Kreminė pomidorinė

Dažniausiai nusiperku kulinarinį žurnalą, pervartau, paaikčioju iš nuostabos, kokie puikūs receptai ir kaip man reikia juos išbandyti, užverčiu jį, ir pamirštu. Galėčiau suskaičiuot ant rankų (gal net ant vienos) pirštų, kiek receptų išbandžiau iš įsigytų žurnalų. Žurnalus tuo tarpu galėčiau skaičiuoti kilogramais.. Atvykus į CA iš seno papratimo iškart puoliau tyrinėt kulinarinių žurnalų pasiūlą: kuriuose daugiau reklamų nei receptų, kur tiesiog krūvos interviu ar receptai, akivaizdžiai niekada nepatrauksiantys mano dėmesio.. Ir su vienu nusipirktu berods neprašoviau - iš jo jau spėjau išbandyt 6 receptus bei šiaip pasisemti naudingų patarimų kitų gamyboje! Rekordas ir ne kitaip. Tai būtų Cooks Illustrated. Galėčiau sakyti, jog gyvenant Lietuvoje jis nelabai aktualus, bet labai norint, internete galima gauti visko. Matyt šio leidinio receptai patraukė savo paprastumu, super aiškumu, gausybe tips & tricks bei tai, kad mane, iškritusią iš old world, dar reikia stipriai supažindinti su jankių maisto apdorojimo ir vartojimo ypatybėm..
Taigi šįkart receptas būtent iš to žurnalo. Paprasta, skanu, nieko perdėm ypatingo, tiesiog naminis maistas, kuris teikia daugiausiai džiaugsmo eilinėmis dienomis.
Kad jau taip išgyriau to žurnalo patarimus, tai matyt reikėtų ir pasidalinti tų žinių, kurių pasisėmiau, konspektais:
- geriausia naudoti konservuotus sveikus luptus pomidorus; smulkintuose dažniausiai prideda kalcio chlorido, kietinančios medžiagos, dėl kurios pomidorai nenorės sukristi.
- grietinėlė, dažniausiai naudojama sutirštinti pomidorinę, nuslopina gryną pomidoro skonį; čia ji keičiama batonu, kuris suteikia reikiamo kremiškumo.
- rudasis cukrus geriausiai subalansuoja natūralų pomidorų rūgštumą.

Skaniausia tiekti pabarsčius šviežiais žalumynais (bazilikas, laiškinis česnakas) ir naminiais krutonais.

Kreminė pomidorinė
6-8 porcijos

* 4 Š. alyvuogių aliejaus
* 1 vidutinis svogūnas, susmulkintas
* 3 česnako skiltelės, susmulkintos
* 1 lauro lapas
* žiupsnis čili dribsnių
* 2 didelės skardinės konservuotų pomidorų (2x 28 oz :|)
* 3 storos riekės batono, pašalinta pluta ir susmulkinta į ~2,5 cm dydžio gabaliukus
* 1 Š. rudojo cukraus
* 2 puodeliai vištienos sultinio
* 2 Š. brendžio (nebūtina, naudojau tekilą)
* druskos/pipirų pagal skonį

1. Keptuvėje įkaitinti 2 Š. aliejaus ir jame apkepinti svogūnus, česnaką, lauro lapą ir čili dribsnius, 3-5 min., kol svogūnai taps permatomi.
2. Įmaišyti pomidorus kartu su skysčiu. Naudojant bulvių grūstuvę (ar šakutę), aptrinti, kol neliks stambių pomidoro gabalų.
3. Sudėti batono gabaliukus ir cukrų. Užvirus sumažinti liepsnį ir virti, kol batonas suirs, apie 5 minutes.
4. Išimti lauro lapą, įmaišyti 1 Š. alyvuogių aliejaus ir susmulkinti smulkintuvu, kol sriuba bus lygios konsistencijos.
5. Supilti vištienos sultinį, brendį, jei naudojama, ir vėl užvirti sriubą. Papildomai pridėti druskos/pipirų pagal skonį. Išdalinus į dubenėlius ant viršaus išdalinti likusį šaukštą alyvuogių aliejaus.

Šaltinis: Cooks Illustrated. Comfort Food Favorites

Moliūginis kreminio sūrio vyniotinis

Kadangi receptų atsiradimas tinklarašty nuo jų pagaminimo užtrunka nepadoriai ilgai, nemažai produktų sezonas spėja pasibaigt ir jų publikavimas nukeliamas kitiems metams.. Šįkart su moliūgu taip neatsitiks, ne, užtenka jau, kad keli nuostabūs figų receptai pasislėps iki kito sezono.
Taigi. Nenustebau įvairiausių formų ir dydžių moliūgus išvydusi jau rugsėjo mėnesį (labiau sukretė kalėdinis stendas antrą spalio savaitę..). Visuotinė moliūgų psichozė įtraukė ir mane. Tiesą sakant, tiesiog internetinėje erdvėje pasirodė tiek daug skaniai atrodančių receptų su jais, kad neįmanoma neišbandyti.

Nusipirkau monstrą, įvardintą kaip vidutinį (medium) ir maniau, jog bus pats tas 2-3 patiekalams. Klydau: užteko 4iems ir dar 1,5 puodelio tyrės pavidalu atgulė šaldikly.
Iškart viso moliūgo apdoroti nevaliojau: supjausčius kubeliais pusę moliūgėlio ant pirštų nuo peilio įsitaisė nemažos puslės. Likusiai pusei nutariau paieškoti lengvesnių kelių. Ačiūdie, jų yra. Šis metodas aprašo tyrės gamybą, bet juk nebūtina trinti iškepusį moliūgą, galima supjaustyti reikiamo dydžio gabaliukais.
Su moliūgu gaminau šitai (sąrašas nelaimingųjų, kurie nenusipelnė fotosesijos):
* tradicinis risotto su moliūgo gabalėliais, skrudintais šalaviju ir šonine
* pasta su moliūgu, skrudintais lazdyno riešutais ir mėta - laaabai rudeniškas ir jaukus patiekalas, stipriai rekomenduoju išbandyt!
* rudens daržovių ir orzo makaronų casserole - gaila, jog atsiliepimus po apačia, jog tai blankaus skonio patiekalas, pasiskaičiau tik jau pašovusi į orkaitę. Ir iš tikrųjų, jei norėtumėte gaminti, nuo savęs pridėkite pieskonių (karis tiktų puikiai), sūrio, prieš užberiant trupinių ant viršaus nepakenktų įmaišyti kelis kaupinus šaukštus grietinės ar grietinėlės..

Ketvirtasis receptas toks nuvalkiotas internete, kad ir man privalu juo pasidalinti.
Pasigamina greitai, skonis puikus, netgi kalėdinis. Matyt dėl prieskonių, kurie priklausomai nuo sezono gali būti vadinami moliūgų ar obuolių pyrago, meduolių, karšto vyno ar dar bala žino kieno mišiniu. Naudojau atskirus prieskonius, kai kuriuos tryniau šviežiai, pridėjau nuo savęs papildomai.. Grubiai tariant, sukroviau į tešlą viską, kas tinka saldiems kepiniams. Jei neturite konkrečių prieskonių po ranka, tiks ir jau prieš tai minėti mišiniai, kurių parduotuvėj tikrai galima rasti.

Ir pas mane bėdos su vyniotiniais. Gal skardos per mažos, gal tešla kilti persistengia, tačiau biskvitas iškepa per storas ir susukti kelis kartus niekaip nepavyksta. Žinoma, nukenčia tik estetika..
Receptas amerikietiškas, o jie dažnokai persistengia vartodami cukrų ar kukurūzų sirupą, tad cukraus kiekį mažinau (pateiksiu, kiek cukraus dėjau aš, o ne originaliame recepte). Dėl viso pikto tą patį rekomenduoju daryti ir jums: iškart visko nesuberti, o ragauti ir jei norisi, pridėti po to.
 Bet kuriuo atveju, jei ir jūs nežinot kur dėt moliūgą, šis receptas būtent tam ir yra.

Moliūginis kreminio sūrio vyniotinis
8-10 porcijų

* 2 Š. cukraus pudros rankšluosčio pabarstymui
* 3/4 puodelio miltų
* 0,5 arb. š. kepimo miltelių
* 0,5 arb. š. sodos
* 2 arb. š. cinamono
* 0,5 arb. š. malto muskato
* po 0,25 arb. š. maltų gvazdikėlių, kardamono, kvapiųjų pipirų, druskos
* 3 kiaušiniai
* 0,5 puodelio baltojo cukraus
* 2 Š. rudojo cukraus
* 1 arb. š. vanilės esencijos
* 2/3 puodelio nesaldintos moliūgų tyrės (žr. nuorodą tekste aukščiau)

* 225 g kreminio sūrio/varškės (naudojau Philadelphia)
* 2/3 puodelio cukraus pudros
* 6 Š. minkšto, kambario temperatūros sviesto
* 2 Š. klevų sirupo ar medaus

1. Skardą (~45,7 x 25,4 cm) iškloti sviestiniu popieriumi. Didesnio dydžio, nei skarda, švarų virtuvinį rankšluostį tolygiai apibarstyti 2 Š. cukraus pudros.
2. Vidutinio dydžio dubenyje prasijoti miltus, kepimo miltelius, sodą, prieskonius ir druską.
3. Didesniame inde išplakti kiaušinius su cukrumi ir vanile, kol pabals. Įmaišyti moliūgų tyrę.
4. Per kelis kartus miltų mišinį įmaišyti į kiaušinių masę.
5. Tešlą mentelės pagalba tolygiai paskirstyti per visą skardos plotą. Kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 13 min., arba kol tešla paspaudus pirštu bus stangri.
6. Iškepus dar karštą biskvitą atsargiai perkelti ant cukraus pudra pabarstyto rankšluostuko (sviestiniu popieriumi į viršų), nulupti sviestinį popierių ir standžiai susukti į vyniotinį. Palikti atvėsti iki kambario temperatūros ant grotelių.

7. Kol biskvitas vėsta, kreminį sūrį išsukti su visais išvardintais produktais, kol neliks sviesto ar cukraus pudros gumuliukų.

8. Atvėsusį biskvitą išvynioti ir perkelti ant maistinės plėvelės. Visą paviršių (palikti ilgesniąjame krašte porą centimetrų, jog įdaras susukus nepabėgtų lauk) ištepti kreminiu sūriu ir maistinės plėvelės pagalba susukti vyniotinį. Įdėti į šaldytuvą stingti mažiausiai valandai, bet geriausia pernakt.

