2010 m. balandžio 28 d., trečiadienis

Mieliniai vafliai su bananais


Taigi ir paskutinis receptas iš mielinių gaminių trilogijos :)
Žinojau, kad važiuosiu namo, kuriuose yra vaflinė... Kaip gi, turint mielių, neišsikepus mielinių vaflių? Ir šįkart išbandyti teko šaltąjį tešlos kildinimą. Nors vertinau ganėtinai atsargiai, viskas pakilo puikiai, bijoti nėra ko :)
Šiek tiek paieškojus įdomesnių vaflių receptų, rezultatas aprašytas žemiau. Mamai patiko, man irgi. Valgėm su plakta grietinėle, nors, manau, skanu ir vieni. Beje, jie nėra labai saldūs.

Mieliniai vafliai su bananais

Produktai (2-3 žmonėms prisivalgyti)

* 4 šaukštai (60 g) išlydyto sviesto (~40 laipsnių)
* 1 didokas puodelis pieno (~40 laipsnių)
* 1 arb. š. vanilės ekstrakto
* 2 puodeliai miltų
* 1 Š. rudo cukraus
* 1,5 arb. š. sausų mielių arba ~25 g šviežių
* 0,5 arb. š. druskos
* 1 arb. š. cinamono
* 0,5 arb. š. malto muskato
* 0,25 arb. š. malto imbiero
* žiupsnis maltų gvazdikėlių
* 2 išplakti kiaušiniai

* 2 dideli prinokę bananai, sutrinti
* 2 Š. grietinės

1. Inde sumaišyti pieną, sviestą ir vanilę.
2. Dideliame inde kartu sumaišyti miltus, cukrų, mieles ir visus prieskonius.
3. Supilti skystus ingredientus ir gerai išmaišyti. Uždengti (pvz. maistine plėvele) ir įdėti į šaldytuvą. Palikti tenai per naktį (arba tiesiog 12-24 valandoms).
4. Tešlą išimti iš šaldytuvo maždaug 30 min. iki kepimo, kad spėtų sušilti iki kambario temperatūros.
5. Bananus išmaišyti su grietine, šią masę įmaišyti į atšilusią tešlą.
6. Į kepyklę dėti po porą šaukštų masės ir kepti, kol paruduos (o ruduoja ganėtinai greitai).


2010 m. balandžio 22 d., ketvirtadienis

Šokoladiniai keksiukai su vyšniomis ir šokoladiniu glajumi


Šį kartą negaliu sugalvoti jokios įžangos. Tiesiog sėdžiu, ir svarstau, ar važiuoti namo pas mamą po ilgo laiko, ar vis dėlto eiti vakare į paskaitą. Et. O kad šis svarstymas neprailgtų, noriu pasidalinti keksiukų/cupcakes receptu, kurį išbandžiau su savo geriausiu draugu mūsų 10ųjų draugystės metinių proga.
Keksiukai iškepė labai skanūs. Ir labai sotūs. Ir buvo super šokoladiniai (tokio juodumo, kad maniau, jog jie tiesiog sudegę). Nors ir labai stengėmės, jų viduriukas vis tiek bliuško, beeeeet radome puikią išeitį - įkrovėme po dar vieną kokteilinę vyšnią, o ant viršaus užpylėme šokoladinio glajaus :) Ir nors nebuvau soti, vieno tokio pyragėlio užteko prisivalgyti.

