2011 m. sausio 24 d., pirmadienis

Kakaviniai biscotti su riešutais ir džiovintomis uogomis

Visiškai visai netikėtai mano apmusijęs ir retokai lankomas blogas taip pat neliko užmirštas ir pateko į Stylish Blogger Award laureatų gretas, didelis ačiū, Forelle :)
Taigi, o taisyklės tokios:

1. Asmeniškai padėkoti tinklaraščio autoriui, suteikusiam šį apdovanojimą.
2. Papasakoti apie save 7 tiesas.
3. Paskelbti 15 kitų tinklaraščių, kurie jų nuomone verti stilingo tinklaraščio vardo.
4. Pranešti jiems apie tai asmeniškai.

Abejoju, ar besurinksiu 15 blogų, kurie dar nebūtų gavę šio apdovanojimo, tad gal apsiribosiu 3?
Bet kadangi esu labai plepi, tai tas 7 tiesas sugalvosiu, nors ganėtinai sunku surasti kažką naujo po šios išpažinties...

1. Kelerius metus nešiojau briketus, po kurių man buvo atlikta 5 val. trunkanti abiejų žandikaulių operacija su pilna narkoze. Po to visą mėnesį gulėjau namie ir valgiau tik kūdikių maistą. Nuostabus laikas, be ironijos.
2. Vienerius savo metus praleidau rašyk'e, kur išmokau rašyti, kurti, pasiekiau visai neblogą lygį, pradėjau galvoti, kad gal net turiu talentą, bet tada dingo įkvėpimas, vėliau susidomėjimas, galų gale išvis pamiršau. Dabar atsiverčiu savo eilėraščius ir ne visada suprantu, ką turėjau minty. Grafomanijos liga praėjo kartu su visais pėdsakais :)
3. Nepakenčiu krepšinio, myliu futbolą. Nors studijų metais nelabai yra galimybių domėtis naujienomis, mano kambary vis dar pilna mėgstamiausios komandos atributikos, o esminius čempionatus stebiu neatsitraukdama.
4. Negaliu pakęsti, kai žmonės užpilinėja žalią arbatą verdančiu vandeniu. Pati jos išgeriu mažiausiai 3-4 puodelius per dieną. Juodą arbatą geriu tik su pienu, bet taip atsitinka kokį kartą per mėnesį. Kavos namie išvis neturiu, geriu nebent kavinėse ar fakultete iš aparato.
5. Paskutinį kartą buvau peršalus, rodos, 7 klasėje (tfu tfu tfu pro kairį petį). Nepripažįstu jokių maisto papildų, vitaminų ar mineralų kompleksų. Geriausias vaistas ir profilaktika - sveikas, naminis maistas bei ,,Vytautas'' :)))
6. Prieš kelerius metus per anglų paskaitą atlikinėjant užduotį reikėjo apibūdinti kokį grupioką 3 žodžiais. Mane apibūdino kaip ,,calm, collected and indifferent''. Tokia daugumai ir esu, nei pridėsi, nei atimsi.
7. Gyvenime buvo laikotarpis, kai klausiausi metalo, svajojau apie ilgaplaukį vaikiną ir nešiojau kerzus.. Bet po to atradau bitlus, įsimylėjau MB, kerzai vos galutinai nesunaikino mano kojų, tad teko keisti savo požiūrį ir pomėgius radikaliai. Matyt, taip ir palikau paauglystės laikotarpį.

Ir dabar jau tas laimingasis trejetas tinklaraščių, kuriuos visada mielai perskaitau, ir tuo pačiu menkutis įrodymas pačiai sau, kad skaitau ne vien tik visus foodblogus iš eilės..:

Ir matyt po viso to belieka kantriausius pradžiuginti receptu ?
Receptas iš kalėdinių serijos (taip, vėl riešutai ir džiovintos uogos..). Ilgai ieškojau, kuom gi skiriasi biscotti nuo cantucci, ilgai vyko vidinė kova, ką gi aš pagaminau, bet pasiduodu populiarumui ir sakau, jog vat pas mane tai išsikepė biskočiai.
Žmonės valgė, rodos, vyresni dantų neišsilaužė. Mama juos prie arbatos kramsnoti baigė gal tik prieš kokias 2 savaites, tad laikosi puikiai. Gamyba paprasta ir net nereikia sviesto (mane be galo džiugina kepiniai, kuriems pagaliau jo nereikia..) !

