2010 m. gegužės 28 d., penktadienis

Rabarbarų pyragas su karameline plutele


Paskutiniu metu esu labai labai labai užsiėmusi: sesija kaip niekada sunki ir susideda net (!) iš 4 egzaminų, dar reikia tvarkytis profesinės praktikos reikalus, o kur vis dar niekaip neužsibaigiančios paskaitos... O vargšai receptai tupi sau užmiršti kukliame aplanke ir laukia savo eilės. Tad kadangi iki traukinio turiu šiek tiek laisvo laiko, greitai greitai surašysiu receptą pyrago, kurį kepiau jau laaabaaai seniai..... Pyragas vienas tų paprastųjų, kai tingi žaisti su super metodikom, o nori paprastai sumaišyti turimus produktus ir jau mažiau nei už valandos gardžiuotis šiltu naminiu pyragu. Nors dar šiltas jis yra super drėgnas. Bet vis tiek skanus :)

Rabarbarų pyragas su karameline plutele

Produktai:

* 3/2 puodelio rudojo cukraus
* 1/2 puodelio minkšto sviesto
* 2 kiaušiniai
* 1 arb. š. vanilės esencijos
* 2 puodeliai miltų
* 1/2 arb. š. druskos
* 2 arb. š. sodos
* 1/2 puodelio pasukų
* 2 puodeliai stambiai susmulkintų rabarbarų (naudojau ~4-5 stiebus)

Trupiniams:
* 1/2 puodelio rudojo cukraus
* 2/3 puodelio miltų
* 5 Š. minkšto sviesto
* 1 arb. š. cinamono

1. Ištrinti kartu sviestą su cukrumi, įmaišyti kiaušinius ir vanilę.
2. Kitame inde išsijoti kartu miltus, druską, kepimo miltelius.
3. Sausus produktus po truputį įmaišyti į kiaušinių masę.
4. Per 2 kartus įmaišyti pasukas.
5. Į masę įmaišyti rabarbarus.

6. Trupiniams skirtus produktus maišyti/trinti iki, žinoma, trupinių pavidalo.

7. Pyrago tešlą suversti į sviestiniu popieriumi išklotą arba sviestu išteptą formą. Ant viršaus paskleisti trupinius. Kepti iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40-50 minučių.


2010 m. gegužės 22 d., šeštadienis

Beveik spaghetti carbonara, tik su ikrais


Ilgą laiką didelio dėmesio neskyriau žuviai ir kitiems panašiems dalykams, bet dabar mano meilė lašišai, ančiuviams, krevetėms, ikrams, etc tiesiog nenumaldoma. Jei vienu momentu buvau apsėsta sriubų manijos, tai dabar akys vis užkliūva už kokio žuvies recepto. O dar labiau kliūva už akcijų :>
Ir jei dauguma žmonių taupymo laikotarpiu valgo košes ir makaronus, aš valgau ikrus (jų atsargas kaupiu lygiagrečiai su kruopomis). Arba, kai jaučiuosi kažką labai gero nuveikus, traukiu tuos pačius ikrus ir atsargiai dedu ant šviežio batono, patepto sviestu (ir citrinos užspausčiau, tik pastoviai pamirštu). Nesakau, kad valgau kiekvieną dieną, bet tom retom retutėm progom, kai norisi save pasilepinti (šokolado juk galima ir kelias plytas daugmaž ramia širdimi sukirsti ir po to atgailauti dėl pilnėjančios figūros, o vat su ikrais viskas daug taupiau einasi, ir formos mažiau kenčia :)), ištraukiu iš slėptuvės mėnesį kitą saugotą skardinėlę...
Tad tarkim, kad ir jums kartais kyla pasibodėjimas, kuria poza valgyti tą prabangų delikatesą. Siūlau spaghetti carbonara, tik pižoniškiau. Žodžiu, liaudiškai tariant - išpindėjimas. Patiekalas dekadentiškas, tingus, bet savotiškai viliojantis. Pagaminimas paprasčiau nei paprasta, o skonis - tiesiog. Bijojau, kad nenusiseks su kiaušinio dalimi, bet matyt patirtis virtuvėje daro savo, ir viskas pavyko puikiai.
P.S.: juodieji pipirai tikrai svarbūs skoniui !

