Granolos batonėliai

Kadangi jau beveik mėnesį nebesigaminu granolos (skaičiuoju kalorijas ir nusprendžiau, jog man ten per daug cukraus pusryčiams), ieškojau recepto, kur galėčiau panaudoti savo kilogramines džiovintų vaisių ir riešutų atsargas.. Tai ką radau, abejoju, ar turi mažiau kalorijų nei granola (tiesą sakant, vienas batonėlis turi ~200kcal), bet tiesiog praktiškiau. Pagaminti neužtrunka, gražiai aplankstai sviestiniu popieriumi, apriši arba įvynioji į maistinę plėvelę ir jau galima įsimest į rankinę užkandžiui skubant ar padovanoti kaip mielą staigmenėlę artimui.
Labai sąžiningai rašiausi produktų kiekius, bet vis tiek tai tėra rekomendacinio pobūdžio skaičiai, nes savaime suprantama, jog galite dėti viską, ką tik norite/turite atsargoje. Manau, svarbiausia pati idėja ir gaunamo galutinio produkto lipnumas - masė turi sulipti ir išsaugoti bent kažkokią formą :)

Granolos batonėliai

Produktai (suformavau šešis 7*6 cm dydžio batonėlius):

* 60 g lazdyno riešutų
* 80 g datulių be kauliukų
* 20 g džiovintų spanguolių
* 20 g razinų
* 70 g džiovintų slyvų
* 60 g penkių grūdų dribsniių

1. Smulkintuvu apsmulkinti riešutus, suberti džiovintus vaisius, blendinti, kol masė taps vientisesnė, pradės lipti į vieną gumulą.
2. Įmaišyti grūdų dribsnius.
3. Jei masė nelimpa, atrodo sausa - pridėti šlapesnių vaisių - datulių, slyvų, ir dar kartą gerai prasukti smulkintuvu, jei masė per daug lipni, neišlaiko formos - įmaišyti papildomai dribsnių.
4. Rankomis formuoti norimo dydžio batonėlius, apvynioti sviestiniu popieriumi. Jei nesuvalgysite visų iš karto, geriausia laikyti šaldytuve uždarame inde ar suvyniojus į maistinę plėvelę.

Orkaitėje keptų daržovių sriuba

Paskutiniu metu tapau savotiška maisto antisnobė. Visokie netikėti skonių deriniai, prieskonių ir ingredientų gausa įgriso juodai. Baisiausia, kad tokį maistą tiesiog mėgstu gaminti. Pasiruošiu padažą prie makaronų, valgau, ir neskanu. Išsiverdu sriubos ir vėl, laukiu nesulaukiu, kada ji pasibaigs. Iš tikrųjų net pačiai keista, kad ruošiuosi maistą tik sau, kurio nenoriu. Matyt, vis dar iš inercijos išbandyti viską, ko dar nesu ragavusi.

O iš tikrųjų pasiilgau paprasto, lietuviško, prieskoniais nenudailinto skonio, kurį galima jausti tradiciniuose bulviniuose ar mėsiškuose patiekaluose. Netgi elementarios juodos duonos su sviestu ir žiupsneliu druskos skonio pasiilgau, o tirštintam sultiny troškinti kotletukai tuoj pradės sapnuotis..

Žinoma, iškart kyla klausimas, tai kodėl tiesiog imu ir nepasidarau? Atsakymas būtų, jog stengiuosi, bet nueinu į parduotuvę, pamatau kažką įdomaus, nusiperku, o po to jau reik galvoti, ką iš to pagaminus. Bulvė ar faršas nelabai įdomiai atrodo ir retokai įkrenta į pirkinių krepšį.

Panašiai atsitiko ir su šia sriuba. Netikėtai parduotuvėje užmačiau pastarnokų ir prisiminiau kadais matytą, skaniai atrodančią pastarnokų sriubą Virtuvėje. Entuziastingai susiruošiau gaminti, bet receptas ir vėl buvo per daug mandras, nes orkaitėje karamelizuotų daržovių skonis manęs visai nevilioja. Kažkada saldžiaaštrės sriubos tikrai patiko, bet dabar norėjau tiesiog sūrios sriubos. Deja, padoresnio recepto rasti nepavyko ir aš vėl, sunkiai protu suvokiama kodėl, vis tiek išsiviriau būtent karamelizuotą sriubą. Žinoma, ji tikrai buvo skani, labai skani, mėlynas pelėsinis sūris ir juodgrūdės sėklytės suteikė puikaus pikantiškumo, bet.. nedžiugino.

Kiekiai iš akies, drąsiai galima keisti pagal savo poreikius.

