Sluoksniuotos tešlos pyragėliai su rūkytu šamu

Kažkodėl būtent ketvirtadieniais, kai man būna savaitgalis ir aš einu miegoti popiečio miego, atsibudusi el. pašto dėžutėje randu nemažai nuostabių pasiūlymų, kurie mane pasiekia šio blogo dėka. Ir ten kviečia sudalyvaut, ir kitur ateit.. Bet kodėl viskas vyksta savaitgaliais, kai aš dirbu? :) Tad deja, kad ir kaip noriu visur sudalyvaut, deja.

O vat paskutinįjį ketvirtadienį, kadangi buvo beaujolais nouveau diena (tikiuos, nepamiršot atšvęst ir jūs ?), laiko pasiruošt savo savaitinius pietus nebeliko. Visą savo darbo savait(gal)ę mitau greitai paruošiamu maistu, tad pirmadienį jau negalėjau atitraukti akių nuo receptų... Išsirinkau ir vištą, ir pyragą, ir dar bulvinių blynų dėl pilnos laimės. Višta tikiuos kepsis ketvirtadienį, bulvinius blynus berods nurungė visokie greitai sukramsnojami saldumynai ir suši..
O pyragas parodė, kad mano įgūdžiai virtuvėje labai nusilpę.

Pradžioje viskas ėjosi ok.  Net pagaliau sunaudojau jau spėjusį išsikristalizuoti auksinį sirupą. Tada jau prieš pat pradedant maišyti tešlą, nutariau dar šiek tiek įlįsti į indų spintą.. ir tiesiai ant manęs iš viršutinės lentynos nukrito kepimo skardų rinkinys. Stiklinė forma prieš nusižudydama į grindis, dar nutarė atsispirti nuo mano delnikaulio. Taigi, tešlos sumaišymą teko atidėti dėl generalinio kambario šlavimo.

Jau pilant tešlą ant karamelinių persimonų, suabejojau tešlos tirštumu, bet oh well, taip seniai kepiau kokį pyragą, kad gal tikrai taip turi atrodyt ?

Tik pašovusi kepti prisiminiau, jog specialiai buvau nusipirkusi irisų, kad tas meduolis nebūtų toks nuobodus - norėjau karamelinių gabaliukų jame. Tiek to, pyragas ir taip turėtų būt pakankamai saldus.

Kai po pusvalandžio kepinimosi orkaitėje atėjau patikrinti pyrago, išvydau persimonus ir karamelę, kompaniją, turėjusią tūnot dugne, iškilusią į paviršių. Pagalvojau, kad kažkas ne to. Grįžus dar kartą perskaičiau receptą, mintyse prasukau savo darbo eigą.. Hmmm. Recepte prašo 3/4 stiklinės pieno. Aš supyliau 3/2 :|  Neklauskit kodėl. Kitą kartą pyrago iškepimo lygio tikrinti ėjau tik tada, kai jokie papildomi liudininkai virtuvėje nesisukiojo..

Ir summa summarum, pyragas iškepė skanus ! Labai šlapias, gal šiek tiek žalios tešlos skonio, bet tikrai skanus. Tą išplaukusio persimono dalį suvalgiau pačią pirmą, ir pyragas atrodo veik kaip ir iš tikrųjų turi atrodyt. Bet taip, bulvinių blynų šiandien kepti nebedrįsiu.

Vat. O dabar, deja visiškai, neįdomi dalis. Pavykęs receptas! Gal todėl, kad gamintas prieš 1,5 mėnesio.
Grąžinu skolą - pyragėliai su rūkytu šamu. Paprasta, greita ir nereikia jokių įgūdžių :)

Sluoksniotos tešlos pyragėliai su rūkytu šamu

(Iškepė pilna skarda pyragėlių)
Gaminimas: ~45min.
Kepimas: 20-25 min.

