2012 m. liepos 31 d., antradienis

Canelés Bordelais

Iš Paryžiaus ketinau parsivežti gruyere sūrio (nors girdėjau pletkus, jog jo galima rasti ir didesnėse parduotuvėse Lietuvoje, bet pačiai rasti nepavyko), Kirsch likerio ir canélių formą. Sūrio rasti buvo nesunku, Kirsch irgi radau, tik deja vienos rūšies, kuri buvo gana prabangi, tad apsiėjau. Canélių formą išbandyt puoliau jau patį pirmąjį vakarą Lietuvoje..

Originaliam Canelés Bordelais receptui naudojama vanilės lazdelė ir tamsusis romas. Aš nutariau pakeisti kitomis lauktuvėmis iš to pačio Paryžiaus - tonka pupele ir Grand Marnier likeriu.

Pirmą kartą tonka pupelės vardą receptuose aptikau čia. Negaliu tvirtinti, jog tai dažnai naudojamas prieskonis ir buvau nusižiūrėjusi dešimtis receptų su juo, bet kai pamačiau vienoje parduotuvėje šias pupeles, pro šalį praeiti negalėjau. Tai nėra labai populiarus prieskonis, paranojikai amerikiečiai išvis yra uždraudę jas įvešti, nes nemažai antikoaguliacinių preparatų turi kumarino, pagrindinės tonka pupelės chem. medžiagos, darinių (pasijutau tikra chemike parašiusi šį sakinį )). Ir jiems tas pats, kad pats kumarinas nepasižymi jokiomis neva pavojingomis ar mirtinomis savybėmis, jei vartojama saikingai. Pats kumarinas yra kartaus skonio ir mažina apetitą, tačiau kvepia dieviškai ir tonka pupelės kvapas apibūdinamas kaip vanilės, cinamono, migdolų ir gvazdikėlių aromatų mišinys. Tonka pupele galite keisti vanilę arba naudoti kartu. Patiekalams naudojama sutarkuota kaip ir muskato riešutas.

/

Dabar apie pačias canelés... Rodos, jokių ypatingų produktų nereikia, tik specifinės formos ir geros orkaitės. Savo receptą-vedlį vėl radau ,,Ladurée" knygoje. Šios knygos receptai pasižymi lakoniškumu ir mažai patarimų nepatyrusiems, tad prie to pačio nutariau ir internete pasidomėti.. Tai, ką radau, mane ganėtinai suglumino. Kad tešlos negalima plakti, o tik maišyti, sutarė visi, bet kepimo principai gana skirtingi.. Nemaža dalis rekomenduoja iš pradžių iki visiško maksimumo įkaitinti orkaitę, tokioje karštoje kepti 5-10 min., vėliau temperatūrą mažinti iki 190 ir kepti dar valandą. ,,Ladurée" tuo tarpu siūlo tiesiog dėti iškart į 190 laipsnių orkaitę ir viskas. Vieni įspėja, jog jokiu būdu negalima atidarinėti orkaitės durelių, antri siūlo apsukinėti skardą vos ne kas 20 minučių, treti sako, jog reikia įpusėjus kepimui uždengti folija.. ,,Ladurée'' rašo, jog tešlą užtenka brandinti 12 val., kiti - 2-3 dienas, viena foodblogerė geriausių rezultatų pasiekė brandinusi tik valandą :| Vienur rašo, jog būtina suvalgyti tą pačią dieną, kitur, jog drąsiai galima laikyti šaldytuve 2-3 dienas. Žodžiu.

,,Ladurée'' žadėjo, jog iš nurodytų produktų gausiu 20 vienetų 5,5 cm diametro pyragėlių, maniškėje formoje vienu metu išsikepa 8 vienetai, o vienos partijos kepimas trunka mažiausiai valandą, lygu >3 val. tiesiog kepimo.. Nutariau, jog per vieną dieną aš visko tikrai neiškepsiu.

Pirmą partiją kepiau praėjus 12 valandų po tešlos sumaišymo. Nutariau pasirinkti labiausiai komplikuotą variantą: dėti 10iai minučių į iki 270 laipsnių įkaitintą orkaitę, vėliau temperatūrą mažinti iki 190, dengti folija ir kepimo viduryje formą apsukti. Rezultatas: pradžioje pyragėliai iškilo, bet vėliau sukrito iki mažesnio tūrio nei buvo iš pradžių. Išorė apskrudo neblogai, bet vidus buvo per šlapias, priminė nelabai vykusį pudingą, pjūvio nuotraukos net nedrįsau daryti. Skonis ir aromatas puikūs, bet tai nebuvo tai, ko norėjau.

Antrajai partijai niekaip neradau laiko, tad kepiau praėjus.. 60 valandų po užmaišymo. Nusivylusi pirmąja nesėkme ir nurašiusi savo orkaitės pajėgumus, nutariau per daug nesikankinti ir kepiau taip, kaip primityviai parašė knygoje: dėti į 190 laipsnių įkaitiną orkaitę ir kepti valandą, arba kol išorė taps juoda. Jokių durelių varstymų, sukinėjimų, tik po valandos patikrinti ar išorė pakankamai juoda. Beje, nors žadėjo 20 vienetų pyragėlių, o mano forma atitiko jų nurodytus matmenis, vos ne vos išspaudžiau viso 14 canélių oO Iki juodumo neišlaukiau, bijojau, jog išorė pasidarys per daug kieta, vis dėlto kepiau silikoninėje formoje, o ne varinėje, išteptoje vašku..

Savo silikonines formeles tepiau sviestu, vėliau barsčiau miltais, kitą kartą abejoju, ar šitai kartosiu.

Iš pradžių atrodė, jog gavosi tas pats kaip ir pirmą kartą, nors pyragėliai bent jau nebesusitraukė. Tie vargani 6 pyragėliai buvo skirti paragauti po vieną, likę atidėti 40 valandų užtrukusiai kelionei lėktuvu su 2 persėdimais iki saulėtosios Kalifornijos.. Tad net ir neketinau aukoti nei vieno prapjovimui.
Mano nuostabai išėjo puikiai. Vidus buvo švelniai purus, tirpstantis. MB teigimu, šiek tiek pastovėję ir pasiekę kitą Atlanto pusę pasidarė netgi dar skanesni.
Tiesą sakant, negaliu pasakyti, kodėl antras kartas pavyko geriau: dėl ilgiau brendusios tešlos, durelių nevarstymo ar pakitusios mėnulio fazės :)

Pateikiu originalų receptą, o jei kas turit tonka pupelių ir/ar Grand Marnier, drąsiai siūlau keisti :)

Canelés Bordelais

~20 vienetų 5,5cm diametro formelėse

* 1 vanilės lazdelė / 1 tonka pupelė, sutarkuota
* 500 mL riebaus pieno
* 50 g sviesto + formų ištepimui, išlydyto ir atvėsinto iki kambario temperatūros
* 2 kiaušiniai
* 2 kiaušinių tryniai
* 240 g cukraus pudros, prasijotos
* 1,5 Š. tamsaus romo / Grand Marnier
* 110 g pyraginių miltų + formų pabarstymui, prasijotų (apie pyraginių miltų pasigaminimą galima rasti čia)

1. Supilti pieną į prikaistuvį. Vanilės lazdelę perpjauti išilgai. Iškrapštytas vaniles sėklas ir pačią lazdelę įmesti į pieną. Pieną užvirinti, tada nukelti nuo ugnies ir leisti visiškai atvėsti. Atvėsus vanilės lazdelę išimti.
2. Dideliame dubenyje išmaišyti (stengtis neplakti, įplakti oro burbuliukai gali sugadinti galutinį rezultatą) kiaušinius, trynius ir prasijotą cukraus pudrą.
3. Vieną po kito iš eilės įmaišyti: romą, skystą sviestą, prasijotus miltus ir pieną.
4. Uždengti dubenį maistine plėvele ir atidėti į šaldytuvą mažiausiai 12 valandų.
5. Ištepti canelés formeles sviestu, tolygiai jose paskirstyti miltus ir padėti į šaldytuvą, jog forma būtų šalta.
6. Į kiekvieną formą tešlos pilti tiek, jog iki viršaus liktų ~0,5-1 cm. Kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie valandą, arba kol išorė taps tamsiai rudos-juodos spalvos (galima patikrinti buku peiliu atitraukus nuo sienelės). Likusią tešlą galima toliau laikyti šaldytuve dar 2-3 dienas.
7. Iškepus iškart išversti ant grotelių ir leisti atvėsti. Patiekti kambario temperatūros.

/

Šaltinis: Ladurée Sucré: The Recipes

2012 m. liepos 26 d., ketvirtadienis

Paryžius Pt3. ir Šiltos artišokų ir krevečių salotos

Va ir pasibaigė slapta svajotas trečiasis apsilankymas Paryžiuje.. Ketvirto karto manau greitai nebus, jau mažiau nuostabos ir netikėtumų. Nebedžiugina taip, kaip pirmus kartus :)

/

Šįkart viskas praėjo sklandžiai (paskutinį kartą buvo taip). Apsistojome nebe viešbutyje, o lyg ir privačiame sektoriuje: rekomenduoju norintiems su Paryžiumi susipažinti intymiau apartamentparis.fr. Nors finale kaina didesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio (tinklalapy nurodytos kainos ne sezono metu, vėliau įskaičiuoja tourism taxes ir tvarkymo paslaugas), bet pati sistema labai tourist friendly, dirba operatyviai ir drąsiai galima susibendraut angliškai. Deja, beveik paskutinę akimirką išaiškėjo, jog bute su puikia virtuve, kurį užsirezervavom dar kovo mėnesį, kažkas atsitiko ir jame apsistoti negalėsime, bet šitai pranešė paskambinę telefonu ir pasiūlė už tą pačią iš anksto susitartą kainą kitą butą, daug brangesnį. Taip, jis buvo geresnėje vietoje, geriau apstatytas, tik virtuvės plotas buvo maximum 1,5 kvadrato ir visiškai portatyvinė įranga joje :| Indų, puodų buvo devynios galybės, bet gaminti vis dėlto buvo tiesiog nepatogu, tad sukiojomės virtuvėje ne tiek ir daug.

Kiti maisto patyrimai buvo apsilankymas viename modernią prancūzų virtuvę propaguojančiame restorane, kuriame įsitikinau, jog braškės ir wasabi dera puikiai. Pierre Hermé šįkart iškeitėme į Cafe Pouchkine (vis dėlto skanesnius pierožkus kepa MB mama).

/

Prie visų kitų išragautų smulkmių paminėčiau avyčių pieno jogurtą, kaštainių kremą, avietines madlenas, ličių ir apelsinų žiedų džemą.. Namo parsivežėme 950 g įvairiausių šokoladų, keletą sūrių, tonka pupelių, agar-agaro, tikrojo vusterio padažo (!) ir, žinoma, įžymiųjų prancūziškų česnakų. Trofėjus iš E.Dehillerin - canelé forma, kurią ką tik išbandžiau ir jau tuojtuoj ragausiu (receptas matyt kitam įraše).


Maisto patyrimas apie kurį noriu papasakoti plačiau - pažintis su artišoku. Parduotuvėje jie atrodė tokie dailūs ir dideli (palyginus su tais, kuriuos galima rasti Lietuvoje), kad tiesiog privalėjau išbandyti šį padarą. Užtrukau, kol daugmaž supratau, kaip jis paruošiamas ir valgomas, bet galutinis rezultatas buvo fantastiškas, susižavėjau be galo ir, jei kada čia vietoje pamatysiu padoresnių artišokų už padoresnę kainą, pro šalį nepraeisiu.


/


Šių salotų patiekimas išėjo truputį improvizuotas ir, nors atrodo dailiai, iš tikrųjų nelabai patogiai valgoma (abejoju, jog pasmerkčiau svečius tokiam knibinėjimuisi rankomis). Originaliame recepte rašoma, jog galima naudoti ir šaldytus ar konservuotus (ne marinuotus) artišokus, tokiu atveju salotas bus daug paprasčiau valgyti, o ir ruošos mažiau. Su pačiu šviežiu artišoku žaidimo nemažai, bet visa kita paruošiama greitai, o skonis finale tiesiog dieviškas :)

Šiltos artišokų ir krevečių salotos

2 nedidelėms porcijoms:

* 2 didelės/4 mažesnės artišokų galvos arba atitinkamas kiekis šaldytų/konservuotų paruoštų artišokų
(* citrinos, druskos, lauro lapas šviežiam artišokui)
* žiupsnis džiovintų čiobrelių
* 1 česnako skiltelė, susmulkinta
* 0,5 puodelio stambių džiūvesėlių
* 150 g nuvalytų krevečių
* 1+1 Š. alyvuogių aliejaus
* čili miltelių, druskos pagal skonį
* 2-3 Š. sviesto
* 2-3 Š. šviežių smulkintų petražolių
* 1 citrinos sultys
* sviesto/aliejaus formos patepimui

Jei naudosite šviežius artišokus (Video apie tai):
1. Nupjauti dalį koto, nuskusti žalią žievę.
2. Nupjauti maždaug pusę žiedo viršaus.
3. Perpjovus citriną per pusę ja ištrinti kotą ir žiedo nuopjovą, jog neruduotų.
4. Virtuvinėmis žirklėmis apkarpyti žiedlapių viršūnėles.
5. Pripilti į platų dubenį vandens tiek, jog siektų kelis centrimentus (vanduo neturi apsemti viso artišoko ar kontaktuoti su jo šerdimi), įspausti citrinos sultis, įmesti pačią išspaustą citriną ir lauro lapą, įberti druskos. Įdėti artišokus kotu į viršų ir užkaisti.
6. Virti ant mažos ugnies pridengus dangčiu apie 40-60 min. (priklauso nuo artišokų dydžio), kol į kotą lengvai įsismeigs šakutė, o lapai, esantis šalia jo lengvai nusiplėš.
7. Išvirus nukošti ir padėti atvėsti kotu į viršų.
8. Atvėsus išimti viduryje esančius lapelius (atsargiau, artišokui gerai išsitroškinus, visi lapeliai nusiima lengvai), po kuriais slėpsis daug pūkų, juos taip pat reikia iškrapštyti. Išvalyto artišoko galutinis vaizdas matyti nuotraukoje viršuje. (Išimtus lapelius galima valgyti pamerkus į pagardą)

Jau turint paruoštą artišoką:
9. Keptuvėje įkaitinti šaukštą aliejaus ir jame apie minutę apkepinti česnaką su čiobreliu.
10. Suberti džiūvesėlius ir kartu apkepinti dar apie dvi minutes, arba kol džiūvesėliai lengvai apskrus. Jiems apskrudus atsidėti.
11. Dubenyje krevetes išmaišyti su šaukštu aliejaus, čili ir druska, tada visa tai apkepinti toje pačioje gerai įkaitintoje keptuvėje kelias minutes. Apkepus krevetes atsidėti.
12. Vėl į tą pačią keptuvę dėti sviestą, pilti citrinos sultis ir suberti petražoles. Sviestui išsilydžius kaitinti dar apie minutę.

13. Karščiui atsparų indą patepti riebalais, jame sumaišyti artišokus su krevetėmis (arba jomis įdaryti tuščiavidurį artišoką), užberti džiūvesėlių (2 šaukštus jų atsidėti), užpilti sviestu ir įdėti į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepti ~10 min.
14. Sušilusias salotas patiekti pašildytose lėkštėse ant viršaus užbėrus po šaukštą džiūvesėlių.

/

(Valgomoji artišoko dalis yra šerdis ir žiedlapių vidinė dalis apačioje. Valgomoji žiedlapių dalis nugremžiama dantimis. Skanu prieš tai pamerkus į sviestą, majonezą ar kitą švelnesnio skonio pagardą)

Šaltinis: http://cook-snap-repeat.blogspot.fr/

2012 m. liepos 18 d., trečiadienis

Vaniliniai ledai su rabarbarais ir braškėmis

Tik vakar grįžau po savaitės Nidoje, poryt - jau į Paryžių.. Šią vasarą stengiamės kompensuoti praėjusios parduotos nuobodumą.

Tradiciškai valgome daug arbūzų: maniškis buvęs arbūzų plantacijos darbuotojas, tad žino daugybę tips'ų, kaip išsirinkti skaniausią ir kiekvienas arbūzo pirkimas yra savotiškas varžymasis, ar pavyks nupirkti skanesnį nei prieš tai buvęs. Praėjusią vasarą vienintelė atrakcija buvo vidury nakties nueiti iki maximos, išsirinkti skaniausią arbūzą ir prašyti salės darbuotojo perpjauti pusiau.. Ilgainiui net atpažinti pradėjo, o kiti pirkėjai prašydavo išrinkti ir jiems. Iš tikrųjų pradėjau mėgti arbūzus.

