Mane jau apsėda moteriškai kulinarinė manija prisipirkti kuo daugiau virtuvės rakandų. Nors jau senokai leidau sau nusipirkti kokią mielą smulkmeną (tarkim krizė, tarkim taupau), bet tik užtenka maximai paskelbti 40 procentų nuolaidą virtuvės rakandams, iškart net daug negalvodama išleidžiu krūvas pinigų, nes juk man reikia to molinio troškintuvo, ir tos milžiniškos medinės pjaustymo lentelės, ir konditerinis švirkštas kartais praverčia, ir ta guminė mentelė tokia miela, o ta silikoninė kepimo forma užims tiek mažai vietos lagamine.. )))
Su prieskoniais irgi ne ką geriau. Čia išvis kaip kolekcionavimas: prieskonių ,,dežutė'' jau senokai vos beužsidaro, o aš vis tiek ramia širdimi nepraeinu net ir pro mažiausią prieskonių skyrelį. Juokingiausia padėtis su čiobreliais: vis neprisimindavau, ko aš neturiu - čiobrelio ar rozmarino. Ir šito neprisiminiau 3 kartus. Ir visus 3 kartus nusipirkau čiobrelio :) Galų gale į parduotuvę nuėjau vien tik dėl rozmarino, kad nenusipirkčiau čiobrelių 4ą kartą :) Pasėkmės: dabar čiobrelis yra vienas mėgstamiausių mano prieskonių, kurį dedu beveik visur, o ant palangės šį pavasarį sutiko čiobrelių daigai.
Irrrrrrrrr kadangi savaitgaliai man beveik prasideda antradienį, prisiminsiu kažkurį savaitgalį keptus blynus. Tiesiog atsibudau ryte ir supratau, kad noriu būtent šių blynų ir nieko kito daugiau. O ir mieles jau skubant reikėjo sunaudot.. Močiutė analogiškus kepa šv. Kūčių vakarienei ir pateikia su medaus padažu, vienas mėgstamiausių mano patiekalų. Pabandžiau ir aš. Buvo taip skanu, kad maniškiui nieko nereikėjo - nei medaus, nei uogienės, nei cukraus su cinamonu... Man cukraus pudra buvo pats tas :> Bet skonis buvo kitoks nei močiutės, tad nuvažiavus reikės klausti tų blynų recepto.
Receptas lietuviškas, vienintelis pakeitimas - obuolius apvoliojau cukraus-cinamono mišiny (cukraus nedaug, juk obuoliai turi išlikti rūgštūs), tad tiesiog duodu linką:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą