Bandymas kepti tortą ,,Medutį''

Dar vienas tortas. Antrasis tortas mano gyvenime, kuris pareikalavo bene dvigubai mažiau laiko nei pirmasis. Ir, rodos, pati gamyba buvo daug lengvesnė. Bet. Išėjo ne visai gerai. Ir greičiausiai vien dėl to, kad tai nebe pirmas kepinys, rodos, jau moki daugiau ir gali kažką pakeisti savo nuožiūra... Taip ir išdrįsom padaryti.

Receptas prašo margarino? Kas naudoja margariną?? Ir nesvarbu, kad visi kepa Medutį naudodami margariną, reikia pakeisti jį sviestu! Nežinau, kiek šis pakeitimas padarė negero, na, bet aš išvardinu visus kaltinamuosius... Esmė tame, kad lakštų tekstūra nebuvo tokia, kokios norėjau. Kažkas juk turi būti kaltas dėl to?

Sodą reikia nugesinti actu? Tai yra, atlikti cheminę reakciją, dėl kurios geriamoji soda taps junginiu, nebeturinčiu nieko bendro su CO2 atsiradimu kepimo metu? Ar tik ankstesniam receptui neužteko sodą užpilti verdančiu vandeniu? Ok, vandeniu buvo užpilta. Bet po to aplankė abejonė: ooo vis dėlto visi dešimtmečiais sodą nusodindavo actu, ir viskas išeidavo gerai..? Analogiškas kiekis sodos buvo nusodintas su actu. Ir abi sodos porcijos pateko į tešlą. Žinoma, iškilo puikiai, net per daug - plonyčiai lakšteliai iškepę tapo piršto storumo lakštais, dėl kurių tortas buvo bent jau 1,5 karto aukštesnis už normalų tortą, ir netilpo nei į vieną mano dėžutę (gabalėlis į vienus namus, gabalėlis į kitus..). Bet greičiausiai kiekviena patyrusi šeimininkė supras, kodėl tad tie lakštai turėjo sodos prieskonį....

Pertepimui, rodos, nieko blogo neatsitiko. Įmaišėm šiek tiek kardamono (tas kardamono prieskonis kreme buvo toks mielas..), šįkart jau pirktinio malto, ir, deja, jokio efekto (greičiausiai reikia maltų sėklyčių, ne luobelių ?), nei neigiamo, nei teigiamo.

Užtat puošyba buvo tikras košmaras. Iš tikrųjų, niekad net ir nekildavo toks klausimas: kaip gi taip gražiai trupiniais apdengia torto kraštus? Bandėm įvairiai. Viskas baigėsi tuo, kad ant torto pateko 1/4 trupinių, 2/4 - ant stalo ir panašiai, likęs 1/4 buvo suvalgytas šaukšteliu, tiesiog.

Anyway, tortas buvo valgomas. Tie, kurie tortus valgo retai, net nepajuto sodos pertekliaus. Kiti, nors ir juto, vis tiek prašė pakartoti.

Tik tiek mano asmeninių pastebėjimų šio torto tema. Gal padės kažkam, kas, kaip ir aš, dar nėra patyrę tortų kepėjai, išvengti klaidų.

Receptas ir vėl lietuvių kalba, tad tereikia pasekti nuorodą.......

Graikiškas jautienos stifado

Su kambarioke nutarėm kažką pagaminti iš tikros mėsos (ne iš broilerienos, kurią jau teko gaminti visais būdais ir įsitikinti, jog sugadinti beveik neįmanoma), iš gyvulienos, kuri yra ryškiai raudonos spalvos, o nesėkmės atveju gresia tą gumos gabalą išmesti į šiukšliadėžę. Tereikėjo tik sugalvoti kaip. Panaršius po internetą ir užsikabinus už simpatiškos lėkštės paveiksliuke, buvo nuspręsta išbandyti graikų virtuvę... Iššūkis nedidelis, bet pradžiai nesinori iškart pult gaminti tik vidutiniškai iškeptų steikų..

Nuėjusi į parduotuvę akivaizdžiai suvokiau, jog pirmą kartą perku jautieną, ir net nežinau, kurios kūno dalies man reikia. Teko rinktis pagal kainą. Antrekotas kainų skalėje buvo per vidurį ir šiaip kažkada seniai seniai apie jį skaičiau, tad nutariau rizikuoti (grįžus namo dar kartą paskaičiau ir supratau, kad tai, ką nusipirkau, toli gražu yra ne antrekotas).

Taigi. Pats pasiruošimas daug laiko neužtrunka, tik reikia sugalvoti, ką veikti tas 3 valandas, kol viskas troškinasi (mes spėjome iškepti tortą, apie kurį vėliau, ir paruošti bulves). Garnyrui buvo hasselback tipo bulvės (norėjosi neįprastų, bet skonis išėjo maždaug kaip visad).

