Crème brûlée su rabarbarais

Ligi šiol pamenu, kaip norėjau šių ramekinų, kai pamačiau juos UK prieš jau gerus 2 metus. Neišgąsdino nei jų svorio įtaka mano riboto dydžio bagažui. Pagrindinis dalykas, ką juose gaminu yra Lietuvoje įvairiai vadinamas šokoladinis suflė/lavos pyragas, kurį visus tuos 2 metus gaminu pagal vieną ir tą patį receptą, kurį mama tiesiog dievina.
Ir nors kartu su ramekinais nusipirkau ir virtuvinį ugnies fakelą (vis dar dilema, kaip teisingai išversti žodį blowtorch..), bet po butano dujų konfiskavimo oro uoste, jų nusipirkti čia neprisiverčiau gerus metus... O ir nusipirkusi, crème brûlée kažko neskubėjau gaminti, labai gąsdino tas virimas orkaitėje. Ir iš pirmo karto viskas gerai nepavyko. Bet šis, 3iasis kartas pagaliau buvo idealus ! Pagaliau suvokiau, jog visai nereikia kankintis uždenginėjant folija viso to verdančio agregato su ramekinais, kad skaniausia ir traškiausia plutelė gaunasi paskirsčius cukrų plonyčiu sluoksniu (lyg miltus sviestuotoj formoj) ir, kad deginti cukrų reikia tik prieš pat patiekiant, nes ilgainiui stovint cukrus tiesiog ištirpsta.. Ir dar rabarbarai! Lengva, trašku ir saldžiai rūgštu. Puikus pavasarinis desertas :)

Crème brûlée su rabarbarais

Produktai (4 nedidelės porcijos):

* 100 g rabarbarų, nuluptų ir supjaustytų ~1cm storio griežinėliais
* 50 g cukraus
* pusės citrinos žievelės

* 200 mL plakamosios grietinėlės
* pusė vanilės lazdelės (dėjau visą)
* 3 kiaušinių tryniai
* 35 g cukraus + karamelinei plutelei

1. Karščiui atspariame inde užkaisti rabarbarus, cukrų ir citrinos žieveles. Kaitinti kartais pamaišant apie 10 min., kol rabarbarai sukris. Atidėti, jog atvėstų.
2. Kitame inde užkaisti grietinėlę. Vanilės lazdelę perpjauti pusiau išilgai, peilio galu iškrapštyti sėklas į grietinėlę, ten pat po to įmesti ir pačią lazdelę. Užvirus nuimti nuo ugnies ir leisti šiek tiek atvėsti ~10 min..
3. Per tą laiką dubenyje išplakti trynius su cukrumi, kol tryniai pabals, cukrus ištirps.
4. Pilti karštą grietinėlę (iš jos išėmus vanilės lazdelę) po šaukštą į trynius pastoviai maišant. Supylus apie trečdalį visos grietinėlės, supilti ją visą.
5. Sudėti rabarbarus (išsiskyrusias sultis nukošiau, jų nepyliau), dar kartą gerai išmaišyti ir išpilstyti į paruoštus indelius.
6. Indelius sudėti į kepimo formą/skardą, tada įpilti į ją verdančio vandens tiek, kad indeliai būtų apsemti mažiausiai iki pusės. Įdėti į iki 140 laipsnių įkatintą orkaitę ir virti apie 40 min., arba kol masė sustandės, nebebus skysta. Jei ilgainiui nemaža dalis vandens nugaruos, pripilti papildomai.
7. Išėmus leisti atvėsti (geriausiai šaldytuve) kelias valandas, vėliau apibarstyti plonu sluoksniu cukrumi ir karamelizuoti turimu virtuviniu deglu arba pakišus trumpam laikui po gerai įkaitintu griliumi orkaitėje.

