Chai želė su avietėmis

Rodos, šis nelauktas ruduo pasigavo ir mane. Sėdžiu, sloguoju, geriu šiltą pieną su medumi... Tiek dalykų norėjau pasipasakot, o dabar tiesiog įsijautinėju į Alpių pievų medaus poskonius, ir nežinau nuo ko pradėti.

Gal nuo to, kad kitą penktadienį, t.y. lygiai po savaitės, pirmą kartą savo gyvenime dalyvausiu vestuvėse. O su jom didelis galvos skausmas, nes svetys aš nelabai pasiturintis, nebent iškept kažką skanaus galiu, bet ir čia bėda - nežinau koks vestuvių vertas kepinys atlaikys maratoną Vilnius-Kaunas-Kėdainiai-Alytus-KažkokiasodybaprieAlytaus, nes pati nežinau, ar atlaikysiu. Tad matyt kurį vakarą paaukosiu to vienintelio skanumyno paieškai..

Ir dar pasiguost norėjau, kad praeito savaitgalio sugrįžimas į virtuvę, buvo didelė nesėkmė :( Ruošiant blynus nusiimprovizavau, nors jie ir buvo valgomi, o vat varškės spurgyčių virimo ypatumus perpratau tik ant paskutinės partijos :S BET, bet vienas patiekalas nusisekė, apie jį ir papasakosiu :)

Jį įkvepė pagaminti Cancan'o avietės pieno drebučiuose (vien dėl jų užsuku :>), realiai nieko stebuklingo neišradau, tik truputėlį patobulinau. Ne pirmą kartą dirbau su želatina, bet ir vėl kilo dilema: ar su ja elgtis taip, kaip nurodyta ant pakuotės, ar taip, kaip mus mokė per laboratorinius. Ant pakuotės liepia želatiną suberti į karštą vandenį ir išmaišyti, jokiu būdu nepilti vandens ant želatinos, tuo tarpu laboratoriniuose darbuose buvo privaloma ją užpilti šaltu vandeniu ir mažiausiai pusvalandį palikti brinkti, ir jau tik po to šildyti, maišyti... Į galvą įgrūsti dalykai nugalėjo, ir aš želatiną brinkinau. Ji sustingo, ir, rodos, normaliai, kaip ir visada :) Ir dar kartą pagalvojau, kaip būtų gerai turėti agar-agaro, kuris bene visom savo savybėm yra geresnis už želatiną. Et, sugrįš geri laikai, reikės užsukti į Skonio studiją...

Chai želė su avietėmis

Produktai:

* prieskoniai pagal skonį, kiekis iš akies ir nepagailėti: kardamono, gvazdikėlių, pipirų žirnelių, cinamono lazdelių, pankolių, anyžių, džiovinto imbiero

* 900 mL pieno

* 1 puodelis labai stiprios juodosios arbatos

* pakelis vanilinio cukraus

* cukraus kiekis pagal skonį/arbatos stiprumą

* 2 pakeliai želatinos (neturiu kol kas po ranka tiksliems gramams)

* ~1L aviečių

(1. Želatiną užpilti šalta arbata ir palikti brinkti iki momento, kol prireiks ARBA suberti jau į paruoštą karštą skystį)

2. Į puodą suberti prieskonius, užpilti pienu, užkaisti ir virti ant silpnos ugnies apie 10-15 min., kol visi aromatai ir skoniai stipriai išsiskleis.

3. Pieną perpilti per sietelį, kad nusikoštų visi prieskoniai, supilti arbatą, vanilinį cukrų ir toliau saldinti cukraus šaukštais, kol bus pasiektas norimas saldumas.

4. Būsimą želė išpilti į formą, sumesti avietes ir įdėti į šaldytuvą ilgokam laikui, kol sustings. Skanaus :)

Recipe in English

Chai jelly with raspberries

* spices up to your taste: cardamom, cloves, peppercorns, cinnamon sticks, fennel seeds, aniseeds, dry ginger

* 900 mL of milk

* 1 cup of very strong black tea

* 2 tbs of vanilla sugar

* sugar up to your taste/tea strength

* 2 sachets of gelatine

* ~1L of raspberries

1. Put all spices in a large bowl, pour the milk and heat up to boiling point. Then simmer for about 10-15 minutes till all the flavors come out.