/

Būnant pajūryje pagaliau išbandžiau savo apgailėtinąjį grilį! Nusipirkusi jį internetu svaigau kelias savaites kaip vos ne ant kiekvieno kampo darysiu bbq, nes iki tol neturėjau nei griliaus, nei kur jį statyt, nei transporto, su kuriuo galėčiau nusigabenti tą neegzistuojantį grilių į neegzistuojančią bbq parčio zoną. Pamačius tą skardos gabalą entuziazmas iškart prapuolė. Bet vis tiek ta rūdijanti skardutė ir keli rimčiau atrodantys iešmai į lagaminą pajūrin pakliuvo, ir tikrai dėl to nesigailiu. Nors dėl gana nevykusio oro tą bbq vakarėlį pavyko surengt tik vieną kartą, paliko tik geriausius įspūdžius. Mėsos marinavimo receptą jau seniau buvau nusižiūrėjusi iš Rennie, kuris labai patiko. Jei oras rugpjūčio pradžioje, kai vėl vyksiu į pajūrį, bus mažiau bjaurus, manau,  kartosim.

/

Poryt prasidės nauji iššūkiai Prancūzijoj. Pagaliau nutarėm apsistoti nebe viešbutyje, o apartamentuose, kuriuose turėsim nuosavą virtuvę ir galėsim nuosavom rankom pačiupyt prancūziškas gėrybes. Beliko tik išmokti keliasdešimt maisto produktų pavadinimų prancūziškai, iššniukštinėt krūvas jūros gėrybių receptų ir, matyt, pasiimti kartu nemažai aktyvintos anglies. Arba mažiau valgyti nepažįstamų gyvių.

Ir receptas. Pirmieji mano ledai! Visad maniau, jog pasigaminti naminių ledų yra gana lengva, tik kažkodėl vis neprisiruošdavau. Tačiau prieš visiems išsiskirstant atostogauti ir tuštinant šaldytuvą, atsirado poreikis sunaudoti nemažą kiekį naminių kiaušinių ir va, prašau, ko ne pretekstas pagaliau pasigaminti ledų ?
Nuo pat pavasario svajojau apie naminius ledus su rabarbarais ir braškėmis (kai gaminau dar buvo pats įkarštis ir rabarbarų, ir braškių), tad tiesiog paėmiau bazinį vanilinių ledų receptą, o įdarą jau suimprovizavau.
Nors dar neužšaldyta rabarbarų-braškių masė turėjo ryškų saldžiarūgštį skonį, galutiniame produkte realiai jautėsi tik braškės :/ Žinoma, galima naudoti bet kokias kitas uogas ir vaisius ar išvis nedėti jokių priedų. Rabarbarus ir braškes su cukrumi kaitinau atskirai, nes nenorėjau, jog dėl skirtingų virinimo laikų  braškės  stipriai sukristų, bet manau kitą kartą būtų galima terliotis mažiau ir virinti iškart kartu.
Likusį skystį nuo uogų/rabarbarų galima pavirinti ilgiau iki tirštesnio sirupo ir panaudoti kaip užpilą prie blynelių arba tų pačių ledų. O kodėl gi nesupylus jo į ledukų formeles ir neužšaldžius ?
Kadangi tai mano pirmieji ledai ir neturiu jų gaminimo aparato, labai bijojau prastos ledų konsistencijos. Masę permaišyti pradėjau nuo pat jų 20'os minutės buvimo šaldiklyje ir paranojiškai tai kartojau kas 20 minučių. Taip, realiai visas procesas užtruko ilgai ir MB pasakytų, jog tai per daug varginantis receptas, bet man patiko :)

/

Vaniliniai ledai su rabarbarais ir braškėmis

Ledams:
* 300 mL riebios grietinėlės (>30 % riebumo)
* 200 mL riebaus pieno
* 2 vanilės lazdelės
* 4 kiaušinių tryniai
* 85-100 g cukraus (pagal skonį)


Priedui:
* 250 g braškių, sujpaustytų ketvirčiais
* 300 g rabarbarų, nuluptų ir supjaustytų gabalėliais
* 3+3 Š. cukraus arba pagal skonį
* 2-3 Š. vandens