Orkaitėje keptų daržovių sriuba

* keletas didelių pastarnokų, nuluptų ir stambiai supjaustytų

* 2 didoki svogūnai, supjaustyti ketvirčiais

* keletas česnako skiltelių, neišlukštentų

* kelios vidutinės morkos, stambiai supjaustytos

* skysto medaus + augalinio aliejaus daržovių kepimui

* prieskoniai pagal skonį (naudojau garam masala, chinese 5 spice, čili dribsnius, ožragės sėklas..)

* sultinio

* mėlynojo pelėsinio sūrio, juodgrūdės sėklų (nebūtina)

1. Įkaitinti orkaitę iki ~200 laipsnių.

2. Medų, aliejų ir prieskonius sumaišyti dideliame dubenyje. Į dubenį suberti daržoves, gerai išmaišyti, kad tolygiai pasidengtų prieskoniniu glajumi.

3. Daržoves paskleisti ant skardos ir kepti apie valandą retkarčiais pavartant, kol daržovės apskrus.

4. Kol daržovės kepa, užkaisti sultinį.

5. Iškepusias daržoves suversti į sultinį (česnaką išspausti iš lukštų) ir virti ~40 min., arba kol daržovės taps minkštos. Puodą nuimti nuo ugnies ir leisti pravėsti.

6. Pravėsusią sriubą sutrinti blenderiu ir užkaisti. Jei sriuba per daug tiršta, praskiesti sultiniu papildomai. Pridėti papildomai druskos/pipirų, jei trūksta.

7. Tiekti apibarsčius sūriu ir juodgrūdėmis.

Keptų paprikų sriuba su imbieru

Stebint šiomis dienomis lyg ant mielių augančias kainas (pienas per savaitę pabrango ~30 ct, ar man tik vaidenos ?), susimąsčiau, kuo mitau tada, kai negaminau valgyti. Dabar, kai iš beveik bet ko galiu padaryti beveik bet ką, ir šitaip sutaupyti krūvas pinigų, neįsivaizduoju, kaip man užtekdavo pajamų maitintis pusfabrikačiais. Nors tiesą sakant, išvis neįsivaizduoju, ką galėjau valgyti ištisus metus realiai nieko neverdant ir nekepant. Koldūnai, lietiniai, užpilamos košės, parduotuvinės mišrainės ? Košmaras.

Dabar irgi savotiškas košmaras: sąžinė neleidžia palengvinti sau gyvenimo ir nusipirkti virtinių, nes juk galiu ir pati pasidaryti. Tai taip ir eina mano darbadieniai: grįžti 19 val. vakaro, o tuomet granolos ruošimas, lietinių kepimas... 23 val. galiu sau jau leisti išsiurbliuoti kambarį :)

Bet nesiskundžiu, kiekviena minutė, skirta sveikesniam naminiam maistui, atsiperka visomis prasmėmis.

Ir prie to pačio prisidėsiu prie Imbiero savaitės su savo sriuba. Šiaip netgi dvi visiškai skirtingas sriubas ruošiau su imbieru, bet tik vieną šiaip ne taip pavyko įamžint, tai yra, įamžint vieną gamybos etapų. Paskutiniu metu sunkiai sekasi fotografuoti, trūksta valios. Ir fantazijos. Na, kad fantazijos trūksta galima jau spręsti vien pagal tai, jog tai antra sriuba su raudonosiomis paprikomis iš eilės :>

Keptų paprikų sriuba su imbieru

Produktai (4 porcijos)

* 3 didelės raudonos paprikos, perpjautos pusiau, sėklos išimtos

* 1 svogūnas, supjaustytas į 4 dalis

* 2 česnako skiltelės, paliktos luobe

* 1 Š. alyvuogių aliejaus

* 5 cm imbiero gabaliukas, smulkiai sutarkuotas (aš ėmiau daugiau)

* 1 arb. š. kumino sėklų (ne kmynų)

* 1 arb. š. kalendros sėklų

* 1 didelė bulvė, supjaustyta kubeliais

* 900 mL sultinio

* druskos, pipirų pagal skonį (papildomai įdėjau čili flakes)

* grietinės pagardinimui

1. Kepimo skardoje su įtiestu sviestiniu popieriumi išdėlioti paprikas, svogūną, česnako skilteles ir kepti apie 40 min. iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, arba kol paprikų odą išbers juodomis pūslėmis. Jei svogūnai karamelizuojasi per daug greitai, pakišti juos po paprikomis, kad nesudegtų.

2. Kol daržovės kepa, kuminą ir kalendrą sugrūsti grūstuvėlyje, sumaišyti su imbieru ir pakepti apie 5 min. įkaitintame aliejuje.

3. Įmaišyti bulvę, išmaišyti, padruskinti, supilti sultinį ir virti apie 30 min., arba kol bulvės išvirs.

4. Paskrudusias daržoves išimti iš orkaitės. Paprikas sudėti į sandarų indą ar maišelį ir gerai užsandarinti, leisti išsitušinti savo garuose. Česnakus išspausti iš savo luobų į sriubą, ten pat sudėti svogūnus.