2. Strain milk through the sieve to get rid of all the spices, then pour in the tea, stir in vanilla sugar and sprinkle on gelatine.

3. Add sugar tablespoon by tablespoon until you get the desired sweetness.

4. Pour the liquid into the pan, throw in raspberries and place the pan in the refrigerator for a few hours or untill the jelly stiffens.

Braškių pyragas trupinių viršumi

Gyvenimas toks stulbinantis. Paskutiniu metu vis prisimenu frazę (jau nebepamenu kieno): gyvename tik vieną kartą, bet kiekvieną dieną.

Ir kiekvieną dieną tikrai gyvenu iš visų jėgų: praktikoje dirbu tokiu tempu, kad jau per pačią pirmą dieną įvykdžiau savaitės programą, nuo pastovaus stovėjimo prie svarstyklių pavargo kojos, ir nors beveik visą laiką dirbu su pincetu, nerandu laiko išsipešioti nuosavų antakių.

Po darbo susitikimai su saviškiu, su kuriuo einame šerti šiais metais ko tais visai nevalgių antyčių, o po to jau ir vakaras, labanakt vaikučiams.

Tik darbas ir tegelbėja nuo užgriuvusių nelaimių, kurios, rodos, gali nutikti tik dar tolimesniems žmonėms nei pažįstamų pažįstamiems. Ir maistas. Nes naktį atsigulus miegoti bene vienintelė raminanti mintis, tai maisto gamyba. Nors dabar dažniausiai valgau ganėtinai padorioje darbovietės valgykloje, šį savaitgalį bus sugrįžimas :)

O receptas, beveik kaip visada, iš jau ganėtinai senų laikų, kai gyvenau savo ramaus ir lėto gyvenimo oazėje Bristolyje, ir dar braškių buvo pilna. Gaminau pačią paskutinę naktį prieš išvykstant, tad nuotraukos labai jau paskubom. Beje, tai pats pirmas pyragas, kurį iškepiau ir net neparagavau. Bet maniškis, kitą dieną grįžęs iš darbo ir vietoj manęs radęs tik šį pyragą šaldytuve, pasakojos, ganėtinai skaniai vienu prisėdimu vyriškai sukirtęs.

Braškių pyragas trupinių viršumi

Produktai:

Viršus:

* 0,5 puodelio miltų

* 1/3 puodelis rudojo cukraus

* žiupsnis druskos

* žiupsnis malto kardamono

* žiupsnis malto cinamono

* 0,5 puodelio pekano riešutų (keičiau graikiniais), susmulkintų iki trupinių

* 60 g išlydyto sviesto

Pyragas:

* 2 puodeliai miltų

* 2 arb. š. sodos

* 1/4 arb. š. druskos

* 1 arb. š. malto kardamono

* 90 g minkšto sviesto

* 2/3 puodelio cukraus

* 2 dideli kiaušiniai

* 2 arb. š. citrinos žievelės

* 1 arb. š. vanilės esencijos

* 3/4 puodelio pasukų

* 1 puodelis braškių, supjaustytų ketvirčiais (manau, tiktų ir šaldytos)

1. Inde išmaišyti visus viršui skirtus produktus (išskyrus sviestą), tuomet supilti išlydytą sviestą ir pirštukų pagalba maišyti, kol susiformuos trupiniai. Atidėti į šaldytuvą.

2. Kitame inde išsijoti miltus, druską, sodą ir kardamoną.

3. Atskirame inde sviestą išplakti su cukrumi iki vientisos masės. Įplakti kiaušinius, citrinos žievelės ir vanilę, kol masė pasidarys puri. Atsargiai įmaišyti pasukas.

4. Į skystą masę neskubiai įplakti sausus produktus, nepersistengti.

5. Pasinaudojus mentele ar šaukštu, švelniai įmaišyti braškes.

6. Gautą tešlą paskleisti išsviestuotoje ar sviestiniu popieriumi išklotoje formoje, ant viršaus užberti trupinius ir kepti apie 35-45 min. iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Iškepus leisti atvėsti apie 10 min. ant grotelių.