* 2 lakštai sluoksniuotos bemielės tešlos
* 150 g rūkyto šamo
* 1 kietai virtas kiaušinis
* 1 nedidelis svogūnas
* druskos, pipirų, itališkų žolelių, citrinos sulčių, vusterio padažo
* kiaušinio plakinio aptepimui
* sėklų (linų, sezamo, juodgrūdės) ir/ar jūros druskos kristalų papuošimui

1. Atsišildyti sluoksniuotą tešlą.
2. Kietai virtą kiaušinį ir svogūną susmulkinti, gerai išmaišyti su rūkytu šamu.
3. Pridėti druskos, pipirų, citrinos sulčių ir kitų prieskonių pagal skonį.
4. Plonai iškočioti sluoksniuotą tešlą ir su stikline ar kita pjaustymo formele (aš naudojau sausainių formeles) išpjaustyti 2 dydžių apskritimus: ant mažesnio dėti šaukštą įdaro, kraštus aptepti kiaušinio plakiniu, uždengti didesniu apskritimu ir šakute užspausti.
5. Paruoštus pyragėlius išdėlioti kepimo skardoje ant sviestinio popieriaus. Aptepti kiaušinio plakiniu ir apibarstyti norimais priedais.
6. Kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~25 min., kol tešla lengvai apskrus. Valgyti skanu tiek karštus, tiek šaltus.

Plikyti pyragaičiai, įdaryti rūkyto šamo kremu

Ufff. Intensyvus ruduo. Net liūtys, šlapia žolė ir lapais aplipę batai negauna daug dėmesio. Tik šąlančios rankos viešajame transporte ir tie keliasdešimt ar net keli šimtai veidų, besimainantys prieš mane kiekvieną dieną. Gal kartais (labai dažnai kartais) ir būna nuobodu. Netgi ne kartais pasvajoju apie kažkur šalia lekiantį gyvenimą dienos šviesoje, kažkur miesto centre, kuris manęs visai nenori įtraukti.. Bet matyt toks ir yra suaugusio žmogaus pasaulis ?

Pirmi mano pietūs darbe buvo visai neįprasti. Ogi todėl, kad savaitgaliui į mano namus atplaukė ūsuotas katinukas, su kuriuo knibinėjausi visas kelias dienas.. O ko nesuvalgiau, įsimečiau į darbą. Kaip visada, kad ir kur dirbčiau, mano kulinariniai šedevrai nesusilaukia jokio susidomėjimo :) Ir gerai, man daugiau lieka.

Šįkart nutariau pažaisti su rūkytu šamu. Taip, tiesiog rūkytas šamas, su juoda duona, aptepta sviestu, keli rauginti agurkėliai, bokalas kitas šalto alaus.. ech. Taip, tikrai labai skanu. Bet galima sugalvoti ir kažką įmantresnio, kas tiktų ne vien prie alaus, bet ir prie vyno, iškilmingesniam pasisėdėjimui. Toks ir buvo šįkart mano tikslas. Pasidalinsiu pasiekimais, tikiu, skanu ne tik vyrams, bet ir moterims :)

Kremas tinka ne vien pyragaičių įdarui, drąsiai galima tepti tiesiog ant duonos ar panaudoti lietinių įdarui. Net įmaišyti į makaronus ar ant virtų bulvių. Žodžiu, universalu.

Ir pagaliau nugalėjau savo plikytų pyragaičių, gaminamų su sviestu, baimę (ankstesnis bandymas su aliejumi čia). Viskas pavyko puikiai! Tik nebuvo tokie rudi, kaip parduotuviniai. Cukraus matyt vis dar trūksta.

Plikyti pyragaičiai, įdaryti rūkyto šamo kremu

Plikyti pyragaičiai
(man iškepė ~40 vnt. 3,5 cm diametro pyragaičių)
Tešlos užmaišymas: 20-25 min.
Kepimas: 25-35 min. vienai partijai

* 125 mL vandens
* 125 mL pieno
* 100 g sviesto
* 0,5 arb. š. druskos
* 0,75 arb. š. cukraus
* 150 g miltų
* 240 g kiaušinių (man tiek svėrė 4 M dydžio kiaušiniai, bet rekomenduoju pasisverti)

