Sluoksniuotos tešlos pyragėliai su rūkytu šamu

Kažkodėl būtent ketvirtadieniais, kai man būna savaitgalis ir aš einu miegoti popiečio miego, atsibudusi el. pašto dėžutėje randu nemažai nuostabių pasiūlymų, kurie mane pasiekia šio blogo dėka. Ir ten kviečia sudalyvaut, ir kitur ateit.. Bet kodėl viskas vyksta savaitgaliais, kai aš dirbu? :) Tad deja, kad ir kaip noriu visur sudalyvaut, deja.

O vat paskutinįjį ketvirtadienį, kadangi buvo beaujolais nouveau diena (tikiuos, nepamiršot atšvęst ir jūs ?), laiko pasiruošt savo savaitinius pietus nebeliko. Visą savo darbo savait(gal)ę mitau greitai paruošiamu maistu, tad pirmadienį jau negalėjau atitraukti akių nuo receptų... Išsirinkau ir vištą, ir pyragą, ir dar bulvinių blynų dėl pilnos laimės. Višta tikiuos kepsis ketvirtadienį, bulvinius blynus berods nurungė visokie greitai sukramsnojami saldumynai ir suši..
O pyragas parodė, kad mano įgūdžiai virtuvėje labai nusilpę.

Pradžioje viskas ėjosi ok.  Net pagaliau sunaudojau jau spėjusį išsikristalizuoti auksinį sirupą. Tada jau prieš pat pradedant maišyti tešlą, nutariau dar šiek tiek įlįsti į indų spintą.. ir tiesiai ant manęs iš viršutinės lentynos nukrito kepimo skardų rinkinys. Stiklinė forma prieš nusižudydama į grindis, dar nutarė atsispirti nuo mano delnikaulio. Taigi, tešlos sumaišymą teko atidėti dėl generalinio kambario šlavimo.

Jau pilant tešlą ant karamelinių persimonų, suabejojau tešlos tirštumu, bet oh well, taip seniai kepiau kokį pyragą, kad gal tikrai taip turi atrodyt ?

Tik pašovusi kepti prisiminiau, jog specialiai buvau nusipirkusi irisų, kad tas meduolis nebūtų toks nuobodus - norėjau karamelinių gabaliukų jame. Tiek to, pyragas ir taip turėtų būt pakankamai saldus.

Kai po pusvalandžio kepinimosi orkaitėje atėjau patikrinti pyrago, išvydau persimonus ir karamelę, kompaniją, turėjusią tūnot dugne, iškilusią į paviršių. Pagalvojau, kad kažkas ne to. Grįžus dar kartą perskaičiau receptą, mintyse prasukau savo darbo eigą.. Hmmm. Recepte prašo 3/4 stiklinės pieno. Aš supyliau 3/2 :|  Neklauskit kodėl. Kitą kartą pyrago iškepimo lygio tikrinti ėjau tik tada, kai jokie papildomi liudininkai virtuvėje nesisukiojo..

Ir summa summarum, pyragas iškepė skanus ! Labai šlapias, gal šiek tiek žalios tešlos skonio, bet tikrai skanus. Tą išplaukusio persimono dalį suvalgiau pačią pirmą, ir pyragas atrodo veik kaip ir iš tikrųjų turi atrodyt. Bet taip, bulvinių blynų šiandien kepti nebedrįsiu.

Vat. O dabar, deja visiškai, neįdomi dalis. Pavykęs receptas! Gal todėl, kad gamintas prieš 1,5 mėnesio.
Grąžinu skolą - pyragėliai su rūkytu šamu. Paprasta, greita ir nereikia jokių įgūdžių :)

Sluoksniotos tešlos pyragėliai su rūkytu šamu

(Iškepė pilna skarda pyragėlių)
Gaminimas: ~45min.
Kepimas: 20-25 min.

* 2 lakštai sluoksniuotos bemielės tešlos
* 150 g rūkyto šamo
* 1 kietai virtas kiaušinis
* 1 nedidelis svogūnas
* druskos, pipirų, itališkų žolelių, citrinos sulčių, vusterio padažo
* kiaušinio plakinio aptepimui
* sėklų (linų, sezamo, juodgrūdės) ir/ar jūros druskos kristalų papuošimui

1. Atsišildyti sluoksniuotą tešlą.
2. Kietai virtą kiaušinį ir svogūną susmulkinti, gerai išmaišyti su rūkytu šamu.
3. Pridėti druskos, pipirų, citrinos sulčių ir kitų prieskonių pagal skonį.
4. Plonai iškočioti sluoksniuotą tešlą ir su stikline ar kita pjaustymo formele (aš naudojau sausainių formeles) išpjaustyti 2 dydžių apskritimus: ant mažesnio dėti šaukštą įdaro, kraštus aptepti kiaušinio plakiniu, uždengti didesniu apskritimu ir šakute užspausti.
5. Paruoštus pyragėlius išdėlioti kepimo skardoje ant sviestinio popieriaus. Aptepti kiaušinio plakiniu ir apibarstyti norimais priedais.
6. Kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~25 min., kol tešla lengvai apskrus. Valgyti skanu tiek karštus, tiek šaltus.

Plikyti pyragaičiai, įdaryti rūkyto šamo kremu

Ufff. Intensyvus ruduo. Net liūtys, šlapia žolė ir lapais aplipę batai negauna daug dėmesio. Tik šąlančios rankos viešajame transporte ir tie keliasdešimt ar net keli šimtai veidų, besimainantys prieš mane kiekvieną dieną. Gal kartais (labai dažnai kartais) ir būna nuobodu. Netgi ne kartais pasvajoju apie kažkur šalia lekiantį gyvenimą dienos šviesoje, kažkur miesto centre, kuris manęs visai nenori įtraukti.. Bet matyt toks ir yra suaugusio žmogaus pasaulis ?

Pirmi mano pietūs darbe buvo visai neįprasti. Ogi todėl, kad savaitgaliui į mano namus atplaukė ūsuotas katinukas, su kuriuo knibinėjausi visas kelias dienas.. O ko nesuvalgiau, įsimečiau į darbą. Kaip visada, kad ir kur dirbčiau, mano kulinariniai šedevrai nesusilaukia jokio susidomėjimo :) Ir gerai, man daugiau lieka.

Šįkart nutariau pažaisti su rūkytu šamu. Taip, tiesiog rūkytas šamas, su juoda duona, aptepta sviestu, keli rauginti agurkėliai, bokalas kitas šalto alaus.. ech. Taip, tikrai labai skanu. Bet galima sugalvoti ir kažką įmantresnio, kas tiktų ne vien prie alaus, bet ir prie vyno, iškilmingesniam pasisėdėjimui. Toks ir buvo šįkart mano tikslas. Pasidalinsiu pasiekimais, tikiu, skanu ne tik vyrams, bet ir moterims :)

Kremas tinka ne vien pyragaičių įdarui, drąsiai galima tepti tiesiog ant duonos ar panaudoti lietinių įdarui. Net įmaišyti į makaronus ar ant virtų bulvių. Žodžiu, universalu.

Ir pagaliau nugalėjau savo plikytų pyragaičių, gaminamų su sviestu, baimę (ankstesnis bandymas su aliejumi čia). Viskas pavyko puikiai! Tik nebuvo tokie rudi, kaip parduotuviniai. Cukraus matyt vis dar trūksta.

