Turtingos itališkos salotos

Nesu kažkokia didelė salotų mylėtoja ar nekentėja, bet, jei tik gerai pamenu visus 101 savo įrašą, tai yra pirmasis salotų receptas mano bloge. Pastaruosius 3 metus vienintelės salotos, kurias ruošdavau, buvo arba insalata caprese, arba avokadas+menkių kepenėlės/tunas+kiaušinis, o vasaros sezono metu nėra nieko nuostabesnio už šviežias daržoves, pagardintas šviežiais žalumynais ir šaukštu grietinės.. Ir man to visai užteko, tiesiog mėgstu savo fiveperday gauti sriubų pavidalu.
Šios salotos buvo bene vienintelis receptas gegužės mėnesio delicious. žurnale, kuris atrodė ne tik gaminamas, bet ir įperkamas, o ir nuotrauka mane neįtikėtinai traukė.. Nepraėjo nė savaitė po atradimo, o aš jas paruošiau. Ir turiu pasakyt, kad patiko labai! Klausiau MB, ar verta įdėti šį receptą į blogą, o jis tik pilna burna linksėjo, jog taip, tikrai verta. Salotas išgyriau kambariokei, tai ji irgi kelis kartus spėjo jas pasiruošti.
Receptas tų pačių diedukų, kuriuos jau minėjo Miško uogos (josios receptą taip pat spėjau išbandyti :>), gausiai itališkas, naminiai paprastas ir tikrai tinkamas lietuvio skoniui. Originaliame recepte siūlo naudoti kelių rūšių salotas, man užteko ir vienos rukolos, o gamindamą antrą kartą įdėjau dar gerą saują svogūnų laiškų. Prieš apkepant ciabattą, ją apibarsčiau pipirais, druska ir itališkų žolelių mišiniu. Padažą tobulinau pridėdama džiovintų raudonėlių, šalavijų ir mėtų, vyno actą iš dalies keičiau vusterio padažu ir šviežiai spaustomis citrinos sultimis. Salotose gausybė ingredientų, tad drąsiai galima keist proporcijas ar pačias daržoves, tikiu, kad skonis neturėtų žymiai nukentėti. Beje, tik pagaminusi salotas trečią kartą, pastebėjau, jog originaliai recepte nėra vyšninių pomidorų, o aš juo dėjau visus kartus įsitikinus, jog jie ten privalo būti.
Tame pačiame žurnale yra dar vienas šių italų salotų receptas, ir aš vis pagalvoju, jog jas taip pat reikia išbandyti.. :)

Gennaro Insalata della Valtellina


3-4 porcijoms:

* 3-4 riekės batono (naudojau ciabatta)
* 2 Š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
* kelios saujos salotų (little gem lettuce)
* sauja rukolos lapelių
* 100 g ridikėlių, supjaustytų griežinėliais
* 20 juodų alyvuogių be kauliukų
* 2 kietai virti kiaušiniai, smulkinti ketvirčiais (ar smulkiau pagal poreikius)
* 80 g bresaolos (naudojau šalto rūkymo ispanišką mentę, manau galima keisti Parmos kumpiu ar kažkuo panašiu)
* tarkuoto parmezano pagal skonį (man reikėjo geros saujos)
* (druskos, pipirų pagal skonį)

Padažui:
* 4 Š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
* 2 Š. balto vyno acto
* 1 česnako skiltelė, supjaustytas į kelias dalis

1. Pašalinti plutą nuo batono, supjaustyti nedideliais gabalėliais ir apkepinti alyvuogių aliejuje, kol apskrus. Išėmus padėti ant virtuvinio popieriaus riebalų pertekliui nutekėti.
2. Padažui skirtus produktus išmaišyti šakute, išmaišius išimti česnaką.
3. Salotas ir daržoves išmaišyti su padažu, ant viršaus paskleisti kiaušinius, skrudintą duoną, mėsytę, sūrį ir mėgautis :>

Šaltinis: delicious., may 2012

Vasariškam vakarui palydint saulę...