Kakaviniai biscotti su riešutais ir džiovintomis uogomis

Produktai (išsikepa daug):

* 3 kiaušiniai
* 1 arb. š. vanilės ekstrakto
* 1 puodelis cukraus pudros
* 2,75 puodelio (~330g) miltų (man prireikė daugiau)
* 0,25 puodelio kakavos
* 1,5 arb. š. kepimo miltelių
* žiupsnelis druskos
* 0,5 arb. š. cinamono
* po keletą saujų lazdyno riešutų, supjaustytų džiovintų slyvų bei spanguolių (jų nesmulkinti)

1. Dideliame inde išplakti iki purumo kiaušinius, cukraus pudrą ir vanilės ekstraktą.
2. Atskirame inde išsijoti kartu miltus, kakavą, kepimo miltelius, cinamoną ir druską.
3. Sausus ingredientus suversti į kiaušinių masę kartu su riešutais ir uogomis bei išminkyti. Tešla turi būti kieta. Jei ji yra per lipni, minkšta ar netgi skystoka, berti papildomai miltų po truputį ir minkyti, kol tešla bus tinkamo pavidalo.
4. Išminkytą tešlą padalinti į dvi lygias dalis ir suformuoti 2 pailgus batonus, maždaug 2,5 cm storio ir 30 cm ilgio.
5. Gautus batoniukus patiesti ant sviestinio popieriaus ir kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 min., arba kol bus iškepę, paviršius tvirtas.
6. Ištraukti iš orkaitės, leisti atvėsti apie 15 min., tuomet supjaustyti ~0,7 cm storio riekėmis, kurias tolygiai išguldyti ant sviestinio popieriaus ir kepti dar apie 15 min. iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol biskočiai galutinai išdžius ir pasidarys kieti (kepimo vidury galima apversti, kad baigtų kepti vienodžiau).

/

2011 m. sausio 17 d., pirmadienis

Kepenų paštetas su skrudintais lazdynų riešutais ir brendyje mirkytomis spanguolėmis

Vsio. Sesija baigėsi :) Nors ir bene pati nesėkmingiausia, bet svarbiausia dabar daug gero poilsio ir beveik tradicine tapusi kelionė į Angliją pas MB...

Kaip tyčia 52 savaitėse Paštetų savaitė, o aš kaip tik tarp krūvos receptų turiu ir paštetą, kurį gaminau Kalėdų dovanoms (ilgokai užtrukau, kol išsiklausinėjau, ar tikrai visi valgo kepenis)..
Visad paštetai atrodė tokie lengvai pagaminami, bet kažko vis nedrįsdavau, nors šį receptą ilgesingai prisimindavau nuo pat jo publikavimo datos. Ir štai Kalėdos, stebuklų metas, padariau paštetą :) Tikrai paprasta, tad jei kepenis mėgstat ir jūs, drąsinu išbandyti.
Visiems stipriai patiko, lapnojo, net ausys linksėjo, vyresni sakė, kad skoniu primena kažkokį kaimišką patiekalą, nei tai paštetą, nei tai dešrą, kurį ruošdavo šviežiai paskerdus kiaulę. Žodžiu.
Šaltinis lietuviškas, bet keletas pakeitimų yra.