Plikyti pyragaičiai, įdaryti rūkyto šamo kremu

Plikyti pyragaičiai
(man iškepė ~40 vnt. 3,5 cm diametro pyragaičių)
Tešlos užmaišymas: 20-25 min.
Kepimas: 25-35 min. vienai partijai

* 125 mL vandens
* 125 mL pieno
* 100 g sviesto
* 0,5 arb. š. druskos
* 0,75 arb. š. cukraus
* 150 g miltų
* 240 g kiaušinių (man tiek svėrė 4 M dydžio kiaušiniai, bet rekomenduoju pasisverti)

1. Puode užvirinti vandenį, pieną, sviestą, druską ir cukrų. Pavirti apie 1 min. ir nukaisti.
2. Greitai įsijoti visus miltus ir intensyviai maišyti mediniu šaukštu (silikonine mentele), kol pasidarys vientisa masė.
3. Vėl užkaisti ir pastoviai maišant kaitinti apie 1 min., kol tešla atšoks nuo puodo sienelių, atrodys glotni.
4. Tešlą išversti į dubenį ir leisti atvėsti apie 5-10 min., kartais pamaišant, kad tolygiau vėstų.
5. Mušti kiaušinius po vieną, po kiekvieno karto gerai permaišant šaukštu. Tešla turi būti minkšta, švelni ir išlaikyti formą. Jei ji kieta, galima įdėti papildomai dar vieną kiaušinį/dalį jo. Jei tešla pasidaro reikiamo minkštumo nesudėjus visų kiaušinių, geriau likusių ir nebedėti.
6. Sukrėsti tešlą į konditerinį švirkštą ir formuoti kepinius sviestiniu popieriumi išklotoje skardoje. Galima viršų pabarstyti įvairiomis sėklomis arba perliniu cukrumi (saldžiam įdarui).
7. Kepti 20-30 min. iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje (kepimo laikas priklauso nuo kepinių dydžio). Jiems iškepus palikti dar ~5 min. atvėsti orkaitėje pravėrus dureles.
8. Norint įdaryti, atsargiai perpjauti pusiau arba padaryti ertmę dugne.

Rūkyto šamo kremas su kaparėliais
(Įdariau ~25 vnt. pyragaičių)
Gamyba: 20 min.

* 100 g rūkyto šamo mėsos, susmulkintos šakute
* 150 g kreminio sūrio arba švelnaus skonio kreminės varškės
* 30 g kaparėlių, susmulkintų
* 2 Š. petražolių, susmulkintų
* druskos, pipirų, citrinos sulčių

1. Visus ingredientus gerai permaišyti. Paprieskoninti pagal skonį.
2. Sukrėsti į konditerinį švirkštą ir įdaryti pyragaičius.

Šaltiniai:

Plikyti pyragaičiai: The Roux Brothers on Patisserie

Rūkytos žuvies kremas: http://www.foodopera.blogspot.co.nz/

Šamienė su šafranu (+Šamo sultinys)

Eklektiškos darbo paieškos ir rudeninis bliuzas atplėšė mane nuo maisto. CV tobulinimas, motyvacinių laiškų rašymas, kiekvieną kartą rašant vis įžūlesnį, centų skaičiavimas, pašalpų paieška, popierių tvarkymas ir visiškas savo laiko nevaldymas: o gal vat ryt/poryt pakvies į darbo pokalbį kokiam nors užkampy? Na, berods jau viskas eina į pabaigą. Gal ir negavau darbo, kurio norėjau, bet bent pagaliau nusipelniau pakvietimo pokalbiui, po 7 CV nusiuntimo tai pačiai įmonei :)

Nieko daugiau ir neįvyko. Tik kalnai obuolių, slyvų ir bobų vasaros ilgesys. Ir savotiška apatija/isterija/melancholija/depresija. Obuoliai eina tradiciniam obuolių pyragui, o slyvos neįtikėtinai skanios ir be virtuvinio darbo įsikišimo.

Ant bendrabučio palangės apsigyveno mėtos daigas (mėta-motina Kaune labai jau ieškojo naujų plotų užkariavimui), o šaldikly pavyko išsaugoti serbentų. Šaldytos braškės, deja, rugsėjo nebesulaukė. Pirmoji gyvenime virta uogienė (agrastų+serbentų) nenorėjo sandarintis (arba tiesiog aš nenorėjau nusipirkti stiklainio, tinkamo konservavimui), tad laukia, kada gi pagaliau sugalvosiu, kur padėti tą puslitrį..

Ši sriuba išvirta seniausiai. Tiesą sakant ne kažką naujesnio ir turiu paruošusi. Dėkoju Merkio Šamui už puikią žuvį, jūs taip pat ją išbandykit ; )

Tai būtų galima pavadinti dvigubu receptu - žuvies (šamo) sultinys ir žuvienė/šamienė su šafranu.

Panašią sriubą jau buvau ruošusi su lašiša, tad nutariau išbandyti šį skandinavišką receptą pridėjusi šamo mėsytės ir šafrano. Išvirė puiki sriuba, rekomenduoju ir jums. Atrodo, jog ingredientų daug, bet tikrai nemažą dalį jų savo šaldytuve galite rasti. Pasigaminti sultinį patiems primygtinai siūlau: vis tiek kaulus išmetate, pasiruošti ilgai netrunka, o kvapas ir skonis tiesiog dieviški..

Sultinio kiekiai beveik iš akies. Šaknines daržoves galima keisti kitomis. Ir nenustebkite, jog nėra druskos sultinio recepte, reikiamą jos kiekį pridėsite galutiniame produkte.

Šamo sultinys

(1,5 L kiekiui):

* vienos žuvies griaučiai  su šiek tiek mėsytės

* 1 svogūnas, susmulkintas

* 40 g saliero gumbo, supjaustyto kubeliais

* 40 g pastarnoko, supjaustyto kubeliais (keičiau morka)

* 1 lauro lapas

* keli juodųjų pipirų grūdeliai

* keli petražolių stiebai

* 1 gvazdikėlis (nesmulkintas)

* 1,5 L vandens

* 150 mL sauso balto vyno

1. Visus produktus sudėti/supilti į puodą ir užkaisti.

2. Užvirus nugraibyti susidariusias putas, sumažinti liepsną, jog vanduo vos virtų. Virti ~45 minutes.

3. Išvirusį sultinį perkošti per sietelį su įklota marle. Kiek įmanoma greičiau atvėsinti (sanitariniais sumetimais) ir laikyti šaldytuve, kol prisireiks.

Šamienė su šafranu

4 porcijoms:

* 2 Š. sviesto + 2 Š. alyvuogių aliejaus

* 0,5 svogūno, susmulkinto

* baltoji poro dalis, susmulkinta

* pusė puodelio saliero gumbo, supjaustyta kubeliais

* 2 bulvytės, suspjaustytos kubeliais

* 1,5 L žuvies sultinio

* 2 lauro lapai

* 2 žiupsniai šafrano

* druskos, baltųjų pipirų pagal skonį

* 1 puodelis riebios grietinėlės (keičiau pienu)

* 2 arb. š. pomidorų pastos

* 1 citrinos sultys

* ~400 g šamo mėsos, supjaustytos kąsnio dydžio gabalėliais

* 0,3 puodelio šviežių smulkintų krapų

1. Keptuvėje įkaitinti riebalus ir juose apkepti svogūną, porą bei salierą. Kepinti kartais pamaišant ~15 min., kol daržovės suminkštės.

2. Daržoves perkelti į puodą, kuriame jau yra sultinys, lauro lapai ir šafranas. Pridėti šiek tiek druskos, pipirų ir užkaisti (Papildomai druskos/pipirų pridėsite jau išvirę sriubą). Virti ant nedidelės ugnies apie 15 min..

3. Supilti grietinėlę, pomidorų pastą ir palaukti, kol sriuba vėl užvirs.

4. Paprieskoninti, jei vis dar trūksta druskos/pipirų, sudėti šamo gabaliukus, krapus ir nuimti sriubą nuo ugnies - žuviai išvirti užteks sultinio karštumo. Leisti pastovėti mažiausiai 15 min., nors skaniausia kitą dieną.

5. Prieš patiekiant apšlakstyti citrinos sultimis ir papuošti šviežiais krapais.

Šaltiniai:

Sultinys: Professional Cooking 7th edition

Sriuba: http://theviewfromthegreatisland.blogspot.com/

Šamas en Papillote

Taigi, ir vėl į mano virtuvę įplaukė Merkio Šamas... :)
Nors ir labai bijojau viso to žuvies tvarkymo, bet patirties jau turėjau daugiau nei praeitą kartą ir viskas praėjo daug sklandžiau, net be traumų. Tik gal traumavau netikėtai į virtuvę atėjusią merginą, kuriai lyg tarp kitko reikėjo stebėti, kaip aš negrabiai kovoju su žuvele nedidelėje barako kriauklėje. Neslėpsiu, dar daug erdvių tobulėjimui čia. Gerai, kad šamas mane pasiekia jau išskrostas, kitaip išvis nedrįsčiau prasidėt :)
Jei praeitus kartus (o juos galite pamatyti čia ir čia) stengiausi pagaminti kažką super įdomaus ar bent šventiško (mano nuomone), šįkart tikslas buvo gaminti tai, ką gali pagaminti bet kas, ir greitai. Bet tai, žinoma, privalėjo būti skanu.
Nors iš praeito karto buvo likę neįgyvendintų idėjų, per vasarą įsisenėjusi tinginystė mieliau rinkosi papildomą pasėdėjimą prie knygų nei bėgimą tiesiai į virtuvę.. Naujų įdėjų šaltiniu tapo Professional Cooking knyga, kurioje daugybė bazinių metodų. Nors jie ir baziniai, bet tikiu, genialumas slypi paprastume.

