Kreminė pomidorinė

Dažniausiai nusiperku kulinarinį žurnalą, pervartau, paaikčioju iš nuostabos, kokie puikūs receptai ir kaip man reikia juos išbandyti, užverčiu jį, ir pamirštu. Galėčiau suskaičiuot ant rankų (gal net ant vienos) pirštų, kiek receptų išbandžiau iš įsigytų žurnalų. Žurnalus tuo tarpu galėčiau skaičiuoti kilogramais.. Atvykus į CA iš seno papratimo iškart puoliau tyrinėt kulinarinių žurnalų pasiūlą: kuriuose daugiau reklamų nei receptų, kur tiesiog krūvos interviu ar receptai, akivaizdžiai niekada nepatrauksiantys mano dėmesio.. Ir su vienu nusipirktu berods neprašoviau - iš jo jau spėjau išbandyt 6 receptus bei šiaip pasisemti naudingų patarimų kitų gamyboje! Rekordas ir ne kitaip. Tai būtų Cooks Illustrated. Galėčiau sakyti, jog gyvenant Lietuvoje jis nelabai aktualus, bet labai norint, internete galima gauti visko. Matyt šio leidinio receptai patraukė savo paprastumu, super aiškumu, gausybe tips & tricks bei tai, kad mane, iškritusią iš old world, dar reikia stipriai supažindinti su jankių maisto apdorojimo ir vartojimo ypatybėm..
Taigi šįkart receptas būtent iš to žurnalo. Paprasta, skanu, nieko perdėm ypatingo, tiesiog naminis maistas, kuris teikia daugiausiai džiaugsmo eilinėmis dienomis.
Kad jau taip išgyriau to žurnalo patarimus, tai matyt reikėtų ir pasidalinti tų žinių, kurių pasisėmiau, konspektais:
- geriausia naudoti konservuotus sveikus luptus pomidorus; smulkintuose dažniausiai prideda kalcio chlorido, kietinančios medžiagos, dėl kurios pomidorai nenorės sukristi.
- grietinėlė, dažniausiai naudojama sutirštinti pomidorinę, nuslopina gryną pomidoro skonį; čia ji keičiama batonu, kuris suteikia reikiamo kremiškumo.
- rudasis cukrus geriausiai subalansuoja natūralų pomidorų rūgštumą.

Skaniausia tiekti pabarsčius šviežiais žalumynais (bazilikas, laiškinis česnakas) ir naminiais krutonais.

Kreminė pomidorinė
6-8 porcijos

* 4 Š. alyvuogių aliejaus
* 1 vidutinis svogūnas, susmulkintas
* 3 česnako skiltelės, susmulkintos
* 1 lauro lapas
* žiupsnis čili dribsnių
* 2 didelės skardinės konservuotų pomidorų (2x 28 oz :|)
* 3 storos riekės batono, pašalinta pluta ir susmulkinta į ~2,5 cm dydžio gabaliukus
* 1 Š. rudojo cukraus
* 2 puodeliai vištienos sultinio
* 2 Š. brendžio (nebūtina, naudojau tekilą)
* druskos/pipirų pagal skonį

1. Keptuvėje įkaitinti 2 Š. aliejaus ir jame apkepinti svogūnus, česnaką, lauro lapą ir čili dribsnius, 3-5 min., kol svogūnai taps permatomi.
2. Įmaišyti pomidorus kartu su skysčiu. Naudojant bulvių grūstuvę (ar šakutę), aptrinti, kol neliks stambių pomidoro gabalų.
3. Sudėti batono gabaliukus ir cukrų. Užvirus sumažinti liepsnį ir virti, kol batonas suirs, apie 5 minutes.
4. Išimti lauro lapą, įmaišyti 1 Š. alyvuogių aliejaus ir susmulkinti smulkintuvu, kol sriuba bus lygios konsistencijos.
5. Supilti vištienos sultinį, brendį, jei naudojama, ir vėl užvirti sriubą. Papildomai pridėti druskos/pipirų pagal skonį. Išdalinus į dubenėlius ant viršaus išdalinti likusį šaukštą alyvuogių aliejaus.