Vėliau daug kas klausė apie šio patiekalo skonį. Tegaliu pasakyti, kad tai buvo jautiena. Geras jautienos troškinys. Daug skonių ir poskonių. Nors iš tikrųjų, nebe skonyje esmė, kai valgai 4 val. ryto su gero vyno taure, palydimo malonaus pašnekesio... :)

Graikiškas jautienos stifado

Produktai (~2 porcijos):

* 500 g jautienos, supjaustytos kubeliais (originale rašoma, kad jautieną galima naudoti nuo žandų iki blauzdų)

* 1/2 š. sviesto su šlakeliu alyvuogių aliejaus

* 2 svogūnai, supjaustyti plonai

* 100mL konservuotų smulkintų pomidorų

* 150 mL raudono vyno

* 50 mL raudonojo vyno acto

* 2 česnako skiltelės, supjaustytos plonom riekutėm

* 1 lauro lapas

* 1 nedidelė cinamono lazdelė

* keletas gvazdikėlių, smulkintų (dėjau daugiau, ir nesmulkintų)

* 1/2 arb. š. maltų kvapiųjų pipirų

* 1/2 arb š. malto kumino (dėjau nesmulkintą ir daugiau)

* 1/2 arb. š. raudonėlio

* druskos ir maltų j. pipirų pagal skonį

1. Įkaitintoje keptuvėje su riebalais apkepinti svogūnus, kol šie taps permatomi ir pradės karamelizuotis. Perkelti juos į indą, kuriame ketinate tęsti troškinimą.

2. Toje pačioje keptuvėje apkepti jautienos kubelius (jei trūksta aliejaus, papildyti jo kiekį), kol pradės ruduoti, ir įdėti pas svogūnus.

3. Sudėti visus likusius ingredientus į troškinimo puodą ir palikti lėtai virti kokioms 3 val., arba kol padažas stipriai sutirštės.

Šaltinis: http://culinarytravels.co.uk/

Krevetės aštriai su pomidorais

Kažkada nutariau vėl pažaisti su krevetėm. Kad ir vėl nereikėtų klaidžioti po interneto platybes, nutariau pasinaudoti seniau išsisaugotu visai neblogu receptu. Anksčiau analogišką troškinį dariau su avinžirniais, kuris man patiko, tad žinojau, jog ir dabar bus skanu. Palyginimui, maniškis teigė, jog anksčiau gamintos krevetės buvo įdomesnio skonio, na, o man abu patiko, labiau netgi šis, nes buvo aštresnis.

Kadangi receptas iš lietuviško blogo, jokių radikalių pakeitimų nepadariau (garstyčių milteliai vietoj sėklų, ir karis vietoj ciberžolės, tikiuos, per daug neiškreipė originalaus skonio?), tad tiesiog dedu dar vieną naktinę nuotrauką ir nuorodą... :) Ačiū autorei už skanaus recepto pasidalinimą :)

Šaltinis: http://monkey-dinner.blogspot.com/

Kepenėlės su pievagrybiais ir šonine

et, prisikaupė tiek daug receptų, nes vis tingėjau/neturėjau laiko jų sudėti. Tik peržiūrinėju tų skanumynų foto (chroniškai daromų tik sutemus...tiesiog negaliu gaminti, kol saulė nenusileido) ir nesugalvoju, nuo ko pradėti. Ypač dabar, kai ilsiuosi pas mamą, kuri vakarienei mane maitina dešrelėm su keptom bulvėm (nemėgstu nei bulvių, nei dešrelių) arba pusžalėm picom, kurių padas pašildžius mikrobangėje (kepti kažką orkaitėje mamai atrodo laiko švaistymas) tampa guminis.. Tik sėdžiu ir nervinuosi, kad ji man net neduoda vietos pasireikšti :(

Taigi. Prisiminti normalų maistą pradėsiu nuo kepenėlių.