Taip ir šis receptas. Atrodo nieko ypatingo, darbo mažiau nei mažai, produktus visada galima rasti po ranka (na, nebent šviežia kokybiška žuvis ne visada gali būt šalia), bet galutinis rezultatas.. mm. Tikras skanios žuvies skonis, pagardintas žiupsneliu prieskonių ir citrinos rūgštele. Nieko daugiau ir netrūksta.

Yra nebent viena mažytė problemėlė - šitaip ruošiant žuvį lengvai galima ją perkepti, tad reikia labai skrupulingai skaičiuoti laiką, kurį žuvytė praleis orkaitėje, ir kiek įmanoma greičiau paduoti į stalą.

Mes begėdiškai valgėme su orkaitėje kartu paskrudinta balta duona, apšlakstyta alyvuogių aliejumi, tačiau manau, puikiai tiktų ir puri bulvių košė, paprastas risotto ar šviežių daržovių salotos.
Kartu su šamuku troškinau tik kelis žalumynus, bet galima būtų pridėti ir morkytės, saliero, poro, artišokų šerdžių, šparagų, cukinijų, kelis vyšninius pomidoriukus... Žodžiu, vietos fantazijai pilna.

Šamas en Papillote

2 porcijoms:
* 2 šamo filė
* 2 Š. skysto sviesto
* pagal skonį: druskos, baltųjų pipirų, džiovinto mairūno
* 2 Š. kapotos šviežios petražolės
* 1,5 Š. labai smulkiai sukapoto svogūno (geriausiai tinka šalotai arba rausvieji)
* 4 griežinėliai citrinos

1. Pasiruošti sviestinį popierių: atsikirpti popieriaus gabalą, kuris būtų maždaug 1,5 karto ilgesnis už filė ilgį (man išsikirpo 35*35 cm kvadratas). Lenkti pusiau ir iškirpti širdutę.
2. Vienos širdelės pusės viduryje patalpinti šamo filė.

3. Žuvį teptuku aptepti lydytu sviestu (aš tepiau iš abiejų pusių), tada viršų apibarstyti druska, pipirais ir mairūnu (nepadauginti, tik šiek tiek). Paskirstyti petražoles ir svogūnus. Ant viršaus paguldyti citrinos griežinėlius.
4. Paruoštą žuvį uždengti likusia širdelės puse, kraštus užlankstyti formuojant grandinėlę ar kitu jums priimtinu būdu. Svarbiausia, jog kepant karštas oras iš vidaus negalėtų lengvai išsprūsti laukan.
5. Paruoštus vokelius perkelti į skardą. Kepti iki 230 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, viršutinėje dalyje. Kepti man užteko 8-9 minutes.
6. Tik išėmus iš orkaitės perkelti į lėkštę ir greitai tiekti į stalą. Vokelis praplešiamas prieš pat valgymą.

Šaltinis: Professional Cooking 7th edition

Krevetės su laimu ir kalendra

Matyt jau paskutinis įrašas daugiau ar mažiau tiesiogiai susijęs su Paryžiaus tripu.
Tiesą sakant, ruošiau šį patiekalą ne aš. Tik prisidėjau prie recepto suradimo, krevečių pirkimo bei, žinoma, suvalgymo.
Su krevetėmis buvo savotiška istorija.
Dar prieš išvykdami svajojom su MB, kaip pirksim milžiniškas nevirtas krevetes ir gaminsim kažką super nuostabaus.. Nesakau, jog receptas, kurį tuojtuoj parašysiu nėra nuostabus, bet vat su milžiniškomnevirtomkrevetėm buvo bėdų. Parduotuvėje šalia buvo tik vidutinio dydžio ir virtos. Tris dienas nesėkmingai stengėmės patekti į turgelį, kuriame manėme, jog krevečių pasirinkimas yra milžiniškas ir, žinoma, viskas pigiau (atvykdavom vis per vėlai, arba, koks sutapimas, pirmadienį turgai ir Paryžiuj neveikia!). Kai galų gale pavyko rasti veikiantį tą turgelį, pamatėme, jog kainos labaiiii per didelės, o ir pasirinkimas minimalus. Vien iš principo paėmėm tas 2 monstriškas krevetes, kurios atsiėjo daugiau nei 9 eurus :| Tada užsukom į anksčiau ignoruotą parduotuvę šalią namų ir nusipirkom puskilogramį nuostabiausių krevečių už ~4 eurus...

Receptą teko šiek tiek koreguoti, nes nuėję į parduotuvę niekada nebuvom garantuoti, jog rasim tai, kas buvo vakar. Taip nepavyko rasti nei čili pipirų, nei kalendrų. Abi dienas iš eilės. Šviežius čili pipirus keitėm milteliais, o kalendrą - petražolėm (žinau, jog tai šventvagiška ir petražolė visai neprilygsta kalendrai, bet tai buvo vienintelė žolė, užkritusi lentynoj..). Vėliau dalį laimos sulčių keitėm baltu vynu. Tiko.


Galutinio produkto foto nėra, nes na, et, juk MB ruošė, jau ir sutemt spėjo.. Bet buvo labai skanu. Taip skanu, kad ir kitą dieną kartojom. Ypač užsikandant į padažą įmerktos bagetės rieke. O ir receptas - subalansuotas vyrams, bet tinka ir moterims.


Krevetės su laimu ir kalendra

* ~0,5 kg didokų krevečių su kiautais, geriausia šviežių, išgyslintų (deveined)
* 1 laimos žievelės
* 2 laimų sultys
* 2 arb. š. žuvies padažo
* 2 arb. š. cukraus
* 2 čili pipiriukai, smulkiai supjaustyti (sėklyčių galima ir nedėti)
* 1 puodelis smulkintų šviežios kalendros lapelių
* druskos, pipirų pagal skonį
* aliejaus kepimui

1. Inde išmaišyti laimų sultis, žuvies padažą ir cukrų, kol šis ištirps.
2. Sudėti laimų žieveles, smulkintą čili ir kalendrą, druskos, pipirų. (Mes užkaitėme iki virimo padažą prieš sudedant kalendrą, jog skoniai geriau susimaišytų ir atsiskleistų)
3. Keptuvėje gerai įkaitinti aliejų ir jame ant stiprios ugnies apkepinti krevetes, vieną kartą apverčiant, kol šios gerai apkeps (~2 min. kiekvienai pusei).
4. Iškepusias krevetes suversti į padažą ir skanauti. Puikiai su bagete.

Šaltinis: http://iamafoodblog.com/

Paryžius Pt3. ir Šiltos artišokų ir krevečių salotos

Va ir pasibaigė slapta svajotas trečiasis apsilankymas Paryžiuje.. Ketvirto karto manau greitai nebus, jau mažiau nuostabos ir netikėtumų. Nebedžiugina taip, kaip pirmus kartus :)

Šįkart viskas praėjo sklandžiai (paskutinį kartą buvo taip). Apsistojome nebe viešbutyje, o lyg ir privačiame sektoriuje: rekomenduoju norintiems su Paryžiumi susipažinti intymiau apartamentparis.fr. Nors finale kaina didesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio (tinklalapy nurodytos kainos ne sezono metu, vėliau įskaičiuoja tourism taxes ir tvarkymo paslaugas), bet pati sistema labai tourist friendly, dirba operatyviai ir drąsiai galima susibendraut angliškai. Deja, beveik paskutinę akimirką išaiškėjo, jog bute su puikia virtuve, kurį užsirezervavom dar kovo mėnesį, kažkas atsitiko ir jame apsistoti negalėsime, bet šitai pranešė paskambinę telefonu ir pasiūlė už tą pačią iš anksto susitartą kainą kitą butą, daug brangesnį. Taip, jis buvo geresnėje vietoje, geriau apstatytas, tik virtuvės plotas buvo maximum 1,5 kvadrato ir visiškai portatyvinė įranga joje :| Indų, puodų buvo devynios galybės, bet gaminti vis dėlto buvo tiesiog nepatogu, tad sukiojomės virtuvėje ne tiek ir daug.