Šaltinis: Cooks Illustrated. Comfort Food Favorites

Moliūginis kreminio sūrio vyniotinis

Kadangi receptų atsiradimas tinklarašty nuo jų pagaminimo užtrunka nepadoriai ilgai, nemažai produktų sezonas spėja pasibaigt ir jų publikavimas nukeliamas kitiems metams.. Šįkart su moliūgu taip neatsitiks, ne, užtenka jau, kad keli nuostabūs figų receptai pasislėps iki kito sezono.
Taigi. Nenustebau įvairiausių formų ir dydžių moliūgus išvydusi jau rugsėjo mėnesį (labiau sukretė kalėdinis stendas antrą spalio savaitę..). Visuotinė moliūgų psichozė įtraukė ir mane. Tiesą sakant, tiesiog internetinėje erdvėje pasirodė tiek daug skaniai atrodančių receptų su jais, kad neįmanoma neišbandyti.

Nusipirkau monstrą, įvardintą kaip vidutinį (medium) ir maniau, jog bus pats tas 2-3 patiekalams. Klydau: užteko 4iems ir dar 1,5 puodelio tyrės pavidalu atgulė šaldikly.
Iškart viso moliūgo apdoroti nevaliojau: supjausčius kubeliais pusę moliūgėlio ant pirštų nuo peilio įsitaisė nemažos puslės. Likusiai pusei nutariau paieškoti lengvesnių kelių. Ačiūdie, jų yra. Šis metodas aprašo tyrės gamybą, bet juk nebūtina trinti iškepusį moliūgą, galima supjaustyti reikiamo dydžio gabaliukais.
Su moliūgu gaminau šitai (sąrašas nelaimingųjų, kurie nenusipelnė fotosesijos):
* tradicinis risotto su moliūgo gabalėliais, skrudintais šalaviju ir šonine
* pasta su moliūgu, skrudintais lazdyno riešutais ir mėta - laaabai rudeniškas ir jaukus patiekalas, stipriai rekomenduoju išbandyt!
* rudens daržovių ir orzo makaronų casserole - gaila, jog atsiliepimus po apačia, jog tai blankaus skonio patiekalas, pasiskaičiau tik jau pašovusi į orkaitę. Ir iš tikrųjų, jei norėtumėte gaminti, nuo savęs pridėkite pieskonių (karis tiktų puikiai), sūrio, prieš užberiant trupinių ant viršaus nepakenktų įmaišyti kelis kaupinus šaukštus grietinės ar grietinėlės..

Ketvirtasis receptas toks nuvalkiotas internete, kad ir man privalu juo pasidalinti.
Pasigamina greitai, skonis puikus, netgi kalėdinis. Matyt dėl prieskonių, kurie priklausomai nuo sezono gali būti vadinami moliūgų ar obuolių pyrago, meduolių, karšto vyno ar dar bala žino kieno mišiniu. Naudojau atskirus prieskonius, kai kuriuos tryniau šviežiai, pridėjau nuo savęs papildomai.. Grubiai tariant, sukroviau į tešlą viską, kas tinka saldiems kepiniams. Jei neturite konkrečių prieskonių po ranka, tiks ir jau prieš tai minėti mišiniai, kurių parduotuvėj tikrai galima rasti.

Ir pas mane bėdos su vyniotiniais. Gal skardos per mažos, gal tešla kilti persistengia, tačiau biskvitas iškepa per storas ir susukti kelis kartus niekaip nepavyksta. Žinoma, nukenčia tik estetika..
Receptas amerikietiškas, o jie dažnokai persistengia vartodami cukrų ar kukurūzų sirupą, tad cukraus kiekį mažinau (pateiksiu, kiek cukraus dėjau aš, o ne originaliame recepte). Dėl viso pikto tą patį rekomenduoju daryti ir jums: iškart visko nesuberti, o ragauti ir jei norisi, pridėti po to.
 Bet kuriuo atveju, jei ir jūs nežinot kur dėt moliūgą, šis receptas būtent tam ir yra.

Moliūginis kreminio sūrio vyniotinis
8-10 porcijų

* 2 Š. cukraus pudros rankšluosčio pabarstymui
* 3/4 puodelio miltų
* 0,5 arb. š. kepimo miltelių
* 0,5 arb. š. sodos
* 2 arb. š. cinamono
* 0,5 arb. š. malto muskato
* po 0,25 arb. š. maltų gvazdikėlių, kardamono, kvapiųjų pipirų, druskos
* 3 kiaušiniai
* 0,5 puodelio baltojo cukraus
* 2 Š. rudojo cukraus
* 1 arb. š. vanilės esencijos
* 2/3 puodelio nesaldintos moliūgų tyrės (žr. nuorodą tekste aukščiau)

* 225 g kreminio sūrio/varškės (naudojau Philadelphia)
* 2/3 puodelio cukraus pudros
* 6 Š. minkšto, kambario temperatūros sviesto
* 2 Š. klevų sirupo ar medaus