Šaltinis: http://foodblogga.blogspot.com/

Pomidorų pyragas su obuoliais

Vat būna tokių akimirkų, kai sėdi viena vėsią popietę, kabini šaukštais saldintą kondensuotą pieną, ir supranti, kad kažką pamiršai padaryti. Pvz., prisiminti savo blogą. Nes akis baigia išdurti faktas, jog rugpjūtį sugebėjau pasigirti tik vienu patiekalu, nors net su mama dviese vartėm receptų knygas tais tyliais vasaros vakarais, o po to kepėm vaflius su vyšnių padažu, ir coq au vin troškinomės, ir kitų nuostabių dalykų prisigaminom :/

O nuo šiandien jau ruduo. Bene paskutinis ruduo dar be diplomo. Ir baisu pasidaro, kuriuo būdu kitais metais reikės iš bendrabučio išsigabent krūvas puodų ir formų, kurios ir dabar milžiniškais bokštais sukrautos ieško savo vietos.. O kur dar kambarin įsikėlęs naujas žmogus, kuriam reikės kažkaip priprasti prie kulinarinių apsėdimų ir apsiėdimų.

Ir taigi rugsėjo pirmąją prisimenu patiekalą, kurį gaminau dar net neprasidėjus vasaros atostogoms........ Pikantiškas pyragas, kuris man visai patiko, tik kitą kartą gal dar kokį padažiuką pritaikyčiau

Pomidorų pyragas su obuoliais

Produktai (3-4 porcijos):

* 150 g juodųjų alyvuogių be kauliukų (smulkinau į 4 dalis)

* 4 džiovinti pomidorai, smulkiai supjaustyti (apsiėjau be jų)

* 3 skiltelės česnako, susmulkintos

* 1 stiklinė aliejaus

* 1 kg rūgščių obuolių (nuluptų), supjaustytų plonais griežinėliais

* 3-4 Š. balzaminio acto

* 1,5 š. džiovintų čiobrelių

* 1 Š. krakmolo

* 3 kiaušiniai, paplakti

* 1 stiklinė pomidrų tyrės

* 2,5 stiklinės miltų

* 1 š. kepimo miltelių

* 2 š. sodos

* žiupsnis druskos

* pipirų, paprikos pagal skonį

* keletas riekelių balto pelėsinio sūrio

1. Alyvuoges, pomidorus ir česnakus užpilti keliais šaukštais aliejaus ir palikti pusvalandžiui pabręsti.

2. Kitame inde obuolius apšlakstyti actu, pabarstyti čiobreliais ir miltais, apmaišyti.

3. Dar kitame inde į paplaktus kiaušinius dalimis supilti pomidorų tyrę, miltus, persijotus su soda ir kepimo milteliais, pamaišyti. Supilti likusį aliejų, suberti visus kitus likusius produktus (išskyrus sūrį), išmaišyti, ir atsargiai įmaišyti obuolius.

4. Tešlą sukrėsti į sviestiniu popieriumi išklotą formą ir kepti apie 50 min. 160-180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Likus keliolikai minučių iki kepimo pabaigos, ant viršaus paskirstyti sūrį, kuris turėtų apsilydyti.

Šaltinis: Virtuvė. Nuo...Iki... 2010 05 (10)

Risotto su upėtakiu

Net ir nemaniau, kad turiu tiek skaitytojų. Gal reiktų net ir kokią vertimo programėlę pagaliau įtalpint, nors tastespotting'o bei foodgawker'io viešumo vis dar vengiu. Tiesą sakant, net nebesilankau tenai, nes kai taip karšta, bijau vėl apsirgti maisto gaminimo manija, nuo kurios prakaitas tik dar labiau žliaugia.

O vasara tęsiasi tokia, kad ne tik šį blogą, bet ir pačią maisto gamybą teko primiršti (užtat pagaliau galiu pasigirti padoriu manikiūru :>). Tik grįžus į Lietuvą, išvyka pas močiutę, kur bulviniai blynai kepasi laisvai, o po to netikėtai savaitė pajūryje, kur nuoširdžiai pavargau nuo kavinių ir užeigų maisto, bei dar praturtėjau pora kilogramų. O planas sudalyvauti Virtuvės. Nuo... Iki... konkurse su fantastiniu desertu, matyt, jau ir liks fantazija. Kaip ir fantazija apie crème brûlée, nes ilgai medžiotas virtuvines butano dujas konfiskavo oro uoste. Gal kas žino, kur būtų galima rasti jas puikios kokybės Lietuvoje ?

