ugnies.
4. Į toliau kaistančią sriubą sudėti apkepintą šoninę.
5. Toje pačioje keptuvėje, kurioje yra likę visokių gėrybių nuo kepusios šoninės (jei kuris gabaliukas sudegė, geriau išmesti), išlydyti 3-4 šaukštus sviesto, apkepinti česnaką, įpilti šlakelį sojos ir sudėti pievagrybius. Leisti jiems pasitroškinti šitoje kvapioje masėje ir sugerti skonius kokias 3-4 minutes (neleisti išdžiūti ar kaip kitaip susvilti)
6. Pasitroškinusius grybus sudėti į puodą ir dar pavirti 10-15 min., kad skoniai susimaišytų. Viskas :)

2009 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis

Įdarytos bulvės


Įdarytos bulvės mane visada viliojo. Jei kur viešojo maitinimo įstaigos meniu randu įdarytų bulvių, visad paragauju. Ir beveik visad nusiviliu, nes skonis būna visai ne toks, kokį įsivaizduoju. Atėjo eilė pačiai išbandyt ir pažiūrėt, ar sugebu pagaminti norimo skonio įdarytas bulves... Rezultatas ne idealus, bet geras. Labai paprastas ir ūkiškas patiekalas, kuriame galima improvizuot, kiek tik širdis geidžia...

Įdarytos bulvės

Produktai (2 porcijos):

* 2 didelės bulvės
* pora šaukštų aliejaus
* 1 šaukštas sviesto
* 1 svogūnas, susmulkintas
* 150g šoninės, supjaustytos mažais kubeliais
* 100g pievagrybių, supjaustytų
* ~100g sūrio, sutarkuoto
* druskos, pipirų pagal skonį

1. Bulves gerai nuplauti, odelę pabadyti šakute, ištepti aliejumi, ir patalpinti įkaitintoje orkaitėje 40-60 min..
2. Per tą laiką ant sviesto pakepinti šoninę, svogūnus, kol pasidarys permatomi, ir ten pat įmesti pievagrybius dar šiek tiek apkepti. Įdėti prieskonių pagal skonį.
3. Iškepusias bulves perpjauti per pusę, saugiu atstumu nuo žievės išskobti turinį. Į gautą įdubą sudėti pakeptus produktus, ant viršaus užberti sūrio.
4. Paruoštas bulves sudėti į įkaitintą orkaitę, ir kepti, kol išsilydys sūris. Patiekti su grietine.


Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...