1. Skardą (~45,7 x 25,4 cm) iškloti sviestiniu popieriumi. Didesnio dydžio, nei skarda, švarų virtuvinį rankšluostį tolygiai apibarstyti 2 Š. cukraus pudros.
2. Vidutinio dydžio dubenyje prasijoti miltus, kepimo miltelius, sodą, prieskonius ir druską.
3. Didesniame inde išplakti kiaušinius su cukrumi ir vanile, kol pabals. Įmaišyti moliūgų tyrę.
4. Per kelis kartus miltų mišinį įmaišyti į kiaušinių masę.
5. Tešlą mentelės pagalba tolygiai paskirstyti per visą skardos plotą. Kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 13 min., arba kol tešla paspaudus pirštu bus stangri.
6. Iškepus dar karštą biskvitą atsargiai perkelti ant cukraus pudra pabarstyto rankšluostuko (sviestiniu popieriumi į viršų), nulupti sviestinį popierių ir standžiai susukti į vyniotinį. Palikti atvėsti iki kambario temperatūros ant grotelių.

7. Kol biskvitas vėsta, kreminį sūrį išsukti su visais išvardintais produktais, kol neliks sviesto ar cukraus pudros gumuliukų.

8. Atvėsusį biskvitą išvynioti ir perkelti ant maistinės plėvelės. Visą paviršių (palikti ilgesniąjame krašte porą centimetrų, jog įdaras susukus nepabėgtų lauk) ištepti kreminiu sūriu ir maistinės plėvelės pagalba susukti vyniotinį. Įdėti į šaldytuvą stingti mažiausiai valandai, bet geriausia pernakt.

Šaltinis: http://www.sweetsugarbean.com/

Kakaviniai sausainiai su kakavos pupelėmis

Žinodama, kad greitu metu teks palikti Lietuvą, nusiteikiau nepirkti jokių kruopų, makaronų, cukraus ir viso kito, ką galima padėti į spintelę ir pamiršti amžiams (nebent įsiveisia maistinės kandys, žinoma). Stengiausi sunaudoti akcijų metu prispirktą turtą, kurio būta tikrai nemažai, nes kelis kilogramus vis tiek teko išdalinti ar palikti mamai (nežinau, ką ji veiks su marinuotais graikiniais riešutais, nes ledų, dėl kurių juos pirkau, mama tikrai negamins..). Keletas užsilikusių produktų iškeliavo kartu su manimi, vienas jų - kakavos pupelės.
Dalį jų jau buvau sunaudojusi gamindama biskočius savo vestuvėms, bet antrą kartą gaminti tą patį kažkaip nesmagu, tad radau interneto platybėse šį receptą, kuris manęs nenuvylė ir sausainiai iškepė kaip paveiksliuke :)
Prieš naudojant kakavos pupeles, visų pirma jas reikia nulupti. Paieškojusi informacijos radau paprastą ir veiksmingą būdą - užpilti verdančiu vandeniu ir palikti, kol luobelės išbrinks.
Patys sausainiai gana trapūs ir greitai susivalgo :)

Kakaviniai sausainiai su kakavos pupelėmis
25 sausainiai/ 2 skardos

* gera sauja nuluptų ir susmulkintų kakavos pupelių
* 110 g kambario temperatūros sviesto
* 3/4 stiklinės rudojo cukraus
* 1 kiaušinis
* 1/3 stiklinės karčios kakavos
* 1,5 stiklinės miltų
* žiupsnelis druskos
* 1/4 arb. š. kepimo miltelių

1. Dideliame dubenyje sviestą ištrinti su cukrumi iki purios masės. Įmušti kiaušinį ir gerai išmaišyti.
2. Įsijoti kakavą, suberti kakavos pupeles, išmaišyti.
3. Kitame inde kartu išsijoti miltus, kepimo miltelius ir druską.
4. Miltų mišinį per keltis kartus įmaišyti į sviesto-kiaušinių masę, minkyti, kol gausis vientisa tešla.
5. Rankomis iškočioti ~5 cm storio cilindrą, jį suvynioti į maistinę plėvelę ir įdėti kelioms valandoms į šaldytuvą (arba į šaldiklį, jei skubate), kol tešla sukietės.
6. Sušalusį cilindrą supjaustyti ~0,5 cm riekelėmis. Jas sudėti ant sviestiniu popieriumi išklotos skardos ir kepti apie 8-11 min. iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Iškepus atvėsinti ant grotelių.