5. Nuo pravėsusių paprikų nulupti odą, taip pat sumesti į sriubą. Pavirti dar apie 5 min.

6. Sriubai leisti šiek tiek atvėsti, tuomet sutrinti ir vėl užkaisti. Papipirinti, padruskinti, jei trūksta skonio.

7. Išpilstyti į dubenėlius, jei norima, pagardinti grietine.

Šaltinis: 200 super soups

Raudonųjų paprikų ir cukinijų sriuba

Nors ir vėl balos, ir vėl pliurza, šitai nebenervina, nes žinau, kad jau pagaliau pavasaris ateina.

Visai greitai pasipils šviežių daržovių lavina, pagaliau pasibaigs skandalingai nuskambėjęs šildymo sezonas, o ant palangės atsigaus žiemos ir kitų kenkėjų nukamuota mėta.

Bežiūrinėdama savo receptus, nejaukiai susivokiu, kad labai jau pratinginiavau šią žiemą. Vien sriubos, sriubos, o visi saldesni kepiniai tik kalėdų ir mamos gimtadienio proga (ir iš kur tas papildomas balastas ant šonų?..).

Šiandien bus proga šiek tiek pasitaisyti kepant belgiškus vaflius, kuriais vaišinsiu laboratorijos kolegas, bet papildomai atiduosiu duoklę savaitei - išsivirsiu sriubos, labai panašios į tą, kuria tuoj tuoj pasidalinsiu.

Matyt labai ilgai užtruksiu, kol išsemsiu visas dominančias idėjas 200 super soups knygoje. Kiekvieną kartą, kai ketinu gaminti sriubą, pasižiūriu, koks produktas niekam nereikalingas voliojasi šaldytuve, atsiverčiu knygos turinį, ir va, jau žinau, ką valgysiu visą ateinančią darbo savaitę :)

O jei dar išmokčiau kažkaip gražiau ir originaliau nufotografuoti tas sriubas stalinės lempos šviesoje ant daiktais nukrauto stalo, grįžus vėlai vakare po darbų...

Ši sriuba švelnaus, daržovių skonio, tiesiog šiltas maistas jūsų alkanam skrandukui.

Raudonųjų paprikų ir cukinijų sriuba

Produktai (4 porcijos):

* alyvuogių aliejaus kepimui

* 2 svogūnai, susmulkinti

* 1 česnako skiltelė, susmulkinta

* 3 raudonosios paprikos, išsėklintos, supjaustytos kubeliais

* 2 cukinijos, supjaustytos kubeliais

* ~900 mL sultinio

* druskos, pipirų, provanso žolelių pagal skonį

1. Puode įkaitinti aliejų ir jame lengvai apkepinti svogūnus apie 5 min., kol šis suminkštės ir pasidarys skaidrus. Sudėti česnaką ir dar 1 min. pakepti.

2. Sudėti paprikas, pusę cukinijų ir kepti, kol suminkštės, lengvai paruduos apie 5-8 min..

3. Daržoves užpilti sultiniu, pridėti prieskonių ir užvirinti. Ant silpnos ugnies virinti ~20 min.. Šiam laikui praėjus, leisti sriubai šiek tiek atvėsti.

4. Kol sriuba vėsta, keptuvėje įkaitintame aliejuje apkepti likusią cukiniją ~5 min..

5. Pravėsusią sriubą sutrinti, vėl užkaisti, suberti apkepintą cukiniją, paragauti, ar nieko netrūksta (jei trūksta, žinoma, paskaninti).

6. Užkaitusią sriubą patiekti su grietine, svogūnų laiškais.

Šaltinis: 200 super soups

Pankolių sriuba su citrina ir alyvuogių gremolata

Laikas bėga.

Būdama 4ame kurse vis dažniau prisimenu praėjusius metus universitete ir mokykloje. Pasijaučiu sena. Sena ir pagiežinga bobule, kuri, jei tik galėtų, tai trenktų su lietsargiu jaunuoliui viešajam transporte, neužleidžiančiam vietos. Ir prisimenant praeities potyrius, paširdy kažkur virpa suvokus, kad gyvenimas vertas gyventi ir, kad viskas praeina, ne tik gera.

Lygiai taip pat prisimenu iš kažkur (fotoaparato atminties kortelės :>) ir šią sriubą.

Nieko nebuvau gaminusi su pankoliu, tad pagalvojau, kad būtų visai laikas.

Daržovė, turbūt jau dauguma žino, maloniai kvepia anyžiais. Ir taip pat galima teigti, kad anyžiaus sėklų kvapas primena pankolius. Žodžiu. Nusipirkau šią daržovę, payoutubinau, kaip gi ją išdarinėti, ir pagaminau.