Beveik spaghetti carbonara, tik su ikrais

Produktai (1 asmeniui):

* makaronai (kiek esate pajėgus suvalgyti)
* 2 Š. alyvuogių aliejaus
* 1 česnako skiltelė, susmulkinta
* 1 kiaušinis
* saujelė ar kelios kieto sūrio (naudojau parmidžianą)
* druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų
* 2-3 šaukštai ikrų

1. Makaronus išvirti pagal instrukciją iki al dente ir gerai nusunkti.
2. Keptuvėje įkaitinti aliejų ir jame lengvai apkepinti česnakus, kol pasiskleis kvapas. (Neleisti paruduoti, nebent jei mėgstate ryškų česnakų skonį).
3. Kiaušinį išplakti su pipirais, druska ir didžiąja dalimi sūrio.
4. Makaronus versti į keptuvę ir gerai išmaišyti, kad tolygiai pasidengtų aliejumi. Keptuvę nuimti nuo ugnies.
5. Atsargiai, pastoviai maišant į makaronus supilti kiaušinių masę ir maišyti tol, kol visi makaronai ,,apsivels''(žiūrėti, kad nebūtų per daug karšta, nes kiaušinis iškart pavirs kiaušiniene).
6. Patiekti užbarsčius likusiu sūriu, dar užmalti papildomai pipirų ir uždėti ikrus.

2010 m. gegužės 8 d., šeštadienis

Kakavinis ricottos sūrio pyragas su žaliosiomis citrinomis


Mamyčių diena jau gan senokai praėjo, bet vis tiek pasidalinsiu pyrago receptu, kurį kepiau šia proga. Ilgokai turėjau pagalvoti, kokio gi pyrago galėtų norėti mano mama (tortas, žinoma, būtų tikęs geriau, bet kažkaip nedrįsau su juo prasidėti). Ir tada aš prisiminiau skanųjį šokoladinį varškės pyragą, kurį valgydavome vasarą Nidoje...
Anksti ryte mama atsikeldavo ir eidavo apsipirkti, kol aš dar miegu kambaryje, vėsinamame marių vėjo. Sugrįžus ji tepdavo sumuštinius (pačius paprasčiausius, bet turiu pripažinti - nors ir valgiau juos kiekvieną rytą 2 savaites, man jie nenusibodo ir galiu teigti, kad tai patys skaniausi sumuštiniai), kuriuos valgydavau dar su naktiniais lovoje, o po to.. Po to sekdavo tas skanusis pyragas su žaliosios arbatos puodeliu. Už lango šviečia saulė, banguoja marios... Toks idiliškas rytas :) Tad, žinoma, norėjau tokį pyragą iškepti ir aš.
Panašių pyragų receptų internete yra pilna, o kuris tas vienintelis, sunku pasakyti.. Tad pasirinkau vieną, kurį šiek tiek adaptavau (norėjau padaryti geresniu, bet išėjo kaip visad). Visų pirma, nutariau varškę keisti ricottos sūriu. Idėja atrodė gera, masės išėjo daug, rodės, visas pyragas ir tebus tik ricotta... Bet bekepant vanduo, buvęs sūryje (o jo, akivaizdu, buvo daug) išgaravo, ir tas sluoksniukas jau toks plonytis beliko. Beje, aš pabijojau persistengti, tad naudojau tik citrinos žieveles. Paragavusi supratau, kad pridėjus sultis, būtų buvę daug geriau. Arba tiesiog tą švelnų rūgštumą užgožė ryškokas pipirmetės prieskonis :) Ir šiaip, lietuviškam skoniui ta natūrali varškės rūgštelė arčiau širdies, kitą kartą naudočiai tik ją.
Irrrr prapjauto pyrago nuotraukos liko pas mamą, gal įdėsiu jas vėliau (nors jos labai, labai negražios; nebemoku išspausti padoresnių nuotraukų su skaitmeninuku).
Nepavyko man iškepti tokio pyrago, bet šis irgi buvo padoriai skanus. Dar tik pavasariškas, iki vasaros toli :)