1. Puode užvirinti vandenį, pieną, sviestą, druską ir cukrų. Pavirti apie 1 min. ir nukaisti.
2. Greitai įsijoti visus miltus ir intensyviai maišyti mediniu šaukštu (silikonine mentele), kol pasidarys vientisa masė.
3. Vėl užkaisti ir pastoviai maišant kaitinti apie 1 min., kol tešla atšoks nuo puodo sienelių, atrodys glotni.
4. Tešlą išversti į dubenį ir leisti atvėsti apie 5-10 min., kartais pamaišant, kad tolygiau vėstų.
5. Mušti kiaušinius po vieną, po kiekvieno karto gerai permaišant šaukštu. Tešla turi būti minkšta, švelni ir išlaikyti formą. Jei ji kieta, galima įdėti papildomai dar vieną kiaušinį/dalį jo. Jei tešla pasidaro reikiamo minkštumo nesudėjus visų kiaušinių, geriau likusių ir nebedėti.
6. Sukrėsti tešlą į konditerinį švirkštą ir formuoti kepinius sviestiniu popieriumi išklotoje skardoje. Galima viršų pabarstyti įvairiomis sėklomis arba perliniu cukrumi (saldžiam įdarui).
7. Kepti 20-30 min. iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje (kepimo laikas priklauso nuo kepinių dydžio). Jiems iškepus palikti dar ~5 min. atvėsti orkaitėje pravėrus dureles.
8. Norint įdaryti, atsargiai perpjauti pusiau arba padaryti ertmę dugne.

Rūkyto šamo kremas su kaparėliais
(Įdariau ~25 vnt. pyragaičių)
Gamyba: 20 min.

* 100 g rūkyto šamo mėsos, susmulkintos šakute
* 150 g kreminio sūrio arba švelnaus skonio kreminės varškės
* 30 g kaparėlių, susmulkintų
* 2 Š. petražolių, susmulkintų
* druskos, pipirų, citrinos sulčių

1. Visus ingredientus gerai permaišyti. Paprieskoninti pagal skonį.
2. Sukrėsti į konditerinį švirkštą ir įdaryti pyragaičius.

Šaltiniai:

Plikyti pyragaičiai: The Roux Brothers on Patisserie

Rūkytos žuvies kremas: http://www.foodopera.blogspot.co.nz/

Kalafijorų sriuba su sidru ir sūriu

Nuo pirmadienio prasideda naujas gyvenimo etapas. Daug intensyvesnis, sudėtingesnis, reikalaujantis atsakingo laiko planavimo ir dėmesio skirimo viskam. Darbas, magistrinis darbas ir paskaitos. Nekantrauju :) Tuo pačiu nekantrauju kuo greičiau užbaigti studijas, kad jau žengiau labai didelį žingsnį tikro suaugusio, savarankiško žmogaus gyvenimo link susiradusi darbą.
Tuo pačiu tai reiškia, kad bloge turėtų atsirasti daugiau patiekalų, skirtų įsidėti pietums į darbą, o nuotraukos bus daromos sutemus..

Ta proga sriuba. Mano žvilgsnis už jos recepto užkliūdavo daugybę kartų vartant knygą. Atrodė lyg ir įdomu, lyg ir skanu, bet kažkas ne to, ko tuo metu norėdavau. Bet atėjo ir jos eilė, vis dėlto ruduo, kalafijorų metas!

Naudokite kokybišką sidrą, ne kokį fizzą-šmizą, kažką padoresnio, bent jau stikliniame buteliuke.
Originalus receptas reikalauja čederio sūrio, bet man kažkaip buvo nedrąsu jį naudoti (kartą naudojant sūrį sriubos sutirštinimui, jis tiesiog prilipo prie puodo sienelių...), tad naudojau padielkę, skirtą sumuštiniams, tuos į plastikinę plėvelę įvyniotus kvadratukus.. Taip, man gėda. Kvadratukai išsilydė puikiai, bet kitą kartą gal vis dėlto rizikuočiau naudodamą tikrą sūrį. Valgiau su naminiais krutoniukais, tiktų ir paskrudinta duona ar tiesiog šaukštas grietinės pagardinimui.

Taigi.

Kalafijorų sriuba su sidru ir sūriu

4 porcijos:

* 20 g sviesto
* 1 Š. alyvuogių aliejaus
* 1 vidutinis svogūnas, supjaustytas pusžiedžiais
* 200 g bulvių, nuskustų ir supjaustytų kubeliais
* 1 kalafijoras, ~500 g svorio, išskirstytas žiedynais
* 0,9 L sultinio
* 0,3 L sauso sidro (naudojau obuolių)
* 2 Š. grūdėtų garstyčių
* 75 g čederio sūrio, sutarkuoto
* druskos, juodųjų ir kajeno pipirų, provanso žolelių pagal skonį