Ieškodama lietuviškuose tinklalapiuose (užsieniečiams akivaizdžiai kepenėles neatrodo skanios. Na, jos iš tikrųjų ir nėra fotogeniškos) kažkokio įdomesnio recepto su jomis, supratau, kad nieko įdomaus nėra. Paieškojus receptų knygose irgi ne kažkas, tad galvojau pati. Ne itin originaliai sugalvojau, greičiausiai kažkas tokio ir taip sklando internete, bet vis tiek buvo skanu. Toks ūkiškas, beveik eilinis kepenėlių paruošimas. Bet aš nepasiduodu, įdomus kepenėlių receptas dar bus išbandytas :)

Kepenėlės su pievagrybiais ir šonine

Produktai (2 porcijos):

* 250 g vištos kepenėlių

* 200 g pievagrybių, supjaustytų griežinėliais

* 150 šaltai rūkytos šoninės, supjaustytos pagal norą

* vienas didelis svogūnas, supjaustytas ketvirčiais

* 150g riebios grietinėlės

* 1 š. sviesto + 2 š. alyvuogių aliejaus

* druskos, maltų j. pipirų, malto muskato ir pan. (pagal skonį)

1. Kepenėles nuplauti, nusausinti (jei gabliukai didoki, galima supjaustyti) ir apibarstyti druska su pipirais.

2. Įkaitintoje keptuvėje su riebalais ant lėtos ugnies kepti svogūnus, kol šie pradės karamelizuotis, ruduoti.

3. Suberti šoninę ir ją lengvai apkepinti porą minučių.

4. Sudėti pievagrybius ir kartu viską pakepti dar kelias minutes.

5. Įversti kepenėles ir apkepti, kol šonai pabals.

6. Supilti grietinėlę, pridėti prieskonių ir viską patroškinti apie 10 min., arba kol padažas sutirštės.

7. Pabaigai dar kartą patikrinti, ar netrūksta kokių prieskonių, ir patiekti su norimu garnyru.

Aštrios krevetės su kokosų pienu

Dar likus daug laiko iki naujųjų, žinojau, kad jų išvakarėse noriu valgyti krevetes. Su čili. Ir su kokosų pienu. Man rodės, kad taip populiaru, kad ne kartą ir ne du skaičiau receptus su analogiška sudėtimi... Bet kai jau atėjo laikas sudarinėt produktų sąrašiuką krevetėms, kad ir kaip ieškojau to vienintelio recepto, neradau, ko norėjau. Kai konkrečiai žinai ko nori, geriausia ne ieškoti, o kurti pačiam. Taip ir atsitiko.

Tai buvo pirmas kartas, kai ruošiau krevetes. Nors jas labai mėgstu ir ragauju visur, kur tik randu, pati rankų nekišau. Virti ketinau kartu su visomis kūno dalimis (išsireiškimas ,,deveined'' man ilgokai buvo paslaptis... Ir šiaip patinka ta betvarkė valgant), tačiau kai išvydau, jog vos ne visos mano pirktos krevetės ,,nėščios'', teko planus pakoreguoti, nes negalėjau įsivaizduoti tų tuntų ikriukų tarp kitko besimakaluojančių mano keptuvėje ir lėkštėje.

Galutinis rezultatas - lengvai gaminamas, šiek tiek egzotiškas (su kokosų pienu irgi buvo pirmoji pažintis), bet skanus, aštriai saldus.

Aštrios krevetės su kokosų pienu

Produktai (2 porcijos):

* 500 g krevečių (tiek jų buvo prieš valymą)

* 1 š. sviesto

* pora šaukštų alyvuogių aliejaus

* 1 čili (arba tiesiog pagal poreikį), smulkiai supjaustyta

* 1 vidutinis svogūnas, susmulkintas

* 3 skiltelės česnako, susmulkintos

* 150 mL kokosų pieno

* druskos, maltų j. pipirų, kario

* citrinos/laimo sulčių - jei norisi

1. Sutvarkytas krevetes apibarstyti druska/pipirais ir kariu, palikti ,,pasimarinuot'' per tą laiką, kol ateis eilė virti.

2. Įkaitintoje keptuvėje su riebalais apkepti svogūnus, kol šie pasidarys permatomi ir pradės po truputį gelsti.

3. Sudėti česnakus su čili ir pakepti, kol pasiskleis kvapai.

4. Supilti kokosų pieną, pavirti, kad skoniai susimaišytų.

5. Suversti krevetes, įberti papildomai prieskonių (karis sustiprina čili aštrumą bei suteikia malonią spalvą) ir viską patroškinti uždengus, kol krevetės išvirs (maniškės nedidelės - užtruko apie 4 min.).

6. Patiekiant galima ant viršaus pašlakstyt citrusų sultimis (mums šito nepritrūko).

Šokoladiniai sausainiai su šokolado gabaliukais

Taigi, sėkmingai praėjus atsiskaitymų maratonui, pasitraukiau atostogoms nuo kompiuterio ir interneto. Visą šį praėjusį laiką leidau su brangiu žmogumi (kai jis Lietuvoje tik 5 savaites, iš kurių 3,5 abiems reikia mokytis, laikas kartu bėga labai greitai....), žiūrėjau filmus ir, žinoma, gaminau maistą. Įgyvendinau ne visus planus, bet dalį paviešinsiu.