Šaltinis: http://www.raspberricupcakes.com/

Rabarbarų pyragas trupinių paviršiumi

Man kaip prisiekusiai pelėdai lankymasis turguose yra sudėtingas dalykas. Nei laiku, nei vietoje, tiesą sakant. Tačiau noras džiaugtis sezoninėmis gėrybėmis stipresnis už neišsimiegojimą ir priverčia apsipirkti ne po darbo, o prieš jį. Taigi, nukoviau rabarbarų visus 2 kilogramus, ir džiaugiausi visą savaitgalį.. Tiesa, kelis stiebus užsišaldžiau, nes pagalvojau, jog vasarą taip pat surasiu ką su jais veikti (kas skaito angliškai, nemažai patarimų šaldymui galima rasti čia), nors ir dabar dar turėčiau ką veikt, nes beieškant receptų su rabarbarais, radau sūrpyragį, mille-feuille, tarte-tatin... Žodžiu, su jais galima kepti viską. Taigi, dalį užšaldžiau, vasaros pabaigai pasiruošiau rabarbarų likerio, sekmadieninius lietinius dorojom kartu su rabarbarų kremu, o likusiais 2 receptais pasidalinsiu netrukus.

Pradžioje - rabarbarų pyragas. Perskaičius receptą pasirodė identiškas jau gamintam (vien dėl to panašumo drįsau sour cream keisti pasukomis), man jis patiko, tad drįsau pakartoti naudojantis kitu receptu, irrr rezultatas buvo visai kitoks, daug įvairesnio skonio ir tekstūros, puikus ir netgi puošnus :)

Rabarbarų pyragas trupinių paviršiumi
(kepiau 20cm diametro apvalioje formoje)

* 50 g sviesto
* 25 g šviesaus muscovado cukraus (naudojau tamsų, manau, būtų galima naudoti ir demerara)
* 40 g cukraus
* 0,25 arb. š. vanilės esencijos
* 100 g miltų
* žiupsnelis druskos

* 250 g rabarbarų, nuluptų, supjaustytų 2,5 cm storio griežinėliais
* 50 g cukraus
* 2 arb. š. miltų

* 6 Š. grietinės (keičiau pasukomis)
* 1 didelis kiaušinis
* 1 kiaušinio trynys
* 1 arb. š. vanilės esencijos
* 100 g miltų
* 100 g cukraus
* 0,5 arb. š. geriamosios sodos
* 0,5 arb. š. kepimo miltelių
* 0,25 arb. š. druskos
* 75 g sviesto, kambario temperatūros
* 50 g maltų migdolų ar lazdyno riešutų

Trupiniai:
1. Sviestą išlydyti, sudėti abiejų rūšių cukrų ir maišyti, kol ištirps, masė taps panaši į karamelę.
2. Įpilti vanilės esencijos, suberti miltus, druską ir išmaišyti iki trupinių.
3. Masę prispausti ir padėti į šaldytuvą sušalti.

Rabarbarai:
4. Rabarbarus sumaišyti su cukrumi ir miltais, atidėti ~15 min., retkarčiais pamaišant, kad vienodai apsiveltų išsiskyrusiomis sultimis.

Tešla:
5. Inde išplakti kiaušinius, grietinę/pasukas ir vanilę.
6. Atskirame dubenyje išsijoti miltus, cukrų, druską, kepimo miltelius ir sodą.
7. Į miltus įtrinti sviestą, kad susidarytų trupiniai.
8. Įmaišyti maltus riešutus.
9. Supilti kiaušinių masę į trupinius ir gerai išmaišyti.

Pyrago sudėjimas:
10. Kepimo formą ištiesti sviestiniu popieriumi, paskleisti tešlą, suberti ant viršaus rabarbarus (išsiskyrusias sultis nupyliau). Sušalusią trupinių masę supjaustyti riešuto dydžio gabalėliais, kuriuos paskirstyti ant rabarbarų.
11. Kepti ~40 min. iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol įkištas pagaliukas ištrauktas bus sausas.
12. Iškepus leisti atvėsti, viršų galima apibarstyti cukraus pudra.