Šokoladiniai keksiukai su vyšniomis ir šokoladiniu glajumi

Produktai (~12 keksiukų):

* 0,5 arb. š. sodos
* 150 g išlydyto sviesto
* 0,5 puodelio verdančio vandens
* 2 puodeliai cukraus (dėjom 1,5 puodelio rudojo, 0,5 - balto)
* 2 kiaušiniai
* 100 g nesaldintos kakavos
* 1 puodelis miltų
* 1 arb. š. romo esencijos (galima keisti tikru romu)
* 1 Š. vanilinio cukraus
* 1 arb. š. cinamono
* žiupsnis druskos
* 1 puodelis juodojo šokolado gabaliukų
* 12-24 kokteilinių vyšnių (arba šviežių)

* ~60 g juodojo šokalado
* 30 g sviesto
* 1-2 šaukštai riebios grietinėlės
* 0,5 arb. š. vanilės esencijos
* cukraus pagal skonį

1. Sumaišyti dideliame inde kakavą ir sodą. Įmaišyti pusę pasiruošto sviesto.
2. Supilti verdantį vandenį ir maišyti, kol masė pasidarys vientisa. Sudėti kiaušinius, cukrų ir likusį sviestą. Gerai išmaišyti.
3. Sudėti miltus, druską, romo esenciją, vanilinį cukrų ir cinamoną. Gerai išplakti ir suberti šokolado gabaliukus, dar kartą atsargiai išmaišyti.
4. Masę šaukštu dėti į keksiukų formeles, ant viršaus uždėti po vyšnią (per daug grūst į vidų nebūtina, nes keksiukams besipučiant vis tiek visą ,,prarys'', greičiausiai su visu koteliu) ir dėti į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepti apie 25 min., arba kol į vidų įkištas medinis pagaliukas ištrauktas bus švarus. (Keksiukus palikom vėsti vėstančioje orkaitėje, bet jie vis tiek sukrito)
5. Glajui viską ištirpdyti maišant virš garų vonelės iki vientisos masės.
6. Keksiukams šiek tiek pravėsus, aplieti pora šaukštų glajaus. Jei jums subliukš kaip ir man, prieš pilant glajų papuoškit dar viena vyšnia.

2010 m. balandžio 21 d., trečiadienis

Lenkiški mieliniai blynai su obuoliais



Mane jau apsėda moteriškai kulinarinė manija prisipirkti kuo daugiau virtuvės rakandų. Nors jau senokai leidau sau nusipirkti kokią mielą smulkmeną (tarkim krizė, tarkim taupau), bet tik užtenka maximai paskelbti 40 procentų nuolaidą virtuvės rakandams, iškart net daug negalvodama išleidžiu krūvas pinigų, nes juk man reikia to molinio troškintuvo, ir tos milžiniškos medinės pjaustymo lentelės, ir konditerinis švirkštas kartais praverčia, ir ta guminė mentelė tokia miela, o ta silikoninė kepimo forma užims tiek mažai vietos lagamine.. )))
Su prieskoniais irgi ne ką geriau. Čia išvis kaip kolekcionavimas: prieskonių ,,dežutė'' jau senokai vos beužsidaro, o aš vis tiek ramia širdimi nepraeinu net ir pro mažiausią prieskonių skyrelį. Juokingiausia padėtis su čiobreliais: vis neprisimindavau, ko aš neturiu - čiobrelio ar rozmarino. Ir šito neprisiminiau 3 kartus. Ir visus 3 kartus nusipirkau čiobrelio :) Galų gale į parduotuvę nuėjau vien tik dėl rozmarino, kad nenusipirkčiau čiobrelių 4ą kartą :) Pasėkmės: dabar čiobrelis yra vienas mėgstamiausių mano prieskonių, kurį dedu beveik visur, o ant palangės šį pavasarį sutiko čiobrelių daigai.

Irrrrrrrrr kadangi savaitgaliai man beveik prasideda antradienį, prisiminsiu kažkurį savaitgalį keptus blynus. Tiesiog atsibudau ryte ir supratau, kad noriu būtent šių blynų ir nieko kito daugiau. O ir mieles jau skubant reikėjo sunaudot.. Močiutė analogiškus kepa šv. Kūčių vakarienei ir pateikia su medaus padažu, vienas mėgstamiausių mano patiekalų. Pabandžiau ir aš. Buvo taip skanu, kad maniškiui nieko nereikėjo - nei medaus, nei uogienės, nei cukraus su cinamonu... Man cukraus pudra buvo pats tas :> Bet skonis buvo kitoks nei močiutės, tad nuvažiavus reikės klausti blynų recepto.

