Rodomi pranešimai su žymėmis lasagna. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis lasagna. Rodyti visus pranešimus

2010 m. lapkričio 8 d., pirmadienis

Lazanija su moliūgu, topinambais ir ricotta

Tas beprotiškas, beprotiškas 4as kursas. Ypač kai net 2 mėnesius ,,atostogauji'' praktikoje, nors visi kiti eiliniai studentai mokosi, o po to įšoki į mokslus semestro viduryje ir mokaisi dvigubai.
Praeita savaitė buvo pirma normaliai darbinga, ir aš savotiškai išsigandau: kai fakultete praleidi 8-13 valandų per parą, grįžti namo po visų laboratorinių darbų kvepėdamas tokiais kvapais, kurių eilinio žmogaus nosis turbūt niekada gyvenime ir neuos, o per visą dieną esi valgęs tik valgyklinių bulvinių blynų, kuriuose maždaug 80 proc. visos tešlos - miltai, tesinori ramiai, labai ramiai, tyliai pasėdėt ir tiesiog nieko neveikt. Na, ir gal siurbtelt kokios nepretenzingos naminės sriubos. Deja.
Nei sriuba, nei dar kažkas šiltas ir garuojantis manęs nelaukė. Nebent niekam nereikalingas moliūgas, kurį dar savaitgalį optimistiškai nusipirkau ir ketinau kažką su juo gero sumakliavoti. Viskas baigėsi tuo, kad vėlų ketvirtadienio vakarą viriau iš jo tyrę, supyliau į stiklainį ir vežiaus namo... O namie gimė štai kas:

Lazanija su moliūgu, topinambais ir ricotta

Produktai (forma maždaug 20*20 cm, 4-6 porcijos):

* alyvuogių aliejaus kepimui
* ~1 kg moliūgo, supjaustyto kubeliais
* 1 didelis svogūnas, stambiai supjaustytas
* 2-3 česnako skiltelės, susmulkintos
* druska, juodieji pipirai, lauro lapai, provanso žolelės

* 10 apvirtų lazanijos lakštų (arba neapvirtų, kiekvienam pagal drąsą)
* keletas topinambų, supjaustytų plonom riekelėm
* 250 g ricottos
* 2-3 šaukštai grietinės
* 300 g mozzarellos, supjaustytos griežinėliais
* ~100 g kieto sūrio (naudojau ,,Prūsiją''), sutarkuoto
* 1 puodelis susmulkintų graikinių riešutų
* 1,5 Š. sviesto
* 1,5 Š. miltų
* 2 stiklinės pieno
* malto muskato
* druskos, juodųjų pipirų

1. Keptuvėje įkaitusiuose riebaluose apkepinti svogūną, kol šis paruduos. Suberti česnaką ir trumpam pakepti kartu, kol pakvips.
2. Keptuvės turinį suversti į puodą, kuriame jau yra moliūgas ir prieskoniai (pagal skonį), įpilti vandens (1-1,5 puodelio, arba kol šiek tiek apsems) ir užvirti. Virti tol, kol daržovės suminkštės (jei per skysta, virti nudengus, kad dalis skysčio išgaruotų).
3. Išvirusią ir pravėsusią masę sutrinti ir atidėti.

4. Keptuvėje išlydyti sviestą ir jame apkepinti miltus, kol šie paruduos ir pavirs košele.
5. Per kelis kartus supilti pieną maišant, o masei pasidarius tirštesnei, plakti.
6. Dar šiek tiek pakaitinus ir pamaišius, kol padažas sutirštės, padruskinti, įberti žiupsnelį kitą malto muskato ir atidėti.

7. Ricottą sumaišyti su grietine, šiek tiek padruskinti ir papipirinti ir atidėti.

8. Ant formos dugno paskleisti šiek tiek moliūgų tyrės, uždengti 2 lazanijos lašais, tuomet vėl paskleisti trečdalį likusios moliūgų tyrės, apdėlioti puse supjaustytų topinambų bei užbarstyti trečdaliu sutarkuoto kietojo sūrio ir tuomet ant viršaus uždėti dar 2 lakštus.

9. Ant lakštų tepti pusę ricottos masės, užberti pusę graikinių riešutų, apdėlioti trečdaliu mozzarrelos ir aplieti puse balto padažo.

10. Kiti du sluoksniai ruošiami analogiškai.
11. Ant viršutinių lakštų vėl paskleisti likusią moliūgų tyrę, išdėlioti mozzarellą ir užberti likusį kietąjį sūrį.

12. Paruoštą tortą dėti į įkaitintą orkaitę maždaug 30-40 min.. Išėmus iš orkaitės leisti susigulėti apie 15 min., tuomet supjaustyti gabalėliais ir mėgautis.

P.S.: nesu didelė balto padažo profesionalė ir dariau kaip man atrodė teisinga... Po to pasiskaičiau kaip pas prancūzus šis padažas gaminasi, ir pasirodo, kad nelabai teisingai dariau. Tad parašiau savo neteisingą variantą, bet jei turite savo, vadovaukitės sava patirtimi :)

2009 m. rugsėjo 27 d., sekmadienis

Maisto produktų švaistymas

Paskutiniu metu nelabai daug laiko lieka maisto gamybai. Prasidėję rimtesni mokslai, darbas laboratorijoje, paskutinės dienos, skirtos tik brangiausiajam... Dažniau valgau viešojo maitinimo įstaigose nei namie. O ir kambariokė dar kartais pavaišina savo pasiekimais. Net negaliu prisiminti, ką gaminau paskutiniąją savaitę. Tik prisimenu, kad teko apsilankyt McCafe, kur skanu, bet šiek tiek brangoka. Ir tikrai. Visiškai neprisimenu :(

Užtat vakar grįžau į virtuvę. Ir tas grįžimas buvo totalus pralaimėjimas. Visiškas. Šis receptas jau seniai seniai buvo įtrauktas į mano virtuvės planus, ir laukiau nesulaukiau, kada pagaliau ši lazanija garuos ant stalo. Balto vyno padažas, špinatai, bazilikai... Kaip galėtų būti neskanu, ir juk taip paprasta ?
Balto vyno padažas beveik pavyko tik iš 3io karto. Iš vyno butelio beliko tik kokie 200mL, kurie man jau nebeatnešė jokio gurmaniško malonumo. Pieno atsargos irgi užsibaigė kažkur kanalizacijoje... Mažai trūko, ir lazanijos išvis nebūtų buvę, nes supykau kaip tikra furija, kuri mieliau eis miegoti alkana, nei dar vieną kartą plaus keptuvę po nesėkmingo bandymo... Ir ta neišsprendžiama bėda - ar vynas netyčia galėtų ir nesutraukti pieno? Na, ir galutinis variantas nebuvo gražus. Valgomas, tik tai mažiausiai priminė lazaniją... Greičiau savotišką troškinį/sriubą. Skonis neblogas, tik abejoju, kad kada nors dar bandysiu kartoti. Na, o dabar belieka galvoti, kur panaudoti likusius špinatus ir šviežius bazilikus. Ir kitais kartais tenkinsiuos tradicine lazanija, kuri nenuvilia. Recepto su savais pakeitimais užrašyti neleidžia mano sugniuždyta savigarba
Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...