Kiti maisto patyrimai buvo apsilankymas viename modernią prancūzų virtuvę propaguojančiame restorane, kuriame įsitikinau, jog braškės ir wasabi dera puikiai. Pierre Hermé šįkart iškeitėme į Cafe Pouchkine (vis dėlto skanesnius pierožkus kepa MB mama).

Prie visų kitų išragautų smulkmių paminėčiau avyčių pieno jogurtą, kaštainių kremą, avietines madlenas, ličių ir apelsinų žiedų džemą.. Namo parsivežėme 950 g įvairiausių šokoladų, keletą sūrių, tonka pupelių, agar-agaro, tikrojo vusterio padažo (!) ir, žinoma, įžymiųjų prancūziškų česnakų. Trofėjus iš E.Dehillerin - canelé forma, kurią ką tik išbandžiau ir jau tuojtuoj ragausiu (receptas matyt kitam įraše).


Maisto patyrimas apie kurį noriu papasakoti plačiau - pažintis su artišoku. Parduotuvėje jie atrodė tokie dailūs ir dideli (palyginus su tais, kuriuos galima rasti Lietuvoje), kad tiesiog privalėjau išbandyti šį padarą. Užtrukau, kol daugmaž supratau, kaip jis paruošiamas ir valgomas, bet galutinis rezultatas buvo fantastiškas, susižavėjau be galo ir, jei kada čia vietoje pamatysiu padoresnių artišokų už padoresnę kainą, pro šalį nepraeisiu.

Šių salotų patiekimas išėjo truputį improvizuotas ir, nors atrodo dailiai, iš tikrųjų nelabai patogiai valgoma (abejoju, jog pasmerkčiau svečius tokiam knibinėjimuisi rankomis). Originaliame recepte rašoma, jog galima naudoti ir šaldytus ar konservuotus (ne marinuotus) artišokus, tokiu atveju salotas bus daug paprasčiau valgyti, o ir ruošos mažiau. Su pačiu šviežiu artišoku žaidimo nemažai, bet visa kita paruošiama greitai, o skonis finale tiesiog dieviškas :)

Šiltos artišokų ir krevečių salotos

2 nedidelėms porcijoms:

* 2 didelės/4 mažesnės artišokų galvos arba atitinkamas kiekis šaldytų/konservuotų paruoštų artišokų
(* citrinos, druskos, lauro lapas šviežiam artišokui)
* žiupsnis džiovintų čiobrelių
* 1 česnako skiltelė, susmulkinta
* 0,5 puodelio stambių džiūvesėlių
* 150 g nuvalytų krevečių
* 1+1 Š. alyvuogių aliejaus
* čili miltelių, druskos pagal skonį
* 2-3 Š. sviesto
* 2-3 Š. šviežių smulkintų petražolių
* 1 citrinos sultys
* sviesto/aliejaus formos patepimui

Jei naudosite šviežius artišokus (Video apie tai):
1. Nupjauti dalį koto, nuskusti žalią žievę.
2. Nupjauti maždaug pusę žiedo viršaus.
3. Perpjovus citriną per pusę ja ištrinti kotą ir žiedo nuopjovą, jog neruduotų.
4. Virtuvinėmis žirklėmis apkarpyti žiedlapių viršūnėles.
5. Pripilti į platų dubenį vandens tiek, jog siektų kelis centrimentus (vanduo neturi apsemti viso artišoko ar kontaktuoti su jo šerdimi), įspausti citrinos sultis, įmesti pačią išspaustą citriną ir lauro lapą, įberti druskos. Įdėti artišokus kotu į viršų ir užkaisti.
6. Virti ant mažos ugnies pridengus dangčiu apie 40-60 min. (priklauso nuo artišokų dydžio), kol į kotą lengvai įsismeigs šakutė, o lapai, esantis šalia jo lengvai nusiplėš.
7. Išvirus nukošti ir padėti atvėsti kotu į viršų.
8. Atvėsus išimti viduryje esančius lapelius (atsargiau, artišokui gerai išsitroškinus, visi lapeliai nusiima lengvai), po kuriais slėpsis daug pūkų, juos taip pat reikia iškrapštyti. Išvalyto artišoko galutinis vaizdas matyti nuotraukoje viršuje. (Išimtus lapelius galima valgyti pamerkus į pagardą)

Jau turint paruoštą artišoką:
9. Keptuvėje įkaitinti šaukštą aliejaus ir jame apie minutę apkepinti česnaką su čiobreliu.
10. Suberti džiūvesėlius ir kartu apkepinti dar apie dvi minutes, arba kol džiūvesėliai lengvai apskrus. Jiems apskrudus atsidėti.
11. Dubenyje krevetes išmaišyti su šaukštu aliejaus, čili ir druska, tada visa tai apkepinti toje pačioje gerai įkaitintoje keptuvėje kelias minutes. Apkepus krevetes atsidėti.
12. Vėl į tą pačią keptuvę dėti sviestą, pilti citrinos sultis ir suberti petražoles. Sviestui išsilydžius kaitinti dar apie minutę.

13. Karščiui atsparų indą patepti riebalais, jame sumaišyti artišokus su krevetėmis (arba jomis įdaryti tuščiavidurį artišoką), užberti džiūvesėlių (2 šaukštus jų atsidėti), užpilti sviestu ir įdėti į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepti ~10 min.
14. Sušilusias salotas patiekti pašildytose lėkštėse ant viršaus užbėrus po šaukštą džiūvesėlių.

(Valgomoji artišoko dalis yra šerdis ir žiedlapių vidinė dalis apačioje. Valgomoji žiedlapių dalis nugremžiama dantimis. Skanu prieš tai pamerkus į sviestą, majonezą ar kitą švelnesnio skonio pagardą)

Šaltinis: http://cook-snap-repeat.blogspot.fr/

Šamo paštetas

Taigi, ir antrasis patiekalas iš šamuko, kurį, kaip jau minėjau, galite užsisakyti apsilankę čia. Darkart dėkoju už šį puikų nuotykį geriesiems žmonėms!

Šiuo patiekalu stengiuosi pataikyti į Velykų temą, visgi jos jau labai greitai pasirodys.. Ilgokai ieškojau šito recepto ir kai perskaičiau tik pavadinimą, supratau, kad taip, tai būtent tai, ko reikia. Kadangi, kaip minėjau, šamas Amerikoje populiari žuvis, receptas iš amerikietiško tinklalapio, tad turėjau problemų surandant visus tinkamus produktus, reikėjo galvoti, kaip čia išsisukus..

Visų pirma, originale minima chipotle peppers in adobo. Kiek domėjausi, kas tai per padaras, tesurasdavau komentarų, jog tai labai geras daiktas, kurį galima rasti kiekvienoje parduotuvėje meksikietiškų prekių skyriuje. Ačiū. Paieškojusi daugiau supratau, jog tai chipotle paprikos specialiame pomidorų padaže. Trumpam šmėkštelėjo mintis pasidaryti pačiai, bet tada sumojau, kad vieną kitą arbatinį šaukštelį gali atstoti ir adžika. Manau, jei sugalvojat kažką kito panašaus, kas turėtų čili ir pomidorus viename, irgi turėtų tikti.

Kitas nežinomasis - old bay seasoning. Vikipedija man rašo, jog šis prieskonių mišinys tinka jūros gėrybėms ir į jį įeina: garstyčios, paprika, salierų sėklos, lauro lapai, juodieji, raudonieji ir kvapieji pipirai, cinamonas, gvazdikėliai, muskatas, kardamonas, druska ir imbieras. Vat. Žinoma, galima pačiam pasidaryti tokį mišinį arba bandyt įsivaizduoti, koks skonis tai turėtų būti ir dėti tik kai kuriuos prieskonius. Maždaug taip ir pasielgiau - dėjau, ką turėjau, ir pridėjau nuo savęs, ką norėjau.

