Kokosinės madeleinės

Sėdžiu visa paskendusi aromatuose (nesėkmingai renkuosi kvepalus), ir svajoju apie levandų laukus. Namie ant palangės palikau du apgailėtinus levandų daigelius, kurie vieninteliai prasikalė iš daugybės sėklų. Ir jau ryt sužinosiu, ar jie tebegyvi.

Liūdna darosi pagalvojus, kad teks palikti šią šalį, nors ir nelabai svetingą. Ant sofos jau išmėtyti nusipirkti prieskoniai (nors ir nesu didelė Tailando virtuvės mylėtoja, nežinau kodėl pirkau tas citrinžoles ir kario lapus), įvairiausi virtuvės rakandai (gerai, kad bagažą pasididinau iki 20 kg, nes tie mieli ramekinukai vis dėlto sveria), o kur dar sūriai, šokoladai, gėrimai.... Grrrrr. Dabar mielai kepčiau braškių pyragą, kurį nusižiūrėjau, bet vietinės parduotuvėlės kažkodėl stokoja pasukų. Užtat jos turi tiesiog dieviško skonio buivolių pieno mozzarellos, kuri iš tikrųjų yra didžiausias mano atradimas čia Anglijoje. Ir tų skanių kruasanų, kurių dieta keli vietoj pietų ir dar vienas desertui paliko žymę mano siluete.

Levandas prisiminiau ne veltui, nes kepinį, kurį tuoj tuoj jau aprašysiu, įsivaizduoju tiesiog tobulą su tuo provansiško aromato šlakeliu, kaip ir dera prancūziškam kepiniui. Bet pradžiai gaminau su daug įprastesniais prieskoniais - kokosu ir laimo žievele. Neturėjau sąlygų išbandyti visų tų įmantrybių, kurių pagalba galima pagaminti tikrąsias idealias madeleines, bet ir šios buvo naminės, šiltos, karameliniu paviršiumi bei minkštu vidumi.

Kokosinės madeleinės

Produktai (išsikepė 25 nedideli vienetai):

* 1 didelis kiaušinis

* 1 didelio kiaušinio baltymas

* 3 Š. cukraus (naudojau rudąjį)

* šlakelis vanilės esencijos

* 70 g miltų

* 70 g miltinio cukraus

* žiupsnelis druskos

* 90 g sviesto, išlydyto ir atvėsinto; + formelėms ištrinti

* 5-6 Š. kokoso drožlių

* 1 laimos žievelės

1. Dideliame inde kartu iki purumo išplakti kiaušinį, baltymą, cukrų ir vanilę.

2. Kitame inde kartu prasijoti miltus, miltinį cukrų ir druską.

3. Sausus produktus atsargiai įmaišyti į skystus iki vientisos masės.

4. Atsargiai įmaišyti atvėsusį sviestą, kokoso drožles ir žieveles, kol pasiskirstys tolygiai, ir patalpinti tešlą mažiausiai valandai į šaldytuvą pabręsti.

5. Išsviestuoti formeles (galima dar ir miltais pabarstyti, bet silikoninei formai tai nebūtina), įtalpinti po šaukštą tešlos ir kepti apie 10 min. iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje (forma turėtų būti orkaitės viduryje), arba kol pyragėliai išsipūs ir pradės vos vos ruduoti.

6.Išėmus iš orkaitės madeleines greitai versti ant grotelių, nes kitaip prilips, ir pravėsus jau galima skanauti :)

Šaltinis: http://technicolorkitcheninenglish.blogspot.com/

Įspūdžiai iš Paryžiaus ir Trešnių klafutis

Rodos, tiek daug visko norėjau papasakoti apie Paryžių, o dabar net ir nežinau, nuo ko pradėti.