Plikytos tešlos ,,Ladurée" vafliai

Savaitgalį nutariau pagaliau išsikepti normalių Lježo vaflių, kad jau perlinis cukrus šio įvykio spintelėje laukė kelis mėnesius. Jei praeitą kartą šoką sukėlė paskutinę akimirką pastebėtas perlinio cukraus poreikis, šįkart pribloškė mielės. Su tirpiomis mielėmis mano pirmoji pažintis nenusisekė, tad naudoju šviežias ir buvau jomis patenkinta, bet visad būna pirmas kartas.. Ir būtent tada, kai rizikuoji nemažais kiekiais miltų ir sviesto (ir kiaušinių indėlis visai žymus šiais laikais).
Taigi, o nutiko štai kas: iš pat pradžių jos atrodė keistai - sutrūkinėjusios ir kažkokios sausos, nors galiot joms dar mėnesį reikėjo. Kaip visada užpyliau drungnu skysčiu ir jau ruošiausi stebėti, kaip jos godžiai lydosi.. Tačiau mielės tik pabiro trupinėliais ir hoc tu joms kiaušinį duok, nieko nevyksta. Pienas atvėso, šildžiau dar kartą virš vandens garų, papildomai cukraus dėjau.. Nieko, užsispyrę tie trupiniai. Skambinu močiutei, ji vis daugiau patyrusi. Liepia mieles pradžioje trinti su cukrumi, tik po to pilti skystį. Ir kaip pati nesugalvojau!? Galvojat, jog kažkas atsitiko kitaip? Deja, nelabai. Pusė ištirpo, pusė liko gumulais. Susinervinau galutinai, išmečiau tas mieles, o atsimatuotus likusius produktus atsidėjau laukti naujų mielių. Parduotuvėje jau buvau protingesnė, prieš nusiperkant apžiūrėjau visas, vėl sutrūkinėjusių imt nenorėjau.. Atmetus krūvą įtartinų ir net supelijusių (!), atradau padoriai atrodančias, su kuriomis viskas išėjo puikiai.
Tik sviesto kiekį kitąkart mažinčiau, vietoje 200g dėčiau maximum 150g. Praeitą kartą tiek tiko gal todėl, jog kepiau ne elektrinėje, o senovinėje vaflinėje ant ugnies, o gal ir dėl rudo, ne perlinio cukraus.. Beje, kadangi elektrinės vaflinės puselės daug lengvesnės už metalinės, tai vafliai pūtėsi drąsiai ir iškepė dvigubai storesni už anksčiau keptus.
Ir kad jau tiek laiko pasakojau apie pasiruošimą vaflių gamybai, tiesiog privalau įdėti vaflių receptą. Lježo vafliai jau pasitalpinę, tad šįkart - prancūziškos gamybos, vėl iš ,,Ladurée" knygos.
Nuo iki šiol mano gamintų vaflių skiriasi būtent tuo, jog tešla plikoma. Nors profitrolius jau gaminau, vis tiek rodos užskubėjau ir kiaušinius įmušiau į per karštą tešlą.. Arba tiesiog kaip dažnai man atsitinka - bėdos su atsiskyrusiu sviestu. Žodžiu, nežinau, kas ten nutiko, bet tešla atrodė negražiai ir jau norėjau viską išmetus bandyti iš naujo, tačiau MB perkalbėjo, ir ne veltui:  nors žalia tešla ir atrodė įtartinai, vafliai kepė puikūs, minkštučiai ir švelnaus skonio... Valgėme su vaniliniu padažu, nors vis tiek prie vaflių man nepralenkiamai geriausias yra vyšnių padažas.

Plikytos tešlos vafliai

~10 vaflių reikės:

* 75 g prasijotų pyraginių miltų (65g miltų+10g krakmolo arba 130mL miltų+20mL krakmolo)
* 125mL+75mL pieno
*1,5 Š. cukraus
* žiupsnelis druskos
* 2 Š. sviesto
* 3 kiaušiniai
* 50mL grietinės (originale siūlo crème fraîche arba sour cream)
* vanilės esencijos

1. Puode užkaisti 125mL pieno, cukrų, druską ir sviestą.
2. Užvirus nuimti nuo ugnies ir užsijojus ant viršaus miltus, energingai išmaišyti iki vientisos, lygios masės.
3. Vėl grąžinti puodą ant ugnies ir pastoviai maišant kaitinti apie minutę, kol tešla atšoks nuo sienelių.
4. Perkelti tešlą į kitą dubenį ir jai atvėsus supilti kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišant.
5. Supilti likusius 75mL pieno, grietinę ir vanilės esenciją, gerai išmaišyti.
6. Palikti tešlą kambario temperatūroje pabręsti mažiausiai valandą.
7. Kepti gerai įkaitintoje vaflinėje (jei norima, galima vaflinę patepti aliejumi), kol paruduos.