Ir taigi, besėdėdama taupiai prasidariusi langus (negaliu pakęsti naktinėjančių vabzdžių) ir spoksodama į absurdiškai sugedusį kompiuterio monitorių, vis dėlto pagalvojau apie maistą.

Dar vienas risotto. Ne šedevras, ne naujas pasaulio stebuklas, tiesiog paprastas, eilinis skanus risotto. Prieš jį ruošiant, prisiminiau, kad taip ir neišbandžiau avienos kepenų šiam patiekalui, o perspektyvoje jau svajoju apie risotto, kurį nusižiūrėjau Gurmano gide... Vasara eina, o risotto verda :)

Kreminis risotto su upėtakiu

Produktai (2-3 porcijos):

* 1 puodelis ryžių (apvaliagrūdžių)

* 0,6-0,8 L sultinio

* galvutė svogūno, smulkiai supjaustyta

* sviesto + alyvuogių aliejaus kepimui

* 0,5 stiklinės balto sauso vyno

* ~200 g upėtakio, supjaustyto gabalėliais

* ~100 g kreminio sūrio (manau, būtų galima keisti grietinėle)

* druskos ir pipirų pagal skonį

* pora saujų svogūnų laiškų, susmulkintų

1. Užkaisti sultinį iki virimo, po to laikyti karštą.

2. Keptuvėje įkaitinti riebalus ir juose apkepinti svogūną, kol šis pasidarys skaidrus, bet nepradės rusti.

3. Sudėti ryžius ir pakepinti apie minutę, arba kol ir šie pasidarys skaidrūs.

4. Supilti vyną, maišyti, kol susigers/išgaruos.

5. Po samtį pilti sultinį pas ryžius ir maišyti, kol susigers. Tada pilti sekantį samtį ir vėl maišyti. Ir taip kartoti tol, kol ryžiai bus išvirę (nebūtinai visas sultinys turi būti sunaudotas, jei pritrūko - tiks vanduo), o visa masė atrodys glitoka.

6. Įmaišyti kreminį sūrį, suversti upėtakį, išmaišyti ir nuimti keptuvę nuo ugnies (mano upėtakio gabalėliams pakako to karščio, kad būtų termiškai apdoroti).

7. Paragauti, padruskinti ir papipirinti, jei reikia, ir įmaišyti svogūnų laiškus. Skanu :)

Kokosinės madeleinės

Sėdžiu visa paskendusi aromatuose (nesėkmingai renkuosi kvepalus), ir svajoju apie levandų laukus. Namie ant palangės palikau du apgailėtinus levandų daigelius, kurie vieninteliai prasikalė iš daugybės sėklų. Ir jau ryt sužinosiu, ar jie tebegyvi.

Liūdna darosi pagalvojus, kad teks palikti šią šalį, nors ir nelabai svetingą. Ant sofos jau išmėtyti nusipirkti prieskoniai (nors ir nesu didelė Tailando virtuvės mylėtoja, nežinau kodėl pirkau tas citrinžoles ir kario lapus), įvairiausi virtuvės rakandai (gerai, kad bagažą pasididinau iki 20 kg, nes tie mieli ramekinukai vis dėlto sveria), o kur dar sūriai, šokoladai, gėrimai.... Grrrrr. Dabar mielai kepčiau braškių pyragą, kurį nusižiūrėjau, bet vietinės parduotuvėlės kažkodėl stokoja pasukų. Užtat jos turi tiesiog dieviško skonio buivolių pieno mozzarellos, kuri iš tikrųjų yra didžiausias mano atradimas čia Anglijoje. Ir tų skanių kruasanų, kurių dieta keli vietoj pietų ir dar vienas desertui paliko žymę mano siluete.

Levandas prisiminiau ne veltui, nes kepinį, kurį tuoj tuoj jau aprašysiu, įsivaizduoju tiesiog tobulą su tuo provansiško aromato šlakeliu, kaip ir dera prancūziškam kepiniui. Bet pradžiai gaminau su daug įprastesniais prieskoniais - kokosu ir laimo žievele. Neturėjau sąlygų išbandyti visų tų įmantrybių, kurių pagalba galima pagaminti tikrąsias idealias madeleines, bet ir šios buvo naminės, šiltos, karameliniu paviršiumi bei minkštu vidumi.