Žinoma, buvo fantastiška. Oras pasitaikė idealus, nei lijo, nei buvo mirtinai karšta. Buvo gera pagaliau palikti UK ir aplankyti kontinentinę Europą (būnant Anglijoj tikrai pradedu suprasti, kad continental yra prasmę turinti sąvoka, ir, bent jau man, žymi kokybę). Jei Londonas buvo gražus, tai Paryžius - pasakiškas. Pasiklydę amerikiečiai turistai, su žaviu akcentu angliškai šnekantys paryžiečiai, daugybė viliojančių kavinukių, restoranėlių... O naktis stebuklinga - Eifelio bokštas nuodėmingai gražus, šimtai žmonių, susėdusių palei Seną su staltiesėm ir stiklinėm taurėm, sklidinom vyno, naktinėja ilgai ilgai, pirmą valandą nakties dirba visiškai visos kavinės, restoranai, vyninės... o metro stotyje akordeonu groja muziką iš Le fabuleux destin d'Amélie Poulain.

Ryte - prancūziški pusryčiai su dar deginančiai karštais kruasanais, kurių kvapas pasklidęs po visą Monmartrą...

Ir, žinoma, šiek tiek pirkinių.

E.Dehillerin tikrų tikriausia virtuvės rakandų meka, kur galima rasti viską nuo mažulyčių formelių iki puodų, kurių vien dangtis sveria porą kilogramų. Šiaip ne taip pavyko pavyko atrasti madeleinių formą (receptas kitą kartą ;)) ir Peugeot malūnėlį. Kainos ganėtinai didesnės nei įprasta kitur, bet, manau, verta :)

Ir ir ir iškart po Dehillerin skubėjom pas Pierre Hermé...

Viskas buvo taip skanu, kaip ir atrodo :> Pirmą kartą ragavau makaronus, ir taip, jie yra dieviško skonio (McDonaldo makaronai toli gražu neprilygsta šitiems). O tie kiti pyragėliai, ech... Rinktinės avietės, rožių skonio makaronų pagrindai ir vanilinis kremas su ličiais.. Be žodžių.

Skaudančia širdim palikus Paryžių, toliau minėjom mano gimtadienį :)

Kadangi cukraus, šokolado ir kitų saldumynų atsivalgėm iki koktumo, gimtadienis buvo be torto, beeet su klafučiu :)

Anksčiau buvau jį gaminus su mėlynėmis beveik lygiai prieš metus, ir tai buvo nesėkmė, nes išėjo tiesiog omletas, keptas orkaitėje. Šįkart įdėjau daugiau pastangų plakant kiaušinius, ir rezultatas buvo daug geresnis.

Trešnių klafutis

Produktai (2 porcijos)

* ~ 1,5 stiklinės trešnių be kauliukų

* 3 kiaušiniai

* 0,5 stiklinės pieno

* 0,5 stiklinės riebios grietinėlės

* 1 arb. š. vanilės esencijos

* žiupsnis malto muskato

* 0,5 puodelio cukraus (naudojau cukraus pudrą)

* 2 Š. ištirpinto sviesto + išsviestuoti formai

* 0,75 stiklinės miltų

1. Inde gerai išplakti kiaušinius, kol šie suputos, pabals.

2. Supilti visus likusius produktus, išskyrus miltus ir trešnes, bei gerai išmaišyti.

3. Įsijoti į tešlą miltus, vėl gerai išmaišyti iki vientisos masės.

4. Supilti visą tai į išsviestuotą formą, ant viršaus paskleisti trešnes.

5. Kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 35 min., arba kol viršus paruduos. Leisti pravėsti orkaitėje apie 20 min. palikus pravertas dureles.

Šaltinis: http://bowlofmush.blogspot.com/

Firminė ryžių košė su bananais

Štai jau 3 savaitės čia. Pagaliau paragavau oreos, tapau beveik priklausoma nuo madeleines ir kruasanų, išbandžiau upėtakį, dar paragavau/padariau kažką, ko jau ir nebepamenu, bet tuo pačiu supratau, kad čia nėra grikių (?!)