1. Prikaistuvyje užkaisti pieną ir grietinėlę.
2. Vanilės lazdeles perpjauti išilgai, iškrapštytas sėklas ir pačias lazdeles įmesti į prikaistuvį. Skysčiui beveik užvirus nukaisti ir leisti pabręsti  5 minutes, po to vanilės lazdeles ištraukti.
3. Trynius išsukti su cukrumi, kol masė pabals ir taps puri.
4. Karštą skystį po kelis šaukštus pilti į trynius pastoviai maišant. Supylus apie pusę pieno, kiaušinių masę supilti į prikaistuvį ir vėl užkaisti pastoviai maišant.
5. Kaitinti maišant tol, kol masė pradės tirštėti ir apvels medinio šaukšto nugarėlę. Po to perpilti į ledų gaminimo aparatą ir laukti, kol ledai patys pasidarys, arba:
6. Perpilti į seklų indą ir masei atvėsus patalpinti šaldiklyje. Šaldyti tol, kol masė pradės tvirtėti, tada ją permaišyti/perplakti ir vėl pastatyti atgal į šaldiklį. Praėjus 20-40 min. po maišymo, veiksmą pakartoti, ir taip kelis kartus. Per paskutinį permaišymą supilti priedą, o ledams visiškai sušalus galima mėgautis.


Kol ledai šąla:
7. Prikaistuvyje užkaisti braškes/rabarbarus su 3 šaukštais cukraus, šaukštu kitu vandens ir kaitinti, kol sukris iki norimos konsistencijos.
8. Perkošti per sietelį ir, likus 20-40 min. iki įmaišymo į ledus, įdėti į šaldiklį, jog būtų panašios temperatūros kaip ir ledų masė.

/

Vanilinių ledų receptas: The MasterChef Cookbook

2012 m. liepos 8 d., sekmadienis

Jogurtinis mėlynių pyragas

Šį pyragą kepu turbūt jau 5ą kartą (kitas pyragas nusipelnęs panašaus kiekio bisų yra tik monkey bread). Tai vienintelis pyragas, kurį gamino MB. Tai pats pirmasis mano keptas pyragas. Būtent jį kepant supratau, jog namų Kaune orkaitė nėra tinkama kepiniams, tad tai pirmas ir paskutinis pyragas kada nors keptas joje. Kaip rašo recepto autorė, šis receptas be galo universalus: mėlynes galima keisti kitomis smulkiomis uogomis, citriną - kitais citrusiniais vaisiais, galima pridėti riešutų, sėklų, šokolado gabaliukų.. (Tiesą sakant, manau, tą galima daryti su didžiąja dalimi pyragų).
Tikiu, jog daug kas esate jį kepę, jei ne konkrečiai pagal šį receptą, tai tikrai kažką panašaus. Jis paprastai gaminamas ir tikrai skanus. Jei vis dar nebandėte, rekomenduoju!

Jogurtinis mėlynių pyragas

(Kepiau 26cm dydžio formoje, geriau tiktų mažesnė)

* 1,5 puodelio miltų + 1 Š. uogoms
* 2 arb. š. kepimo miltelių
* 0,5 arb. š. druskos
* 1 puodelis jogurto be priedų
* 1 puodelis cukraus + 1 Š. sirupui
* 3 dideli kiaušiniai
* 2 citrinų žievelės
* 0,5 arb. š. vanilės esencijos
* 0,5 puodelio augalinio aliejaus
* 1,5 puodelio mėlynių
* 2 citrinų sultys

1. Dubenyje prasijoti miltus, kepimo miltelius ir druską.
2. Didesniame inde išplakti kiaušinius su jogurtu, cukrumi ir citrinos žievelėmis. Įmaišyti vanilės esenciją ir aliejų.
3. Per kelis kartus sausus produktus įmaišyti į skystus. Nepersistengti, nes pyragas neiškils.
4. Mėlynes sumaišyti su šaukštu miltų taip, jog jos vienodai apsiveltų. Atsargiai įmaišyti į pasiruoštą tešlą.
5. Masę supilti į išsviestuotą ar sviestiniu popieriumi išklotą kepimo formą ir kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 45 minutes arba kol į vidų įkištas pagaliukas bus sausas (laikas priklauso nuo pyrago storio).
6. Kol pyragas kepa, užkaisti citrinų sultis su šaukštu cukraus, pavirti kelias minutes maišant.
7. Pyragui iškepus, leisti jam pavėsti apie 10 min., tada dantų krapštuku subadyti jo paviršių ir aplieti pasiruoštu citrinų sirupu, leisti susigerti. Pyragui atvėsus galima pjaustyti ir ragauti, skanu su ledų kaušeliu ar stikline pieno.

/

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...