Kepenų paštetas su skrudintais lazdynų riešutais ir brendyje mirkytomis spanguolėmis

Produktai (užpildžiau 7*230 mL stiklainiukus):

* ~1,5 kg kepenų (naudojau ~1 kg galvijų ir ~0,5 kg kalakutienos)
* ~15 kvapiųjų pipirų žirnelių
* ~15 kalendros žirnelių
* po žiupsnį džiovinto rozmarino ir čiobrelių
* keletas lauro lapų
* druskos, juodųjų pipirų pagal skonį
* 2 svogūnai, susmulkinti
* 1 Š. cukraus
* 150 g sviesto + užlydymui
* ~300 mL alyvuogių aliejaus + kepimui
* 6 Š. džiovintų spanguolių
* 6 Š. lazdyno riešutų
* ~80 mL brendžio

1. Spanguoles užpilti brendžiu ir palikti gerti (aš užpyliau dieną prieš).
2. Riešutus šiek tiek apsmulkinti ir subėrus į skardą apkepinti įkaitintoje orkaitėje, kol lengvai paruduos (apie 15 min.). Po šito riešutų odelė turėtų lengvai atsiskirti. Na, ir šiaip skonis pagerės.
3. Kepenis nuplauti, sutvarkyti nuo plėvių, supjaustyti padoraus dydžio gabaliukais (galvijų kepenis supjaustyti tokio dydžio, kad panašėtų į kalakuto) ir užpylus vandeniu užkaisti. Vandeniui užvirus, jį nupilti, kepenis praplauti, ir vėl iš naujo užpilti vandeniu.
4. Subėrus visą krūvą išvardintų prieskonių, vėl užkaisti ir pavirti apie 15 minučių, arba kol kepenys išvirs, tačiau nepervirs.
5. Kol kepenys verda, keptuvėje įkaitinti šiek tiek aliejaus+sviesto ir ant silpnos ugnies apkepinti svogūnus, kol šie karamelizuosis (svogūnams pasidarius skaidriems, užberti cukraus, išmaišyti ir toliau kepti).
6. Išvirusias kepenis sumaišyti su alyvuogių aliejumi, išlydytu skystu sviestu ir susmulkinti blenderiu/mėsmale (aš tai dariau porcijomis smulkintuve). Jei gaunama masė atrodo per daug biri, pripilti papildomai dar šiek tiek aliejaus.
7. Į jau susiformavusį paštetą įmaišyti spanguoles, riešutus, svogūnus, supilti atlikusį brendį ir gerai permaišyti.
8. Išdalinti po taras ir, jei neketinat iškart viso kiekio suvalgyti, užlydyti skystu sviestu.

/

2011 m. sausio 11 d., antradienis

Paryžius. Antras dublis. Nes kai kada ir maisto gali būti per daug

Taigi, jau net nebe po pirmo, o po antro egzamino pagaliau rašau. (Iškart atsiprašau už skaitymui nepatogų raidžių dydį, blogeris vis dar manęs neklauso..)

Krūvai žmonių papasakojus savo įspūdžius apie Paryžių gyvai, vis tiek dar negaliu susisteminti, glaustai sutraukti visų patirtų įspūdžių. Čia nebe viena para kaip vasarą, o jau beveik ir visos trys !
Bendrai galėčiau pavadinti - foodtrip'as. Teko paragauti labai daug ko (dabar labai begėdiškai pasigirsiu): foie gras, krabo, langustinų, austrių, kelių rūšių sraigių ir krevečių, jūros šukučių ir varlių. Nešneku apie kitus jau lyg ir ragautus, tik daug skanesnius nei įprastai patiekalus, ar kokybiškiausiai ne namie pagamintus kokteilius. Trumpai tariant, daug vaikščiojimo aplink kavines ir daug valgymo pavaikščiojus.
Aha. Dabar belieka arba viską nuosekliai ir smulkiai papasakoti, arba išskirti subjektyviai esminius punktus.. ?