Kokosinės madeleinės

Produktai (išsikepė 25 nedideli vienetai):

* 1 didelis kiaušinis

* 1 didelio kiaušinio baltymas

* 3 Š. cukraus (naudojau rudąjį)

* šlakelis vanilės esencijos

* 70 g miltų

* 70 g miltinio cukraus

* žiupsnelis druskos

* 90 g sviesto, išlydyto ir atvėsinto; + formelėms ištrinti

* 5-6 Š. kokoso drožlių

* 1 laimos žievelės

1. Dideliame inde kartu iki purumo išplakti kiaušinį, baltymą, cukrų ir vanilę.

2. Kitame inde kartu prasijoti miltus, miltinį cukrų ir druską.

3. Sausus produktus atsargiai įmaišyti į skystus iki vientisos masės.

4. Atsargiai įmaišyti atvėsusį sviestą, kokoso drožles ir žieveles, kol pasiskirstys tolygiai, ir patalpinti tešlą mažiausiai valandai į šaldytuvą pabręsti.

5. Išsviestuoti formeles (galima dar ir miltais pabarstyti, bet silikoninei formai tai nebūtina), įtalpinti po šaukštą tešlos ir kepti apie 10 min. iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje (forma turėtų būti orkaitės viduryje), arba kol pyragėliai išsipūs ir pradės vos vos ruduoti.

6.Išėmus iš orkaitės madeleines greitai versti ant grotelių, nes kitaip prilips, ir pravėsus jau galima skanauti :)

Šaltinis: http://technicolorkitcheninenglish.blogspot.com/

Įspūdžiai iš Paryžiaus ir Trešnių klafutis

Rodos, tiek daug visko norėjau papasakoti apie Paryžių, o dabar net ir nežinau, nuo ko pradėti.

Žinoma, buvo fantastiška. Oras pasitaikė idealus, nei lijo, nei buvo mirtinai karšta. Buvo gera pagaliau palikti UK ir aplankyti kontinentinę Europą (būnant Anglijoj tikrai pradedu suprasti, kad continental yra prasmę turinti sąvoka, ir, bent jau man, žymi kokybę). Jei Londonas buvo gražus, tai Paryžius - pasakiškas. Pasiklydę amerikiečiai turistai, su žaviu akcentu angliškai šnekantys paryžiečiai, daugybė viliojančių kavinukių, restoranėlių... O naktis stebuklinga - Eifelio bokštas nuodėmingai gražus, šimtai žmonių, susėdusių palei Seną su staltiesėm ir stiklinėm taurėm, sklidinom vyno, naktinėja ilgai ilgai, pirmą valandą nakties dirba visiškai visos kavinės, restoranai, vyninės... o metro stotyje akordeonu groja muziką iš Le fabuleux destin d'Amélie Poulain.

Ryte - prancūziški pusryčiai su dar deginančiai karštais kruasanais, kurių kvapas pasklidęs po visą Monmartrą...

Ir, žinoma, šiek tiek pirkinių.

E.Dehillerin tikrų tikriausia virtuvės rakandų meka, kur galima rasti viską nuo mažulyčių formelių iki puodų, kurių vien dangtis sveria porą kilogramų. Šiaip ne taip pavyko pavyko atrasti madeleinių formą (receptas kitą kartą ;)) ir Peugeot malūnėlį. Kainos ganėtinai didesnės nei įprasta kitur, bet, manau, verta :)

Ir ir ir iškart po Dehillerin skubėjom pas Pierre Hermé...

Viskas buvo taip skanu, kaip ir atrodo :> Pirmą kartą ragavau makaronus, ir taip, jie yra dieviško skonio (McDonaldo makaronai toli gražu neprilygsta šitiems). O tie kiti pyragėliai, ech... Rinktinės avietės, rožių skonio makaronų pagrindai ir vanilinis kremas su ličiais.. Be žodžių.

