Taigi ramiai bešniukštinėdama po maisto tinklaraščius ir užsikabinusi už pasakojimų apie jų autorius, nutariau pasiviešinti ir aš (kad jau vis tiek matyt nieko doro šįvakar nebenuveiksiu.. :)).Visų pirma, labai mėgstu pasakoti apie save (net baisu pradėti kurti šį įrašą..). Taip labai, kad net kartais pačiai pasidaro nejauku ir išvis nešneku. Su niekuo.
Studijuoju chemiją, tiesiog chemiją, ne biochemiją ir ne dar kažkokią. Esu ketvirtame kurse ir kiekvieną dieną vis pergalvoju iš naujo, ką norėsiu veikti po šių metų. Veiklos amplitudė keičiasi nuo chemijos mokslų tęsimo, maisto gamybos iki ženysiuos ir gimdysiu vaikus (pati tikiuos, kad juokauju).
Iki 2'o kurso negaminau visai. Nebent išsivirdavau makaronų. Bet iki universiteto nemokėjau ir šito. Sėdėdavau alkana namie ir laukdavau, kol mama grįš iš darbo. Bet net ir tada žinojau, kad moku gaminti puikiai :)))
Tikiu, kad meilę maisto gamybai paveldėjau iš mamos mamos, kuri pragyvenimui užsidirbdavo iš maisto gamybos, ir iš tėčio senelės, kuri dirbo pas kleboną šeimininke.
Dievinu krevetes, ikrus, ančiuvus, lašišą, midijas, vėžius, sraiges. Tikiu, kad dievinu ir austres, tik dar jų neteko ragauti. Bet, tikiu, tai tik laiko klausimas.
Taip pat mėgstu kepenėles. Ir iškart pajaučiu simpatiją žmogui, kuris taip pat jas mėgsta :)
Mėgstamiausios uogos - avietės, ledai - mėtiniai su šokolado gabaliukais (arba šokoladiniai su mėtų gabaliukais :)), visų skaniausių pyragų dar neišragavau, niekad neatsisakau sriubos ir risotto.
Kuo ilgiau užtrunka maisto gamyba, tuo geriau. Kadangi gyvenu bendrabuty ir moku fiksuotus mokesčius, manęs negąsdina 3 valandas besitroškinantys troškiniai ar sausainių kiekis, kurį reikia kepti 4 valandas. Svarbiausia, kad tai užtruktų ilgai, nes gaminu dėl gamybos, o ne dėl valgymo.
Nepakenčiu neplautų indų. Negaliu nueiti miegoti, jei neišplautas bent vienas šaukštelis. Ir nors turiu indaplovę, į ją indus dedu be galo retai.
Taip pat negaliu pakęsti kapsinčio vandens, kritulių, krentančių man ant veido, netvarkingų žmonių, kai kiti skolinasi mano daiktus, taip pat tokių, kurie gatvėje numeta šiukšlę ant žemės. Ir iškart nusiteikiu prieš žmogų, kuris skeptiškai vertina maisto gamybą.
Mėgstu avėti aukštakulnius, ryškiai dažytis akis, rengtis juodai, nusilakuoti nagus raudonai, vis svajoju nusipirkti raudoną lūpdažį, ir kvepinuosi vyriškais kvepalais.
Nesu pats komunikabiliausias Jūsų sutiktas žmogus. Ir šiaip nesu labai malonus žmogus. Apie mane drąsiai galima sakyti, jog esu pasipūtusi. Malonesnė būnu tik su geriau pažįstamais žmonėmis, kurie man patinka. Bet ir tai ne visada. Tačiau jau kai būnu maloni, tai galiu būti kiekvieno geriausia draugė. Niekuo nepasitikiu, nei savo mama, nei savo geriausiu draugu. Nebent savo kate :)
Svajoju gyventi Prancūzijoje. Nes ten tiesiog viskas idealu (ah, ta reklaminė propaganda :)). Bet vis tiek esu didelė Lietuvos patriotė.
Kai gyvenu savo ritmu, einu miegoti 5 val. ryto ir keliuosi 15 val. dienos. Dievinu sutikti patekančią saulę, ypač vasaros pradžioje. Ir vasara man jau eina į pabaigą iškart po Joninių, nes pradeda ilgėti naktys.
Mėgstamiausios gėlės - jazminai, o mėgstamiausias metų laikas - ankstyvas pavasaris, kai sniegas tik nutirpęs, nuo stogų laša žiemos likučiai, kalasi pirmoji žolė, o saulė pagaliau vėl optimistiškai šviesi :)
Paauglystėj perskaičiau krūvas knygų. Skaičiau iki pasišlykštėjimo grožine literatūra (įmanoma ir taip). Po to persimečiau ant filmų. Pirmenybę teikiu senai, laiko ir turbūt milijonų žiūrovų patikrintai kino klasikai. Prieš naujus filmus esu nusistačiusi iš principo. Nors išimčių būna.
Klausausi labai įvairios muzikos, nuo Chopino, Bitlų, Sinatros iki Miles Davis ir Led Zeppelin. Bet toli gražu ne visko. Jau kokius 7 metus nežinau, kas šiandien yra populiaru.
Laiką leidžiu internete, maisto tinklaraščiuose arba susirašinėdama skypu su savo širdies draugu, kuris Lietuvoje praleidžia tik apie pusmetį jau trečius metus. Meilė per atstumą gali egzistuoti !
Kažkodėl sarmatyjuos rodyti šį blogą pažįstamiems žmonėms, nors nekantriai laukiu kiekvieno skaitytojo.
Tikiu meile iš pirmo žvilgsnio, globaliniu klimato atšilimu ir, kad kada nors drįsiu iškepti kruasanus :>
Va..........Spaudžiu dešinę tam, kuris viską perskaitė :)
Na, o jei būčiau patiekalas, tai matyt būčiau šitas risotto - norinčiam susipažinti, kas per fruktas, reikalauja pastangų pasiekti galutinį rezultatą, nemažai, rodos, tarpusavy nesuderinamų ingredientų, o galutinis rezultatas - gurmaniškai aštri-saldi masė, kuri mandagiai ir tingiai garuoja ant maistą mylinčių žmonių stalo :)