Šaltinis: http://www.sweetsugarbean.com/

Kukurūzų ir svogūnų blyneliai su persikų salsa

Pietų Kalifornija turi blogą savybę - joje nesijaučia laiko tėkmė. Atrodo dar visai neseniai pasižadėjau dėti receptus, o žiū, jau ir mėnuo tuščiai praėjo, aš ir nepastebėjau. Ir iš tikrųjų, kaip viskas atrodė rugpjūčio 20, kai čia atvykau, taip viskas atrodo ir šiandien, spalio 2: taip pat žydi kinrožės, dienomis pastovi karščio banga, savaitgaliais galima nuvažiuot į paplūdimį, saulė leidžiasi vienodai anksti ir žaibiškai sutemsta (keista derinti du žodžius, kurių šaknys kilę iš ,,žaibas'' ir ,,tamsa'') ir nežinia kelintas ir kurioj stadijoj dabar braškių sezonas parduotuvėje. Tiesą sakant, jei nesekčiau kalendoriaus, negalėčiau pasakyti, kiek laiko čia esu - savaitę ar kelerius metus. Gal tai ir dėl gana vienodos namų šeimininkės dienotvarkės: keltis, pusryčiauti, eiti apsipirkti/į sporto klubą, gaminti valgyti, vakarieniauti su mb. Na, bent jau savaitgaliais galima gyvenimo ir kultūros pamatyti, tik savaitgaliais tas laikas ir juda.
Taigi, grįžtam prie maisto. Tik atvykus nutariau, jog reikia išbandyti tas gėrybes, kurias duoda vietinis derlius: kukurūzus, figas, mangus..
Nežinau, gerai tai ar blogai, kad Lietuvoje niekada nevalgiau žalio kukurūzo tiesiai nuo burbuolės. Gal būčiau nubaidyta nuo tolimesnių bandymų dėl neypatingo skonio (vis dėlto Lietuva - ne kukurūzų kraštas), o gal, kaip ir čia, būčiau stipriai sužavėta ir klausčiau savęs, kodėl neatradau šios daržovės anksčiau. Taip, man labai patiko, tiesiog nuo burbuolės. Jokio laužo, sviesto, druskos ir t.t.. Dabar jų sezonas, kukurūzų tiek daug ir jie tokie pigūs, jog tiesiog privalu pagaminti kažką įdomesnio. Akis užkliuvo už patiekalo, kuriuo tuoj ir pasidalinsiu. Nesumislyju, kaip reiktų išversti anglakalbėje maisto kultūroje vartojamą žodį ,,fritters'' (anglonas siūlo ,,obuolio/mėsos ir pan. gabaliukas tešloje (iškeptas fritiūre)'', bet kažkaip nelabai elegantiškai skamba), mano mentalitetui tai vis tiek blynai. Originaliame recepte naudoja daug aliejaus (75 mL) svogūnų ir kukurūzų kepimui, man berods padoriai išsikepė sunaudojus kelis šaukštus ..
Ir tradiciškai pabumbėjimas ant savo nuotraukų kokybės. Rodos va, pagaliau jau turiu net kelis stalus, kurių netgi nereikia nukraustyti prieš fotosesiją, bet vis tiek. Ir apšvietimas toks jau visai nužudytas, vis dėlto temsta labai anksti, o mb darbo įpročiai paskiria labai vėlyvą vakarienę..
Bet kuriuo atveju siūlau išbandyti, jei ne su šviežiais kukurūzais, tai bent su šaldytais. Ir persikų salsa taip pat puiki. Originaliame recepte siūlo naudoti kraujinius (blood) persikus, mat jie mažiausiai saldūs, bet netgi čia aš jų neradau, tad pakeičiau nepernokusiais paprastaisiais :)
Summa summarum - labai skanu. Su salsa ir šaukštu grietinės. Skanaus ir jums!

Kukurūzų ir svogūnų blyneliai su persikų salsa

2-3 porcijos

* 1 didelis svogūnas (~300 g)
* 150 g kukurūzų branduolių (sunaudojau vieną kukurūzą)
* 1-2 susmulkintos čili paprikos (pagal skonį)
* pundelis (~20 g) šviežios kalendros, susmulkintos
* 1 arb. š. maltų kvapiųjų pipirų
* 1 arb. š. malto cinamono
* 1 arb. š. druskos
* 1 arb. š. rudojo cukraus
* 1 kiaušinis
* 1 kiaušinio baltymas
* 1 puodelis miltų
* 1. Š. kepimo miltelių
* 150 mL pieno
* 60 g sviesto, išlydyto ir atvėsinto
* aliejaus kepimui

1. Svogūną perpjauti pusiau ir supjaustyti storokais griežinėliais.
2. Keptuvėje įkaitinti kelis šaukštus aliejaus ir apkepinti svogūnus su kukurūzais ant vidutinės ugnies, kol svogūnas lengvai paruduos (~15 min.). Iškepus atsidėti į didoką dubenį.
3. Pas dar šiltas diržoves suberti čili, kalendras, pipirus, cinamoną, druską ir cukrų, gerai išmaišyti.
4. Atskirame dubenyje kiaušinio baltymą išplakti iki standžių putų ir atsargiai įmaišyti į daržovių mišinį.
5. Kitame dubenyje išmaišyti miltus su kiaušiniu, kepimo milteliais ir pienu iki vientisos masės, tada sudėti daržoves.
6. Atsargiai išmaišius tešlą kepti gerai įkaitintame aliejuje suformavus nedidelius blynelius, kol gražiai apskrus (3-4 min. kiekvienai pusei).

Persikų salsa

* 2 persikai, supjausti mažais gabalėliais (~0,5 cm) (aš kažkaip patingėjau taip smulkiai smulkinti)
* 1/4 raudonojo svogūno, supjaustyto labai smulkiai
* pundelis (~20 g) šviežios kalendros, susmulkintos
* pusės citrinos sultys

1. Viską sumaišyti ir laukti, kol blynai išsikeps.



Originalus receptas: www.eatmytortes.com/

Kalafijorų sriuba su sidru ir sūriu

Nuo pirmadienio prasideda naujas gyvenimo etapas. Daug intensyvesnis, sudėtingesnis, reikalaujantis atsakingo laiko planavimo ir dėmesio skirimo viskam. Darbas, magistrinis darbas ir paskaitos. Nekantrauju :) Tuo pačiu nekantrauju kuo greičiau užbaigti studijas, kad jau žengiau labai didelį žingsnį tikro suaugusio, savarankiško žmogaus gyvenimo link susiradusi darbą.
Tuo pačiu tai reiškia, kad bloge turėtų atsirasti daugiau patiekalų, skirtų įsidėti pietums į darbą, o nuotraukos bus daromos sutemus..

Ta proga sriuba. Mano žvilgsnis už jos recepto užkliūdavo daugybę kartų vartant knygą. Atrodė lyg ir įdomu, lyg ir skanu, bet kažkas ne to, ko tuo metu norėdavau. Bet atėjo ir jos eilė, vis dėlto ruduo, kalafijorų metas!

Naudokite kokybišką sidrą, ne kokį fizzą-šmizą, kažką padoresnio, bent jau stikliniame buteliuke.
Originalus receptas reikalauja čederio sūrio, bet man kažkaip buvo nedrąsu jį naudoti (kartą naudojant sūrį sriubos sutirštinimui, jis tiesiog prilipo prie puodo sienelių...), tad naudojau padielkę, skirtą sumuštiniams, tuos į plastikinę plėvelę įvyniotus kvadratukus.. Taip, man gėda. Kvadratukai išsilydė puikiai, bet kitą kartą gal vis dėlto rizikuočiau naudodamą tikrą sūrį. Valgiau su naminiais krutoniukais, tiktų ir paskrudinta duona ar tiesiog šaukštas grietinės pagardinimui.

Taigi.

Kalafijorų sriuba su sidru ir sūriu

4 porcijos:

* 20 g sviesto
* 1 Š. alyvuogių aliejaus
* 1 vidutinis svogūnas, supjaustytas pusžiedžiais
* 200 g bulvių, nuskustų ir supjaustytų kubeliais
* 1 kalafijoras, ~500 g svorio, išskirstytas žiedynais
* 0,9 L sultinio
* 0,3 L sauso sidro (naudojau obuolių)
* 2 Š. grūdėtų garstyčių
* 75 g čederio sūrio, sutarkuoto
* druskos, juodųjų ir kajeno pipirų, provanso žolelių pagal skonį

1. Keptuvėje įkaitinti riebalus ir juose apkepinti svogūną, kol pradės rusti kraštai, apie 5 min..
2. Įmaišyti bulves ir kartu trumpai apkepinti.
3. Keptuvės turinį versti į puodą, kuriame jau yra kalafijoras, sultinys, sidras, garstyčios ir norimi prieskoniai. Užvirinti ir virti apie 15 min., arba kol kalafijoras ir bulvės išvirs. Sriubą nukaisti.
4. Pravėsusią sriubą susmulkinti, įmaišyti sūrį ir vėl užkaisti. Virti tol, kol sūris išsilydys. Paprieskoninti  papildomai, jei trūksta.
5. Išpilstyti į dubenėlius ir pagardinti norimais priedais. Skanaus :)

Šaltinis: 200 super soups

Šamienė su šafranu (+Šamo sultinys)

Eklektiškos darbo paieškos ir rudeninis bliuzas atplėšė mane nuo maisto. CV tobulinimas, motyvacinių laiškų rašymas, kiekvieną kartą rašant vis įžūlesnį, centų skaičiavimas, pašalpų paieška, popierių tvarkymas ir visiškas savo laiko nevaldymas: o gal vat ryt/poryt pakvies į darbo pokalbį kokiam nors užkampy? Na, berods jau viskas eina į pabaigą. Gal ir negavau darbo, kurio norėjau, bet bent pagaliau nusipelniau pakvietimo pokalbiui, po 7 CV nusiuntimo tai pačiai įmonei :)

Nieko daugiau ir neįvyko. Tik kalnai obuolių, slyvų ir bobų vasaros ilgesys. Ir savotiška apatija/isterija/melancholija/depresija. Obuoliai eina tradiciniam obuolių pyragui, o slyvos neįtikėtinai skanios ir be virtuvinio darbo įsikišimo.

Ant bendrabučio palangės apsigyveno mėtos daigas (mėta-motina Kaune labai jau ieškojo naujų plotų užkariavimui), o šaldikly pavyko išsaugoti serbentų. Šaldytos braškės, deja, rugsėjo nebesulaukė. Pirmoji gyvenime virta uogienė (agrastų+serbentų) nenorėjo sandarintis (arba tiesiog aš nenorėjau nusipirkti stiklainio, tinkamo konservavimui), tad laukia, kada gi pagaliau sugalvosiu, kur padėti tą puslitrį..