1. Vasarą susišnekėti angliškai lengviau nei žiemą: vasarą dauguma prancūzų stengėsi palaužyti liežuvį, šįkart paklausus parlez-vous anglais?, ne kartą teko išgirsti nemaloniu tonu atsakant parlez-vous français? O gal tiesiog šitaip vis pakliūdavo.
2. Viena įsimintiniausių vietų - Rue Mouffetard Lotynų kvartale. Galima rasti mielų šeimyninių kavinių/restoranų, kur trijų dalių ganėtinai gurmaniški pietūs tik 27 eurai, ar Kretos virtuvės restoranėlį su maloniais besišypsančiais graikiško profilio vyrukais, kurie maloniai apšokinės ir dar paklaus, iš kokios šalies esi. Ir, žinoma, daugybė prekystalių su jūros gėrybėmis, mėsomis, sūriais, vaisiais, vynotekos... Ar šiaip visokios smulkmenos, bižuterija, kosmetika. Lyginant su vietomis, kur lankėmės vėliau, kainos ganėtinai mažos. Tikiu, kad Paryžiuje nemažai tokių gatvelių, bet mes šįkart lankėmės tik šitoje, ir porą kartų :)
3. Netikėtai atradome jūros gėrybių restoraną ir nutarėme į jį užsukti, kad jau austrių sezonas... Meniu tik prancūziškas, padavėjai arogantiškai nešneka angliškai, teko išsirinkti tiesiog patį brangiausią restorano patiekalą, kuriame, rodos, turėtų būti austrių. Buvo. Net 9. Ir dar visko tiek, kad artimiausiu metu galėsiu žiūrėti nebent į krevetes (nežinau, kaip galima jų atsivalgyti :>). Man sraigių užteks kokiam pusmečiui. Kurios krabo dalys ir kaip yra valgomos, man dar liko savotiška paslaptis.
4. Nemažai daliai prancūzų naujieji metai, rodos, neesminė šventė. Žinoma, prie Eifelio grūdosi minios, dar nemaža dalis užstrigo metro stengdamiesi nuvykti iki Eifelio/Eliziejaus laukų dar 2010aisiais, tačiau matėme tikrai daug žmonių, tiesiog šiaip pavienių einančių gatve, ar apsipirkinėjančių greito maisto užeigoje. Kažkas sunkiai suvokiamo lietuviškam mentalitetui.
5. Kavinėje/restorane dažniausiai jautiesi žmogumi, kuris užsakinėja muziką. Ne taip, kaip Lietuvoje. Net neklausę atneš geriamo vandens, lėkštutę panaudotam arbatos pakeliui, naują lėkštę papildomoms sraigių ir krevečių atliekoms.. Naujų metų dieną visur, kur vis užsukdavom kažko paragauti, padavėjai atsisveikinimui užversdavo krūva sveikinimų, siuntė oro bučinius ir plačiai, plačiai šypsojosi.
6. Prancūzijoje gera mokėti prancūzų kalbą :))) Visi, nors ir nepažįstami, tarpusavy bendrauja, juokauja, kiekvienas parduotuvėlės pardavėjas ar žmogus laukiantis už tavęs eilėje prie kasų - tavo draugas. Mes tuo tarpu tebuvom tie, kurie stovi nuošaliai, bukai šypsosi bei kartais pralemena merci.
7. Kadangi paryžietiškais standartais mūsų viešbutis buvo jau priemestyje, tai radome netoliese padorios maximos dydžio parduotuvę.. Tai buvo dar nuostabesnis apsipirkimas nei milžiniškam sainsbury. Tiesiog. Pavyko nukauti ir lauktuvėms pargabent krūvą nuostabiausių šokoladų, levandų (prieskoniai pardavinėjami iškart po 60-100 g. Įdomu, kokiais kiekiais fasuojamas šafranas ?) ir profesionalų ledų šaukštą (kad jau maniškis atsisakė šįkart užsukti į E. Dehilleriną).
8. Beauvais-Tille oro uostas pats apgailėtiniausias iš visų 9 matytų. Matyt dėl to, kad dieną, kurią turėjome atskristi, dauguma skrydžių į/iš šio oro uosto buvo atšaukta, o gal ir iš tikrųjų ten tokia betvarkė, turėjome užtrukti pusantros valandos laukdami kelių šimtų žmonių eilėje, kol patekome į Paryžiaus autobusą. O visi dokumentų, saugos patikros punktai jau norint išskristi... Gal taip tiesiog todėl, kad prancūzams tikrai nusispjauti ant šiuolaikinių technologijų pažangos ir efektyvaus darbo? Žinoma, ko norėti iš oro uosto, kuriame skraido pigiausios avialinijos, bet, bet. Tikiuosi, tai paskutinis apsilankymas toje vietoje.
9. Dvi dienos ir naujųjų sutikimas buvo fantastiška, bet paskutinė diena.. Iš serijos: Kam reikia frazių Man reikia į ligoninę arba Man reikia pagalbos trumpuose prancūzų kalbos kursuose? Pirmąją naujųjų metų dieną atsibudau ne nuo žadintuvo, o nuo apsinuodijimo (tai štai kodėl visą dieną prieš nebuvo apetito valgant tą anties krūtinėlę ir vos juntamai pykino..). Teko leisgyvei krautis lagaminą ir lengvai vėluoti į oro uosto autobusą. Nualpti traukinyje, suvokti, kad niekam čia nerūpi akivaizdžiai vos paeinantys žmonės ar šaukiantys Help!, brautis į metro tarnybines patalpas ieškant vandens, bandyti susišnekėti su angliškai vos pralemenančiais gydytojais, vėluoti jau ir į lėktuvą. Šokiruoti taksistą Paryžiaus centre prašant jo nuvežti už fantastinius pinigus į už 80 km esantį patį pigiausią oro uostą, kuriame už tą sumą jau galima ir porą lėktuvo bilietų nusipirkti. Važiuoti, važiuoti, važiuoti. Spėti atvykti dar neišskridus lėktuvui (!), bet po visko užstrigti pusvalandžiui absurdiškose eilėse, ir po visko suvokti, kad skrydis lengvai atidėtas. Išmesti kruasanus, vaisius, madeleinės ir vyno butelį, kuriuos turėjome pusryčiams. Norėti vandens ir į Lietuvą. Nemaniau, kad kada nors šitaip nuoširdžiai džiaugsiuosi palikdama Prancūziją, Paryžių. Ligi šiol lengvai nupurto išgirdus prancūzišką šnektą. Todėl dabar ir be recepto - skrandis dar jautrokai reaguoja maisto tema.
10. Kadangi, žinoma, nesupratome, jog metro per garsiakalbius skelbia, kad 12 31 nuo 23 val. ir visą 01 01 dieną važiavimas metro yra nemokamas, prisipirkom bilietų... Tad jei kas planuojat artimiausią mėnesį (šiaip reiktų pasidomėti bilietų galiojimo laiku, gal ir ilgiau) vykti į Paryžių ir savarankiškai pasivažinėti po miestą, dovanoju 8 carnet tipo bilietus, sutaupysit 9,6 euro :)