1. Keptuvėje įkaitinti riebalus ir juose apkepinti svogūną, kol pradės rusti kraštai, apie 5 min..
2. Įmaišyti bulves ir kartu trumpai apkepinti.
3. Keptuvės turinį versti į puodą, kuriame jau yra kalafijoras, sultinys, sidras, garstyčios ir norimi prieskoniai. Užvirinti ir virti apie 15 min., arba kol kalafijoras ir bulvės išvirs. Sriubą nukaisti.
4. Pravėsusią sriubą susmulkinti, įmaišyti sūrį ir vėl užkaisti. Virti tol, kol sūris išsilydys. Paprieskoninti  papildomai, jei trūksta.
5. Išpilstyti į dubenėlius ir pagardinti norimais priedais. Skanaus :)

Šaltinis: 200 super soups

Tiesiog vafliai

Ir iš tikrųjų, savo kolekcijoje turiu visai daug vaflių receptų. Ar galėčiau iš jų išsirinkti mėgstamiausią? Abejoju :) Matyt vis dėlto tiesiog mėgstu bet kokio recepto kepinį, kuris turi vaflio formą. Netgi ir tie pirktiniai, kvadratiniai. Jie tokie geltoni, kiaušiniški, o dar su saldintu sutirštintu pienu.. Dieviška kalorijų bomba. Pačiai dar kol kas berods nepavyko pasiekti tokio skonio, bet guodžiuos, jog visa šitai tik dėlto, kad neturiu tinkamos vaflinės.

O kol kas beieškant idealiausio vaflių recepto, pasidalinsiu savo paskutiniu bandymu.
Receptas be galo paprastas. Gaunama tiesiog ideali tešla, su kuria lengva dirbti, nelimpa prie vaflinės, patys vafliai minkšti ir švelnūs, nėra per daug saldūs. Pagaminama taip greit, kad net ir gana skubiems pusryčiams galima sumesti.

Valgiau su trintomis braškėmis. Dieviška.

Tiesiog vafliai
(išsikepė ~13 vaflių)

* 250 g miltų
* 20+5 g cukraus
* žiupsnis druskos
* 75 g sviesto, išlydyto ir atvėsinto iki kambario temperatūros
* 3 kiaušiniai, baltymai atskirti nuo trynių
* 400 mL pieno
* papildomi kvapai pagal skonį (vanilė, romas, citrinos žievelės..)

1. Į dubenį įsijokite miltus. Vidury jų padarykite duobutę, į kurią suberkite: 20g cukraus, skystą sviestą, kiaušinių trynius ir pasirinktus kvapus. Lengvai išmaišykite.
2. Per kelis kartus supilkite pieną, kiekvieną kartą gerai išmaišant, jog neliktų miltų gumuliukų. Uždenkite tešlą maistine plėvele ir palikite 15 min. kambario temperatūroje pabręsti.
3. Kol tešla bręsta, išplakite kiaušinių baltymus su 5 g cukraus iki standumo. Juos mentele atsargiai įmaišykite į paruoštą tešlą. Geriausia tai daryti: per kelis kartus paskirstyti išplaktus baltymus ant tešlos paviršiaus ir po to mentele iš dugno iškeltą tešlą lieti ant baltymų. Maišant nepersistengti, geriau vietomis palikti baltymų salas nei perplakti.
4. Labai gerai įkaitinti vaflinę (patekęs vandens lašas turi stipriai čirškėti). Pirmą kartą galima patepti riebalais, bet nebūtina. Vienam vafliui pilti kelis šaukštus tešlos ir kepti 3-4 minutes, kol vaflis paruduos.

Šaltinis: The Roux Brothers on Patisserie

Šamienė su šafranu (+Šamo sultinys)

Eklektiškos darbo paieškos ir rudeninis bliuzas atplėšė mane nuo maisto. CV tobulinimas, motyvacinių laiškų rašymas, kiekvieną kartą rašant vis įžūlesnį, centų skaičiavimas, pašalpų paieška, popierių tvarkymas ir visiškas savo laiko nevaldymas: o gal vat ryt/poryt pakvies į darbo pokalbį kokiam nors užkampy? Na, berods jau viskas eina į pabaigą. Gal ir negavau darbo, kurio norėjau, bet bent pagaliau nusipelniau pakvietimo pokalbiui, po 7 CV nusiuntimo tai pačiai įmonei :)

Nieko daugiau ir neįvyko. Tik kalnai obuolių, slyvų ir bobų vasaros ilgesys. Ir savotiška apatija/isterija/melancholija/depresija. Obuoliai eina tradiciniam obuolių pyragui, o slyvos neįtikėtinai skanios ir be virtuvinio darbo įsikišimo.