Jei kam nepatinka anyžiai, manau, vis dėlto gali drįsti valgyti šią sriubą. Bent jau aš išvirus realiai nejaučiau nei anyžiaus kvapo, anei ypatingo prieskonio. Savotiškas nusivylimas.

Alyvuogių gremolatą irgi rekomenduoju pasigaminti šalia, ji suteikia nuostabaus pikantiškumo, ir nebūtinai prie šios sriubos, kuri yra labai švelnaus skonio.

Pankolių sriuba su citrina ir juodųjų alyvuogių gremolata

Produktai (4 porcijos):

* 3-4 Š. alyvuogių aliejaus

* 3 šalotai, susmulkinti

* ~250 g pankolio (sutvarkytas, šerdis išimta, supjaustytas)

* 1 didoka bulvė, nulupta ir susmulkinta

* 1 citrinos sultys ir žievelė

* 900 mL sultinio

* druskos, pipirų pagal skonį

1. Įkaitintame aliejuje apkepinti svogūnus, kol šie suminkštės, suberti pankolius, bulves, citrinos žieveles ir pakepti dar kokias 5 min., arba kol pankolis suminkštės.

2. Užpilti sultiniu ir užvirti. Virti apie 15 min., kol išvirs daržovės.

3.Sriubą šiek tiek atvėsinti ir sutrinti. Trintą sriubą grąžinti į puodą, jei trūksta, pripilti papildomai sultinio (sriuba neturi būti labai tiršta) ir užvirinti. Papildomai paprieskoninti pagal skoį.

4. Patiekti užpylus citrinos sultimis ir uždėjus šaukštelį kitą gremolatos:

* 1 česnako skiltelė, susmulkinta

* 1 citrinos žievelė

* 4 Š. kapotų petražolių

* 16 juodųjų alyvuogių be kauliukų, susmulkintų

1. Gerai sumaišyti/ištrinti pirmus 3 produktus, tada įmaišyti alyvuoges. Šaldytuve uždengus laikosi 3-4 dienas.

Šaltinis: 200 super soups

Skaninančios smulkmenos

Kai tik parsivežiau stiklainiukėlį levandų iš Paryžiaus, vis kirba mintis kažką su jomis padaryt. Vieną kartą jau visai mažai trūko iki levandinio patiekalo, bet pritrūko vis dėlto elektros lizdo barako virtuvėje elektriniam plakikliui, o rankytėm 10 min. plakti kiaušinį iki purumo ir valios pritrūko.. Taigi. Bet vieną dalyką vis dėlto su jomis padariau. Ir nors galutinio rezultato dar neišbandžiau, vis tiek pasidalinsiu idėja.

Levandų cukrus

* 1 puodelis cukraus

* 1 arb. š. džiovintų levandų

Cukrų sumaišyti su levandomis, lengvai paspaudžiant šaukštu, kad visos įmanomos kvapiai malonios medžiagos įsiskverbtų į cukrų. Uždaryti stiklainiuke ir kartais supurtant laikyti tamsioje vėsioje vietoje mažiausiai kelias savaites, kol pribręs.

arba

Cukrų ir levandas suberti į maisto smulkintuvą/kavamalę ir, žinoma, smulkinti. Siekti cukraus pudros pavidalo.

arba

Jei nenorite savo cukruje besimaišančių levandų tolimesniam naudojimui, o gal tiesiog gėlytes norit panaudoti dar kažkur kitur, suberkit jas į marlinį maišelį, kurį ir įdėkite į cukrų. Brandinti kelias savaites.

o gal

Viską patobulinti galima papildomai pridėjus vanilės lazdelę, citrinos žievelių..?

Panaudojimas?

Pasigardinti kavą, arbatą arba tiesiog naudoti kaip pikantišką vanilinio cukraus pakaitą.

(Gaila, kad niekas iš artimųjų nesaldina karštųjų gėrimų, o būtų tokia miela smulkmena dovanai..)

Kita smulkmenėlė sužavėjo visai netikėtai. Skaičiau ramiai Eglės įrašą apie granolą, ir man ne tik sušvito, jog reikia gi pagaliau pasidaryti tuos sausus pusryčius (pirmąjį šio naminio stebuklo bandymą sulapnojau pačiai sau neįtikėtinai greitai), bet ir būtinai pasigaminti minimų cukruotų imbierų. Nežinau, kodėl nepagalvojau, kad galiu juos nusipirkti (maximoje dar kaip tik akcija buvo). Ir man visai netrukdė suvokimas, kad artimiausiu metu net neketinu jų panaudoti granolos gamyboje (šis improvizacijos pasaulis man dar toks naujas, kad pradžiai noriu išbandyti bent maždaug tradicinius derinius), ar netgi tai, kad gyvenime niekad neragavau tų cukruotų imbierų ir net nežinau, ar jie man patinka :) Tiesiog sulaukiau akcijos ir nusipirkau milžinišką imbiero medį, kuris sužavėjo net kasininkę.