Ši sriuba išvirta seniausiai. Tiesą sakant ne kažką naujesnio ir turiu paruošusi. Dėkoju Merkio Šamui už puikią žuvį, jūs taip pat ją išbandykit ; )

Tai būtų galima pavadinti dvigubu receptu - žuvies (šamo) sultinys ir žuvienė/šamienė su šafranu.

Panašią sriubą jau buvau ruošusi su lašiša, tad nutariau išbandyti šį skandinavišką receptą pridėjusi šamo mėsytės ir šafrano. Išvirė puiki sriuba, rekomenduoju ir jums. Atrodo, jog ingredientų daug, bet tikrai nemažą dalį jų savo šaldytuve galite rasti. Pasigaminti sultinį patiems primygtinai siūlau: vis tiek kaulus išmetate, pasiruošti ilgai netrunka, o kvapas ir skonis tiesiog dieviški..

Sultinio kiekiai beveik iš akies. Šaknines daržoves galima keisti kitomis. Ir nenustebkite, jog nėra druskos sultinio recepte, reikiamą jos kiekį pridėsite galutiniame produkte.

Šamo sultinys

(1,5 L kiekiui):

* vienos žuvies griaučiai  su šiek tiek mėsytės

* 1 svogūnas, susmulkintas

* 40 g saliero gumbo, supjaustyto kubeliais

* 40 g pastarnoko, supjaustyto kubeliais (keičiau morka)

* 1 lauro lapas

* keli juodųjų pipirų grūdeliai

* keli petražolių stiebai

* 1 gvazdikėlis (nesmulkintas)

* 1,5 L vandens

* 150 mL sauso balto vyno

1. Visus produktus sudėti/supilti į puodą ir užkaisti.

2. Užvirus nugraibyti susidariusias putas, sumažinti liepsną, jog vanduo vos virtų. Virti ~45 minutes.

3. Išvirusį sultinį perkošti per sietelį su įklota marle. Kiek įmanoma greičiau atvėsinti (sanitariniais sumetimais) ir laikyti šaldytuve, kol prisireiks.

Šamienė su šafranu

4 porcijoms:

* 2 Š. sviesto + 2 Š. alyvuogių aliejaus

* 0,5 svogūno, susmulkinto

* baltoji poro dalis, susmulkinta

* pusė puodelio saliero gumbo, supjaustyta kubeliais

* 2 bulvytės, suspjaustytos kubeliais

* 1,5 L žuvies sultinio

* 2 lauro lapai

* 2 žiupsniai šafrano

* druskos, baltųjų pipirų pagal skonį

* 1 puodelis riebios grietinėlės (keičiau pienu)

* 2 arb. š. pomidorų pastos

* 1 citrinos sultys

* ~400 g šamo mėsos, supjaustytos kąsnio dydžio gabalėliais

* 0,3 puodelio šviežių smulkintų krapų

1. Keptuvėje įkaitinti riebalus ir juose apkepti svogūną, porą bei salierą. Kepinti kartais pamaišant ~15 min., kol daržovės suminkštės.

2. Daržoves perkelti į puodą, kuriame jau yra sultinys, lauro lapai ir šafranas. Pridėti šiek tiek druskos, pipirų ir užkaisti (Papildomai druskos/pipirų pridėsite jau išvirę sriubą). Virti ant nedidelės ugnies apie 15 min..

3. Supilti grietinėlę, pomidorų pastą ir palaukti, kol sriuba vėl užvirs.

4. Paprieskoninti, jei vis dar trūksta druskos/pipirų, sudėti šamo gabaliukus, krapus ir nuimti sriubą nuo ugnies - žuviai išvirti užteks sultinio karštumo. Leisti pastovėti mažiausiai 15 min., nors skaniausia kitą dieną.

5. Prieš patiekiant apšlakstyti citrinos sultimis ir papuošti šviežiais krapais.

Šaltiniai:

Sultinys: Professional Cooking 7th edition

Sriuba: http://theviewfromthegreatisland.blogspot.com/

Šamas en Papillote

Taigi, ir vėl į mano virtuvę įplaukė Merkio Šamas... :)
Nors ir labai bijojau viso to žuvies tvarkymo, bet patirties jau turėjau daugiau nei praeitą kartą ir viskas praėjo daug sklandžiau, net be traumų. Tik gal traumavau netikėtai į virtuvę atėjusią merginą, kuriai lyg tarp kitko reikėjo stebėti, kaip aš negrabiai kovoju su žuvele nedidelėje barako kriauklėje. Neslėpsiu, dar daug erdvių tobulėjimui čia. Gerai, kad šamas mane pasiekia jau išskrostas, kitaip išvis nedrįsčiau prasidėt :)
Jei praeitus kartus (o juos galite pamatyti čia ir čia) stengiausi pagaminti kažką super įdomaus ar bent šventiško (mano nuomone), šįkart tikslas buvo gaminti tai, ką gali pagaminti bet kas, ir greitai. Bet tai, žinoma, privalėjo būti skanu.
Nors iš praeito karto buvo likę neįgyvendintų idėjų, per vasarą įsisenėjusi tinginystė mieliau rinkosi papildomą pasėdėjimą prie knygų nei bėgimą tiesiai į virtuvę.. Naujų įdėjų šaltiniu tapo Professional Cooking knyga, kurioje daugybė bazinių metodų. Nors jie ir baziniai, bet tikiu, genialumas slypi paprastume.

Taip ir šis receptas. Atrodo nieko ypatingo, darbo mažiau nei mažai, produktus visada galima rasti po ranka (na, nebent šviežia kokybiška žuvis ne visada gali būt šalia), bet galutinis rezultatas.. mm. Tikras skanios žuvies skonis, pagardintas žiupsneliu prieskonių ir citrinos rūgštele. Nieko daugiau ir netrūksta.

Yra nebent viena mažytė problemėlė - šitaip ruošiant žuvį lengvai galima ją perkepti, tad reikia labai skrupulingai skaičiuoti laiką, kurį žuvytė praleis orkaitėje, ir kiek įmanoma greičiau paduoti į stalą.

Mes begėdiškai valgėme su orkaitėje kartu paskrudinta balta duona, apšlakstyta alyvuogių aliejumi, tačiau manau, puikiai tiktų ir puri bulvių košė, paprastas risotto ar šviežių daržovių salotos.
Kartu su šamuku troškinau tik kelis žalumynus, bet galima būtų pridėti ir morkytės, saliero, poro, artišokų šerdžių, šparagų, cukinijų, kelis vyšninius pomidoriukus... Žodžiu, vietos fantazijai pilna.

Šamas en Papillote

2 porcijoms:
* 2 šamo filė
* 2 Š. skysto sviesto
* pagal skonį: druskos, baltųjų pipirų, džiovinto mairūno
* 2 Š. kapotos šviežios petražolės
* 1,5 Š. labai smulkiai sukapoto svogūno (geriausiai tinka šalotai arba rausvieji)
* 4 griežinėliai citrinos

1. Pasiruošti sviestinį popierių: atsikirpti popieriaus gabalą, kuris būtų maždaug 1,5 karto ilgesnis už filė ilgį (man išsikirpo 35*35 cm kvadratas). Lenkti pusiau ir iškirpti širdutę.
2. Vienos širdelės pusės viduryje patalpinti šamo filė.

3. Žuvį teptuku aptepti lydytu sviestu (aš tepiau iš abiejų pusių), tada viršų apibarstyti druska, pipirais ir mairūnu (nepadauginti, tik šiek tiek). Paskirstyti petražoles ir svogūnus. Ant viršaus paguldyti citrinos griežinėlius.
4. Paruoštą žuvį uždengti likusia širdelės puse, kraštus užlankstyti formuojant grandinėlę ar kitu jums priimtinu būdu. Svarbiausia, jog kepant karštas oras iš vidaus negalėtų lengvai išsprūsti laukan.
5. Paruoštus vokelius perkelti į skardą. Kepti iki 230 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, viršutinėje dalyje. Kepti man užteko 8-9 minutes.
6. Tik išėmus iš orkaitės perkelti į lėkštę ir greitai tiekti į stalą. Vokelis praplešiamas prieš pat valgymą.

Šaltinis: Professional Cooking 7th edition

Paryžius Pt3. ir Šiltos artišokų ir krevečių salotos

Va ir pasibaigė slapta svajotas trečiasis apsilankymas Paryžiuje.. Ketvirto karto manau greitai nebus, jau mažiau nuostabos ir netikėtumų. Nebedžiugina taip, kaip pirmus kartus :)

Šįkart viskas praėjo sklandžiai (paskutinį kartą buvo taip). Apsistojome nebe viešbutyje, o lyg ir privačiame sektoriuje: rekomenduoju norintiems su Paryžiumi susipažinti intymiau apartamentparis.fr. Nors finale kaina didesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio (tinklalapy nurodytos kainos ne sezono metu, vėliau įskaičiuoja tourism taxes ir tvarkymo paslaugas), bet pati sistema labai tourist friendly, dirba operatyviai ir drąsiai galima susibendraut angliškai. Deja, beveik paskutinę akimirką išaiškėjo, jog bute su puikia virtuve, kurį užsirezervavom dar kovo mėnesį, kažkas atsitiko ir jame apsistoti negalėsime, bet šitai pranešė paskambinę telefonu ir pasiūlė už tą pačią iš anksto susitartą kainą kitą butą, daug brangesnį. Taip, jis buvo geresnėje vietoje, geriau apstatytas, tik virtuvės plotas buvo maximum 1,5 kvadrato ir visiškai portatyvinė įranga joje :| Indų, puodų buvo devynios galybės, bet gaminti vis dėlto buvo tiesiog nepatogu, tad sukiojomės virtuvėje ne tiek ir daug.

Kiti maisto patyrimai buvo apsilankymas viename modernią prancūzų virtuvę propaguojančiame restorane, kuriame įsitikinau, jog braškės ir wasabi dera puikiai. Pierre Hermé šįkart iškeitėme į Cafe Pouchkine (vis dėlto skanesnius pierožkus kepa MB mama).

Prie visų kitų išragautų smulkmių paminėčiau avyčių pieno jogurtą, kaštainių kremą, avietines madlenas, ličių ir apelsinų žiedų džemą.. Namo parsivežėme 950 g įvairiausių šokoladų, keletą sūrių, tonka pupelių, agar-agaro, tikrojo vusterio padažo (!) ir, žinoma, įžymiųjų prancūziškų česnakų. Trofėjus iš E.Dehillerin - canelé forma, kurią ką tik išbandžiau ir jau tuojtuoj ragausiu (receptas matyt kitam įraše).