Kakavinis ricottos sūrio pyragas su žaliosiomis citrinomis

Produktai (10*20 cm forma):

* 130 g miltų
* 120 g cukraus
* 100 g sviesto, ištirpinto
* ~30-40 g įprastos kakavos
* 0,5 arb. š. kepimo miltelių
* 1 kiaušinis
* 0,25 arb. š. pipirmetės esencijos (nebūtina)

* 250 g ricottos sūrio
* 50 g cukraus
* 1 Š. grietinės
* 25 g krakmolo
* 2 kiaušiniai
* 1 didokos žaliosios citrinos žievelių ir sulčių
* 0,5 š. vanilės esencijos

1. Į pravėsusį skystą sviestą įmaišyti kiaušinį, cukrų, kol pastarasis ištirps.
2. Suberti visus likusius produktus ir išminkyti iki vientisos masės. Padalinti į dvi dalis ir pridengus padėti į šaldiklį maždaug valandai.

3. Sūrį išmaišyti su šaukštu grietinės, suberti krakmolą, supilti citrinos sultis ir gerai išmaišyti.
4. Atskirame inde cukrų sumaišyti su citrinos žievelėmis (geriausia pirštais), kol visas cukrus sudrėks. Išplakti su kiaušiniu, kol cukrus ištirps.
5. Kiaušinių masę sumaišyti su sūrio mase iki vientisumo.

6. Į išsviestuotą formą stambia tarka sutarkuoti pusę kakavinės tešlos, užpilti sūrio masę, ant viršaus užtarkuoti likusią tešlą.
7. Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 40-50 min., arba kol įkištas į vidų pagaliukas ištrauktas bus švarus. Iškepus leisti keletą minučių pravėsti ištraukus ant grotelių.


2010 m. gegužės 4 d., antradienis

Marengo vištiena


Vištiena. Ir ne krūtinėlė. Nusibodo ta balta, sausoka, nors ir sveikesnė bei be kaulų mėsa. Tebūnie šlaunelės. Ir troškintos. Ilgai ir skaniai. Ir pakankamai prabangiai, kad eilinė vakarienė taptų imperatoriška, verta pačio Napoleono dėmesio. Juk pavasaris, metas švęsti ir džiaugtis :) Rekomenduoju visiems

Marengo vištiena

Produktai (2-3 porcijos):

* 1 Š. sviesto
* 1 Š. saulėgrąžų aliejaus
* 4 šlaunelės (arba bet kuri kita jums patinkanti vištos dalis)
* 3 šalotiniai svogūnai, supjaustyti pusžiedžiais
* 150 mL sauso balto vyno
* 1 Š. miltų
* 75 mL sultinio
* 200 g smulkintų pomidorų
* ~130 g pievagrybių, supjaustytų ketvirčiais
* 1 arb. š. pomidorų pastos
* 1 skiltelė česnako, susmulkinta
* petražolės, čiobrelio (naudojau džiovintą) šakelės, lauro lapas
* druskos, j. pipirų pagal skonį
* ~150 g išlukštentų virtų krevečių

1. Keptuvėje įkaitinti riebalus ir apkepinti svogūnus, kol šie paruduos. Išimti iš keptuvės, nusausinti.
2. Toje pačioje keptuvėje trumpai ant didelės ugnies apkepinti vištos gabaliukus (jei trūksta, pridėti daugiau sviesto), išėmus nusausinti ir atidėti (į indą, kuriame troškinsite).
3. Keptuvėje palikti maždaug apie šaukštą riebalų-sulčių mišinio (perteklių nupilti), kuriame apkepinti miltus maišant, kol šie paruduos. Sumažinus liepsną, sudėti prieskonius, pomidorus, pomidorų pastą, pievagrybius, supilti sultinį ir vyną. Viską gerai išmaišyti, sudėti atgal svogūnus ir pašildyti, kol užvirs.
4. Keptuvės turinį suversti į troškinimo indą su vištiena, uždengti ir įdėti į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių, pasitroškinti maždaug 1 val.
5. Likus 10 min. iki troškinimo pabaigos, įmaišyti krevetes ir dar pakaitinti likusį laiką.
6. Patiekti skanu su ryžiais. Galima papuošti petražolės lapeliais.


Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...