Šaltinis: delicious., 2011 03

Biscotti su pistacijomis ir džiovintomis spanguolėmis

Leidžiu sau kokį kartą per savaitę (tiek to, du kartus) pasimėgauti saldumynais, tiksliau, yra tik du veikėjai, kurie man sunkiai leidžia praeiti pro šalį: šokoladinis keksiukas džiovintomis vyšniomis ir vyšnių džemu bei itališki profitroliai, įdaryti vaniliniu kremu ir aplieti šokoladiniu padažu. Taip, mano weekly dose of chocolate. Žinoma, neabejoju, jog galėčiau kažką panašaus pasigaminti ir pati, bet pagalvoju, kaip realu susimaišyti tešlą vienam keksiukui ar 3 profitroliams.. Taip, kartais būnu svetinga ir vaišinu draugus, bet pačiai suvalgyt tik 1 keksiuką, o kokių 11 išdalinti.. Plyš iš sielvarto širdis )) Jei jau gaminti namie, tai daug ir suvalgyti viską, kol šviežia, o dar geriau, jei dar ir šilta, užšaldyti tešlą/kepinį irgi nelabai priimtina. Tad deja, mylimų saldumynų atkartojimas namie atkrito ir reikėjo surasti kažkokį padorų pakaitą, kuris greitai pasigamina ir gali stovėti laukdamas manęs nors ir savaitę.

Pamenu, pirmame kurse, kai net makaronų padoriai nemokėjau išsivirti, irgi buvo vienas saldumynas, kuriam retai atsispirdavau - prabangieji riduto džiūvesėliai, kurie matyt dėl savo kainos, greit pasitraukė iš maximos, kažkaip išgyveno ilgėliau rimi, tada dingo keleriems metams iš didžiųjų prekybos centrų, ir staiga vėl grįžo į parduotuves visai neseniai, tipo naujiena. Tai buvo savotiška paskata, jog reikia gaminti biskočius :)

Taigi. Dar nuo torto gamybos atliko saujelė kita pistacijų, pagooglinus radau, jog jas dažniausiai derina su džiovintomis spanguolėmis, dar nuo savęs nutariau pridėti šokolado gabalėlių (kaip be šokolado..). Neapsisprendžiau, koks šokoladas tiktų labiau - juodas, pieniškas ar baltas, bet akcija įsiteikė siūlydama stracciattela šokoladą, kuris kepimo metu tiesiog.. dingo. Supjausčiau šokoladą įprasto dydžio gabaliukais, bet galutiniame produkte vietoje jo liko tik skylės ir jokio skonio anei kvapo. Nežinau, gal čia dėl šokolado rūšies, o gal vis dėlto per smulkūs gabaliukai buvo.. Na, bet ir be jo buvo skanu. Tiesa, pistacijų turėjau per mažai, tad pridėjau papildomai iki reikiamo kiekio graikinių riešutų, tiko.

Pati gamyba paprasta kaip dvi kapeikos, uždarame inde laikosi puikiai mažiausiai savaitę. Ir jokių papildomų riebalų. Italai mėgsta merkti šiuos sausučius į saldų vyną, bet man skaniausia tiesiog užsigeriant mėtų arbata :)

Biscotti su pistacijomis ir džiovintomis spanguolėmis

Gaminau iš pusės orginaliame recepte nurodytų kiekių, išsikepė viso 16 vnt.


* 1 puodelis miltų + papildomai jei reikia minkant
* 0,75 arb. š. kepimo miltelių
* 75 g cukraus
* 2 maži kiaušiniai
* 1 arb. š. vanilės esencijos
* 0,5 Š. apelsino žievelės
* 0,5 puodelio išgliaudytų pistacijų
* 0,5 puodelio džiovintų spanguolių

1. Dubenyje prasijoti miltus, cukrų, kepimo miltelius.
2. Įmušti į miltus kiaušinius, supilti vanilę sudėti apelsinų žieveles, suberti riešutus, uogas ir minkyti tol, kol tešla pasidarys vientisa, sausa, nelimpanti prie rankų. Jei atrodo, jog drėgmės per mažai, nesulimpa visi miltai, įpilti kelis lašus vandens ir minkyti toliau. Jei tešla šlapia, lipni, pridėti papildomai miltų.
3. Suformuoti ilgą batonėlį, maždaug 6cm pločio ir 4cm aukščio, įdėti į skardą, ištiestą sviestiniu popieriumi. Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 min. arba tol, kol batonas sutvirtės, pasidengs tvirta plutele.
4. Ištraukus iš orkaitės leisti apie 15-20 min. pavėsti, tada supjaustyti ~1 cm storio riekelėmis, kurias vėl išdėlioti  skardoje. Kepti dar apie 15 min. iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol išdžius, sutvirtės iki džiūvesėlio kietumo. Viduryje kepimo riekeles galima apversti, jog keptų tolygiau.