Šaltinis: Ladurée: Sucré: The Recipes

Brownie su riešutais

Pavasaris! Baigės visi pasninkai, šventės, tik šiluma keistai vis lyja.
Per nesibaigiantį, jau chronišku tapusį peršalimą, niekaip negaliu išbandyti savo naujųjų sportbačių ir pasiklausyti parke sugrįžusių paukščių. Užtat prisiruošiau kitai misijai - vėl pradėjau skaityti knygas (ko nedariau 4erius metus, shame on me..), ir turiu pasakyti, kad pati nesupratau, kaip man šito trūko.
Velykos praėjo ramiai, tradiciškai, o šaldytuve vis dar guli šiai šventei virto kumpio galiukas.. Nors jis virtas, bet kvepia dūmais, neįsivaizduoju, kaip močiutė šito pasiekė.
Ir tik dabar pastebėjau, jog šis įrašas yra 100asis. Pradėjus rašyti blogą toks įrašų kiekis atrodė fantastinis, o dabar va.. Nors ir nesu stropi tinklaraštininkė, privalau pripažinti, jog ši veikla tikrai paliko įspaudą mano kasdienybėje.
Taigi. Nors ir jubiliejinis įrašas, bet apsieisiu be fejerverkų ir tortų. Tik su pyragu, kurį kepiau šiaip, be jokios intensijos :)
Recepte reikalaujama iki standumo išplaktų kiaušinių, bet aš padariau neatleistiną poelgį ir pyragą pradėjau ruošti neįsigilinus į ruošą iki galo, tad apie kiaušinių plakimą susivokiau tik tada, kai šitai padaryti buvo per daug sunku.. Aplaidumą taisiau įberdama kepimo miltelių, be jų gal būtų išėję skaniau. Eigą rašau tokią, kuri yra originaliame recepte.
Be to, kaip matyti iš nuotraukų, akivaizdžiai persistengiau su kepimu, tad išėjo sausokas kepinys. Tačiau nors ir atrodė, jog kąsnis kiek stringa burnoj, šitai nesustabdė nuo pusės pyrago įveikimo vienu prisėdimu ))) Manau, visai tiktų aplieti šokoladiniu glaistu, o autorius siūlo tiekti su creme anglaise ar creme fraiche.

Brownie su riešutais

Produktai (kepiau 9*21 cm formoje):

* 100g sviesto, supjaustyto gabalėliais + papildomai formos ištepimui
* 100g geros kokybės juodo šokolado
* 2 kiaušiniai
* 110g rudojo demerara cukraus
* 60g miltų
* 110g apsmulkintų riešutų (originaliai recepte naudoja pekano riešutus, aš dėjau lygiomis dalimis graikinius+lazdynų)

1. Sviestą ir šokoladą maišant išlydyti inde virš verdančio vandens (indas su šokoladu neturi liesti verdančio vandens). Išlydžius atidėti šiek tiek atvėsti.
2. Naudojant plaktuvą, kiaušinius plakti 2 minutes, tada suberti cukrų ir toliau plakti dar ~6min., arba kol masė taps standi.
3. Atsargiai mentele paeiliui įmaišyti šokoladą, prasijotus miltus ir riešutus. Nepersistengti, kuo mažiau oro išstūmti iš išplaktų kiaušinių.
4. Išsviestuoti formą, iškloti sviestiniu popieriumi ir paskleisti joje tešlą.
5. Kepti 10 minučių iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, vėliau temperatūrą sumažinti iki 190 laipsnių ir kepti dar 10-20 minučių arba kol vidun įkištas pagaliukas ištrauktas bus sausas.

Šaltinis: Michel Roux ,,Desserts''