Ant bendrabučio palangės apsigyveno mėtos daigas (mėta-motina Kaune labai jau ieškojo naujų plotų užkariavimui), o šaldikly pavyko išsaugoti serbentų. Šaldytos braškės, deja, rugsėjo nebesulaukė. Pirmoji gyvenime virta uogienė (agrastų+serbentų) nenorėjo sandarintis (arba tiesiog aš nenorėjau nusipirkti stiklainio, tinkamo konservavimui), tad laukia, kada gi pagaliau sugalvosiu, kur padėti tą puslitrį..

Ši sriuba išvirta seniausiai. Tiesą sakant ne kažką naujesnio ir turiu paruošusi. Dėkoju Merkio Šamui už puikią žuvį, jūs taip pat ją išbandykit ; )

Tai būtų galima pavadinti dvigubu receptu - žuvies (šamo) sultinys ir žuvienė/šamienė su šafranu.

Panašią sriubą jau buvau ruošusi su lašiša, tad nutariau išbandyti šį skandinavišką receptą pridėjusi šamo mėsytės ir šafrano. Išvirė puiki sriuba, rekomenduoju ir jums. Atrodo, jog ingredientų daug, bet tikrai nemažą dalį jų savo šaldytuve galite rasti. Pasigaminti sultinį patiems primygtinai siūlau: vis tiek kaulus išmetate, pasiruošti ilgai netrunka, o kvapas ir skonis tiesiog dieviški..

Sultinio kiekiai beveik iš akies. Šaknines daržoves galima keisti kitomis. Ir nenustebkite, jog nėra druskos sultinio recepte, reikiamą jos kiekį pridėsite galutiniame produkte.

Šamo sultinys

(1,5 L kiekiui):

* vienos žuvies griaučiai  su šiek tiek mėsytės

* 1 svogūnas, susmulkintas

* 40 g saliero gumbo, supjaustyto kubeliais

* 40 g pastarnoko, supjaustyto kubeliais (keičiau morka)

* 1 lauro lapas

* keli juodųjų pipirų grūdeliai

* keli petražolių stiebai

* 1 gvazdikėlis (nesmulkintas)

* 1,5 L vandens

* 150 mL sauso balto vyno

1. Visus produktus sudėti/supilti į puodą ir užkaisti.

2. Užvirus nugraibyti susidariusias putas, sumažinti liepsną, jog vanduo vos virtų. Virti ~45 minutes.

3. Išvirusį sultinį perkošti per sietelį su įklota marle. Kiek įmanoma greičiau atvėsinti (sanitariniais sumetimais) ir laikyti šaldytuve, kol prisireiks.

Šamienė su šafranu

4 porcijoms:

* 2 Š. sviesto + 2 Š. alyvuogių aliejaus

* 0,5 svogūno, susmulkinto

* baltoji poro dalis, susmulkinta

* pusė puodelio saliero gumbo, supjaustyta kubeliais

* 2 bulvytės, suspjaustytos kubeliais

* 1,5 L žuvies sultinio

* 2 lauro lapai

* 2 žiupsniai šafrano

* druskos, baltųjų pipirų pagal skonį

* 1 puodelis riebios grietinėlės (keičiau pienu)

* 2 arb. š. pomidorų pastos

* 1 citrinos sultys

* ~400 g šamo mėsos, supjaustytos kąsnio dydžio gabalėliais

* 0,3 puodelio šviežių smulkintų krapų

1. Keptuvėje įkaitinti riebalus ir juose apkepti svogūną, porą bei salierą. Kepinti kartais pamaišant ~15 min., kol daržovės suminkštės.

2. Daržoves perkelti į puodą, kuriame jau yra sultinys, lauro lapai ir šafranas. Pridėti šiek tiek druskos, pipirų ir užkaisti (Papildomai druskos/pipirų pridėsite jau išvirę sriubą). Virti ant nedidelės ugnies apie 15 min..