Maisto patyrimas apie kurį noriu papasakoti plačiau - pažintis su artišoku. Parduotuvėje jie atrodė tokie dailūs ir dideli (palyginus su tais, kuriuos galima rasti Lietuvoje), kad tiesiog privalėjau išbandyti šį padarą. Užtrukau, kol daugmaž supratau, kaip jis paruošiamas ir valgomas, bet galutinis rezultatas buvo fantastiškas, susižavėjau be galo ir, jei kada čia vietoje pamatysiu padoresnių artišokų už padoresnę kainą, pro šalį nepraeisiu.

Šių salotų patiekimas išėjo truputį improvizuotas ir, nors atrodo dailiai, iš tikrųjų nelabai patogiai valgoma (abejoju, jog pasmerkčiau svečius tokiam knibinėjimuisi rankomis). Originaliame recepte rašoma, jog galima naudoti ir šaldytus ar konservuotus (ne marinuotus) artišokus, tokiu atveju salotas bus daug paprasčiau valgyti, o ir ruošos mažiau. Su pačiu šviežiu artišoku žaidimo nemažai, bet visa kita paruošiama greitai, o skonis finale tiesiog dieviškas :)

Šiltos artišokų ir krevečių salotos

2 nedidelėms porcijoms:

* 2 didelės/4 mažesnės artišokų galvos arba atitinkamas kiekis šaldytų/konservuotų paruoštų artišokų
(* citrinos, druskos, lauro lapas šviežiam artišokui)
* žiupsnis džiovintų čiobrelių
* 1 česnako skiltelė, susmulkinta
* 0,5 puodelio stambių džiūvesėlių
* 150 g nuvalytų krevečių
* 1+1 Š. alyvuogių aliejaus
* čili miltelių, druskos pagal skonį
* 2-3 Š. sviesto
* 2-3 Š. šviežių smulkintų petražolių
* 1 citrinos sultys
* sviesto/aliejaus formos patepimui

Jei naudosite šviežius artišokus (Video apie tai):
1. Nupjauti dalį koto, nuskusti žalią žievę.
2. Nupjauti maždaug pusę žiedo viršaus.
3. Perpjovus citriną per pusę ja ištrinti kotą ir žiedo nuopjovą, jog neruduotų.
4. Virtuvinėmis žirklėmis apkarpyti žiedlapių viršūnėles.
5. Pripilti į platų dubenį vandens tiek, jog siektų kelis centrimentus (vanduo neturi apsemti viso artišoko ar kontaktuoti su jo šerdimi), įspausti citrinos sultis, įmesti pačią išspaustą citriną ir lauro lapą, įberti druskos. Įdėti artišokus kotu į viršų ir užkaisti.
6. Virti ant mažos ugnies pridengus dangčiu apie 40-60 min. (priklauso nuo artišokų dydžio), kol į kotą lengvai įsismeigs šakutė, o lapai, esantis šalia jo lengvai nusiplėš.
7. Išvirus nukošti ir padėti atvėsti kotu į viršų.
8. Atvėsus išimti viduryje esančius lapelius (atsargiau, artišokui gerai išsitroškinus, visi lapeliai nusiima lengvai), po kuriais slėpsis daug pūkų, juos taip pat reikia iškrapštyti. Išvalyto artišoko galutinis vaizdas matyti nuotraukoje viršuje. (Išimtus lapelius galima valgyti pamerkus į pagardą)

Jau turint paruoštą artišoką:
9. Keptuvėje įkaitinti šaukštą aliejaus ir jame apie minutę apkepinti česnaką su čiobreliu.
10. Suberti džiūvesėlius ir kartu apkepinti dar apie dvi minutes, arba kol džiūvesėliai lengvai apskrus. Jiems apskrudus atsidėti.
11. Dubenyje krevetes išmaišyti su šaukštu aliejaus, čili ir druska, tada visa tai apkepinti toje pačioje gerai įkaitintoje keptuvėje kelias minutes. Apkepus krevetes atsidėti.
12. Vėl į tą pačią keptuvę dėti sviestą, pilti citrinos sultis ir suberti petražoles. Sviestui išsilydžius kaitinti dar apie minutę.

13. Karščiui atsparų indą patepti riebalais, jame sumaišyti artišokus su krevetėmis (arba jomis įdaryti tuščiavidurį artišoką), užberti džiūvesėlių (2 šaukštus jų atsidėti), užpilti sviestu ir įdėti į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepti ~10 min.
14. Sušilusias salotas patiekti pašildytose lėkštėse ant viršaus užbėrus po šaukštą džiūvesėlių.

(Valgomoji artišoko dalis yra šerdis ir žiedlapių vidinė dalis apačioje. Valgomoji žiedlapių dalis nugremžiama dantimis. Skanu prieš tai pamerkus į sviestą, majonezą ar kitą švelnesnio skonio pagardą)

Šaltinis: http://cook-snap-repeat.blogspot.fr/

Turtingos itališkos salotos

Nesu kažkokia didelė salotų mylėtoja ar nekentėja, bet, jei tik gerai pamenu visus 101 savo įrašą, tai yra pirmasis salotų receptas mano bloge. Pastaruosius 3 metus vienintelės salotos, kurias ruošdavau, buvo arba insalata caprese, arba avokadas+menkių kepenėlės/tunas+kiaušinis, o vasaros sezono metu nėra nieko nuostabesnio už šviežias daržoves, pagardintas šviežiais žalumynais ir šaukštu grietinės.. Ir man to visai užteko, tiesiog mėgstu savo fiveperday gauti sriubų pavidalu.
Šios salotos buvo bene vienintelis receptas gegužės mėnesio delicious. žurnale, kuris atrodė ne tik gaminamas, bet ir įperkamas, o ir nuotrauka mane neįtikėtinai traukė.. Nepraėjo nė savaitė po atradimo, o aš jas paruošiau. Ir turiu pasakyt, kad patiko labai! Klausiau MB, ar verta įdėti šį receptą į blogą, o jis tik pilna burna linksėjo, jog taip, tikrai verta. Salotas išgyriau kambariokei, tai ji irgi kelis kartus spėjo jas pasiruošti.
Receptas tų pačių diedukų, kuriuos jau minėjo Miško uogos (josios receptą taip pat spėjau išbandyti :>), gausiai itališkas, naminiai paprastas ir tikrai tinkamas lietuvio skoniui. Originaliame recepte siūlo naudoti kelių rūšių salotas, man užteko ir vienos rukolos, o gamindamą antrą kartą įdėjau dar gerą saują svogūnų laiškų. Prieš apkepant ciabattą, ją apibarsčiau pipirais, druska ir itališkų žolelių mišiniu. Padažą tobulinau pridėdama džiovintų raudonėlių, šalavijų ir mėtų, vyno actą iš dalies keičiau vusterio padažu ir šviežiai spaustomis citrinos sultimis. Salotose gausybė ingredientų, tad drąsiai galima keist proporcijas ar pačias daržoves, tikiu, kad skonis neturėtų žymiai nukentėti. Beje, tik pagaminusi salotas trečią kartą, pastebėjau, jog originaliai recepte nėra vyšninių pomidorų, o aš juo dėjau visus kartus įsitikinus, jog jie ten privalo būti.
Tame pačiame žurnale yra dar vienas šių italų salotų receptas, ir aš vis pagalvoju, jog jas taip pat reikia išbandyti.. :)

Gennaro Insalata della Valtellina


3-4 porcijoms:

* 3-4 riekės batono (naudojau ciabatta)
* 2 Š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
* kelios saujos salotų (little gem lettuce)
* sauja rukolos lapelių
* 100 g ridikėlių, supjaustytų griežinėliais
* 20 juodų alyvuogių be kauliukų
* 2 kietai virti kiaušiniai, smulkinti ketvirčiais (ar smulkiau pagal poreikius)
* 80 g bresaolos (naudojau šalto rūkymo ispanišką mentę, manau galima keisti Parmos kumpiu ar kažkuo panašiu)
* tarkuoto parmezano pagal skonį (man reikėjo geros saujos)
* (druskos, pipirų pagal skonį)

Padažui:
* 4 Š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
* 2 Š. balto vyno acto
* 1 česnako skiltelė, supjaustytas į kelias dalis

1. Pašalinti plutą nuo batono, supjaustyti nedideliais gabalėliais ir apkepinti alyvuogių aliejuje, kol apskrus. Išėmus padėti ant virtuvinio popieriaus riebalų pertekliui nutekėti.
2. Padažui skirtus produktus išmaišyti šakute, išmaišius išimti česnaką.
3. Salotas ir daržoves išmaišyti su padažu, ant viršaus paskleisti kiaušinius, skrudintą duoną, mėsytę, sūrį ir mėgautis :>

Šaltinis: delicious., may 2012

Vasariškam vakarui palydint saulę...

Šamo chowder'is

Ganėtinai netikėtai ir į mano namus atplaukė ūsuotasis Merkio Šamukas, o pačią progą paeksperimentuoti man suteikė Noriu Šamo žmonės, kurių tinklalapyje galite pagauti ir savo žuvelę. Puiki idėja, kokybiškas produktas, atkeliaujantis beveik tiesiai į namus.. Šiais laikais, kai tikrai šviežios žuvies susižvejot miestiečiams ne taip jau ir lengva, stipriai rekomenduoju. Pasiknisusi atminty prisiminiau, jog būtent šamą prieš kelerius metus teko ragauti Nidoje - šviežiai rūkytą, dieviško skonio. Ne filė pavidalu žuvis mano namuose nebuvo pasirodžiusi, tad šio iššūkio nekantriai laukiau :)

Jau beveik tradiciškai kiekvieną kartą susidūrusi su nauja užduotimi, kelias valandas šukavau visas savo turimas knygas ir interneto resursus ieškodama idėjų. Nieko daug džiuginančio neradau, o net jei ir rasdavau, jau kitą dieną pamatydavau, jog kažkas iš kitų tinklaraštininkų šitai išbandė. Nebeįdomu.

Taigi, trumpai galiu apibendrinti savo rastus pastebėjimus/atradimus, kurių nėra tiek jau daug:

* laisvėje augantys šamai dažniausiai būna riebesni, turi specifinį kvapą, belaisviai liesesni, malonesnio kvapo.

* daug kur teigiama, jog tai pietiniuose (Amerikos) regionuose labai populiari žuvis ir vienas dažniausių realizavimo būdų - apvolioti džiuvesėliuose/tešloje ir išvirti aliejuje (kiti tuo tarpu prieštarauja, jog žuvis ir taip riebi, tad virti papildomai aliejuje yra per daug baisu).

* panaudojimo galimybės yra beveik neribotos, nes mėsa švelnaus skonio, mažai kaulų, ja galima keisti daugumą kitų žuvų (radau receptų, kur netgi vietoje upėtakio siūloma alternatyva yra šamas).