Ir po viso tiesiog žudančiai grandiozinio, padriko pasakojimo, toks pat padrikas maisto foto reportažas..

/
/
/
/
/
/
/

2011 m. sausio 4 d., antradienis

kaip aš vėluoju

Labai daug kur pavėlavau šiame internetiniame maisto pasaulyje. Ir kalėdinių receptų vis dar nesudėjau (tiesą sakant, net ir prieškalėdiniai vis dar eilėje), ir Languotos prijuostės tema nepasipasakojau, ir dar net nepasveikinau su jau praėjusiomis šventėmis... Jau, rodos, netgi buvau susiruošusi suspėt, bet tai apšvietimas virtuvės kampeliui nufotografuoti per prastas, tai reikia keletą dienų sėdėti prie vaišių stalo su artimaisiais, tai ima ir nebeveikia kompiuterinė pelė ?

Žodžiu. Sveikinu su praėjusiomis šventėmis, dėkoju visiems, kurie paskaito ar net kartais kažką iš čia pagamina, taip pat dėkoju už virtualiai kartu dar vienus praleistus metus tiems žmonėms, kurie mielai dalinasi savo virtuvės potyriais ir leidžia iš jų mokytis, mokytis... Te atėję metai būna bent jau tokie pat geri, kokie praėję 2010ieji :)
Norėjau aprašyti ir savo kelionę į Paryžių, bet matyt tai jau padarysiu praėjus pirmajam egzaminui po kelių dienų... Taigi, laukit daug istorijų, skanių nuotraukų ir receptų.
to be continued...
Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...