Ir kitas netikėtai retas ingredientas man pasirodė vusterio padažas! Ar čia tik man taip pasisekė, jog parduotuvėse, kuriose lankiausi jo tiesiog nebuvo (aplankiau tik didesnes iki, rimi ir maxima..), ar iš tikrųjų kažkas nutarė, jog Lietuvai užteks heinz ir vitanos (?) gamybos padažo.. Aš ieškojau būtent Lea&Perkins, tai buvo principo reikalas, tad tų padielkių nepirkau ir kažkaip apsiėjau tik su adžika bei mažyčiu šlakeliu acto.

Aštriojo kremo kiekius nurodžiau tokius, kiek mums prisireikė tokiam kiekiui pašteto. Jei nesate majonezinių padažų gerbėjai, galima mažinti perpus.

Ir jau visai pabaigai... Paštetas išėjo puikus. Švelniai aštrokas, tas papildomas padažėlis puikiai paryškino skonį (manau, puikiai tiktų ir kaip savotiška majonezo pamaina ant Velykų stalo aštrumo mėgėjams), tačiau valgydami dar sugalvojom, jog keli griežinėliai šviežių ridikėlių ar agurkėlio ant viršaus būtų išvis fantastika :>

Šamo paštetas

Produktai (išeiga ~2*150 mL pašteto):

* ~400-500 g šamo filė

* sultinio troškinimui (poach'inimui)

* 1,5 arb. š. želatino

* 3 Š. citrinos sulčių (dalį keičiau baltu vynu)

* 4 Š. majonezo

* žiupsnelis kajeno pipirų (pagal skonį)

* 1 Š. old bay prieskonių mišinio

* šlakelis vusterio padažo

* 2 svogūnėlių laiškai, susmulkinti

* 2 Š. petražolių, susmulkintų (nedėjau)

* druskos, pipirų pagal skonį

1. Įkaitinti orkaitę iki 180 laipsnių.

2. Šamo filė įtrinti old bay prieskonių mišiniu, guldyti į kepimo formą viengubu sluoksniu ir užpilti sultiniu, jog šis žuvies iki galo neapsemtų. Formą dėti į karštą orkaitę ir kepti 10-15 min., arba kol žuvis pradės birėti.

3. Kol žuvis tušinasi, želatiną užpilti citrinos sultimis ir palikti brinkti.

4. Inde išmaišyti majonezą su kajenu, old bay prieskoniais, vusterio padažu ir žalumynais.

5. Išbrinkusį sultyse želatiną lengvai pakaitinti maišant, kol ištirps. Jokiu būdų neleisti užvirti! Pravėsus įmaišyti į majonezo mišinį.

6. Išsitušinusią žuvį perforuota mentele išgaudyti, sudėti į paruoštą majonezą ir gerai išmaišyti apsmulkinant žuvies gabalėlius. Papildomai pridėti druskos, pipirų jei trūksta.

7. Sukrėsti į pasiruoštą tarą ir padėti į šaldytuvą, geriausiai pernakt.

8. Norint paštetą išversti, peiliu prabraukti inde palei sienelę, įstatyti indą keliolikai sekundžių į karštą vandenį ir tuomet jau galima lengvai tapšnojant dugną išversti (Nepersistengti kaitinant, nes per daug aptirps ir atrodys taip negražiai, kaip mano nuotraukose :>). Tepti ant duonos/batono, užsidėti šaukštelį kitą aštriojo kremo ir skanauti.

Aštrusis kremas

* 2 arb. š. smulkintų chipotle peppers in adobo (adžikos ar kažko panašaus)

* 4 Š. majonezo

* 4 Š. grietinės

* 1 Š. raudonojo vyno acto

* druskos, pipirų pagal skonį

1. Išmaišyti pirmus 4 ingredientus ir paragavus pridėti druskos, pipirų.

Šaltinis: http://www.uscatfish.com/

Šamo chowder'is

Ganėtinai netikėtai ir į mano namus atplaukė ūsuotasis Merkio Šamukas, o pačią progą paeksperimentuoti man suteikė Noriu Šamo žmonės, kurių tinklalapyje galite pagauti ir savo žuvelę. Puiki idėja, kokybiškas produktas, atkeliaujantis beveik tiesiai į namus.. Šiais laikais, kai tikrai šviežios žuvies susižvejot miestiečiams ne taip jau ir lengva, stipriai rekomenduoju. Pasiknisusi atminty prisiminiau, jog būtent šamą prieš kelerius metus teko ragauti Nidoje - šviežiai rūkytą, dieviško skonio. Ne filė pavidalu žuvis mano namuose nebuvo pasirodžiusi, tad šio iššūkio nekantriai laukiau :)

Jau beveik tradiciškai kiekvieną kartą susidūrusi su nauja užduotimi, kelias valandas šukavau visas savo turimas knygas ir interneto resursus ieškodama idėjų. Nieko daug džiuginančio neradau, o net jei ir rasdavau, jau kitą dieną pamatydavau, jog kažkas iš kitų tinklaraštininkų šitai išbandė. Nebeįdomu.

Taigi, trumpai galiu apibendrinti savo rastus pastebėjimus/atradimus, kurių nėra tiek jau daug:

* laisvėje augantys šamai dažniausiai būna riebesni, turi specifinį kvapą, belaisviai liesesni, malonesnio kvapo.

* daug kur teigiama, jog tai pietiniuose (Amerikos) regionuose labai populiari žuvis ir vienas dažniausių realizavimo būdų - apvolioti džiuvesėliuose/tešloje ir išvirti aliejuje (kiti tuo tarpu prieštarauja, jog žuvis ir taip riebi, tad virti papildomai aliejuje yra per daug baisu).

* panaudojimo galimybės yra beveik neribotos, nes mėsa švelnaus skonio, mažai kaulų, ja galima keisti daugumą kitų žuvų (radau receptų, kur netgi vietoje upėtakio siūloma alternatyva yra šamas).

* kadangi žuvis neturi žvynų, ji yra nekošerinė.

Mano tikslas buvo sugalvoti bent 2 nesunkiai paruošiamus patiekalus iš šios žuvytės, kurių vienas turėtų tikti Velykų proga. Tad šįkart tas pirmasis patiekalas, o ryt poryt jau ir Velykų stalą padėsiu planuoti :)

Visų pirma atrinkau sriubą, nežinau kaip tiksliai išversti jos pavadinimą į lietuvių kalbą. Angliškai sriuba vadinama chowder, dar pridedama X and corn chowder, kur X gali būti moliuskai, krevetės, krabas, žuvis, vištiena.. Kodėl tai negalėtų būti šamo ir kukurūzų čouderis ? Beje, pats chowder'is tai sriuba, sutirštinta miltais, į kurią beveik visada įeina bulvės ir kukurūzai.

Ok, idėja ir ingredientai yra, bet, kaip minėjau, mano rankose niekad nebuvojo ciela žuvis. Atrodė, jog žinau, ką reikia su ja daryti, bet nupjovus galvą supratau, jog nelabai. Peržiūrėjus šį video bandžiau improvizuotai atkartoti (vis dėlto mastelis ir žuvies riebumas labai skyrėsi) ir man beveik pavyko su minimaliais nuostoliais (įpjautas pirštas ir ligi šiolei skaudantis nykštys virėją puošia, tikiu). Taigi, finale iš 1,1 kg sveriančios žuvytės, gavau tarkim du gabalus filė, sveriančius po ~400 g, kuriuos apliejau citrinos sultimis ir apibarsčiau grūstais pipirais. Griaučiai atgulė į šaldiklį, tarkim kada nors bus sultinys.

Pati sriuba tiesiog puiki, būtent tokia, kurios ilgą laiką norėjau - lengvos kreminės struktūros, gaiviai sūroka, vietos improvizacijoms pilna (daržoves galima keisti ar kai kurių visai atsisakyti pagal savo poreikius). Mes ją papildėm krutonais ir minkštu pelėsiniu sūriu (mūsų atveju Lucifero su paprikomis), tačiau galima ant viršaus užtarkuoti ir kieto sūrio. Lietuviško skonio pridėjom pagardindami krapais ir svogūnų laiškais. Kadangi sriubą mūsų mažoje šeimoje dažniausiai tenka valgyti kelias dienas, nerizikuoju pilti pieno produktų tiesiai į verdančią, bijau, jog surūgs, tad grietinėlę pyliau jau tiesiai į lėkštę.