* kadangi žuvis neturi žvynų, ji yra nekošerinė.

Mano tikslas buvo sugalvoti bent 2 nesunkiai paruošiamus patiekalus iš šios žuvytės, kurių vienas turėtų tikti Velykų proga. Tad šįkart tas pirmasis patiekalas, o ryt poryt jau ir Velykų stalą padėsiu planuoti :)

Visų pirma atrinkau sriubą, nežinau kaip tiksliai išversti jos pavadinimą į lietuvių kalbą. Angliškai sriuba vadinama chowder, dar pridedama X and corn chowder, kur X gali būti moliuskai, krevetės, krabas, žuvis, vištiena.. Kodėl tai negalėtų būti šamo ir kukurūzų čouderis ? Beje, pats chowder'is tai sriuba, sutirštinta miltais, į kurią beveik visada įeina bulvės ir kukurūzai.

Ok, idėja ir ingredientai yra, bet, kaip minėjau, mano rankose niekad nebuvojo ciela žuvis. Atrodė, jog žinau, ką reikia su ja daryti, bet nupjovus galvą supratau, jog nelabai. Peržiūrėjus šį video bandžiau improvizuotai atkartoti (vis dėlto mastelis ir žuvies riebumas labai skyrėsi) ir man beveik pavyko su minimaliais nuostoliais (įpjautas pirštas ir ligi šiolei skaudantis nykštys virėją puošia, tikiu). Taigi, finale iš 1,1 kg sveriančios žuvytės, gavau tarkim du gabalus filė, sveriančius po ~400 g, kuriuos apliejau citrinos sultimis ir apibarsčiau grūstais pipirais. Griaučiai atgulė į šaldiklį, tarkim kada nors bus sultinys.

Pati sriuba tiesiog puiki, būtent tokia, kurios ilgą laiką norėjau - lengvos kreminės struktūros, gaiviai sūroka, vietos improvizacijoms pilna (daržoves galima keisti ar kai kurių visai atsisakyti pagal savo poreikius). Mes ją papildėm krutonais ir minkštu pelėsiniu sūriu (mūsų atveju Lucifero su paprikomis), tačiau galima ant viršaus užtarkuoti ir kieto sūrio. Lietuviško skonio pridėjom pagardindami krapais ir svogūnų laiškais. Kadangi sriubą mūsų mažoje šeimoje dažniausiai tenka valgyti kelias dienas, nerizikuoju pilti pieno produktų tiesiai į verdančią, bijau, jog surūgs, tad grietinėlę pyliau jau tiesiai į lėkštę.

Taigi, stipriai rekomenduoju išbandyti šią sriubą! Švelni, lengva šamo mėsytė idealiai tiko, sriuba neįgavo specifinio žuvies kvapo, tačiau jei vis dėlto šamuką gauti jums sudėtinga, galima keisti ir kita kokybiška žuvimi.

Šamo chowder'is

Produktai (išsivirė 6-8 porcijos):

* riebalų kepimui

* 1 didokas svogūnas

* 1 paprika (naudojau raudoną)

* 1 didoka morka

* 2-3 stiebai saliero

* 4-5 vidutinės bulvės

* ~200 g kukurūzo (geriausiai būtų tiesiai nuo burbuolės ar šaldytų, pavyko gauti tik konservuotų)

* 4-6 Š. miltų (priklausomai nuo daržovių kiekio/norimo tirštumo)

* sultinio (priklauso nuo norimo tirštumo, pradėti galima nuo 1,5 L)

* 200-250 mL grietinėlės (tiks tiek liesesnė, tiek riebesnė)

* druskos, pipirų, prieskonių pagal skonį (dėjau čiobrelio, raudonėlio, gelsvės)

* 400-600 g šamo filė, supjaustytos gabalėliais

* sūris, žalumynai papildomai (nebūtina)

1. Visas išvardintas daržoves susmulkinti maždaug vienodo dydžio kubeliais (kukurūzų smulkinti nereikia).

2. Užkaisti sultinį.

3. Keptuvėje įkaitintuose riebaluose iš pradžių apkepti svogūnus, kol šie pasidarys skaidrūs, tuomet suberti likusias daržoves (kadangi maniškiai kukurūzai konservuoti, juos dėjau pabaigoje kartu su žuvimi) ir viską dar pakepti 5-8 minutes.

4. Ant daržovių per kelis kartus užsijoti miltus, po kiekvieno karto daržoves gerai išmaišant, jog miltai tolygiai jas apveltų. Subėrus visus miltus, keptuvės turinį dar 1-2 minutes pakepinti.

5. Daržoves supilti į verdantį sultinį ir pavirti apie 15 minučių, arba kol išvirs bulvės. Jei sultinio atrodo per mažai, pripilti papildomai.

6. Į verdančią sriubą sudėti šamo gabaliukus (ir kukurūzus, jei konservuoti), supilti grietinėlę, papildomus prieskonius ir pavirti dar apie 10 min., arba kol žuvis išvirs.

7. Paragauti, pataisyti skonį papildomais prieskoniais jei trūksta, ir patiekti paskaninus pasirinktais priedais, jei norima. Skanaus!

Orkaitėje keptų daržovių sriuba

Paskutiniu metu tapau savotiška maisto antisnobė. Visokie netikėti skonių deriniai, prieskonių ir ingredientų gausa įgriso juodai. Baisiausia, kad tokį maistą tiesiog mėgstu gaminti. Pasiruošiu padažą prie makaronų, valgau, ir neskanu. Išsiverdu sriubos ir vėl, laukiu nesulaukiu, kada ji pasibaigs. Iš tikrųjų net pačiai keista, kad ruošiuosi maistą tik sau, kurio nenoriu. Matyt, vis dar iš inercijos išbandyti viską, ko dar nesu ragavusi.

O iš tikrųjų pasiilgau paprasto, lietuviško, prieskoniais nenudailinto skonio, kurį galima jausti tradiciniuose bulviniuose ar mėsiškuose patiekaluose. Netgi elementarios juodos duonos su sviestu ir žiupsneliu druskos skonio pasiilgau, o tirštintam sultiny troškinti kotletukai tuoj pradės sapnuotis..

Žinoma, iškart kyla klausimas, tai kodėl tiesiog imu ir nepasidarau? Atsakymas būtų, jog stengiuosi, bet nueinu į parduotuvę, pamatau kažką įdomaus, nusiperku, o po to jau reik galvoti, ką iš to pagaminus. Bulvė ar faršas nelabai įdomiai atrodo ir retokai įkrenta į pirkinių krepšį.

Panašiai atsitiko ir su šia sriuba. Netikėtai parduotuvėje užmačiau pastarnokų ir prisiminiau kadais matytą, skaniai atrodančią pastarnokų sriubą Virtuvėje. Entuziastingai susiruošiau gaminti, bet receptas ir vėl buvo per daug mandras, nes orkaitėje karamelizuotų daržovių skonis manęs visai nevilioja. Kažkada saldžiaaštrės sriubos tikrai patiko, bet dabar norėjau tiesiog sūrios sriubos. Deja, padoresnio recepto rasti nepavyko ir aš vėl, sunkiai protu suvokiama kodėl, vis tiek išsiviriau būtent karamelizuotą sriubą. Žinoma, ji tikrai buvo skani, labai skani, mėlynas pelėsinis sūris ir juodgrūdės sėklytės suteikė puikaus pikantiškumo, bet.. nedžiugino.

Kiekiai iš akies, drąsiai galima keisti pagal savo poreikius.

Orkaitėje keptų daržovių sriuba

* keletas didelių pastarnokų, nuluptų ir stambiai supjaustytų

* 2 didoki svogūnai, supjaustyti ketvirčiais

* keletas česnako skiltelių, neišlukštentų

* kelios vidutinės morkos, stambiai supjaustytos

* skysto medaus + augalinio aliejaus daržovių kepimui

* prieskoniai pagal skonį (naudojau garam masala, chinese 5 spice, čili dribsnius, ožragės sėklas..)

* sultinio

* mėlynojo pelėsinio sūrio, juodgrūdės sėklų (nebūtina)

1. Įkaitinti orkaitę iki ~200 laipsnių.

2. Medų, aliejų ir prieskonius sumaišyti dideliame dubenyje. Į dubenį suberti daržoves, gerai išmaišyti, kad tolygiai pasidengtų prieskoniniu glajumi.

3. Daržoves paskleisti ant skardos ir kepti apie valandą retkarčiais pavartant, kol daržovės apskrus.

4. Kol daržovės kepa, užkaisti sultinį.

5. Iškepusias daržoves suversti į sultinį (česnaką išspausti iš lukštų) ir virti ~40 min., arba kol daržovės taps minkštos. Puodą nuimti nuo ugnies ir leisti pravėsti.

6. Pravėsusią sriubą sutrinti blenderiu ir užkaisti. Jei sriuba per daug tiršta, praskiesti sultiniu papildomai. Pridėti papildomai druskos/pipirų, jei trūksta.

7. Tiekti apibarsčius sūriu ir juodgrūdėmis.

Morkų pyragas su varškiniu balto šokolado pertepimu

Skirtingi žmonės skirtingai žiūri į pasaulį ir kitaip suvokia pažinimo džiaugsmą, arba dėl skonio nesiginčijama. Šituo dar kartą galėjau įsitikinti neseniai nugirdusi monologą merginos, kuri labai didžiavosi, jog visą savaitę savarankiškai prabuvo Paryžiuje ir tik vieną kartą valgė ne iš namų atsivežtas baronkas ir užpilamas sriubas. O ir tą vienintelį kartą tailandietiškam restorane užsisakė kažkokių ūglių/daigų, jai tai pasirodė žolės, tad palikus pusę porcijos smuko iš ten. Aš tiesiog tyliai pasėdėjau šalia. Kaip galima belankant pasaulio gastronomijos sostinę ničniekuo nesusigundyti ? Kaip galima ramia širdim praeiti pro visas patissierie ir toliau kramsnoti kietas, prėskas barankas ?

Norėjau kažkokią labai protingą išvadą iš šito pasakojimo sau pasidaryti. Deja, nesugebėjau :)

O dabar dalis tiems, kurie ne visada valgo vien baronkas.

Pyragas iš serijos: man reikia vienos morkytės, o parduotuvėje tik sufasuotos po 1 kg, ir dar plautos.