Receptas lietuviškas, vienintelis pakeitimas - obuolius apvoliojau cukraus-cinamono mišiny (cukraus nedaug, juk obuoliai turi išlikti rūgštūs), tad tiesiog duodu linką:


2010 m. balandžio 15 d., ketvirtadienis

Monkey bread su smulkintais migdolais ir kreminio sūrio glajumi


Šituo įrašu matyt pradėsiu trumpą mielinių gaminių trilogiją (būtų tetralogija, bet bandelių su pievagrybiais ir sūriu chroniškai neįamžinau.). Nors per laiko trūkumą nespėjau sudalyvauti Mielinių gaminių savaitėje 52 savaitėse, vis tiek nutariau išbandyti mieles, nes jos mane jau ilgai viliojo ir mieliniai kepiniai atrodė tiesiog skanesni už paprastus kepinius.
Pradėjau nuo monkey bread, kurį ir ketinau kepti Savaitėms. Nusipirkau sausų mielių, susimaišiau produktus tešlai, apsišarvavau kantrybe, ir laukiau, laukiau, laukiau to stebuklingo tešlos pakilimo. Ir nesulaukiau. Nusivylimas buvo milžiniškas, bet ko norėti, jei pradedi ruošti tešlą ir suvoki, kad miltų neužteks. Pasiskolini puodelį iš vienur. Vis dar neužtenka. Pasiskolini dar iš kitur, ir iš viso į tokią jautrią tešlą įmaišai 3 rūšių skirtingos kokybės ir savybių miltų.
BET, bet entuziazmas nuo to nesumažėjo, ir jau kitos dienos rytą nusipirkau gyvų mielių, daug miltų, ir pradėjau viską iš naujo.
Šįkart viskas ėjosi puikiai, ir nors maniškis abejojo tokio paprasto ir be ypatingų produktų (mielės jam įspūdžio nedaro) pyrago sėkme, tai buvo visiška sensacija. Vienas skaniausių pyragų, kurį man kada nors teko valgyti. Žinoma, kitą dieną skanumas mažesnis, bet vis tiek. Šiltą galima valgyti iki apsirijimo, ir vis tiek akys dar norės :)

Monkey bread su smulkintais migdolais ir kreminio sūrio glajumi

Pyragui:

* 60 g išlydyto sviesto + gabalėlis formos ištrynimui
* 1 puodelis šilto pieno (~40 laipsnių)
* 1/3 puodelis šilto vandens (~40 laipsnių)
* 1/4 puodelio cukraus
* ~25 g gyvų arba 2 1/4 šaukštelio sausų mielių
* 3-4 puodeliai miltų (naudojau Karališkus, nors labiausiai tinka 550 C rūšies miltai)
* 2 arb. š. druskos

Apvoliojimui:

* ~1 puodelis rudojo cukraus
* ~2 arb. š. malto cinamono
* pora saujų smulkiai kapotų migdolų (nuplikiau karštu vandeniu, nulupau odeles ir sukapojau peiliu)
* ~120 g išlydyto sviesto (užteko ir beveik perpus mažiau)

Glajui:

* 90 g kreminio sūrio (naudojau švelniąją varškę)
* ~3 Š. cukraus pudros (dėjau daugiau, nes norėjau saldžiau)
* ~2 Š. pieno
* 1/4 arb. š. vanilės esencijos