Taigi, stipriai rekomenduoju išbandyti šią sriubą! Švelni, lengva šamo mėsytė idealiai tiko, sriuba neįgavo specifinio žuvies kvapo, tačiau jei vis dėlto šamuką gauti jums sudėtinga, galima keisti ir kita kokybiška žuvimi.

Šamo chowder'is

Produktai (išsivirė 6-8 porcijos):

* riebalų kepimui

* 1 didokas svogūnas

* 1 paprika (naudojau raudoną)

* 1 didoka morka

* 2-3 stiebai saliero

* 4-5 vidutinės bulvės

* ~200 g kukurūzo (geriausiai būtų tiesiai nuo burbuolės ar šaldytų, pavyko gauti tik konservuotų)

* 4-6 Š. miltų (priklausomai nuo daržovių kiekio/norimo tirštumo)

* sultinio (priklauso nuo norimo tirštumo, pradėti galima nuo 1,5 L)

* 200-250 mL grietinėlės (tiks tiek liesesnė, tiek riebesnė)

* druskos, pipirų, prieskonių pagal skonį (dėjau čiobrelio, raudonėlio, gelsvės)

* 400-600 g šamo filė, supjaustytos gabalėliais

* sūris, žalumynai papildomai (nebūtina)

1. Visas išvardintas daržoves susmulkinti maždaug vienodo dydžio kubeliais (kukurūzų smulkinti nereikia).

2. Užkaisti sultinį.

3. Keptuvėje įkaitintuose riebaluose iš pradžių apkepti svogūnus, kol šie pasidarys skaidrūs, tuomet suberti likusias daržoves (kadangi maniškiai kukurūzai konservuoti, juos dėjau pabaigoje kartu su žuvimi) ir viską dar pakepti 5-8 minutes.

4. Ant daržovių per kelis kartus užsijoti miltus, po kiekvieno karto daržoves gerai išmaišant, jog miltai tolygiai jas apveltų. Subėrus visus miltus, keptuvės turinį dar 1-2 minutes pakepinti.

5. Daržoves supilti į verdantį sultinį ir pavirti apie 15 minučių, arba kol išvirs bulvės. Jei sultinio atrodo per mažai, pripilti papildomai.

6. Į verdančią sriubą sudėti šamo gabaliukus (ir kukurūzus, jei konservuoti), supilti grietinėlę, papildomus prieskonius ir pavirti dar apie 10 min., arba kol žuvis išvirs.

7. Paragauti, pataisyti skonį papildomais prieskoniais jei trūksta, ir patiekti paskaninus pasirinktais priedais, jei norima. Skanaus!

Risotto su upėtakiu

Net ir nemaniau, kad turiu tiek skaitytojų. Gal reiktų net ir kokią vertimo programėlę pagaliau įtalpint, nors tastespotting'o bei foodgawker'io viešumo vis dar vengiu. Tiesą sakant, net nebesilankau tenai, nes kai taip karšta, bijau vėl apsirgti maisto gaminimo manija, nuo kurios prakaitas tik dar labiau žliaugia.

O vasara tęsiasi tokia, kad ne tik šį blogą, bet ir pačią maisto gamybą teko primiršti (užtat pagaliau galiu pasigirti padoriu manikiūru :>). Tik grįžus į Lietuvą, išvyka pas močiutę, kur bulviniai blynai kepasi laisvai, o po to netikėtai savaitė pajūryje, kur nuoširdžiai pavargau nuo kavinių ir užeigų maisto, bei dar praturtėjau pora kilogramų. O planas sudalyvauti Virtuvės. Nuo... Iki... konkurse su fantastiniu desertu, matyt, jau ir liks fantazija. Kaip ir fantazija apie crème brûlée, nes ilgai medžiotas virtuvines butano dujas konfiskavo oro uoste. Gal kas žino, kur būtų galima rasti jas puikios kokybės Lietuvoje ?

Ir taigi, besėdėdama taupiai prasidariusi langus (negaliu pakęsti naktinėjančių vabzdžių) ir spoksodama į absurdiškai sugedusį kompiuterio monitorių, vis dėlto pagalvojau apie maistą.

Dar vienas risotto. Ne šedevras, ne naujas pasaulio stebuklas, tiesiog paprastas, eilinis skanus risotto. Prieš jį ruošiant, prisiminiau, kad taip ir neišbandžiau avienos kepenų šiam patiekalui, o perspektyvoje jau svajoju apie risotto, kurį nusižiūrėjau Gurmano gide... Vasara eina, o risotto verda :)

Kreminis risotto su upėtakiu

Produktai (2-3 porcijos):

* 1 puodelis ryžių (apvaliagrūdžių)

* 0,6-0,8 L sultinio

* galvutė svogūno, smulkiai supjaustyta

* sviesto + alyvuogių aliejaus kepimui

* 0,5 stiklinės balto sauso vyno

* ~200 g upėtakio, supjaustyto gabalėliais

* ~100 g kreminio sūrio (manau, būtų galima keisti grietinėle)

* druskos ir pipirų pagal skonį

* pora saujų svogūnų laiškų, susmulkintų

1. Užkaisti sultinį iki virimo, po to laikyti karštą.

2. Keptuvėje įkaitinti riebalus ir juose apkepinti svogūną, kol šis pasidarys skaidrus, bet nepradės rusti.

3. Sudėti ryžius ir pakepinti apie minutę, arba kol ir šie pasidarys skaidrūs.

4. Supilti vyną, maišyti, kol susigers/išgaruos.

5. Po samtį pilti sultinį pas ryžius ir maišyti, kol susigers. Tada pilti sekantį samtį ir vėl maišyti. Ir taip kartoti tol, kol ryžiai bus išvirę (nebūtinai visas sultinys turi būti sunaudotas, jei pritrūko - tiks vanduo), o visa masė atrodys glitoka.

6. Įmaišyti kreminį sūrį, suversti upėtakį, išmaišyti ir nuimti keptuvę nuo ugnies (mano upėtakio gabalėliams pakako to karščio, kad būtų termiškai apdoroti).

7. Paragauti, padruskinti ir papipirinti, jei reikia, ir įmaišyti svogūnų laiškus. Skanu :)

Beveik spaghetti carbonara, tik su ikrais

Ilgą laiką didelio dėmesio neskyriau žuviai ir kitiems panašiems dalykams, bet dabar mano meilė lašišai, ančiuviams, krevetėms, ikrams, etc tiesiog nenumaldoma. Jei vienu momentu buvau apsėsta sriubų manijos, tai dabar akys vis užkliūva už kokio žuvies recepto. O dar labiau kliūva už akcijų :>

Ir jei dauguma žmonių taupymo laikotarpiu valgo košes ir makaronus, aš valgau ikrus (jų atsargas kaupiu lygiagrečiai su kruopomis). Arba, kai jaučiuosi kažką labai gero nuveikus, traukiu tuos pačius ikrus ir atsargiai dedu ant šviežio batono, patepto sviestu (ir citrinos užspausčiau, tik pastoviai pamirštu). Nesakau, kad valgau kiekvieną dieną, bet tom retom retutėm progom, kai norisi save pasilepinti (šokolado juk galima ir kelias plytas daugmaž ramia širdimi sukirsti ir po to atgailauti dėl pilnėjančios figūros, o vat su ikrais viskas daug taupiau einasi, ir formos mažiau kenčia :)), ištraukiu iš slėptuvės mėnesį kitą saugotą skardinėlę...

Tad tarkim, kad ir jums kartais kyla pasibodėjimas, kuria poza valgyti tą prabangų delikatesą. Siūlau spaghetti carbonara, tik pižoniškiau. Žodžiu, liaudiškai tariant - išpindėjimas. Patiekalas dekadentiškas, tingus, bet savotiškai viliojantis. Pagaminimas paprasčiau nei paprasta, o skonis - tiesiog. Bijojau, kad nenusiseks su kiaušinio dalimi, bet matyt patirtis virtuvėje daro savo, ir viskas pavyko puikiai.