Šaltinis: http://www.cloudsmag.eu/

Sausainiai su avokadu ir šokolado gabaliukais

Vakar pagaliau pirmąkart čia pamačiau lietų. Iki tol tuščių vilčių suteikdavo tik laistymo sistema, kuri įsijungia penkioms minutėms 3 val. ryto. Nors mb tvirtino, jog čia lyja trumpai ir nežymiai, papuoliau į visai rimtą liūtį. Ir ji truko visą laiką, kol ėjau namo. Tada pagalvojau, kad gal ne taip stipriai ir pasiilgau to lietaus, ypač, kad skėčio, vykdama į šiuos kraštus nepasiėmiau iš principo. Bet pagaliau pargrįžus į šiltus namus ir užsikaitus arbatos, lietaus barbenimas pasirodė toks graudžiai artimas ir raminantis, kad beliko įsitaisyt su puodeliu bei knyga fotelyje ir pasidžiaugti įsivaizduojamu rudeniu..
O prie rudeniškos arbatos - sausainiai su linkėjimais iš avokadų krašto.
Aš į sviesto pakeitimą avokadu žiūrėjau su dideliu entuziazmu, mb kaip visad burbėjo, jog užsiimu absurdais ir tik švaistau veltui produktus.. Bet ilgametė patirtis rodo: kuo labiau peikia mano siūlomus šedevrus, tuo labiau galutinis rezultatas patinka. Šie sausainiai nebuvo išimtis.
Tiesą sakant, didžiausią nuostabą man sukėlė avokado-cukraus tyrė. Paragavus beliko savęs paklausti: o saldžioji tyre, kur tu buvai visą tą laiką, kai aš troškau gogel-mogel, bet bijodama salmoneliozės, pasitenkindavau kažkuo kitu? Ir iš tikrųjų, avokadas + cukrus = tip top kiaušinių tryniai išsukti su cukrumi. Tik tarkim sveikiau :) Šiaip ne taip susilaikiau ir žalios masės atliko sausainiams.
Jie puikūs. Greitai  ir paprastai pagaminami, o ragautojai vargiai atspės, kuo pakeitėte sviestą, jog kepinukai įgautų žalsvą spalvą.. Ties, aš dar nuo savęs pridėjau gerą saują kapotų pekano riešutų, bet tai tikrai nebūtina, skanu bus ir be jų.

Sausainiai su avokadu ir šokolado gabaliukais
(Išsikepė 2 skardos sausainių)

* 2 stipriai sunokę avokadai
* 2/3 stiklinės rudojo cukraus
* 1 kiaušinis
* 1 a. š. vanilės ekstrakto
* 1 stiklinė miltų
* 1 a. š. kepimo miltelių
* 1/4 arb. š. druskos
* 1 stiklinė šokolado gabaliukų (naudojau kartų juodajį)

1. Išskobtą avokado minkštimą dubenyje išplakti su cukrumi.
2. Įmušti kiaušinį, įpilti vanilės ir išmaišyti.
3. Įsijoti miltus su kepimo milteliais ir druska, gerai išmaišius suberti šokolado gabaliukus ir dar kartą permaišyti tešlą.
4. Sausainius formuoti šaukštais sviestiniu popieriumi išklotoje skardoje ir kepti iki 150 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15-20 min., kol sausainiai lengvai paruduos, o vidus dar bus truputį minkštas.