Vieną morkpyragį jau buvau kepusi, ir jis kada nors čia atsiras, tačiau šito nuotraukos mielesnės, tad šauna eilėj į priekį :>

Norėjau kažkokio ypatingesnio morkų pyrago, ne to amerikoniškojo. Suradau, rodos, įdomesnį, su karamelizuotom morkom. Tačiau eigoje išaiškėjo, kad tas morkų kepimas nieko ypatingo neduoda. Daug įdomiau tai, kad realiai visai nenaudojama riebalų, tad tešla yra beveik rankom minkomos konsistencijos. Belieka tik papostringauti, kokia prasmė iki purumo išplakti baltymus, jei juos po to reikia įmaišyti į akmens kietumo tešlą ? Kad ir kokia stropi baltymų įmaišytoja esu, iš to purumo liko totalus šnipštas. Na, bent pati tešla pavirto skystesne. Kadangi baltymai sukrito, jokia soda ar kepimo milteliai nenaudojami, iškepęs pyragas labiau priminė sausainį nei pyragą. Ne visai panašu į šaltinio nuotraukas, gal autorė geriau moka baltymus įmaišyt. Bet po visko, finale, pertepus tiesiog stulbinančiu kremu, galiu pasakyti, kad buvo skanu. Kadangi pyragas tvirtokas, o kremas irgi gerai užstingsta, tai puikus kepinys transportavimui, žodžiu, būtent tai, ko man reikėjo, vežant kažką skanaus mamai.

Mano mažytė šeimyna lapnojo, net ausys linko, ir pakartoti prašė :)

Morkų pyragas su varškiniu balto šokolado pertepimu

Produktai (gaunasi 2*20 cm paplotėliai)

* 200 g morkų, smulkiai sutarkuotu (aš susmulkinau blendery)

* 30 g cukraus

* 2 arb. š. vandens

* 10 g sviesto

* 4 kiaušiniai, baltymai atskirti nuo trynių

* 60 g cukraus

* 1 arb. š. cinamono

* 200 g miltų

* 20 g kukurūzų miltų

* sauja lazdyno riešutų

* 1/2 citrinos žievelės

* 200 g kreminio sūrio (naudojau švelniąją varškę)

* 100 g baltojo šokolado

* 1 Š. citrinos sulčių

(* pora lašų apelsino esencijos, nebūtina, bet man labai tiko)

1. Lazdyno riešutus 10-15 min. pakepti įkaitintoje orkaitėje, kol apskrus. Pravėsus nuvalyti odeles ir stambiai sukapoti į 5-6 dalis kiekvieną riešutą.

2. Keptuvėje kaitinti vandenį ir 2 arb. š. cukraus, kol cukrus taps švelniai karamelinės spalvos. Įmaišyti sviestą, morkas ir ant silpnos kaitros kepti, kol pastarosios suminkštės. Nuimti nuo ugnies ir leisti atvėsti.

3. Trynius plakti su likusiais 60 g cukraus, kol pabals. Įsijoti miltus, kukurūzų miltus, cinamoną, sudėti morkas, riešutus, žieveles, gerai išmaišyti.

4. Baltymus išplakti iki purumo ir įmaišyti į tešlą.

5. Pusę tešlos supilti į išsviestuotą formą ir kepti apie 15-20 min. iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Su likusia tešla pakartoti tą patį.

6. Sūrį/Varškę išplakti, kad būtų puri.

7. Šokoladą išlydyti virš verdančio vandens garų, įmaišyti kartu su citrinos sultimis ir esencija, jei naudojat, į varškę.

8. Pravėsusius pyrago lakštus aptepti kremu ir pastatyti kelioms valandoms į šaldytuvą. Po to belieka skanauti.

Šaltinis: http://jkitchenlog.blogspot.com/

Keptų paprikų sriuba su imbieru

Stebint šiomis dienomis lyg ant mielių augančias kainas (pienas per savaitę pabrango ~30 ct, ar man tik vaidenos ?), susimąsčiau, kuo mitau tada, kai negaminau valgyti. Dabar, kai iš beveik bet ko galiu padaryti beveik bet ką, ir šitaip sutaupyti krūvas pinigų, neįsivaizduoju, kaip man užtekdavo pajamų maitintis pusfabrikačiais. Nors tiesą sakant, išvis neįsivaizduoju, ką galėjau valgyti ištisus metus realiai nieko neverdant ir nekepant. Koldūnai, lietiniai, užpilamos košės, parduotuvinės mišrainės ? Košmaras.

Dabar irgi savotiškas košmaras: sąžinė neleidžia palengvinti sau gyvenimo ir nusipirkti virtinių, nes juk galiu ir pati pasidaryti. Tai taip ir eina mano darbadieniai: grįžti 19 val. vakaro, o tuomet granolos ruošimas, lietinių kepimas... 23 val. galiu sau jau leisti išsiurbliuoti kambarį :)

Bet nesiskundžiu, kiekviena minutė, skirta sveikesniam naminiam maistui, atsiperka visomis prasmėmis.

Ir prie to pačio prisidėsiu prie Imbiero savaitės su savo sriuba. Šiaip netgi dvi visiškai skirtingas sriubas ruošiau su imbieru, bet tik vieną šiaip ne taip pavyko įamžint, tai yra, įamžint vieną gamybos etapų. Paskutiniu metu sunkiai sekasi fotografuoti, trūksta valios. Ir fantazijos. Na, kad fantazijos trūksta galima jau spręsti vien pagal tai, jog tai antra sriuba su raudonosiomis paprikomis iš eilės :>

Keptų paprikų sriuba su imbieru

Produktai (4 porcijos)

* 3 didelės raudonos paprikos, perpjautos pusiau, sėklos išimtos

* 1 svogūnas, supjaustytas į 4 dalis

* 2 česnako skiltelės, paliktos luobe

* 1 Š. alyvuogių aliejaus

* 5 cm imbiero gabaliukas, smulkiai sutarkuotas (aš ėmiau daugiau)

* 1 arb. š. kumino sėklų (ne kmynų)

* 1 arb. š. kalendros sėklų

* 1 didelė bulvė, supjaustyta kubeliais

* 900 mL sultinio

* druskos, pipirų pagal skonį (papildomai įdėjau čili flakes)

* grietinės pagardinimui

1. Kepimo skardoje su įtiestu sviestiniu popieriumi išdėlioti paprikas, svogūną, česnako skilteles ir kepti apie 40 min. iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, arba kol paprikų odą išbers juodomis pūslėmis. Jei svogūnai karamelizuojasi per daug greitai, pakišti juos po paprikomis, kad nesudegtų.

2. Kol daržovės kepa, kuminą ir kalendrą sugrūsti grūstuvėlyje, sumaišyti su imbieru ir pakepti apie 5 min. įkaitintame aliejuje.

3. Įmaišyti bulvę, išmaišyti, padruskinti, supilti sultinį ir virti apie 30 min., arba kol bulvės išvirs.

4. Paskrudusias daržoves išimti iš orkaitės. Paprikas sudėti į sandarų indą ar maišelį ir gerai užsandarinti, leisti išsitušinti savo garuose. Česnakus išspausti iš savo luobų į sriubą, ten pat sudėti svogūnus.

5. Nuo pravėsusių paprikų nulupti odą, taip pat sumesti į sriubą. Pavirti dar apie 5 min.

6. Sriubai leisti šiek tiek atvėsti, tuomet sutrinti ir vėl užkaisti. Papipirinti, padruskinti, jei trūksta skonio.

7. Išpilstyti į dubenėlius, jei norima, pagardinti grietine.

Šaltinis: 200 super soups

Raudonųjų paprikų ir cukinijų sriuba

Nors ir vėl balos, ir vėl pliurza, šitai nebenervina, nes žinau, kad jau pagaliau pavasaris ateina.

Visai greitai pasipils šviežių daržovių lavina, pagaliau pasibaigs skandalingai nuskambėjęs šildymo sezonas, o ant palangės atsigaus žiemos ir kitų kenkėjų nukamuota mėta.

Bežiūrinėdama savo receptus, nejaukiai susivokiu, kad labai jau pratinginiavau šią žiemą. Vien sriubos, sriubos, o visi saldesni kepiniai tik kalėdų ir mamos gimtadienio proga (ir iš kur tas papildomas balastas ant šonų?..).

Šiandien bus proga šiek tiek pasitaisyti kepant belgiškus vaflius, kuriais vaišinsiu laboratorijos kolegas, bet papildomai atiduosiu duoklę savaitei - išsivirsiu sriubos, labai panašios į tą, kuria tuoj tuoj pasidalinsiu.

Matyt labai ilgai užtruksiu, kol išsemsiu visas dominančias idėjas 200 super soups knygoje. Kiekvieną kartą, kai ketinu gaminti sriubą, pasižiūriu, koks produktas niekam nereikalingas voliojasi šaldytuve, atsiverčiu knygos turinį, ir va, jau žinau, ką valgysiu visą ateinančią darbo savaitę :)

O jei dar išmokčiau kažkaip gražiau ir originaliau nufotografuoti tas sriubas stalinės lempos šviesoje ant daiktais nukrauto stalo, grįžus vėlai vakare po darbų...

Ši sriuba švelnaus, daržovių skonio, tiesiog šiltas maistas jūsų alkanam skrandukui.

Raudonųjų paprikų ir cukinijų sriuba

Produktai (4 porcijos):

* alyvuogių aliejaus kepimui

* 2 svogūnai, susmulkinti

* 1 česnako skiltelė, susmulkinta

* 3 raudonosios paprikos, išsėklintos, supjaustytos kubeliais

* 2 cukinijos, supjaustytos kubeliais

* ~900 mL sultinio

* druskos, pipirų, provanso žolelių pagal skonį

1. Puode įkaitinti aliejų ir jame lengvai apkepinti svogūnus apie 5 min., kol šis suminkštės ir pasidarys skaidrus. Sudėti česnaką ir dar 1 min. pakepti.

2. Sudėti paprikas, pusę cukinijų ir kepti, kol suminkštės, lengvai paruduos apie 5-8 min..

3. Daržoves užpilti sultiniu, pridėti prieskonių ir užvirinti. Ant silpnos ugnies virinti ~20 min.. Šiam laikui praėjus, leisti sriubai šiek tiek atvėsti.

4. Kol sriuba vėsta, keptuvėje įkaitintame aliejuje apkepti likusią cukiniją ~5 min..

5. Pravėsusią sriubą sutrinti, vėl užkaisti, suberti apkepintą cukiniją, paragauti, ar nieko netrūksta (jei trūksta, žinoma, paskaninti).

6. Užkaitusią sriubą patiekti su grietine, svogūnų laiškais.

Šaltinis: 200 super soups

Pankolių sriuba su citrina ir alyvuogių gremolata

Laikas bėga.