P.S.: juodieji pipirai tikrai svarbūs skoniui !

Beveik spaghetti carbonara, tik su ikrais

Produktai (1 asmeniui):

* makaronai (kiek esate pajėgus suvalgyti)

* 2 Š. alyvuogių aliejaus

* 1 česnako skiltelė, susmulkinta

* 1 kiaušinis

* saujelė ar kelios kieto sūrio (naudojau parmidžianą)

* druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

* 2-3 šaukštai ikrų

1. Makaronus išvirti pagal instrukciją iki al dente ir gerai nusunkti.

2. Keptuvėje įkaitinti aliejų ir jame lengvai apkepinti česnakus, kol pasiskleis kvapas. (Neleisti paruduoti, nebent jei mėgstate ryškų česnakų skonį).

3. Kiaušinį išplakti su pipirais, druska ir didžiąja dalimi sūrio.

4. Makaronus versti į keptuvę ir gerai išmaišyti, kad tolygiai pasidengtų aliejumi. Keptuvę nuimti nuo ugnies.

5. Atsargiai, pastoviai maišant į makaronus supilti kiaušinių masę ir maišyti tol, kol visi makaronai ,,apsivels''(žiūrėti, kad nebūtų per daug karšta, nes kiaušinis iškart pavirs kiaušiniene).

6. Patiekti užbarsčius likusiu sūriu, dar užmalti papildomai pipirų ir uždėti ikrus.

Marengo vištiena

Vištiena. Ir ne krūtinėlė. Nusibodo ta balta, sausoka, nors ir sveikesnė bei be kaulų mėsa. Tebūnie šlaunelės. Ir troškintos. Ilgai ir skaniai. Ir pakankamai prabangiai, kad eilinė vakarienė taptų imperatoriška, verta pačio Napoleono dėmesio. Juk pavasaris, metas švęsti ir džiaugtis :) Rekomenduoju visiems

Marengo vištiena

Produktai (2-3 porcijos):

* 1 Š. sviesto

* 1 Š. saulėgrąžų aliejaus

* 4 šlaunelės (arba bet kuri kita jums patinkanti vištos dalis)

* 3 šalotiniai svogūnai, supjaustyti pusžiedžiais

* 150 mL sauso balto vyno

* 1 Š. miltų

* 75 mL sultinio

* 200 g smulkintų pomidorų

* ~130 g pievagrybių, supjaustytų ketvirčiais

* 1 arb. š. pomidorų pastos

* 1 skiltelė česnako, susmulkinta

* petražolės, čiobrelio (naudojau džiovintą) šakelės, lauro lapas

* druskos, j. pipirų pagal skonį

* ~150 g išlukštentų virtų krevečių

1. Keptuvėje įkaitinti riebalus ir apkepinti svogūnus, kol šie paruduos. Išimti iš keptuvės, nusausinti.

2. Toje pačioje keptuvėje trumpai ant didelės ugnies apkepinti vištos gabaliukus (jei trūksta, pridėti daugiau sviesto), išėmus nusausinti ir atidėti (į indą, kuriame troškinsite).

3. Keptuvėje palikti maždaug apie šaukštą riebalų-sulčių mišinio (perteklių nupilti), kuriame apkepinti miltus maišant, kol šie paruduos. Sumažinus liepsną, sudėti prieskonius, pomidorus, pomidorų pastą, pievagrybius, supilti sultinį ir vyną. Viską gerai išmaišyti, sudėti atgal svogūnus ir pašildyti, kol užvirs.

4. Keptuvės turinį suversti į troškinimo indą su vištiena, uždengti ir įdėti į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių, pasitroškinti maždaug 1 val.

5. Likus 10 min. iki troškinimo pabaigos, įmaišyti krevetes ir dar pakaitinti likusį laiką.

6. Patiekti skanu su ryžiais. Galima papuošti petražolės lapeliais.

Šaltinis: http://almostbourdain.blogspot.com/

Risotto su žirneliais ir krevetėmis

Risotto gaminti teko 5 kartus. Ir visus 5 kartus tai buvo pirma pažintis su šiuo patiekalu vienam iš mano draugų ar artimųjų. Šįkart pagaliau tai buvo mama.

Negaliu pasakyti, kad pagaminus šį patiekalą 5 kartus, jau galiu paruošti jį užsimerkus, bet kuo toliau, tuo labiau norisi kažkokio ypatingo risotto.

Šis variantas nėra labai jau ypatingas, bet vis tiek ne klasikinis (net nereikia dėti sūrio !).

Mamai visai patiko, išskyrus tai, jog pusvalandį turėjo sėdėti ir spoksoti, kaip aš monotoniškai maišau ryžius...

Recepte nurodytą žirnelių kiekį sumažinau beveik perpus (nedėjau sveikų žirnelių, užteko trintų sultinyje).

Taigi

Risotto su žirneliais ir krevetėmis

Produktai (2-3 porcijos):

* 4 stiklinės sultinio

* 1 puodelis karšto pieno

* ~ 400 g šaldytų/šviežių žaliųjų žirnelių

* 1 šaukštas sviesto

* 1 šaukštas alyvuogių aliejaus

* 1 vidutinis svogūnas, susmulkintas

* 2 skiltelės česnako, susmulkintos

* 1 puodelis apvaliagrūdžių ryžių (naudojau įprastus)

* 1/2 puodelio balto sauso vyno

* ~ apie 200 g išlukštentų (palikti tik uodegėlės galiuką) virtų krevečių (savąsias šaldytas apkepiau ant sviesto su druska ir pipirų mišiniu)

* maltų j. pipirų

1. Puode 2 puodelius sultinio ir 3/4 visų žirnelių užkaisti ir pavirti, kol žirneliai (jei buvo šaldyti) visiškai sušils ir suminkštės. Visą tai susmulkinti blenderiu ar panašiu įrankiu.

2. Supilti likusį sultinį ir užvirti. Viso sekančio proceso metu sultinys su žirneliais turėtų išlikti karštas.

3. Įkaitintoje keptuvėje su riebalais apkepinti svogūnus ir česnakus, kol šie pasidarys permatomi.

4. Sudėti ryžius, pakepti apie minutę, arba kol pasidarys permatomi, tada supilti vyną ir juo apdengti visus produktus.

5. Po vieną samtį arba 1/2 puodelio pilti sultinį į ryžius ir pastoviai maišyti, kol susigers. Tada dėti kitą samtį ir taip toliau, kol nesunaudosit viso skysčio.

6. Pasibaigus sultiniui, supilti per 2 kartus karštą pieną ir taip pat maišyti, kol susigers. Jei po to ryžiai vis dar bus kietoki, galima papildomai įpilti sultinio/vandens.

7. Sudėti likusius žirnelius (kambario temperatūros) ir išmaišyti, kad viskas būtų vienodos temperatūros.

8. Papirinti pagal skonį, sudėti į lėkštes, apdėti krevetėmos ir, skanaus :)

Šaltinis: http://jenncuisine.wordpress.com/

Makaronai su lašiša ir kaparėliais

Gaminti namie man kažkaip niekad nepatiko. Nors, rodos, viskas po ranka (priešingai nei bendrabuty, kur sulakstyti druskos užtrunka apie 2 min.), tiesiog nepatinka. Ir čia pagamintas maistas ne toks skanus. Nors ir puodai, ir produktai, rodos, geresni. Turbūt tiesiog trūksta meilės maistui. Tačiau aš vis tiek stengiausi ir gaminau. Specialiai anksčiau atsikeldavau (taip, versdavausi iš lovos netgi 14val. ryto), kad tik suspėčiau paruošti pietus iki mamai grįžtant iš darbo. Ir daug kas išėjo labai vidutiniškai, kažkodėl. Na, bet mamai patiko (tikiuosi, kad iš tikrųjų patiko). O dabar, kai vėl grįžtu į Vilnių gaminti su meile, pasidalinsiu patiekalu, kuris netgi prašėsi pakartojimo. Patiekalas labai labai paprastas ir tinkamas tinginiams, kurie mėgsta makaronų patiekalus :)

Makaronai su lašiša ir kaparėliais

Produktai (2 porcijos)

* ~ 300g makaronų (arba kiek pagal jus 2 žmonės suvalgo makaronų)

* pora šaukštų sviesto

* 2 skiltelės česnako, susmulkintos

* 200 g riebios grietinėlės

* sauja kieto sūrio (pvz., Džiugo), tarkuoto

* šviežiai maltos druskos ir j. pipirų, malto muskato (dar naudojau 5 pipirų mišinį ir dž. čiobrelius)

* 160 g rūkytos lašišos filė

* pora šaukštų kaparėlių

1. Užkaisti vandenį makaronams ir išvirti juos pagal nurodytą instrukciją iki al dente.

2. Keptuvėje ant silpnos ugnies išlydyti sviestą ir jame trumpai apkepti česnakus, kol šie paskleis aromatą.

3. Supilti grietinėlę, ant mažiausios ugnies ją užvirinti ir po truputį maišant suberti sūrį.

4. Išsilydžius visam sūriui, paprieskoninti pagal skonį. Sudėti makaronus ir dar kokią minutę leisti jiems pasitroškinti padaže.