Spėjau apsilankyti Londone, o štai jau ryt iš ryto - skrendu savaitgaliui į Paryžių, et... Trūksta ir žodžių :) Tikiuosi apsilankyti E.Dehillerin'e (tai išvis bus pats pirmas lankomas punktas, kad tik spėtume iki uždarymo), paragauti Pierre Hermé makaronų ir kitų skanumynų, atsivalgyti kruasanų, prisigerti prancūziško vyno, paskanauti austrių ar bent midijų, ir šitaip paminėti savo gimtadienį :)

O dabar prie labiau žemiškų dalykų, tokių kaip ryžių košė.

Išvirti skanią košę nedidelis menas, bet laikui bėgant pastebėjau, kad ganėtinai daug foodblogerių pasidalina savo verdamų košių receptais, tad, kadangi čia mane kamuoja savotiškas maisto gamybos įkvėpimo trūkumas, nutariau pasidalinti receptu košės, kurią mėgstu labiausiai, o MB sutinka ją valgyti bet kuriuo paros metu.

Variacijų ganėtinai daug, galima kažką dar pridėti, bet derinys pieniški ryžiai-bananai-cinamonas, yra pagrindinis

Pieniška ryžių košė su bananais

Produktai (2 porcijos):

* 2/3 stiklinės ryžių (tinka bet kokie, nors apvaliagrūdžiai skaniau valgosi)

* 1,5 stiklinės vandens

* žiupsnis druskos

* ~1/2 stiklinės pieno

* 2 bananai, stambokai supjaustyti

* cukrus + cinamonas pabarstymui (santykis pagal skonį)

( * kartais pridedu vanilinio cukraus/esencijos, įmetu beverdant kardamono ankštį, bet nebūtina)

1. Į puodą suberti ryžius, druską, užpilti vandeniu ir virti uždengus ant nedidelės ugnies apie 15 min., arba kol ryžiai beveik viską sugers.

2. Supilti pieną ir palaukti, kol užvirs. Virti retkarčiais pamaišant (kad neatsitiktų jokių plovimo reikalaujančių nelaimių), kol dalis pieno susigers (ne iki galo, nes košė bus sausa).

3. Suversti bananus, gerai išmaišyti ir nuimti nuo ugnies, nes pradeda svilti.

4. Uždengti ir palikti kelioms minutėms pabręsti.

5. Skanauti užsibarsčius ant viršaus cukraus su cinamonu :)

Sūrio pyragas su vyšniomis

Ir taigi taip, čia beveik viskas kitaip. Cinamonas kažkodėl labiau kvepia gvazdikėliais, sultingi svogūnai nė trupučio nevirkdo, beveik viską galima nusipirkti organišką, o traškučių ir panašaus šlamšto skyrius vidutinėje parduotuvėje tęsiasi tik maždaug 25 metrus. Ir vis tiek mano poreikiai lieka nepatenkinti, nes nerandu tapiokos, agar-agaro bei pasiflorų džemo :) Beeeet, bent jau blowtorch'o paieškos užsibaigė sėkmingai :>

Ir su kiekviena diena, kai praeinu pro miestą, kuriame tikrai ant kiekvieno kampo indian currys thai food cornish pasties sandwiches wraps starbucks costa pret a manger fast food take away pizza, o oras sklidinas tuo prakeiktu aliejaus kvapu, norom nenorom užsinori juodos duonos, cepelinų, bulvinių blynų (kuriuos ketinu kepti už poros valandų :))...

Bet šįkart dar apie užsienietiškų parduotuvių turtus.

Kai pamačiau akciją Philadelphiai buy one get one for free, supratau, kad atėjo pagaliau eilė ir man iškepti savo pirmąjį sūrpyragį. Ketinau ir graham crackers surasti, bet kažkodėl nepavyko, tad griebiau šiaip kažkokius sausainius, ir apsišarvavusi šaukštu, dviem dubenėliais bei forma, kibau į darbą.