Būdama 4ame kurse vis dažniau prisimenu praėjusius metus universitete ir mokykloje. Pasijaučiu sena. Sena ir pagiežinga bobule, kuri, jei tik galėtų, tai trenktų su lietsargiu jaunuoliui viešajam transporte, neužleidžiančiam vietos. Ir prisimenant praeities potyrius, paširdy kažkur virpa suvokus, kad gyvenimas vertas gyventi ir, kad viskas praeina, ne tik gera.

Lygiai taip pat prisimenu iš kažkur (fotoaparato atminties kortelės :>) ir šią sriubą.

Nieko nebuvau gaminusi su pankoliu, tad pagalvojau, kad būtų visai laikas.

Daržovė, turbūt jau dauguma žino, maloniai kvepia anyžiais. Ir taip pat galima teigti, kad anyžiaus sėklų kvapas primena pankolius. Žodžiu. Nusipirkau šią daržovę, payoutubinau, kaip gi ją išdarinėti, ir pagaminau.

Jei kam nepatinka anyžiai, manau, vis dėlto gali drįsti valgyti šią sriubą. Bent jau aš išvirus realiai nejaučiau nei anyžiaus kvapo, anei ypatingo prieskonio. Savotiškas nusivylimas.

Alyvuogių gremolatą irgi rekomenduoju pasigaminti šalia, ji suteikia nuostabaus pikantiškumo, ir nebūtinai prie šios sriubos, kuri yra labai švelnaus skonio.

Pankolių sriuba su citrina ir juodųjų alyvuogių gremolata

Produktai (4 porcijos):

* 3-4 Š. alyvuogių aliejaus

* 3 šalotai, susmulkinti

* ~250 g pankolio (sutvarkytas, šerdis išimta, supjaustytas)

* 1 didoka bulvė, nulupta ir susmulkinta

* 1 citrinos sultys ir žievelė

* 900 mL sultinio

* druskos, pipirų pagal skonį

1. Įkaitintame aliejuje apkepinti svogūnus, kol šie suminkštės, suberti pankolius, bulves, citrinos žieveles ir pakepti dar kokias 5 min., arba kol pankolis suminkštės.

2. Užpilti sultiniu ir užvirti. Virti apie 15 min., kol išvirs daržovės.

3.Sriubą šiek tiek atvėsinti ir sutrinti. Trintą sriubą grąžinti į puodą, jei trūksta, pripilti papildomai sultinio (sriuba neturi būti labai tiršta) ir užvirinti. Papildomai paprieskoninti pagal skoį.

4. Patiekti užpylus citrinos sultimis ir uždėjus šaukštelį kitą gremolatos:

* 1 česnako skiltelė, susmulkinta

* 1 citrinos žievelė

* 4 Š. kapotų petražolių

* 16 juodųjų alyvuogių be kauliukų, susmulkintų

1. Gerai sumaišyti/ištrinti pirmus 3 produktus, tada įmaišyti alyvuoges. Šaldytuve uždengus laikosi 3-4 dienas.

Šaltinis: 200 super soups

Lazanija su moliūgu, topinambais ir ricotta

Tas beprotiškas, beprotiškas 4as kursas. Ypač kai net 2 mėnesius ,,atostogauji'' praktikoje, nors visi kiti eiliniai studentai mokosi, o po to įšoki į mokslus semestro viduryje ir mokaisi dvigubai.

Praeita savaitė buvo pirma normaliai darbinga, ir aš savotiškai išsigandau: kai fakultete praleidi 8-13 valandų per parą, grįžti namo po visų laboratorinių darbų kvepėdamas tokiais kvapais, kurių eilinio žmogaus nosis turbūt niekada gyvenime ir neuos, o per visą dieną esi valgęs tik valgyklinių bulvinių blynų, kuriuose maždaug 80 proc. visos tešlos - miltai, tesinori ramiai, labai ramiai, tyliai pasėdėt ir tiesiog nieko neveikt. Na, ir gal siurbtelt kokios nepretenzingos naminės sriubos. Deja.

Nei sriuba, nei dar kažkas šiltas ir garuojantis manęs nelaukė. Nebent niekam nereikalingas moliūgas, kurį dar savaitgalį optimistiškai nusipirkau ir ketinau kažką su juo gero sumakliavoti. Viskas baigėsi tuo, kad vėlų ketvirtadienio vakarą viriau iš jo tyrę, supyliau į stiklainį ir vežiaus namo... O namie gimė štai kas:

Lazanija su moliūgu, topinambais ir ricotta

Produktai (forma maždaug 20*20 cm, 4-6 porcijos):

* alyvuogių aliejaus kepimui

* ~1 kg moliūgo, supjaustyto kubeliais

* 1 didelis svogūnas, stambiai supjaustytas

* 2-3 česnako skiltelės, susmulkintos

* druska, juodieji pipirai, lauro lapai, provanso žolelės

* 10 apvirtų lazanijos lakštų (arba neapvirtų, kiekvienam pagal drąsą)

* keletas topinambų, supjaustytų plonom riekelėm

* 250 g ricottos

* 2-3 šaukštai grietinės

* 300 g mozzarellos, supjaustytos griežinėliais

* ~100 g kieto sūrio (naudojau ,,Prūsiją''), sutarkuoto

* 1 puodelis susmulkintų graikinių riešutų

* 1,5 Š. sviesto

* 1,5 Š. miltų

* 2 stiklinės pieno

* malto muskato

* druskos, juodųjų pipirų

1. Keptuvėje įkaitusiuose riebaluose apkepinti svogūną, kol šis paruduos. Suberti česnaką ir trumpam pakepti kartu, kol pakvips.

2. Keptuvės turinį suversti į puodą, kuriame jau yra moliūgas ir prieskoniai (pagal skonį), įpilti vandens (1-1,5 puodelio, arba kol šiek tiek apsems) ir užvirti. Virti tol, kol daržovės suminkštės (jei per skysta, virti nudengus, kad dalis skysčio išgaruotų).

3. Išvirusią ir pravėsusią masę sutrinti ir atidėti.

4. Keptuvėje išlydyti sviestą ir jame apkepinti miltus, kol šie paruduos ir pavirs košele.

5. Per kelis kartus supilti pieną maišant, o masei pasidarius tirštesnei, plakti.

6. Dar šiek tiek pakaitinus ir pamaišius, kol padažas sutirštės, padruskinti, įberti žiupsnelį kitą malto muskato ir atidėti.

7. Ricottą sumaišyti su grietine, šiek tiek padruskinti ir papipirinti ir atidėti.

8. Ant formos dugno paskleisti šiek tiek moliūgų tyrės, uždengti 2 lazanijos lašais, tuomet vėl paskleisti trečdalį likusios moliūgų tyrės, apdėlioti puse supjaustytų topinambų bei užbarstyti trečdaliu sutarkuoto kietojo sūrio ir tuomet ant viršaus uždėti dar 2 lakštus.

9. Ant lakštų tepti pusę ricottos masės, užberti pusę graikinių riešutų, apdėlioti trečdaliu mozzarrelos ir aplieti puse balto padažo.

10. Kiti du sluoksniai ruošiami analogiškai.

11. Ant viršutinių lakštų vėl paskleisti likusią moliūgų tyrę, išdėlioti mozzarellą ir užberti likusį kietąjį sūrį.

12. Paruoštą tortą dėti į įkaitintą orkaitę maždaug 30-40 min.. Išėmus iš orkaitės leisti susigulėti apie 15 min., tuomet supjaustyti gabalėliais ir mėgautis.

P.S.: nesu didelė balto padažo profesionalė ir dariau kaip man atrodė teisinga... Po to pasiskaičiau kaip pas prancūzus šis padažas gaminasi, ir pasirodo, kad nelabai teisingai dariau. Tad parašiau savo neteisingą variantą, bet jei turite savo, vadovaukitės sava patirtimi :)

Moliūgų sriuba tailandietiškai

Šis receptas pagal eiliškumą dar negreit turėjo pasirodyti, bet kadangi būtent dabar moliūgų sezonas ir vos ne visi intensyviai juos kažkur realizuoja, tai nutariau spėti ir aš į benuvažiuojantį šios daržovės sezono traukinį...

Receptas iš sriubų knygos, kurią galų gale parsivežiau iš Anglijos, kur ji pratūnojo nuo pat liepos pradžios. Sriuba gavosi skani, su tuo tailandietišku prieskoniu, tik gal kiek skystoka (matyt moliūgo rūšis skystesnė nei naudojo autoriai ?), tad jei gaminčiau kitą kartą, arba dėčiau daugiau moliūgo, arba pilčiau mažiau sultinio. Ir būtinai turėčiau atsidėjusi keletą krevečių, nes jos tiesiog idealiai tiktų šitoje sriuboje. Kadangi vis dėlto šįkart jų neturėjom, tai pasikepinom orkaitėje atlikusių moliūgo sėklų su prieskoniais, kurios irgi visai tiko.

Moliūgų sriuba tailandietiškai

Produktai (4-5 porcijos):

* 1 Š. saulėgrąžų aliejaus

* 1 svogūnas, supjaustytas

* 1 Š. Tailandietiškos raudonojo kario pastos

* 2 skiltelės česnako, susmulkintos

* 2,5 cm imbiero gabalėlis, susmulkintas

* ~750 g moliūgo, nulupto, išsėklinto ir supjaustyto kubeliais

* 400 mL kokosų pieno

* 750 mL sultinio

* 2 arb. š. Tailandietiško žuvų padažo (praleidau, man buvo pakankamai sūru ir be jo)

* 2 arb. š. džiovintų saldžiųjų paprikų

* maltų juodųjų pipirų pagal skonį

* pundelis šviežių kalendrų

1. Keptuvėje su įkaitintu aliejumi apkepinti svogūną, kol šis suminkštės. Įmaišyti kario pastą, česnaką ir imbierą bei pakepti dar apie minutę.

2. Keptuvės turinį supilti į puodą, kuriame jau būtų visi likę ingredientai, išskyrus kalendras, ir užvirti. Virti tol, kol moliūgas suminkštės (man užteko 20 min.).

3. Sriubą šiek tiek atvėsinti, įmaišyti dalį susmulkintų kalendros lapelių, ir sutrinti.

4. Sutrintą sriubą vėl užkaisti, įmaišyti likusius kalendros lapelius ir jau galima patiekti.

Šaltinis: 200 super soups

Recipe in English

Thai squash soup

* 1 tbs sunflower oil

* 1 onion, roughly chopped

* 1 tbs red Thai curry paste

* 2 garlic cloves, finely chopped

* 2,5 cm piece of ginger, peeled and finely chopped

* ~ 750 g butternut squash, deseeded, peeled and diced

* 400 mL full-fat coconut milk

* 750 mL stock (vegetable or chicken)

* 2 tsp Thai fish sauce

* pepper

* small bunch of coriander

1. Heat oil in a saucepan, add the onion and fry gently until softened. Stir in the curry paste, garlic, ginger and cook for 1 minute.