3. Supilti grietinėlę, pomidorų pastą ir palaukti, kol sriuba vėl užvirs.

4. Paprieskoninti, jei vis dar trūksta druskos/pipirų, sudėti šamo gabaliukus, krapus ir nuimti sriubą nuo ugnies - žuviai išvirti užteks sultinio karštumo. Leisti pastovėti mažiausiai 15 min., nors skaniausia kitą dieną.

5. Prieš patiekiant apšlakstyti citrinos sultimis ir papuošti šviežiais krapais.

Šaltiniai:

Sultinys: Professional Cooking 7th edition

Sriuba: http://theviewfromthegreatisland.blogspot.com/

Šamas en Papillote

Taigi, ir vėl į mano virtuvę įplaukė Merkio Šamas... :)
Nors ir labai bijojau viso to žuvies tvarkymo, bet patirties jau turėjau daugiau nei praeitą kartą ir viskas praėjo daug sklandžiau, net be traumų. Tik gal traumavau netikėtai į virtuvę atėjusią merginą, kuriai lyg tarp kitko reikėjo stebėti, kaip aš negrabiai kovoju su žuvele nedidelėje barako kriauklėje. Neslėpsiu, dar daug erdvių tobulėjimui čia. Gerai, kad šamas mane pasiekia jau išskrostas, kitaip išvis nedrįsčiau prasidėt :)
Jei praeitus kartus (o juos galite pamatyti čia ir čia) stengiausi pagaminti kažką super įdomaus ar bent šventiško (mano nuomone), šįkart tikslas buvo gaminti tai, ką gali pagaminti bet kas, ir greitai. Bet tai, žinoma, privalėjo būti skanu.
Nors iš praeito karto buvo likę neįgyvendintų idėjų, per vasarą įsisenėjusi tinginystė mieliau rinkosi papildomą pasėdėjimą prie knygų nei bėgimą tiesiai į virtuvę.. Naujų įdėjų šaltiniu tapo Professional Cooking knyga, kurioje daugybė bazinių metodų. Nors jie ir baziniai, bet tikiu, genialumas slypi paprastume.

Taip ir šis receptas. Atrodo nieko ypatingo, darbo mažiau nei mažai, produktus visada galima rasti po ranka (na, nebent šviežia kokybiška žuvis ne visada gali būt šalia), bet galutinis rezultatas.. mm. Tikras skanios žuvies skonis, pagardintas žiupsneliu prieskonių ir citrinos rūgštele. Nieko daugiau ir netrūksta.

Yra nebent viena mažytė problemėlė - šitaip ruošiant žuvį lengvai galima ją perkepti, tad reikia labai skrupulingai skaičiuoti laiką, kurį žuvytė praleis orkaitėje, ir kiek įmanoma greičiau paduoti į stalą.

Mes begėdiškai valgėme su orkaitėje kartu paskrudinta balta duona, apšlakstyta alyvuogių aliejumi, tačiau manau, puikiai tiktų ir puri bulvių košė, paprastas risotto ar šviežių daržovių salotos.
Kartu su šamuku troškinau tik kelis žalumynus, bet galima būtų pridėti ir morkytės, saliero, poro, artišokų šerdžių, šparagų, cukinijų, kelis vyšninius pomidoriukus... Žodžiu, vietos fantazijai pilna.

Šamas en Papillote

2 porcijoms:
* 2 šamo filė
* 2 Š. skysto sviesto
* pagal skonį: druskos, baltųjų pipirų, džiovinto mairūno
* 2 Š. kapotos šviežios petražolės
* 1,5 Š. labai smulkiai sukapoto svogūno (geriausiai tinka šalotai arba rausvieji)
* 4 griežinėliai citrinos

1. Pasiruošti sviestinį popierių: atsikirpti popieriaus gabalą, kuris būtų maždaug 1,5 karto ilgesnis už filė ilgį (man išsikirpo 35*35 cm kvadratas). Lenkti pusiau ir iškirpti širdutę.
2. Vienos širdelės pusės viduryje patalpinti šamo filė.