Turiu pripažinti, kad buvau visiškai nepasiruošusi, neturėjau krūvos produktų, porą kartų ketinau viską mesti, nes atrodė, kad nepavyks, ir tai yra labiausiai atmestinai iškeptas pyragas, bet, bet sūrpyragis turbūt vienas universaliausių pyragų, nes jis vis tiek išėjo puikus :)

Sūrio pyragas su vyšniomis

Produktai:

* 1,5 stiklinės sausainių trupinių (naudojau burbono skonio)

* 50 g maltų migdolų

* ~ 50 g sviesto, išlydyto, + kieto sviesto papildomai ištepti formai

* žiupsnis druskos

* 450 g kreminio sūrio (pvz., Philadelphios)
* 3 kiaušiniai
* pusė stiklinės cukraus (naudojau rudąjį)

* 50 g maltų migdolų

* 1 arb. š. citrusinių vaisių žievelių (naudojau greipfruto)

* šlakelis vanilės esencijos

* ~ tuzinas vyšnių (išrinkau iš džemo, nors šviežios ar konservuotos tiktų labiau)

1. Visus produktus, skirtus pagrindui, išskyrus sviestą, gerai išmaišyti, tada po truputį pilti sviestą ir toliau maišyti tol, kol susiformuos stambesni trupiniai.

2. Jais tolygiai padengti išsviestuotą formą ir pašauti į karštą orkaitę maždaug 10 minučių. Po to atidėti į šalį, kol bus paruoštas įdaras.

3. Kreminį sūrį gerai išmaišyti su cukrumi. Kiaušinius įmušti po vieną ir gerai išmaišyti.

4. Sudėti visus likusius ingredientus (išskyrus vyšnias), ir dar kartą gerai išmaišyti.

5. Įdarą supilti ant pasiruošto pagrindo, ant viršaus sumesti vyšnias ir kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje maždaug 50 minučių.

6. Palikti atvėsti orkaitėje, po to kelioms valandoms patalpinti į šaldytuvą, ir voila

Šaltinis: šaldytuvo ir kitų atsargų padiktuota..

Įspūdžiai iš UK

Baisiai seniai nieko nerašiau, o rodos, kad gaminau kažką, nors ir sesijos metu. Ir dabar jokio recepto neįdėsiu, nes su savim teturiu vieno patiekalo nuotraukas, bet jo receptas liko Lietuvoje...

Taip, jau kelias dienas esu Bristolyje, Anglijoje, šalyje, kurioje yra puikiausios sąlygos maisto gamybai, bet aš kažkodėl dar tam nesusikaupiu. Nuėjus į artimiausią Sainsbury's ištinka lengvas šokas vien pamačius mažiausiai penkių rūšių rudajį cukrų (lietuviškais standartais vertinant) arba atskirą miltų rūšį, skirtą padažams... Net nepradedu minėti visų stebuklų, kurie slepiasi rytietiškų produktų skyriuose. Ir pagaliau pradedu suprasti užsienietiškuose bloguose minimas sąvokas, pvz., chicken casserole pieces, nes taip, jie turi tokio tipo vištieną parduotuvėse.

Ir vis tiek didžioji dalis pirkėjų apsiriboja šaldytais ir konservuotais pusfabrikačiais, dėl ko, iš tikrųjų jų net nekaltinu, nes jei Lietuvoje pusfabrikačiai būtų tokio skonio ir tokie pigūs, matyt niekad nebūčiau pati pradėjus gaminti.

Taigi, toks mano pirmasis įrašas iš Anglijos virtuvės, kurioje guli niekam nereikalingos dvi wok keptuvės, krūvos kepimo formų ir puodų, bet nei vieno dangčio, o maždaug 30 metų senumo orkaitė nori ar nenori viską kepa su vėjeliu... :) Einu ruošti eilinės daržovių sriubos ir kauptis įdomesniems virtuvėms projektams...

Štrudelis su obuoliais ir kriaušėmis

Naktys kol kas vis dar trumpėja, vis daugiau jazminų pražysta saulėkaitoje, o porą kartų per savaitę radikaliai besikeičiantis oras kelia depresiją, nes į mažytį lagaminuką, išvažiuojant vos kelioms dienoms, reikia įtalpinti ir šiltesnių, ir šaltesnių drabužių. Dar pora savaičių, pora egzaminų, ir pagaliau išvyksiu iš Lietuvos mėnesį paatostogauti kaip namų šeimininkė :) Laukiu nesulaukiu, nes sesijos metu maisto gamyboje - visiškas štilis (pirmą kartą klausimas - o ką šiandien valgyt? - man sukelia depresiją, o parduotuvėje - panikos priepuolį). Jei ne mama, kurią reikia maitinti/vaišinti, matyt, misčiau tik makaronais, bandelėm ir obuoliais.