2. Mix in all the remaining ingredients (except coriander), add a little pepper then bring to boil. Simmer for about 45 minutes or until the squash is soft.

3. Reserve a few sprigs of coriander for garnish then tear the remainder into pieces and add to the soup. Puree the soup in a blender or food processor until smooth.

4. Pour back into the saucepan and reheat, tearing in the reserved coriander sprigs. Ladle into the bowls and serve.

Pomidorų pyragas su obuoliais

Vat būna tokių akimirkų, kai sėdi viena vėsią popietę, kabini šaukštais saldintą kondensuotą pieną, ir supranti, kad kažką pamiršai padaryti. Pvz., prisiminti savo blogą. Nes akis baigia išdurti faktas, jog rugpjūtį sugebėjau pasigirti tik vienu patiekalu, nors net su mama dviese vartėm receptų knygas tais tyliais vasaros vakarais, o po to kepėm vaflius su vyšnių padažu, ir coq au vin troškinomės, ir kitų nuostabių dalykų prisigaminom :/

O nuo šiandien jau ruduo. Bene paskutinis ruduo dar be diplomo. Ir baisu pasidaro, kuriuo būdu kitais metais reikės iš bendrabučio išsigabent krūvas puodų ir formų, kurios ir dabar milžiniškais bokštais sukrautos ieško savo vietos.. O kur dar kambarin įsikėlęs naujas žmogus, kuriam reikės kažkaip priprasti prie kulinarinių apsėdimų ir apsiėdimų.

Ir taigi rugsėjo pirmąją prisimenu patiekalą, kurį gaminau dar net neprasidėjus vasaros atostogoms........ Pikantiškas pyragas, kuris man visai patiko, tik kitą kartą gal dar kokį padažiuką pritaikyčiau

Pomidorų pyragas su obuoliais

Produktai (3-4 porcijos):

* 150 g juodųjų alyvuogių be kauliukų (smulkinau į 4 dalis)

* 4 džiovinti pomidorai, smulkiai supjaustyti (apsiėjau be jų)

* 3 skiltelės česnako, susmulkintos

* 1 stiklinė aliejaus

* 1 kg rūgščių obuolių (nuluptų), supjaustytų plonais griežinėliais

* 3-4 Š. balzaminio acto

* 1,5 š. džiovintų čiobrelių

* 1 Š. krakmolo

* 3 kiaušiniai, paplakti

* 1 stiklinė pomidrų tyrės

* 2,5 stiklinės miltų

* 1 š. kepimo miltelių

* 2 š. sodos

* žiupsnis druskos

* pipirų, paprikos pagal skonį

* keletas riekelių balto pelėsinio sūrio

1. Alyvuoges, pomidorus ir česnakus užpilti keliais šaukštais aliejaus ir palikti pusvalandžiui pabręsti.

2. Kitame inde obuolius apšlakstyti actu, pabarstyti čiobreliais ir miltais, apmaišyti.

3. Dar kitame inde į paplaktus kiaušinius dalimis supilti pomidorų tyrę, miltus, persijotus su soda ir kepimo milteliais, pamaišyti. Supilti likusį aliejų, suberti visus kitus likusius produktus (išskyrus sūrį), išmaišyti, ir atsargiai įmaišyti obuolius.

4. Tešlą sukrėsti į sviestiniu popieriumi išklotą formą ir kepti apie 50 min. 160-180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Likus keliolikai minučių iki kepimo pabaigos, ant viršaus paskirstyti sūrį, kuris turėtų apsilydyti.

Šaltinis: Virtuvė. Nuo...Iki... 2010 05 (10)

Marokietiška morkų ir pomidorų sriuba su avinžirniais ir lęšiais

Šįkart, pagaliau, nebe saldus blogo įrašas. Rodos, pyragus toli gražu ne kiekvieną dieną kepu, bet nuotraukos - vien jų. Žinoma, ir padažus prie makaronų vis kitokius paruošiu, ir tą pačią grikių košę nepaprastai valgau, bet ranka nenoriai kyla įamžinti nors ir skanų, bet vis dėlto ganėtinai kasdienišką patiekalą. O gal atbaido ir daugumą blogerių kamuojanti bėda su nuotraukų fonu, apšvietimu ir panašiai.

Šitai sriubai irgi mažai trūko iki išnykimo amžinybėje, šiaip ne taip tik paskutinis dubenėlis įkrito į kadrą. O pagaminti ją įkvėpė Sainsbury's pirkta analogiška sriuba, kuri labai patiko. Pakuotę iškart išmečiau, tad tiksliai nežinojau, ką reikia dėti, internete irgi neradau būtent tokios sriubos recepto, bandžiau improvizuoti... Ir, su žemai nuleista galva, turiu prisipažinti, kad pirktinė sriuba buvo skanesnė nei pasigaminta pačios. Rodos, ir tiršta buvo, ir prieskonių krūvas subėriau, bet ne į tą pusę nusiviriau. Bene didžiausia klaida (kuri buvo akivaizdi iš pat pradžių, bet ignoravau), kad nenaudojau jokio sultinio. Pirktinėje tiesiog plaukiojo mėsos gabaliukai, o aš vis tiek nutariau pasikliauti skaitytais receptais, kuriuose visuose iki vieno buvo naudojamas tik vanduo. Ir šiaip, sriuba vegetarinė. Žodžiu, sriubai trūko to tokio sriubiško mėsiškumo, sūrumo. Ir, kaip visad, naudojant imbierą, aš su juo persistengiu - įberiu mažytį žiupsnelį (naudoju maltą), o visas patiekalas jau ir įgauna ryškų imbierinį aštrumą... Taigi. Bet pati sriuba yra maistinga, net ir su minėtom klaidom, ji buvo vis tiek skani, o naudojant teisingą sultinį, būtų išvis dieviška :) Tikslių proporcijų nerašau, nes realiai viską dėjau iš akies.

Marokietiška morkų ir pomidorų sriuba su avinžirniais ir lęšiais

Produktai (4-5 porcijos)

* ~80 g lęšių (nevirtų)

* ~200 g avinžirnių (nevirtų)

* 2 vidutiniai svogūnai, supjaustyti

* šlakelis alyvuogių aliejaus + arb. š. sviesto

* 3-4 vidutinės morkos, smulkiai supjaustytos

* 2 skiltelės česnako, susmulkintos

* 3-4 pomidorai, susmulkinti

* nedidelė cinamono lazdelė

* žiupsniai/pagal skonį: druskos, maltų juodųjų pipirų, chilli flakes, maltos ir/ar šviežios kalendros, kumino, imbiero

* 3-4 stiklinės vandens (pagal norimą tirštumą) arba savavališkai pakeisti sultiniu

* keletą skiltelių citrinos (kiek bus valgytojų)

Tadouira'i:

* ~200 g pomidorų pastos

* 3-4 šaukštai miltų

* 3-4 šaukštai citrinos sulčių

* keletas kalendros lapelių (neturėjau, dėjau žiupsnį maltos)

1. Pagal instrukciją ar naudojamą techniką išsivirti lęšius ir avinžirnius.

2. Įkaitintoje keptuvėje su riebalais apkepinti svogūną, kol šis pasidarys permatomas.

3. Suberti visus prieskonius, česnaką (išskyrus druską ir cinamono lazdelę), pakepinti, kol pradės skleistis kvapai.

4. Į keptuvę sudėti morkas ir pomidorus, troškinti, kol šie pradės minkštėti.

5. Puode užvirinti pasūdytą vandenį (arba sultinį), suversti keptuvės turinį, įmesti cinamono lazdelę, sudėti ankštinius ir pavirti, kol skoniai susimaišys.

6. Kol sriuba verdasi, atskirame inde sumaišyti visus tadouira'i skirtus produktus iki vientisos košelės ir įmaišyti ją į sriubą, pavirti dar keletą minučių.

7. Prieš patiekiant į kiekvieną dubenėlį dar įspausti citrinos sulčių.

Itališka vestuvių sriuba

Buvau prižadėjus savo geram draugui, jog būdama namie užsikviesiu į svečius ir kuo nors pavaišinsiu. Artėjant apsilankymui, pasiteiravau, ko labiausiai norėtų. Atsakymas - kažko iš viduržemio regiono virtuvės, ir geriausiai būtų sriuba - nei nudžiugino, nei nuliūdino. Žinoma, sriubų pasirinkimas tikrai nemažas, bet kažkodėl viskas tuo momentu atrodė nusibodę, pomidorų ir panašios sriubos visai netraukė, tad... Ši irgi neatrodė kažkas, bet dar nebuvau gaminusi mėsos kukuliukų. Kadangi šaldytuve liūdėjo keletas pievagrybių, sumečiau ir juos. Mamai patiko, draugui lyg irgi taip pat (jis tikėjosi pomidorų :)), man irgi visai tiko, nors antrą kartą nežinau, ar gaminčiau (iš tų kukuliukų tikėjausi daug daugiau).

Itališka vestuvių sriuba

Produktai (4-5 porcijos):

* 4 puodeliai sultinio

* keletas šaukštų alyvuogių aliejaus

* 1 morka, susmulkinta

* 1 vidutinis svogūnas, supjaustytas

* ~150 g špinatų

* 1 puodelis makaronų

* druskos, maltų j. pipirų, lauro lapų, baziliko, raudonėlio

* ~200 g faršo (naudojau jautienos)

* 1 paplaktas kiaušinis

* 1 skiltelė česnako, susmulkintos

* ~40 g tarkuoto kietojo sūrio (pvz., Džiugo)

* 1/4 puodelio batono trupinių

* žiupsnis malto muskato

1. Įkaitintoje keptuvėje su aliejumi ant vidutinės ugnies apkepinti morkas, svogūnus ir pievagrybius (aš pievagrybius kepiau atskirai, kad šie normaliai karamelizuotųsi). Uždengus apie 5 minutes patroškinti.

2. Tuo tarpu iš faršo, kiaušinio, sūrio, česnako, duonos trupinių ir muskato mišinio suformuoti mažyčius kukuliukus, telpančius į šaukštą.

3. Daržovėms apkepus, perkelti jas į kaistantį sultinį su prieskoniais ir lauro lapais. Skysčiui užvirus, atsargiai sumesti kukuliukus.

4. Po trumpo laiko sumesti makaronus ir viską pavirti dar apie 10 minučių, arba kol ir makaronai, ir kukuliukai bus išvirę.

5. Pabaigai sumesti špinatus ir pavirti, kol šie nuvys. Sriuba paruošta :)

Šaltinis: http://framed-mylifeonepictureatatime.blogspot.com/