Receptų skolą pradedu atidavinėti su sausainiais, kuriuos ruošiau dar prieš kalėdas. Kambariokė susižavėjo šokolado gabaliukais sausainiuose, pirkti juos brangu, tad kas belieka - stumti mokslus į šalį ir gamintis pačioms... Turiu pripažinti - tai vienas smagiausių darbų mano gyvenime. Retai su kuo aš sutinku dalintis virtuve, bet dirbti su kambarioke - malonumas. Nors visos buvom apsišokoladavusios, sugaišome 3 valandas, išbandėme porą technikų (kai kurios buvo tikrai apgailėtinai juokingos), nuo klūpėjimo ant žemės (vietą pasidėt skardoms radome tik ant grindų) skaudėjo sąnarius, tešlą net vėsinome lauke ant palangės, kad tik neištirptų sudėti į ją brangieji šokolado gabaliukai, bet jei reikėtų tai pakartoti, pakartočiau viską su mielu noru :) Turint pirktinių šokolado gabaliukų, visa gamyba yra labai paprasta ir greita, bet man su kambariokė reikėjo iššūkio :)

Patys sausainiai buvo skanūs, tikri šokoladiniai sausainiai. Šviežūs - tiesiog dieviški, vėliau įmesdavau trumpam pasikaitinti į mikrobangę, nors jau buvo nebe tas (žinoma, turint minty, kad jie beveik savaitę laukė švenčių).

P.S.: Receptas pakeistas iš akies (nes norėjom juodų, o ne šviesių sausainių, kaip originaliame recepte) keičiant dalį miltų kakava.

P.P.S.: Dėl recepto populiarumo tarp žmonių, kurie turi mažokai patirties virtuvėje (vis dėlto šituos sausainius aš dariau jau po savo pirmojo torto ir receptai yra orientuoti į daugmaž patyrusius virtuvės mylėtojus...) bei jų pastovaus nusivylimo, receptas papildytas smulkiomis pastabomis. Jei vis tiek kyla kažkokių neaiškumų, patariu paklausti, parašyti komentarą dar prieš pradedant gamybą, mielai padėsiu.

Šokoladiniai sausainiai su šokolado gabaliukais

Produktai (~50 vnt. 6 cm skersmens sausainiai)

Visus produktus prieš kelias valandas išimti iš šaldytuvo ir pan., kad jie būtų kambario temperatūros (sviestas - išimtis)

* 300 g juodojo šokolado gabaliukų (lašelių)

* 150 g rudojo cukraus

* 2 kiaušiniai

* 400 g (~3,5 puodelio) miltų

* ~3-4 šaukštai kakavos

* 200 g sviesto, ištirpdyto ir atvėsinto (atvėsintas sviestas turi būti maždaug kūno temperatūros, galima patikrinti pirštu)

* 16 g kepimo miltelių

* žiupsnelis druskos

* 1 arb. š. vanilinio cukraus

1. Išplakti kiaušinius su cukrumi, kol masė pabals.

2. Miltus išsijoti kartu su kakava, kepimo milteliais, druska, vaniliniu cukrumi ir įmaišyti į kiaušinius.

3. Įmaišyti sviestą iki vientisumo. Tešla neturi būti skysta (nors nepamirškit, kad kiaušinis kiaušiniui nelygu, tad visko gali atsitikti). Jei ji vis dėlto tokia, pridėti daugiau miltų. Jei miltų trūksta smarkiai, analogiškai patarčiau pridėti ir šiek tiek kakavos bei cukraus, kad sausainiai nebūtų prėski ir šviesūs, juk norit tamsių ir saldžių (bet tik tuo atveju, jei miltus iš pat pradžių dėjot iš akies, o ne tiek, kiek iš tikrųjų reikia. Tačiau jei vis tiek atrodo, kad kakavos per mažai, tai ir negailėkit).

4. Sudėti šokolado gabaliukus ir atsargiai išmaišyti, nepersistengti. Tešlą įdėti į šaldytuvą maždaug valandai (galima ir į šaldiklį turint mažiau laiko).

5. Patariu šaukštais suformuoti norimo dydžio rutuliukus (galima ir rankomis, tačiau jose tešla šyla, sausainiai išeis plokštesni), išdėlioti juos ant kepimo popieriaus ir kepti apie 20 min. iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje (naudojant orkaitę su vėjeliu, užtenka 170-180 laipsnių), arba kol paviršius pasidengs storoka plutele, bet vidus dar liks minkštas. Sausainiai baigs kepti nuo savo paties karščio ištraukus juos iš orkaitės ir vėsinant ant grotelių.

Šaltinis: http://www.flagrantedelicia.com/