Skaudančia širdim palikus Paryžių, toliau minėjom mano gimtadienį :)

Kadangi cukraus, šokolado ir kitų saldumynų atsivalgėm iki koktumo, gimtadienis buvo be torto, beeet su klafučiu :)

Anksčiau buvau jį gaminus su mėlynėmis beveik lygiai prieš metus, ir tai buvo nesėkmė, nes išėjo tiesiog omletas, keptas orkaitėje. Šįkart įdėjau daugiau pastangų plakant kiaušinius, ir rezultatas buvo daug geresnis.

Trešnių klafutis

Produktai (2 porcijos)

* ~ 1,5 stiklinės trešnių be kauliukų

* 3 kiaušiniai

* 0,5 stiklinės pieno

* 0,5 stiklinės riebios grietinėlės

* 1 arb. š. vanilės esencijos

* žiupsnis malto muskato

* 0,5 puodelio cukraus (naudojau cukraus pudrą)

* 2 Š. ištirpinto sviesto + išsviestuoti formai

* 0,75 stiklinės miltų

1. Inde gerai išplakti kiaušinius, kol šie suputos, pabals.

2. Supilti visus likusius produktus, išskyrus miltus ir trešnes, bei gerai išmaišyti.

3. Įsijoti į tešlą miltus, vėl gerai išmaišyti iki vientisos masės.

4. Supilti visą tai į išsviestuotą formą, ant viršaus paskleisti trešnes.

5. Kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 35 min., arba kol viršus paruduos. Leisti pravėsti orkaitėje apie 20 min. palikus pravertas dureles.

Šaltinis: http://bowlofmush.blogspot.com/

Firminė ryžių košė su bananais

Štai jau 3 savaitės čia. Pagaliau paragavau oreos, tapau beveik priklausoma nuo madeleines ir kruasanų, išbandžiau upėtakį, dar paragavau/padariau kažką, ko jau ir nebepamenu, bet tuo pačiu supratau, kad čia nėra grikių (?!)

Spėjau apsilankyti Londone, o štai jau ryt iš ryto - skrendu savaitgaliui į Paryžių, et... Trūksta ir žodžių :) Tikiuosi apsilankyti E.Dehillerin'e (tai išvis bus pats pirmas lankomas punktas, kad tik spėtume iki uždarymo), paragauti Pierre Hermé makaronų ir kitų skanumynų, atsivalgyti kruasanų, prisigerti prancūziško vyno, paskanauti austrių ar bent midijų, ir šitaip paminėti savo gimtadienį :)

O dabar prie labiau žemiškų dalykų, tokių kaip ryžių košė.

Išvirti skanią košę nedidelis menas, bet laikui bėgant pastebėjau, kad ganėtinai daug foodblogerių pasidalina savo verdamų košių receptais, tad, kadangi čia mane kamuoja savotiškas maisto gamybos įkvėpimo trūkumas, nutariau pasidalinti receptu košės, kurią mėgstu labiausiai, o MB sutinka ją valgyti bet kuriuo paros metu.

Variacijų ganėtinai daug, galima kažką dar pridėti, bet derinys pieniški ryžiai-bananai-cinamonas, yra pagrindinis

Pieniška ryžių košė su bananais

Produktai (2 porcijos):

* 2/3 stiklinės ryžių (tinka bet kokie, nors apvaliagrūdžiai skaniau valgosi)

* 1,5 stiklinės vandens

* žiupsnis druskos

* ~1/2 stiklinės pieno

* 2 bananai, stambokai supjaustyti

* cukrus + cinamonas pabarstymui (santykis pagal skonį)

( * kartais pridedu vanilinio cukraus/esencijos, įmetu beverdant kardamono ankštį, bet nebūtina)

1. Į puodą suberti ryžius, druską, užpilti vandeniu ir virti uždengus ant nedidelės ugnies apie 15 min., arba kol ryžiai beveik viską sugers.

2. Supilti pieną ir palaukti, kol užvirs. Virti retkarčiais pamaišant (kad neatsitiktų jokių plovimo reikalaujančių nelaimių), kol dalis pieno susigers (ne iki galo, nes košė bus sausa).

3. Suversti bananus, gerai išmaišyti ir nuimti nuo ugnies, nes pradeda svilti.

4. Uždengti ir palikti kelioms minutėms pabręsti.

5. Skanauti užsibarsčius ant viršaus cukraus su cinamonu :)