Šaltinis: http://medejos.blogspot.com/

Kukurūzų ir svogūnų blyneliai su persikų salsa

Pietų Kalifornija turi blogą savybę - joje nesijaučia laiko tėkmė. Atrodo dar visai neseniai pasižadėjau dėti receptus, o žiū, jau ir mėnuo tuščiai praėjo, aš ir nepastebėjau. Ir iš tikrųjų, kaip viskas atrodė rugpjūčio 20, kai čia atvykau, taip viskas atrodo ir šiandien, spalio 2: taip pat žydi kinrožės, dienomis pastovi karščio banga, savaitgaliais galima nuvažiuot į paplūdimį, saulė leidžiasi vienodai anksti ir žaibiškai sutemsta (keista derinti du žodžius, kurių šaknys kilę iš ,,žaibas'' ir ,,tamsa'') ir nežinia kelintas ir kurioj stadijoj dabar braškių sezonas parduotuvėje. Tiesą sakant, jei nesekčiau kalendoriaus, negalėčiau pasakyti, kiek laiko čia esu - savaitę ar kelerius metus. Gal tai ir dėl gana vienodos namų šeimininkės dienotvarkės: keltis, pusryčiauti, eiti apsipirkti/į sporto klubą, gaminti valgyti, vakarieniauti su mb. Na, bent jau savaitgaliais galima gyvenimo ir kultūros pamatyti, tik savaitgaliais tas laikas ir juda.
Taigi, grįžtam prie maisto. Tik atvykus nutariau, jog reikia išbandyti tas gėrybes, kurias duoda vietinis derlius: kukurūzus, figas, mangus..
Nežinau, gerai tai ar blogai, kad Lietuvoje niekada nevalgiau žalio kukurūzo tiesiai nuo burbuolės. Gal būčiau nubaidyta nuo tolimesnių bandymų dėl neypatingo skonio (vis dėlto Lietuva - ne kukurūzų kraštas), o gal, kaip ir čia, būčiau stipriai sužavėta ir klausčiau savęs, kodėl neatradau šios daržovės anksčiau. Taip, man labai patiko, tiesiog nuo burbuolės. Jokio laužo, sviesto, druskos ir t.t.. Dabar jų sezonas, kukurūzų tiek daug ir jie tokie pigūs, jog tiesiog privalu pagaminti kažką įdomesnio. Akis užkliuvo už patiekalo, kuriuo tuoj ir pasidalinsiu. Nesumislyju, kaip reiktų išversti anglakalbėje maisto kultūroje vartojamą žodį ,,fritters'' (anglonas siūlo ,,obuolio/mėsos ir pan. gabaliukas tešloje (iškeptas fritiūre)'', bet kažkaip nelabai elegantiškai skamba), mano mentalitetui tai vis tiek blynai. Originaliame recepte naudoja daug aliejaus (75 mL) svogūnų ir kukurūzų kepimui, man berods padoriai išsikepė sunaudojus kelis šaukštus ..
Ir tradiciškai pabumbėjimas ant savo nuotraukų kokybės. Rodos va, pagaliau jau turiu net kelis stalus, kurių netgi nereikia nukraustyti prieš fotosesiją, bet vis tiek. Ir apšvietimas toks jau visai nužudytas, vis dėlto temsta labai anksti, o mb darbo įpročiai paskiria labai vėlyvą vakarienę..
Bet kuriuo atveju siūlau išbandyti, jei ne su šviežiais kukurūzais, tai bent su šaldytais. Ir persikų salsa taip pat puiki. Originaliame recepte siūlo naudoti kraujinius (blood) persikus, mat jie mažiausiai saldūs, bet netgi čia aš jų neradau, tad pakeičiau nepernokusiais paprastaisiais :)
Summa summarum - labai skanu. Su salsa ir šaukštu grietinės. Skanaus ir jums!

Kukurūzų ir svogūnų blyneliai su persikų salsa

2-3 porcijos

* 1 didelis svogūnas (~300 g)
* 150 g kukurūzų branduolių (sunaudojau vieną kukurūzą)
* 1-2 susmulkintos čili paprikos (pagal skonį)
* pundelis (~20 g) šviežios kalendros, susmulkintos
* 1 arb. š. maltų kvapiųjų pipirų
* 1 arb. š. malto cinamono
* 1 arb. š. druskos
* 1 arb. š. rudojo cukraus
* 1 kiaušinis
* 1 kiaušinio baltymas
* 1 puodelis miltų
* 1. Š. kepimo miltelių
* 150 mL pieno
* 60 g sviesto, išlydyto ir atvėsinto
* aliejaus kepimui

1. Svogūną perpjauti pusiau ir supjaustyti storokais griežinėliais.
2. Keptuvėje įkaitinti kelis šaukštus aliejaus ir apkepinti svogūnus su kukurūzais ant vidutinės ugnies, kol svogūnas lengvai paruduos (~15 min.). Iškepus atsidėti į didoką dubenį.
3. Pas dar šiltas diržoves suberti čili, kalendras, pipirus, cinamoną, druską ir cukrų, gerai išmaišyti.
4. Atskirame dubenyje kiaušinio baltymą išplakti iki standžių putų ir atsargiai įmaišyti į daržovių mišinį.
5. Kitame dubenyje išmaišyti miltus su kiaušiniu, kepimo milteliais ir pienu iki vientisos masės, tada sudėti daržoves.
6. Atsargiai išmaišius tešlą kepti gerai įkaitintame aliejuje suformavus nedidelius blynelius, kol gražiai apskrus (3-4 min. kiekvienai pusei).