šaltinis: http://greencilantro.blogspot.com/

Granolos batonėliai

Kadangi jau beveik mėnesį nebesigaminu granolos (skaičiuoju kalorijas ir nusprendžiau, jog man ten per daug cukraus pusryčiams), ieškojau recepto, kur galėčiau panaudoti savo kilogramines džiovintų vaisių ir riešutų atsargas.. Tai ką radau, abejoju, ar turi mažiau kalorijų nei granola (tiesą sakant, vienas batonėlis turi ~200kcal), bet tiesiog praktiškiau. Pagaminti neužtrunka, gražiai aplankstai sviestiniu popieriumi, apriši arba įvynioji į maistinę plėvelę ir jau galima įsimest į rankinę užkandžiui skubant ar padovanoti kaip mielą staigmenėlę artimui.
Labai sąžiningai rašiausi produktų kiekius, bet vis tiek tai tėra rekomendacinio pobūdžio skaičiai, nes savaime suprantama, jog galite dėti viską, ką tik norite/turite atsargoje. Manau, svarbiausia pati idėja ir gaunamo galutinio produkto lipnumas - masė turi sulipti ir išsaugoti bent kažkokią formą :)

Granolos batonėliai

Produktai (suformavau šešis 7*6 cm dydžio batonėlius):

* 60 g lazdyno riešutų
* 80 g datulių be kauliukų
* 20 g džiovintų spanguolių
* 20 g razinų
* 70 g džiovintų slyvų
* 60 g penkių grūdų dribsniių

1. Smulkintuvu apsmulkinti riešutus, suberti džiovintus vaisius, blendinti, kol masė taps vientisesnė, pradės lipti į vieną gumulą.
2. Įmaišyti grūdų dribsnius.
3. Jei masė nelimpa, atrodo sausa - pridėti šlapesnių vaisių - datulių, slyvų, ir dar kartą gerai prasukti smulkintuvu, jei masė per daug lipni, neišlaiko formos - įmaišyti papildomai dribsnių.
4. Rankomis formuoti norimo dydžio batonėlius, apvynioti sviestiniu popieriumi. Jei nesuvalgysite visų iš karto, geriausia laikyti šaldytuve uždarame inde ar suvyniojus į maistinę plėvelę.

Braškinis tortas Fraisier

Bent jau man kiekvienais metais atrodo, kad va šiemet medžiai stipriau žydi ir kvepia nei anamet, pumpurai anksčiau išsprogo, paukščiai sugrįžo anksčiau, dienos greičiau sušilo.. Matyt, gyvenam vis greičiau ir geriau?
Taip rodos, kad ir šiais metais motinos diena buvo geresnė, šviesesnė ir labiau pavasariška nei pernai, kad žiedais apsiputojusios ir bene ketvirtą aukštą siekiančios vyšnios praeitais metais išvis nebuvo.

Sėdint paskaitose, kai už lango taip stipriai vaidenasi vasara, tegalėjau galvoti apie tai, kokį tortą noriu iškepti mamai, o ne aiškintis, kaip ligandai koordinuojasi aplink paladį.. Būtų mano valia, kepčiau turtingai šokoladinį tortą, kvepiantį romu, skęstantį vyšnių padaže.. Bet mamai patinka lengvi, vaisiniai tortai. Stengiausi jai įtikti, bet pasielgiau vis tiek truputį egoistiškai, o ir apsiskaičiavau: mama nelabai mėgsta marcipanų, o aš išsirinkau tortą su juo, ir dar pridariau dvigubai daugiau nei reikia.... :) Taigi, tas tortas - prancūziška klasika Fraisier, kurį gaminau pagal jau visai mano gausiai išbandytą Laduree knygą.

Jei Lietuvoje būtų galima drąsiai nusipirkti migdolų ir pistacijų pastos, ar bent migdolų miltų už logišką kainą, torto gamyba ilgai netruktų, nebūtų tokia sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, bet deja tačiau, šiuos egzotiškus ingredientus gaminausi realiai nuo nulio.
Vien dėl to gamyba užtruko 3 dienas: trečiadienį ruošiausi riešutus, ketvirtadienį kepiau biskvitus, viriau kremą ir sudėliojau tortą, penktadienį ryte ruošiau marcipaninę masę, dengiau tortą, vakare jau skanavom :)

Pakeitimų dariau ne tiek ir daug, tiesiog vietoj nurodyto aviečių ir Kirsch likerio (kuris irgi yra egzotika Lietuvoje) naudojau turėtą mandarininį likerį, kuris tikrai tiko. Ir kadangi mano pistacijos buvo jau iš anksto skrudintos bei neidealiai žalios spalvos, galutinė marcipanų masė gavosi nelabai gražios  spalvos... Kitąkart gal nepakenktų maistiniai dažai.

