Šįkart viskas praėjo sklandžiai (paskutinį kartą buvo taip). Apsistojome nebe viešbutyje, o lyg ir privačiame sektoriuje: rekomenduoju norintiems su Paryžiumi susipažinti intymiau apartamentparis.fr. Nors finale kaina didesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio (tinklalapy nurodytos kainos ne sezono metu, vėliau įskaičiuoja tourism taxes ir tvarkymo paslaugas), bet pati sistema labai tourist friendly, dirba operatyviai ir drąsiai galima susibendraut angliškai. Deja, beveik paskutinę akimirką išaiškėjo, jog bute su puikia virtuve, kurį užsirezervavom dar kovo mėnesį, kažkas atsitiko ir jame apsistoti negalėsime, bet šitai pranešė paskambinę telefonu ir pasiūlė už tą pačią iš anksto susitartą kainą kitą butą, daug brangesnį. Taip, jis buvo geresnėje vietoje, geriau apstatytas, tik virtuvės plotas buvo maximum 1,5 kvadrato ir visiškai portatyvinė įranga joje :| Indų, puodų buvo devynios galybės, bet gaminti vis dėlto buvo tiesiog nepatogu, tad sukiojomės virtuvėje ne tiek ir daug.
Kiti maisto patyrimai buvo apsilankymas viename modernią prancūzų virtuvę propaguojančiame restorane, kuriame įsitikinau, jog braškės ir wasabi dera puikiai. Pierre Hermé šįkart iškeitėme į Cafe Pouchkine (vis dėlto skanesnius pierožkus kepa MB mama).
Prie visų kitų išragautų smulkmių paminėčiau avyčių pieno jogurtą, kaštainių kremą, avietines madlenas, ličių ir apelsinų žiedų džemą.. Namo parsivežėme 950 g įvairiausių šokoladų, keletą sūrių, tonka pupelių, agar-agaro, tikrojo vusterio padažo (!) ir, žinoma, įžymiųjų prancūziškų česnakų. Trofėjus iš E.Dehillerin - canelé forma, kurią ką tik išbandžiau ir jau tuojtuoj ragausiu (receptas matyt kitam įraše).
Maisto patyrimas apie kurį noriu papasakoti plačiau - pažintis su artišoku. Parduotuvėje jie atrodė tokie dailūs ir dideli (palyginus su tais, kuriuos galima rasti Lietuvoje), kad tiesiog privalėjau išbandyti šį padarą. Užtrukau, kol daugmaž supratau, kaip jis paruošiamas ir valgomas, bet galutinis rezultatas buvo fantastiškas, susižavėjau be galo ir, jei kada čia vietoje pamatysiu padoresnių artišokų už padoresnę kainą, pro šalį nepraeisiu.
Šių salotų patiekimas išėjo truputį improvizuotas ir, nors atrodo dailiai, iš tikrųjų nelabai patogiai valgoma (abejoju, jog pasmerkčiau svečius tokiam knibinėjimuisi rankomis). Originaliame recepte rašoma, jog galima naudoti ir šaldytus ar konservuotus (ne marinuotus) artišokus, tokiu atveju salotas bus daug paprasčiau valgyti, o ir ruošos mažiau. Su pačiu šviežiu artišoku žaidimo nemažai, bet visa kita paruošiama greitai, o skonis finale tiesiog dieviškas :)
Šiltos artišokų ir krevečių salotos
2 nedidelėms porcijoms:
* 2 didelės/4 mažesnės artišokų galvos arba atitinkamas kiekis šaldytų/konservuotų paruoštų artišokų
(* citrinos, druskos, lauro lapas šviežiam artišokui)
* žiupsnis džiovintų čiobrelių
* 1 česnako skiltelė, susmulkinta
* 0,5 puodelio stambių džiūvesėlių
* 150 g nuvalytų krevečių
* 1+1 Š. alyvuogių aliejaus
* čili miltelių, druskos pagal skonį
* 2-3 Š. sviesto
* 2-3 Š. šviežių smulkintų petražolių
* 1 citrinos sultys
* sviesto/aliejaus formos patepimui
Jei naudosite šviežius artišokus (Video apie tai):
1. Nupjauti dalį koto, nuskusti žalią žievę.
2. Nupjauti maždaug pusę žiedo viršaus.
3. Perpjovus citriną per pusę ja ištrinti kotą ir žiedo nuopjovą, jog neruduotų.
4. Virtuvinėmis žirklėmis apkarpyti žiedlapių viršūnėles.
5. Pripilti į platų dubenį vandens tiek, jog siektų kelis centrimentus (vanduo neturi apsemti viso artišoko ar kontaktuoti su jo šerdimi), įspausti citrinos sultis, įmesti pačią išspaustą citriną ir lauro lapą, įberti druskos. Įdėti artišokus kotu į viršų ir užkaisti.
6. Virti ant mažos ugnies pridengus dangčiu apie 40-60 min. (priklauso nuo artišokų dydžio), kol į kotą lengvai įsismeigs šakutė, o lapai, esantis šalia jo lengvai nusiplėš.
7. Išvirus nukošti ir padėti atvėsti kotu į viršų.
8. Atvėsus išimti viduryje esančius lapelius (atsargiau, artišokui gerai išsitroškinus, visi lapeliai nusiima lengvai), po kuriais slėpsis daug pūkų, juos taip pat reikia iškrapštyti. Išvalyto artišoko galutinis vaizdas matyti nuotraukoje viršuje. (Išimtus lapelius galima valgyti pamerkus į pagardą)
Jau turint paruoštą artišoką:
9. Keptuvėje įkaitinti šaukštą aliejaus ir jame apie minutę apkepinti česnaką su čiobreliu.
10. Suberti džiūvesėlius ir kartu apkepinti dar apie dvi minutes, arba kol džiūvesėliai lengvai apskrus. Jiems apskrudus atsidėti.
11. Dubenyje krevetes išmaišyti su šaukštu aliejaus, čili ir druska, tada visa tai apkepinti toje pačioje gerai įkaitintoje keptuvėje kelias minutes. Apkepus krevetes atsidėti.
12. Vėl į tą pačią keptuvę dėti sviestą, pilti citrinos sultis ir suberti petražoles. Sviestui išsilydžius kaitinti dar apie minutę.
13. Karščiui atsparų indą patepti riebalais, jame sumaišyti artišokus su krevetėmis (arba jomis įdaryti tuščiavidurį artišoką), užberti džiūvesėlių (2 šaukštus jų atsidėti), užpilti sviestu ir įdėti į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepti ~10 min.
14. Sušilusias salotas patiekti pašildytose lėkštėse ant viršaus užbėrus po šaukštą džiūvesėlių.
(Valgomoji artišoko dalis yra šerdis ir žiedlapių vidinė dalis apačioje. Valgomoji žiedlapių dalis nugremžiama dantimis. Skanu prieš tai pamerkus į sviestą, majonezą ar kitą švelnesnio skonio pagardą)
Šaltinis: http://cook-snap-repeat.blogspot.fr/
Dievinu artišokus, o pas Tave dar taip puikiai atrodo! Gaila, kad LT tokių gražių ir šviežių nenusipirksi:( Man skaniausi su naminiu majonezu...užgeriant taure balto vyno:))
AtsakytiPanaikintiTikiu, jog skanu su majonezu, bet tikrai rekomenduoju išbandyti ir sviesto-citrinos sulčių mišinį: citrinos cinkelis tinka tiesiog puikiai, o sviestas neatrodo toks riebus ;)
Panaikinti