Persikų salsa

* 2 persikai, supjausti mažais gabalėliais (~0,5 cm) (aš kažkaip patingėjau taip smulkiai smulkinti)
* 1/4 raudonojo svogūno, supjaustyto labai smulkiai
* pundelis (~20 g) šviežios kalendros, susmulkintos
* pusės citrinos sultys

1. Viską sumaišyti ir laukti, kol blynai išsikeps.



Originalus receptas: www.eatmytortes.com/

back

Daug visko įvyko per tą laiką (beveik metus), kol čia nesirodžiau. Įsidirbau ir mečiau darbą, pabaigiau mokslus, sukūriau šeimą, persikrausčiau iš Vilniaus atgal pas mamą.. Per visus tuos darbus nebuvo laiko kada ir pagalvoti apie maistą. Vienu metu išvis mečiau maisto gamybą ir mitau vien sumuštiniais. Net nepergyvenau, kai nepavyko vestuvinis tortas - visiškai ramiai nuėjau ir nupirkau jį vienoje kepyklėlių.
Tačiau dabar beveik įsipareigoju save vėl džiuginti skaitytojus naujais receptais. Gal šiek tiek kitokiais ir ne visai praktiškais lietuviškoje virtuvėje, nes iš mamos Kaune persikėliau tiesiai į San Diego, CA.
Pirmas parduotuvių ir maisto kultūros įspūdis sukėlė beveik depresiją ir apatiją kulinarijai. Bet šiandien nutariau, kad ne, negyvensiu taip, reikia surasti kokią nors multikultūrinę parduotuvėlę, juk Amerika turėtų tuo garsėti? Ir voila, visai šalia mano naujųjų namų - vienas geriausių tokių krautuvių egzempliorių San Diege. Nubėgusi į ją atgavau gyvenimo džiaugsmą: X maximos dydžio patalpose telpa visas kulinarinis pasaulis.. Išgėrusi gurkšnį šalto ,,Vytauto'' ir į medžiaginį maišelį oriai įmetusi ruginės duonos kepaliuką (tiek to, kad šaldytas, bet made in Lithuania!), supratau, jog gyvensiu!

Linkėjimai iš saulėtosios Kalifornijos

Levandų ir mėtų duonelė

Iš tikrųjų, nesusivoki žmogus, koks malonumas yra ilsinti savo akis žiūrint į bekraštes centrinės Lietuvos lygumas, kai dažniausiai visą laiką žvilgsnis koncentruotas ne toliau alkūnės, o Vilniaus bokštai neatveria didesnių erdvių.
Kiek daug spalvų yra tamsiame, lietuviškame rudeny. Kiekviena nušiurusi žolė, medžių kamienai, spygliuočių pulkai atrodo pasipuošę plačia spalvų palete, kai visą dieną tave supa techninės balta, pilka ir žydra spalvos.
Visą dieną praleidus darbe grįžti namo, lėtai pasigamini fantastiško risotto (receptas kada kitada ateity), gurkšnis šalto, balto vyno, ir visi dienos, netgi mėnesio vargai nusibraukia. Tikrai.

Arbarba labai gera yra užsikaisti chai arbatos, pasileisti kokią šablonišką kalėdinę melodiją (mokslininkai sako, jog geriausiai ramina mintinai žinomos dainos) ir užsikąsti kokiu skanumynu. Kad ir tokiu:

Levandų ir mėtų duonelė

Produktai:

* 1 stiklinė pilno grūdo miltų
* 1 1/3 stiklinės paprastų miltų
* 1,5 arb. š. kepimo miltelių
* žiupsnis druskos
* 3 Š. sviesto, kambario temperatūros
* 100 g cukraus
* 85 g grietinės
* 170 g natūralaus jogurto
* vanilės esencijos/vanilinio cukraus
* 1 kiaušinis
* 2 arb. š. smulkiai kapotų mėtų
* 1 arb. š. levandų žiedų

1. Dubenyje prasijoti miltus, kepimo miltelius ir druską.
2. Atskirai ištrinti sviestą su cukrumi, kol masė taps puri. Paeilui įmaišyti jogurtą, grietinę, vanilę, kiaušinį.
3. Skystą masę per kelis kartus įmaišyti į miltus. Nepersistengti!
4. Įmaišyti levandas ir mėtas.
5. Tešlą sukrėsti į sviestiniu popieriumi išklotą/sviestu išteptą formą ir kepti ~40 min. iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Ar pyragas iškepęs, tikrinti dantų krapštuku.

Šaltinis: http://pabandykimsveikiau.wordpress.com/