Biskvitą kepiau 10*23 cm formoje, tad jo kiekį mažinau perpus originalaus kiekio (buvo galima kepti ir iš trečdalio kiekio), kremo mažinau trečdaliu (kitąkart nemažinčiau išvis), marcipaninės masės norėjau mažinti perpus, bet apsiskaičiavau, ir padariau visą normą... Žodžiu, daug matematikos pridariau, begamindama užsiverčiau lapeliais su skirtingom masėm ir tūriais, tad kad jūsų nesumaišyčiau ir leisčiau patiems pasiskaičiuoti, rašau originaliame recepte pateiktus kiekius.
Nors ir mažinau kiekius realiai perpus norėdama padaryti mažą tortuką (vis dėlto tik 2 valgytojai), išėjo 6 padorios porcijos. Knygoje rašo, jog iš jų nurodytų kiekių išeina 8 porcijos.. Na, matyt jie alkanesni :)

Tortas Fraisier
(21-22 cm diametro apvaliai formai)

* 700 g braškių, nuplautų, perpjautų pusiau

Migdolinis Genujos biskvitas:
* 50 g išlydyto sviesto + 20 g sviesto formos ištepimui
* 200 g pyraginių miltų + formos pabarstymui
* 6 kiaušiniai
* 200 g cukraus
* 50 g migdolų miltų

1. 20 g išlydyto sviesto ištepti formą ir padėti į šaldytuvą sviestui sustingti.
2. Užstingus sviestui, pabarstyti formą miltais, tolygiai jį paskirstyti formoje, perteklių iškratyti.
3. Dideliame inde paplakti kiaušinius su cukrumi, vėliau indą patalpinti virš verdančio vandens garų ir plaktuvu (geriau elektriniu nei rankiniu) plakti tol, kol masė patrigubės, pasidarys balta ir standi, tai užtruks 10-15 minučių. (Kiaušinių masės temperatūrai neleisti pakilti aukščiau 50 laipsnių)
4. Išplakus kiaušinius, ant jų per kelis kartus užsijoti miltus, vėliau maltus migdolus. Po kiekvienos miltų porcijos atsargiai juos įmaišyti neišplakant oro iš kiaušinių.
5. Įmaišius miltus, supilti likusius 50 g sviesto ir vėl atsargiai įmaišyti.
6.Supilti tešlą į paruoštą formą ir kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje tol, kol į vidų įkištas pagaliukas ištrauktas bus sausas (man tam prireikė 30 min., bet maniškis biskvitas gavosi storas).
7. Iškepusiam biskvitui leisti atvėsti, tuomet perpjauti perpus (man reikėjo nupjauti ir susidariusią kuprelę).

Sirupas sulaistymui:
* 100 mL vandens
* 100 g cukraus
* 40 mL Kirsch likerio
* 40 mL aviečių likerio

1. Inde maišant užvirti vandenį su cukrumi.
2. Užvirus leisti atvėsti, tada supilti alkoholį.

Pistacijų kremas:
* 90 g minkšto, kambario temperatūros sviesto
* 180 mL verdančio pieno (geriau riebesnio)
* 2 kiaušinių tryniai
* 50 g cukraus
* 15 g kukurūzų krakmolo
* 60 g pistacijų pastos

1. Inde išplakti trynius su cukrumi, kol masė pabals, užsijoti krakmolą ir gerai išmaišyti.
2. Į paruoštus trynius po šaukštą pilti karštą pieną, po kiekvieno šaukšto gerai išmaišant. Supylus apie trečdalį pieno, trynių masę pilti į likusį pieną ir užkaisti.
3. Kaitinti ant mažos ugnies intensyviai maišant, kol masė sutirštės, tuomet nuimti nuo ugnies ir leisti kelias minutes pavėsti. Jei masė įkaito per daug ir trynys pradeda krekėti, puodą greitai perkelti į šalto vandens vonelę nenustojant maišyti.
4. Į masę įmaišyti pusę sviesto, tuomet uždengti maistine plėvele (kuri apsaugos nuo plutos susidarymo) ir leisti kremui atvėsti iki kambario temperatūros.
5. Atvėsusią masę gerai išplakti, sudėti pistacijų pastą ir likusį sviestą, dar kartą išplakti iki vientisos struktūros.