5. Makaronus perkelti į lėkštę, apdėti lašiša ir kaparėliais, ir greitai greitai valgyti, nes patiekalas vėsta :)

Krevetės aštriai su pomidorais

Kažkada nutariau vėl pažaisti su krevetėm. Kad ir vėl nereikėtų klaidžioti po interneto platybes, nutariau pasinaudoti seniau išsisaugotu visai neblogu receptu. Anksčiau analogišką troškinį dariau su avinžirniais, kuris man patiko, tad žinojau, jog ir dabar bus skanu. Palyginimui, maniškis teigė, jog anksčiau gamintos krevetės buvo įdomesnio skonio, na, o man abu patiko, labiau netgi šis, nes buvo aštresnis.

Kadangi receptas iš lietuviško blogo, jokių radikalių pakeitimų nepadariau (garstyčių milteliai vietoj sėklų, ir karis vietoj ciberžolės, tikiuos, per daug neiškreipė originalaus skonio?), tad tiesiog dedu dar vieną naktinę nuotrauką ir nuorodą... :) Ačiū autorei už skanaus recepto pasidalinimą :)

Šaltinis: http://monkey-dinner.blogspot.com/

Aštrios krevetės su kokosų pienu

Dar likus daug laiko iki naujųjų, žinojau, kad jų išvakarėse noriu valgyti krevetes. Su čili. Ir su kokosų pienu. Man rodės, kad taip populiaru, kad ne kartą ir ne du skaičiau receptus su analogiška sudėtimi... Bet kai jau atėjo laikas sudarinėt produktų sąrašiuką krevetėms, kad ir kaip ieškojau to vienintelio recepto, neradau, ko norėjau. Kai konkrečiai žinai ko nori, geriausia ne ieškoti, o kurti pačiam. Taip ir atsitiko.

Tai buvo pirmas kartas, kai ruošiau krevetes. Nors jas labai mėgstu ir ragauju visur, kur tik randu, pati rankų nekišau. Virti ketinau kartu su visomis kūno dalimis (išsireiškimas ,,deveined'' man ilgokai buvo paslaptis... Ir šiaip patinka ta betvarkė valgant), tačiau kai išvydau, jog vos ne visos mano pirktos krevetės ,,nėščios'', teko planus pakoreguoti, nes negalėjau įsivaizduoti tų tuntų ikriukų tarp kitko besimakaluojančių mano keptuvėje ir lėkštėje.

Galutinis rezultatas - lengvai gaminamas, šiek tiek egzotiškas (su kokosų pienu irgi buvo pirmoji pažintis), bet skanus, aštriai saldus.

Aštrios krevetės su kokosų pienu

Produktai (2 porcijos):

* 500 g krevečių (tiek jų buvo prieš valymą)

* 1 š. sviesto

* pora šaukštų alyvuogių aliejaus

* 1 čili (arba tiesiog pagal poreikį), smulkiai supjaustyta

* 1 vidutinis svogūnas, susmulkintas

* 3 skiltelės česnako, susmulkintos

* 150 mL kokosų pieno

* druskos, maltų j. pipirų, kario

* citrinos/laimo sulčių - jei norisi

1. Sutvarkytas krevetes apibarstyti druska/pipirais ir kariu, palikti ,,pasimarinuot'' per tą laiką, kol ateis eilė virti.

2. Įkaitintoje keptuvėje su riebalais apkepti svogūnus, kol šie pasidarys permatomi ir pradės po truputį gelsti.

3. Sudėti česnakus su čili ir pakepti, kol pasiskleis kvapai.

4. Supilti kokosų pieną, pavirti, kad skoniai susimaišytų.

5. Suversti krevetes, įberti papildomai prieskonių (karis sustiprina čili aštrumą bei suteikia malonią spalvą) ir viską patroškinti uždengus, kol krevetės išvirs (maniškės nedidelės - užtruko apie 4 min.).

6. Patiekiant galima ant viršaus pašlakstyt citrusų sultimis (mums šito nepritrūko).

Ančiuvių ir kedro riešutų padažas prie makaronų

Šis patiekalas buvo skirtas mano mamai. Ruošiausi važiuoti namo, ji ketino iš darbo grįžti vėlai, tad pasišoviau kažką pagaminti. Iššūkis nedidelis, nes mamai skanu viskas, ko nereikia pačiai ruošti arba, blogiausiu atveju, kas valgoma pašildžius mikrobangų krosnelėje (akivaizdu, kad susižavėjimą maisto gamyba paveldėjau ne iš jos...), bet vis tiek - iššūkis. Mintyse išsikristalizavo kažkokia neaiški mintis apie ančiuvius ir kedrus derinyje kartu su makaronais. Googlinau, bet nieko, iki galo išpildančio mano idėją, neradau. Nutariau improvizuoti. Taigi, sąžiningai aplaksčius porą parduotuvių, kol radau kedro riešutų, užbaigiau su ganėtinai padoriu rezultatu, kuris turėjo subtilų, švelnų skonį. Mamai patiko :)

Ančiuvių ir kedro riešutų padažas prie makaronų

Produktai (užtenka 2-3 makaronų porcijoms)

* 1 nemažas svogūnas, supjaustytas ketvirčiais (dėjau 4 šalotus)

* 1-2 skiltelės česnako, susmulkintos

* 25 g kedro riešutų

* 6-10 ančiuvių

* 200 g riebios grietinėlės

* 1 arb. š. cukraus

* 2 š. alyvuogių aliejaus

* 1 š. sviesto

* 8-12 vyšninių pomidoriukų, perpjautų pusiau

* saujelės kieto sūrio

* druskos, j. pipirų, malto muskato

1. Sausoje keptuvėje pakepinti kedro riešutus, kol šie pradės ruduoti ir atidėti vėlesniam laikui.

2. Įkaitintoje keptuvėje su riebalais ant lėtos ugnies apkepti svogūnus, kol šie taps rudi (praėjus kelioms minutėms nuo kepimo pradžios, svogūnus apibarstyti cukrumi ir gerai išmaišyti).

3. Kol svogūnai runda, paimti kokius 6 ančiuviukus (pagal skonio poreikius, aš dėjau tiek) ir susmulkinti maišant kartu su grietinėle (kaip gera pagaliau turėti smulkintuvą, kuris tai padaro greitai ir lengvai).

4. Dar papildomai kokius 4 ančiuviukus supjaustyti gabalėliais. Prie to pačio susitvarkyti ir su česnaku.

5. Svogūnų kepimui artėjant į pabaigą, sumesti ten pat česnakus ir pjaustytus ančiuvius, dar kokią minutę kartu pakepti, ir supilti grietinėlę.

6. Padažą pavirti, kad susimaišytų skoniai ir jis lengvai sutirštėtų. Papipirinti pagal skonį, jei reikia, papildomai įberti druskos.

7. Atskirai išvirtus makaronus įversti į padažą, ir leisti juo pasidengti, kartu šiek tiek ,,patroškinti''.

8. Prieš valgant, makaronus su padažu apiberti kedro riešutukais, tarkuotu sūriu ir apdėlioti pomidoriukais.