Pradėjus googlinti, kaip gi pasigaminti tuos imbierus, iš pradžių šiek tiek sutrikau - gamybos receptūrų daug, bet visos tarpusavy ganėtinai skirtingos, tad kuri geriausia ?

Paieškas baigiau pamačius David Lebovitz vardą. Net savotiškai gėda prisipažinti, kad realiai nieko jo nebuvau gaminusi. Tad nutariau padaryti šiai gėdai galą ir bent jau imbierus sucukruoti pagal jį. Žaidimo daugoka, o gal aš pati persistengiau neturėdama cukraus termometro, bet rezultatas fantastiškas. Imbierus visai smagu triaukšti vienus, o turbūt dar smagiau panaudoti kepiniuose, toje pačioje granoloje ar tiesiog merkti į šokoladą ir kramsnoti dvigubai skaniau. Atlikęs imbierinis sirupas išvis wow. Norisi šaukštais kabinti. O jeigu įmaišius į kremą ar bent jau natūralų jogurtą..

Cukruoti imbierai

* 500 g šviežio nulupto imbiero

* 800 g cukraus + apvoliojimui išvirus

* 1 L vandens

* žiupsnelis druskos

1. Nuluptus imbierus supjaustyti kiek įmanoma plonesnėmis riekutėmis, sudėti į rūgštims atsparų puodą (aliumininiai, emaliuoti ar panašūs netinka), užpilti vandeniu, kad viską apsemtų, ir užvirti. Užvirus sumažinti kaitrą ir pavirti apie 10 min.. Vandenį nupilti, imbierus užpilti nauju vandeniu ir pakartoti virimo procedūrą.

2. Vėl nupylus vandenį nuo imbierų, sumaišyti juos su cukrumi, 1 L vandens ir druska. Užvirti ir sumažinus ugnį virinti tol, kol cukraus tirpalo temperatūra pasieks 106 laipsnius. (Kadangi termometro neturiu, bet turėjau marias laiko ir beveik nemokamas dujas, tai imbierus kartais pamaišant uždengtame puode viriau apie valandą, po to nukėliau dangtį ir viriau dar apie pusvalandį, kol išgaravo dalis vandens, o cukraus tirpalas pavirto sirupu).

3. Kol sirupas dar karštas, jį nuo imbiero atskirti sietelio pagalba. Imbiero gabalėlius sumaišyti su nemažai cukraus, kad gausiai pasidengtų ir palikti tolygiai paskleidus skardoje ar pan. pernakt, kad pradžiūtų. (Man šitaip džiuvo per lėtai, tad aš vos vos įkaitinau orkaitę ir ant pačios apatinės lentynos patalpinau imbierus. Pastoviai pamaišant visiškai išdžiuvo per ~20 min.).

Turėjau ~400 g nulupto imbiero, iš kurio gavosi ~300 g cukruoto bei ~ 400 mL sirupo.

Imbierinis cukraus sirupas šaldytuve gali stovėti apie metus, o sandariai laikomi cukruoti imbierai išgyvena kelis mėnesius.

Šaltinis: http://www.davidlebovitz.com/

Pupelių ir saulėje džiovintų pomidorų sriuba

Viskas. Viskas. Viskas pagaliau baigėsi. Liko tik toliau džiaugtis kalėdinių skanumynų gamyba, paskaityti knygą, kuri jau kelias savaites ramiai gulėjo prie mano lovos (tarsi kas būtų drįsęs nešiotis šį 2,863 kg beveik nekilnojamą turtą..).

Tenoriu pagaliau pasidžiaugti tuo pojūčiu, jog niekam nieko nesu skolinga, nieko nebeturiu padaryti. Tik išsikepti linzer sausainių su aviečių uogiene ir išsivirti pašteto su brendyje paskendusiomis spanguolėmis ir skrudintais lazdynų riešutais...

Ir kadangi vis dėlto dar ne Kalėdos, o aš visą savaitę svajojau sudalyvauti Salierų savaitėje, tad atiduodu šią paskutinę skolą (tikiuosi, dar spėju) ir slenku ilsėtis...

Ši sriuba be galo, be krašto paprasta, bet ji turi tokį ypatingą sriubinį skonį ir kvapą, kad kiekvieną kartą ranka pati nevalingai kilo įsipilti pakartojimui.. :) Tą sriubiškumą suteikia saulėje džiovinti pomidorai, tad jų tikrai nevalia praleisti, o dar geriau būtų ir nepagailėti. Aš dar įdėjau papildomai konservuotų pievagrybių, bet daug verčiau įmesčiau saujelę džiovintų miško grybų, būtų idealu :)

Pupelių ir saulėje džiovintų pomidorų sriuba

* alyvuogių aliejaus kepimui

* 1 svogūnas, susmulkintas

* 2 saliero stiebai, susmulkinti

* 2 skiltelės česnako, susmulkintos

* 900 mL sultinio

* 950 g išvirtų sviestinių pupelių (butter beans; naudojau paprastas baltas)

* 4 Š. saulėje džiovintų pomidorų pastos (susmulkinau aliejuje konservuotų džiovintų pomidorų)

* 1 arb. š. džiovinto rozmarino ir/ar čiobrelio

* druskos, pipirų pagal skonį

* tarkuoto kieto sūrio (nebūtina)

1. Keptuvėje įkaitintame aliejuje apkepinti svogūnus, kol šie suminkštės. Sudėti salierus ir česnakus bei pakepti dar kelias minutes.