1. Šiltame vandenyje išmaišyti mieles ir leisti keletą minučių pastovėti, kol pilnai ištirps.
2. Sumaišyti su likusiais tešlos ingredientais dideliame puode (išskyrus miltus). Miltus berti po truputį ir stebėti tešlos konsistenciją: kai pradės sunkiai maišytis, perkelti ant miltuoto paviršiaus, ir dėti miltų daugiau/minkyti, kol bus padoraus minkštumo ir nebelips prie rankų. Pasiekus reikiamą konsistenciją, minkyti dar apie 10 minučių.
3. Tešlą uždengti maistine plėvele (galima aptepti aliejumi; juo tepiau pirmą ir nepavyko, tad antrą kartą užteko tik plėvelės) ir įdėti pakilti kokiai valandai į vos šiltą orkaitę.
4. Jei viskas pasisekė gerai ir mielės mielai dauginosi, tešlą vėl perkelti ant miltuoto paviršiaus ir su peilio bei rankų pagalba formuoti iš tešlos mažyčius rutuliukus (suformavus neleisti liestis, nes sulips), kuriuos merkti į smarkiai pravėsusį sviestą, po to apvolioti cukraus-cinamono-riešutų mišinyje (šitą trio dėjau iš akies kaip skaniau/gražiau atrodė).
5. Apvoliotus rutuliukus tvarkingai sudėlioti į išsviestuotą kekso formą ir po visko vėl įdėti į vos šiltą orkaitę kokiai valandai, arba kol rutuliukai žymiai išsipūs.


6. Galų gale, orkaitę įkaitinti iki 200 laipsnių ir įdėti į ją pyragą. Kepti 30-35 min. Iškepus išimti, leisti pravėsti ant grotelių apie 10 min. (kitu atveju dėl susidariusios karamelės pyragą teks lupti nuo formos sienelių) ir išversti pyragą.


7. Kol pyragas kepa, išsukti kartu kreminį sūrį su cukraus pudra, įpilti vanilės esencijos, ir įpilti pieno tiek, kad glajus būtų tirštos grietinės pavidalo. Jei netyčia pripylėt per daug, įdėti dar šiek tiek cukraus pudros.


8. Ant išversto ir garuojančio pyrago paskleisti glajų ir valgyti, kol viskas neatvėso :)


2010 m. balandžio 11 d., sekmadienis

Duonos, obuolių ir migdolų pudingas


et, koks milžiniškas mano apsileidimas. Bet matyt dėl to, kad pavasaris. Dėl to, kad mylimas žmogus pavogia visą laisvą laiką. Dėl to, kad taip gera sėdėti Vingio parke iki gilios sutemos klausantis sugrįžusių paukščių čiulbėjimo ir geriant vyną. Ir pasivaikščiojimai po miestą, užeinant mielo deserto į vietinę kavinukę, pagaliau tokie giedri. Arba gera tiesiog sėdėti namie lyjant lietui ir pjaustyti 1,5 kg svogūnų prancūziškai sriubai (juk kažkam ji taip patinka... :)).
Ir viso šito fone, noriu pasidalinti bent vienu mažyčiu receptu, tinkamu tiems lėtiems savaitgalio pusryčiams, kai svajoji apie kvapnų ir drėgną obuolių pyragą, bet per daug tingisi jį gaminti :>

Duonos, obuolių ir migdolų pudingas

Produktai (2 asmenims):

* ~ 6-7 riekės padžiūvusio batono
* 3 kiaušiniai
* 1,5 stiklinės pieno
* 2 obuoliai, supjaustyti plonomis riekelėmis
* didelė sauja migdolų drožlių
* 1 a. š. vanilinio cukraus
* 4-5 Š. cukraus
* 1 a. š. cinamono
* 1 a. š. sviesto

1. Batoną supjaustyti kubeliais ir suberti į išsviestuotą formą.
2. Ten pat suberti obuolius, išmaišyti.
3. Kiaušinius išplakti su pienu ir cukrumi (taip pat ir vaniliniu). Šiuo plakiniu užpilti batoną, pamaišyti ir leisti pabrinkti apie 20 minučių.
4. Prieš kepant, viršų apibarstyti riešutais, cinamonu ir kepti 30-40 min. iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje (maniškėj nepaklusnioj orkaitėj jau ir po 30 min. viršus lengvai nudegė..).


Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...