Bet mano išbandytų receptų skrynelėje vis dar guli keletas užslėptų... Šį štrudelį teko kepti taip seniai, kad aš vargiai prisimenu proporcijas/kiekius, o viskas buvo improvizuojama, tad net ir pasitikrint negaliu. Todėl iškart atsiprašau už sunkiai nusakomus produktų kiekius, bet patyrusiai šeimininkei tai neturėtų būti kliūtis :> Tegaliu pasakyti, kad buvo skanu :)

Štrudelis su obuoliais ir kriaušėmis

Produktai:

Tešla:

* 375 g sluoksniuotos bemielės tešlos (t.y. sunaudojom pusantro lakšto)

* 1 puodelis džiūvesėlių trupinių

* 0,5 puodelio skysto, išlydyto sviesto

Įdaras:

* 2 vidutiniai obuoliai, supjaustyti kubeliais

* 2 vidutinės kriaušės, supjaustytos kubeliais

* keletas Š. cukraus (arba pagal skonį/vaisių saldumą)

* vanilinio cukraus, cinamono, malto muskato, malto kardamono, truputis rozmarino

* 200 g džiovintų uogų, išmirkytų vandenyje, rome ar pan. (galima keisti tiesiog razinomis)

* keletas Š. kakavos ir/ar sauja šokolado gabaliukų (nebūtina)

* keletas Š. šokoladinio likerio (nebūtina)

* gabalėlis sviesto

* pora šaukštų skysto sviesto ir kiaušinio plakinys aptepimui

1. Visus produktus, skirtus įdarui (išskyrus likerį, jei jį naudojat), sumaišyti.

2. Pusę šios masės apkepinti/patroškinti įkaitintoje keptuvėje su sviestu, kol vaisiai suminkštės (galima įdėti šiek tiek papildomai cukraus, kad gautųsi labiau karamelinė masė)

3. Apkeptus vaisius sumaišyti su likusiais (supilti likerį).

4. Pirmąjį visą sveiką lakštą iškočioti ant miltuoto paviršiaus iki permatomo plonumo (kaip sakoma, taip plonai, kad laikraštį būtų galima per jį skaityti :)), bet tešla neturi plyšinėti.

5. Visą lakštą patepti sviestu, pabarstyti trupiniais.

6. Vienam gale išilgai lakšto kraštinės (ne per visą lakšto plotą) išdėlioti įdarą (mums šiek tiek atliko, tad suvalgėm taip), ir po to prasideda lankstymo/sukimo menas. (Kadangi įdaro daug ir jis sunkus, o tešla plonytė ir jos kiekis ribotas, todėl išsikočiojome dar pusę vieno lakšto, su kuriuo dar kartą apsukome įdarą).

7. Gerai viską užspaudus, užslėpus visus įplyšimus, štrudelį patepti sviestu ir kiaušinio plakiniu (arba atvirkščiai, taip ir nenusprendėm, kuri seka būtų teisingesnė :)).

8. Šį turtą saugiai perkelti ant sviestiniu popieriumi išklotos skardos ir kepti apie 40 min. iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Mes valgėme su ledais, bet siūlau sukombinuotą iš kelių receptų ir asmeninės patirties

vanilinį padažą:

* Stiklinė pieno

* 1,5 Š. cukraus

* 0,5 arb. š. vanilinio cukraus.