2. Keptuvės turinį supilti į puodą, kuriame jau yra pupelės, pomidorų pasta, sultinys ir prieskoniai. Užvirti ir virti ant mažos ugnies dar apie 15 minučių.

3. Patiekti galima ant viršaus užbėrus tarkuoto sūrio, bet skanu ir taip :)

Šaltinis: 200 super soups

Moliūgų sriuba tailandietiškai

Šis receptas pagal eiliškumą dar negreit turėjo pasirodyti, bet kadangi būtent dabar moliūgų sezonas ir vos ne visi intensyviai juos kažkur realizuoja, tai nutariau spėti ir aš į benuvažiuojantį šios daržovės sezono traukinį...

Receptas iš sriubų knygos, kurią galų gale parsivežiau iš Anglijos, kur ji pratūnojo nuo pat liepos pradžios. Sriuba gavosi skani, su tuo tailandietišku prieskoniu, tik gal kiek skystoka (matyt moliūgo rūšis skystesnė nei naudojo autoriai ?), tad jei gaminčiau kitą kartą, arba dėčiau daugiau moliūgo, arba pilčiau mažiau sultinio. Ir būtinai turėčiau atsidėjusi keletą krevečių, nes jos tiesiog idealiai tiktų šitoje sriuboje. Kadangi vis dėlto šįkart jų neturėjom, tai pasikepinom orkaitėje atlikusių moliūgo sėklų su prieskoniais, kurios irgi visai tiko.

Moliūgų sriuba tailandietiškai

Produktai (4-5 porcijos):

* 1 Š. saulėgrąžų aliejaus

* 1 svogūnas, supjaustytas

* 1 Š. Tailandietiškos raudonojo kario pastos

* 2 skiltelės česnako, susmulkintos

* 2,5 cm imbiero gabalėlis, susmulkintas

* ~750 g moliūgo, nulupto, išsėklinto ir supjaustyto kubeliais

* 400 mL kokosų pieno

* 750 mL sultinio

* 2 arb. š. Tailandietiško žuvų padažo (praleidau, man buvo pakankamai sūru ir be jo)

* 2 arb. š. džiovintų saldžiųjų paprikų

* maltų juodųjų pipirų pagal skonį

* pundelis šviežių kalendrų

1. Keptuvėje su įkaitintu aliejumi apkepinti svogūną, kol šis suminkštės. Įmaišyti kario pastą, česnaką ir imbierą bei pakepti dar apie minutę.

2. Keptuvės turinį supilti į puodą, kuriame jau būtų visi likę ingredientai, išskyrus kalendras, ir užvirti. Virti tol, kol moliūgas suminkštės (man užteko 20 min.).

3. Sriubą šiek tiek atvėsinti, įmaišyti dalį susmulkintų kalendros lapelių, ir sutrinti.

4. Sutrintą sriubą vėl užkaisti, įmaišyti likusius kalendros lapelius ir jau galima patiekti.

Šaltinis: 200 super soups

Recipe in English

Thai squash soup

* 1 tbs sunflower oil

* 1 onion, roughly chopped

* 1 tbs red Thai curry paste

* 2 garlic cloves, finely chopped

* 2,5 cm piece of ginger, peeled and finely chopped

* ~ 750 g butternut squash, deseeded, peeled and diced

* 400 mL full-fat coconut milk

* 750 mL stock (vegetable or chicken)

* 2 tsp Thai fish sauce

* pepper

* small bunch of coriander

1. Heat oil in a saucepan, add the onion and fry gently until softened. Stir in the curry paste, garlic, ginger and cook for 1 minute.

2. Mix in all the remaining ingredients (except coriander), add a little pepper then bring to boil. Simmer for about 45 minutes or until the squash is soft.

3. Reserve a few sprigs of coriander for garnish then tear the remainder into pieces and add to the soup. Puree the soup in a blender or food processor until smooth.

