Lježo vafliai wannabe

Per šiuos mokslo metus mano mitybos gyvenimas sutiko ganėtinai daug naujų pokyčių. Bene kiekvienai darbo dienai iš vakaro pasiruošiu pietų lauknešėlį (kas gali būti sveikiau, pigiau ir geriau, nei iš namų atsineštas ryžių pudingas ar tuno salotos), naujas atradimas - šilkinė košė (ta proga, kad kita mėgstama, grikių košė, dabar tikra prabanga), dažnai kepami lietiniai blynai (kad jau pagaliau išmokau juos kepti), naminės granolos gamyba... Arba tiesiog krizės meniu :)

Pietų lauknešėlį paminėjau ne veltui. Laboratorijoje kartais nuo karto kažkas atsineša skanumynų, pirktų ar pačių darytų, kad arbatos metas skaniau eitų. Taip ir aš porą kartų bandžiau lepinti kolegas. Pirmas kartas buvo visiškas fail'as, nes nepratę žmonės prie tokių eksperimentų, ir kepinys realiai nesusilaukė jokio dėmesio (įkelsiu kada nors. Labai skanus daiktas, bet fotografuota, shame on me, mobiliuoju telefonu, tad ir neskubu...).

Antram kartui nutariau padaryti kažką, kas neatbaidytų žmonių ir tiktų visų skoniui.

Tas antras kartas buvo Užgavėnių proga. Norėjau vaflių. Kitokių vaflių. Pražiūrėjus krūvą receptų ir įvertinus savo spintelės turinį, rodos, atsirinkau. Tik pasiekus galutinį etapą, supratau, kad ne viskas bus taip, kaip noriu..

Buvau girdėjus apie Lježo vaflius, ir ilgai apie juos svajojau, bet perlinis cukrus dabar tikrai nėra pirkinys no1 mano sąraše. Tai vat, pasiekus cukraus įmaišymą, pastebėjau, kad autorė prancūzė pasivargino išversti, jog naudojo būtent tą perlinį cukrų (tik pabaigoj nutariau užmest akį į prancūzišką receptą). Tad netikėtai sau iškepiau Lježovafliaiwannabe, naudojant rudąjį cukrų.

Galutinis rezultatas? Kieti, traškūs, su karameline plutele vafliai, kurie nesuminkštėja sudėjus vieną ant kito. Kepant tikroj vaflinėj būtų skaniau, blyninėj mielės nelabai turi kur pūstis, tad gaunasi toks perspaustas variantas, deja. (vis prisimenu nuostabią kitchenaid'o belgiškų vaflių kepyklę mm...)

Na, bet svarbiausia, kad kolegos valgė, tyliai murmėjo, kad lyg ir neblogai... :)

Lježo vafliai wannabe

* 375 g miltų

* žiupsnis druskos

* 250 mL pieno, pašildyto iki 40 laipsnių

* 30 g šviežių mielių

* 3 kiaušiniai

* 1 arb. š. vanilės esencijos

* 1 apelsino žievelės

* 200 g sviesto, kambario temperatūros

* 150 g rudojo cukraus

1. Dideliame inde išmaišyti pieną ir mieles, atidėti 5-10 min., kad suputotų.

2. Kitame inde prasijoti miltus su druska.

3. Atskirai išplakti kiaušinius su vanile.

4. Į paburbuliavusias mieles imaišyti kiaušinius, po to miltus. Gerai išmaišyti, uždengti maistine plėvele ir padėti šiltai ~30 min., kol masė padvigubės.

5. Sviestą išmaišyti su cukrumi ir apelsino žievelėmis, kol pasidarys purus.

6. Į pakilusią tešlą įmaišyti sviestą, vėl uždengti ir atidėti šiltai, kol masė padvigubės (vėl apie 30 min.).

7. Gerai įkaitinti vaflinę (dėl viso pikto galima patepti aliejumi/sviestu) ir dėti pusę samčio ar daugiau tešlos (priklausomai nuo vaflinės dydžio). Kepti, kol vafliai gražiai paruduos (ruduoja ganėtinai greitai, tad geriau ilgai vienų nepalikti; kepimo laikas, žinoma, priklauso nuo vaflinės).

Šaltinis: http://eatmycakenow.blogspot.com/