Pistacijų-migdolų masė:
* 250 g migdolų pastos
* 25 g pistacijų pastos
* cukraus pudros kočiojimui

1. Rankomis suminkyti abi pastas iki vientisos masės.
2. Ant cukraus pudra gausiai pabarstyto stalo iškočioti masę iki ~1mm storio.

Pistacijų/Migdolų pasta:

Internete nemažai variantų, aš nutariau pasirinkti vieną paprasčiausių ir tą patį metodą naudojau tiek pistacijų, tiek migdolų pastos gamybai.
Šiek tiek skiriasi tik pačių riešutų paruošimas: migdolus reikia užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti kelias minutes, vėliau perlieti šaltu vandeniu. Po šių procedūrų migdolų luobelės turėtų lengvai nusilupti. Kadangi migdolai bus drėgni, nepakenktų paskrudinti ~10 min. įkaitintoje orkaitėje, bet aš migdolus pasiruošiau anksčiau, tad jie išdžiuvo natūraliai.

Pistacijas, jei pirksite Lietuvoje įprastas paskrudintas ir sūdytas, visų pirma reikės jas išlukštenti, po to praskalauti vandeniu nuplaunant druskas, vėliau užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti, perlieti šaltu vandeniu ir nulupti odeles. Vėl galima šlapius riešutus paskrudinti orkaitėje, bet kadangi jie jau ir taip skrudinti, tai irgi geriau palikti išdžiūti natūraliai ar orkaitėje kaitinti labai trumpai.

Taigi, jau paruoštus riešutus į pastą verčiau pagal čia pateiktas proporcijas, na o jei kas neskaito angliškai, pateiksiu savotišką vertimą/adaptaciją ir mnemoniką:

gausis 250-280 g pastos:
* 100 g riešutų
* 90 g cukraus pudros
* 60-85 g cukraus sirupo (naudojau pirktinį šviesųjį sirupą)
* 1 arb. š.-1 Š. Kirsch likerio (pistacijoms naudojau vanilės esenciją, migdolams - migdolų)

1. Riešutus ir cukraus pudrą sudėti į smulkintuvą (blenderį) ir smulkinti iki vientisų miltų.
2. Įpilti kvapų esencijos, po šaukštą pilti cukraus sirupą, po kiekvienos dozės gerai išsukti. Cukraus sirupą pilti po truputį tol, kol riešutų masė sušoks į gumulą. Kiek tiksliai sirupo reikės, priklauso nuo drėgmės, esančios riešutuose.

Torto sudėjimas:

1. Pusę biskvito sulieti puse kiekio sirupo.
2. Biskvitą padengti puse kremo, išdėlioti perpjautas braškes taip, kad pjūvis būtų atsuktas į torto išorę. Braškes gerai įspausti. Padengti likusiu kremu, užpildyti likusius tarpus. Šiems darbams geriausiai tinka konditerinis švirkštas, bet iš bėdos tiks ir mentelė.
3. Uždėti antrąjį biskvito lakštą, jį sulieti likusiu sirupu.
4. Iškočiotą marcipaninę masę kočėlo pagalba perkelti ant torto, prispausti, išlyginti, atlikusias dalis nupjaustyti. (Marcipanu turi pasidengti tik viršutinis biskvitas, braškės privalo matytis, bet aš marcipaninės masės prisidariau tiek, kad užsidengė visas tortas ir dar liko..)
5. Paruoštą tortą šaldyti ~2 val. šaldytuve, prieš tiekiant papuošti likusiomis braškėmis. Tortą suvalgyti kuo greičiau, nes braškės greitokai genda, ir nepiktnaudžiauti šaldytuvu, nes marcipanas vandenija.

Šaltinis: Ladurée: Sucré: The Recipes