* kiaušinio trynys

* 1 Š. krakmolo

1. Viską sumaišyti iki vientisos masės ir atsargiai kaitinti maišant virš nedidelės ugnies, kol pradės tirštėti.

Zacherio tortas

Taigi taigi taigi. Pagaliau šiandien apturėjau pirmąjį beprotiškąjį šios sesijos egzaminą, tad labai reikia tokios atgaivos, kaip maistas. Per visą praėjusią savaitę ilsėjausi nuo kompiuterio, tuo labiau nuo foodblogų (net nepamenu, kada paskutinį kartą buvau tastespottinge !), nes lankymasis juose mane stipriai demotyvuoja mokytis... Bet šiandien, prieš pradedant vėl mokytis kitam egzaminui, valgydama makaronus (kurie, tarp kitko primena vaikystę (prisimenant 52 savaites)), nutariau aprašyti tortą, kurį dabar galima nusipirkti keliose kepyklėlėse (gabalėlis šio skanumyno atsieina 4 lt).

Kai tik pamačiau šį tortą Virtuvėje. Nuo...Iki..., iškart sau pasakiau: reikia.

Gamyba labai paprasta (tik pačios sau apsunkinom gyvenimą tuo, kad kepėm 2 atskirus biskvitus - pabijojom savo lygaus pjaustymo ypatumų), o skonis - dekadentiškas. Valgai ir supranti, kad valgai tiesiog kokybišką, rimtą tortą (nors visi piktybiškai jį vadino pyragu), kurio skonis stovint vis gerėja (bent taip teigia mama, valgiusi jį visą savaitę).

Jo puošybai pagaliau panaudojau jau kadais pirktą konditerinį švirkštą, beeet, kadangi, kaip ir visada, man transportuojant šilumai jautrius kepinius namo, buvo stebėtinai karšta, ir visas tas papuošimas atsidūrė ant indo sienelių lipnios, rudos masės pavidalu. Vos neapsiverkiau pamačius, kas liko iš mano taip kruopščiai darytų papuošimų :(

Taigi, karališkas, austriškas, Zacherio tortas:

Zacherio tortas

Produktai (bendra išeiga - 1,5 kg<)

Tešlai:

* 150 g sviesto, minkšto

* 125 g miltelinio cukraus

* 8 kiaušiniai (tryniai atskirai nuo baltymų)

* 200 g juodojo šokolado (50-55 proc.)

* 125 g miltų

Pertepti:

* 250 g abrikosų džemo

* 1 Š. citrinos sulčių (dėjau daugiau, nes labai tinka ir skanu)

Glaistui (atliko dar apie 1/2 puodelio):

* 200 g juodojo šokolado

* 150 g miltelinio cukraus

* 200 mL grietinėlės (riebios)

* 1/2 arb. š. vanilės esencijos

1. Tešlai sviestą išsukti su cukrumi iki purumo, įmaišyti po vieną trynius.

2. Šokoladą išlydyti virš verdančio vandens vonelės, ir atsargiai supilti į pasiruoštą masę (žiūrėti, kad nebūtų labai karšta, nes gali sutraukti kiaušinį). Įmaišyti prasijotus miltus.

3. Baltymus išplakti iki standžių putų. Visų pirmą įmaišyti tik 1/4 jų, po to likusius. Nepersistengti su maišymu, te lieka dar truputį ne iki galo išmaišyta.

4. Tešlą sukrėsti į išsviestuotą formą (sviesto negailėti, nors gal geriau būtų sviestinis popierius ar net silikoninė forma, nes šiek tiek prikepa) ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40-55 min., arba kol įkištas į vidų pagaliukas liks sausas.

5. Iškepus ištraukti ir palikti pravėsti kelias minutes ant grotelių. Visai atvėsusį - perpjauti pusiau.

6. Džemą gerai išmaišyti su citrinos sultimis, ir geriausiai būtų pertrinti per sietą. Juo pertepti biskvito lakštus, šonus bei viršų.

7. Glaistui visus produktus šildyti ir maišyti iki vientisos, lygios masės. Aplieti tortą, aplyginti su peiliu.

8. Paruoštą tortą dėti pailsėti kelioms valandoms į šaldytuvą. Jei pageidaujama, galima šiek tiek papuošti.

Šaltinis: Virtuvė. Nuo...Iki... 2010 05