4. Pour back into the saucepan and reheat, tearing in the reserved coriander sprigs. Ladle into the bowls and serve.

Marokietiška morkų ir pomidorų sriuba su avinžirniais ir lęšiais

Šįkart, pagaliau, nebe saldus blogo įrašas. Rodos, pyragus toli gražu ne kiekvieną dieną kepu, bet nuotraukos - vien jų. Žinoma, ir padažus prie makaronų vis kitokius paruošiu, ir tą pačią grikių košę nepaprastai valgau, bet ranka nenoriai kyla įamžinti nors ir skanų, bet vis dėlto ganėtinai kasdienišką patiekalą. O gal atbaido ir daugumą blogerių kamuojanti bėda su nuotraukų fonu, apšvietimu ir panašiai.

Šitai sriubai irgi mažai trūko iki išnykimo amžinybėje, šiaip ne taip tik paskutinis dubenėlis įkrito į kadrą. O pagaminti ją įkvėpė Sainsbury's pirkta analogiška sriuba, kuri labai patiko. Pakuotę iškart išmečiau, tad tiksliai nežinojau, ką reikia dėti, internete irgi neradau būtent tokios sriubos recepto, bandžiau improvizuoti... Ir, su žemai nuleista galva, turiu prisipažinti, kad pirktinė sriuba buvo skanesnė nei pasigaminta pačios. Rodos, ir tiršta buvo, ir prieskonių krūvas subėriau, bet ne į tą pusę nusiviriau. Bene didžiausia klaida (kuri buvo akivaizdi iš pat pradžių, bet ignoravau), kad nenaudojau jokio sultinio. Pirktinėje tiesiog plaukiojo mėsos gabaliukai, o aš vis tiek nutariau pasikliauti skaitytais receptais, kuriuose visuose iki vieno buvo naudojamas tik vanduo. Ir šiaip, sriuba vegetarinė. Žodžiu, sriubai trūko to tokio sriubiško mėsiškumo, sūrumo. Ir, kaip visad, naudojant imbierą, aš su juo persistengiu - įberiu mažytį žiupsnelį (naudoju maltą), o visas patiekalas jau ir įgauna ryškų imbierinį aštrumą... Taigi. Bet pati sriuba yra maistinga, net ir su minėtom klaidom, ji buvo vis tiek skani, o naudojant teisingą sultinį, būtų išvis dieviška :) Tikslių proporcijų nerašau, nes realiai viską dėjau iš akies.

Marokietiška morkų ir pomidorų sriuba su avinžirniais ir lęšiais

Produktai (4-5 porcijos)

* ~80 g lęšių (nevirtų)

* ~200 g avinžirnių (nevirtų)

* 2 vidutiniai svogūnai, supjaustyti

* šlakelis alyvuogių aliejaus + arb. š. sviesto

* 3-4 vidutinės morkos, smulkiai supjaustytos

* 2 skiltelės česnako, susmulkintos

* 3-4 pomidorai, susmulkinti

* nedidelė cinamono lazdelė

* žiupsniai/pagal skonį: druskos, maltų juodųjų pipirų, chilli flakes, maltos ir/ar šviežios kalendros, kumino, imbiero

* 3-4 stiklinės vandens (pagal norimą tirštumą) arba savavališkai pakeisti sultiniu

* keletą skiltelių citrinos (kiek bus valgytojų)

Tadouira'i:

* ~200 g pomidorų pastos

* 3-4 šaukštai miltų

* 3-4 šaukštai citrinos sulčių

* keletas kalendros lapelių (neturėjau, dėjau žiupsnį maltos)

1. Pagal instrukciją ar naudojamą techniką išsivirti lęšius ir avinžirnius.

2. Įkaitintoje keptuvėje su riebalais apkepinti svogūną, kol šis pasidarys permatomas.

3. Suberti visus prieskonius, česnaką (išskyrus druską ir cinamono lazdelę), pakepinti, kol pradės skleistis kvapai.

4. Į keptuvę sudėti morkas ir pomidorus, troškinti, kol šie pradės minkštėti.

5. Puode užvirinti pasūdytą vandenį (arba sultinį), suversti keptuvės turinį, įmesti cinamono lazdelę, sudėti ankštinius ir pavirti, kol skoniai susimaišys.

6. Kol sriuba verdasi, atskirame inde sumaišyti visus tadouira'i skirtus produktus iki vientisos košelės ir įmaišyti ją į sriubą, pavirti dar keletą minučių.

7. Prieš patiekiant į kiekvieną dubenėlį dar įspausti citrinos sulčių.

Aštri pomidorinė

Pamačius, kad ši savaitė 52 savaičių projekte yra antigripinių patiekalų savaitė, greitai mintimis peršokau savo valgius, ir radau vieną, kuris, mano manymu, visai tinka.

Šią pomidorinę improvizavau, produktai įprasti, gamyba paprasta, skonis ryškiai pomidorinis. Antigripinė ji tuo, kad pjaustant svogūnus dažniausiai taip apsiverkiu, kad jei ir turėčiau slogą, ji turėtų trauktis. Nuo česnakų pjaustymo rankos maloniai kvepia dar bent kelias dienas. O suvalgius dubenėlį šios aštrios sriubos, maloniai sušyla viduriai ir atitirpsta nosį (kiek valgiau, tiek kartų vėliau ėjau ieškoti nosinės).