3. Žuvį teptuku aptepti lydytu sviestu (aš tepiau iš abiejų pusių), tada viršų apibarstyti druska, pipirais ir mairūnu (nepadauginti, tik šiek tiek). Paskirstyti petražoles ir svogūnus. Ant viršaus paguldyti citrinos griežinėlius.
4. Paruoštą žuvį uždengti likusia širdelės puse, kraštus užlankstyti formuojant grandinėlę ar kitu jums priimtinu būdu. Svarbiausia, jog kepant karštas oras iš vidaus negalėtų lengvai išsprūsti laukan.
5. Paruoštus vokelius perkelti į skardą. Kepti iki 230 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, viršutinėje dalyje. Kepti man užteko 8-9 minutes.
6. Tik išėmus iš orkaitės perkelti į lėkštę ir greitai tiekti į stalą. Vokelis praplešiamas prieš pat valgymą.

Šaltinis: Professional Cooking 7th edition

Krevetės su laimu ir kalendra

Matyt jau paskutinis įrašas daugiau ar mažiau tiesiogiai susijęs su Paryžiaus tripu.
Tiesą sakant, ruošiau šį patiekalą ne aš. Tik prisidėjau prie recepto suradimo, krevečių pirkimo bei, žinoma, suvalgymo.
Su krevetėmis buvo savotiška istorija.
Dar prieš išvykdami svajojom su MB, kaip pirksim milžiniškas nevirtas krevetes ir gaminsim kažką super nuostabaus.. Nesakau, jog receptas, kurį tuojtuoj parašysiu nėra nuostabus, bet vat su milžiniškomnevirtomkrevetėm buvo bėdų. Parduotuvėje šalia buvo tik vidutinio dydžio ir virtos. Tris dienas nesėkmingai stengėmės patekti į turgelį, kuriame manėme, jog krevečių pasirinkimas yra milžiniškas ir, žinoma, viskas pigiau (atvykdavom vis per vėlai, arba, koks sutapimas, pirmadienį turgai ir Paryžiuj neveikia!). Kai galų gale pavyko rasti veikiantį tą turgelį, pamatėme, jog kainos labaiiii per didelės, o ir pasirinkimas minimalus. Vien iš principo paėmėm tas 2 monstriškas krevetes, kurios atsiėjo daugiau nei 9 eurus :| Tada užsukom į anksčiau ignoruotą parduotuvę šalią namų ir nusipirkom puskilogramį nuostabiausių krevečių už ~4 eurus...

Receptą teko šiek tiek koreguoti, nes nuėję į parduotuvę niekada nebuvom garantuoti, jog rasim tai, kas buvo vakar. Taip nepavyko rasti nei čili pipirų, nei kalendrų. Abi dienas iš eilės. Šviežius čili pipirus keitėm milteliais, o kalendrą - petražolėm (žinau, jog tai šventvagiška ir petražolė visai neprilygsta kalendrai, bet tai buvo vienintelė žolė, užkritusi lentynoj..). Vėliau dalį laimos sulčių keitėm baltu vynu. Tiko.


Galutinio produkto foto nėra, nes na, et, juk MB ruošė, jau ir sutemt spėjo.. Bet buvo labai skanu. Taip skanu, kad ir kitą dieną kartojom. Ypač užsikandant į padažą įmerktos bagetės rieke. O ir receptas - subalansuotas vyrams, bet tinka ir moterims.


Krevetės su laimu ir kalendra

* ~0,5 kg didokų krevečių su kiautais, geriausia šviežių, išgyslintų (deveined)
* 1 laimos žievelės
* 2 laimų sultys
* 2 arb. š. žuvies padažo
* 2 arb. š. cukraus
* 2 čili pipiriukai, smulkiai supjaustyti (sėklyčių galima ir nedėti)
* 1 puodelis smulkintų šviežios kalendros lapelių
* druskos, pipirų pagal skonį
* aliejaus kepimui

1. Inde išmaišyti laimų sultis, žuvies padažą ir cukrų, kol šis ištirps.
2. Sudėti laimų žieveles, smulkintą čili ir kalendrą, druskos, pipirų. (Mes užkaitėme iki virimo padažą prieš sudedant kalendrą, jog skoniai geriau susimaišytų ir atsiskleistų)
3. Keptuvėje gerai įkaitinti aliejų ir jame ant stiprios ugnies apkepinti krevetes, vieną kartą apverčiant, kol šios gerai apkeps (~2 min. kiekvienai pusei).
4. Iškepusias krevetes suversti į padažą ir skanauti. Puikiai su bagete.

Šaltinis: http://iamafoodblog.com/