Aštri pomidorinė

Produktai (3-4 porcijos)

* 1,5 stiklinės džiovintų pupelių (galima laisvai keisti konservuotomis)

* 2 skardinės smulkintų pomidorų

* 1 didelis svogūnas, susmulkintas

* 2 skiltelės česnako, susmulkintos

* 1 čili pipiras (pagal poreikį)

* druskos, juodųjų pipirų žirnelių, lauro lapų, baziliko, kitų prieskonių pagal skonį

* keletas stiklinių sultinio

* keli šaukštai alyvuogių aliejaus

1. Pupeles pamerkti kokioms 4 val. (ilgiau mirkyt nei 4val. prasmės nėra, greičiau jau nebeišvirs), po to virti iki 1val. sultinyje (sūdytame vandenyje: 1/4 arb. š. druskos kiekvienam puodeliui vandens, kuriame virsite).

2. Įkaitintoje keptuvėje su alyvuogių aliejumi pakepti svogūną, kol pasidarys skaidrūs, sudėti česnakus ir čili (jei norit, kad česnakai jaustųsi mažiau, juos dėti kartu su svogūnais) ir dar pakepti 1-2 min.

3. Į keptuvę supilti pomdorus ir patroškinti 5-10 min.

4. Pupelėms išvirus, keptuvės turinį supilti pas jas, sudėti likusius prieskonius ir pavirti, kol skoniai susimaišys.

5. Norint, sriubą galima sutrinti (prieš tai išėmus lauro lapus ir juodųjų pipirų žirnelius).

Čili-paprikų-pomidorų sriuba

Jau seniai galvojau apie pomidorinę, bet jos gamyba atrodė per daug neįspūdinga, tad niekaip neprisiverčiau. Tačiau vieną dieną akys užkliuvo už aštrios pomidorinės su keptom paprikom... Maniškis dievina paprikas, o ir kaip tyčia 52 skaniose savaitėse savaitė, skirta paprikoms. Nuspręsta - sriuba bus.

Originaliame recepte naudojama habañero chile, kurios aš net nedrįsau ieškoti, ir apsidžiaugiau, kai Maximoje pagaliau vėl atsirado mažosios aitriosios paprikos... Vienos mažos paprikos man buvo per mažai, papildomai dar įdėjau čili miltelių. Pats skonis - aštroka pomidorinė su lengvu raudonųjų paprikų atspalviu, bet kvapas, tvyrojęs kambaryje, neleido pamiršti pagrindinio ingrediento :)

Čili Raudonųjų Paprikų Sriuba

Produktai:

• 4 didelės raudonosios paprikos
• skardinė konservuotų pomidorų (naudojau 400g jau susmulkintų pomidorų)
• 1 svogūnas, susmulkintas
• 2 skiltelės česnako, susmulkintos
• 1 aitrioji paprika (čili), susmulkinta
• 1/4 puodelio alyvuogių aliejaus
• 2 puodeliai vandens
• 2 sultinio kubeliai
• 1 arb. š. druskos
• 1/4 arb. š. maltų juodųjų pipirų

1. Kadangi neturiu galimybės paprikų kepint virš atviros ugnies, naudojausi instrukciją, kurią radau čia. Užtrukau maždaug 50 min. Po to dar laukiau apie 15-20 min., kol paprikos atvėso ir jau buvo galima nulupti odeles, išvalyti sėklas bei supjausyti kubeliais.

Tik iš orkaitės ištrauktos paprikos atrodė šitaip:

2. Susmulkintą česnaką, svogūną ir čili apkepinti aliejuje maždaug 10 min., arba kol svogūnai taps permatomi.
3. Kitame inde užkaisti vandenį su sultinio kubeliais, juodaisiais pipirais, smulkintomis keptomis paprikomis ir pomidorais. Galima įdėti ir porą lauro lapelių.
4. Paruoštą keptuvės turinį supilti į puodą, kuriame jau kaista raudona masė, ir pavirti maždaug 15 min.
5. Kai skoniai galutinai susimaišo, palikti sriubą pravėsti, o vėliau ją pertrinti blenderyje. Aš tokio neturiu, tad naudojaus bulvių grūstuve... Rezultatas pakenčiamas.
6. Atidėti sriubą vėsti/šalti toliau, tokią šaltą ją ir patiekti. Receptas, kuriuo naudojausi, siūlo sriubą papildyti avokado gabaliukais, grietine ar juodosiomis alyvuogėmis. Aš ją valgiau su makaronais ir vis dar šiltą. Skanu :)

Šaltinis: http://thewellseasonedcook.blogspot.com/