2012 m. gegužės 17 d., ketvirtadienis

Biscotti su pistacijomis ir džiovintomis spanguolėmis

Leidžiu sau kokį kartą per savaitę (tiek to, du kartus) pasimėgauti saldumynais, tiksliau, yra tik du veikėjai, kurie man sunkiai leidžia praeiti pro šalį: šokoladinis keksiukas džiovintomis vyšniomis ir vyšnių džemu bei itališki profitroliai, įdaryti vaniliniu kremu ir aplieti šokoladiniu padažu. Taip, mano weekly dose of chocolate. Žinoma, neabejoju, jog galėčiau kažką panašaus pasigaminti ir pati, bet pagalvoju, kaip realu susimaišyti tešlą vienam keksiukui ar 3 profitroliams.. Taip, kartais būnu svetinga ir vaišinu draugus, bet pačiai suvalgyt tik 1 keksiuką, o kokių 11 išdalinti.. Plyš iš sielvarto širdis )) Jei jau gaminti namie, tai daug ir suvalgyti viską, kol šviežia, o dar geriau, jei dar ir šilta, užšaldyti tešlą/kepinį irgi nelabai priimtina. Tad deja, mylimų saldumynų atkartojimas namie atkrito ir reikėjo surasti kažkokį padorų pakaitą, kuris greitai pasigamina ir gali stovėti laukdamas manęs nors ir savaitę.

Pamenu, pirmame kurse, kai net makaronų padoriai nemokėjau išsivirti, irgi buvo vienas saldumynas, kuriam retai atsispirdavau - prabangieji riduto džiūvesėliai, kurie matyt dėl savo kainos, greit pasitraukė iš maximos, kažkaip išgyveno ilgėliau rimi, tada dingo keleriems metams iš didžiųjų prekybos centrų, ir staiga vėl grįžo į parduotuves visai neseniai, tipo naujiena. Tai buvo savotiška paskata, jog reikia gaminti biskočius :)

Taigi. Dar nuo torto gamybos atliko saujelė kita pistacijų, pagooglinus radau, jog jas dažniausiai derina su džiovintomis spanguolėmis, dar nuo savęs nutariau pridėti šokolado gabalėlių (kaip be šokolado..). Neapsisprendžiau, koks šokoladas tiktų labiau - juodas, pieniškas ar baltas, bet akcija įsiteikė siūlydama stracciattela šokoladą, kuris kepimo metu tiesiog.. dingo. Supjausčiau šokoladą įprasto dydžio gabaliukais, bet galutiniame produkte vietoje jo liko tik skylės ir jokio skonio anei kvapo. Nežinau, gal čia dėl šokolado rūšies, o gal vis dėlto per smulkūs gabaliukai buvo.. Na, bet ir be jo buvo skanu. Tiesa, pistacijų turėjau per mažai, tad pridėjau papildomai iki reikiamo kiekio graikinių riešutų, tiko.

Pati gamyba paprasta kaip dvi kapeikos, uždarame inde laikosi puikiai mažiausiai savaitę. Ir jokių papildomų riebalų. Italai mėgsta merkti šiuos sausučius į saldų vyną, bet man skaniausia tiesiog užsigeriant mėtų arbata :)

Biscotti su pistacijomis ir džiovintomis spanguolėmis

Gaminau iš pusės orginaliame recepte nurodytų kiekių, išsikepė viso 16 vnt.


* 1 puodelis miltų + papildomai jei reikia minkant
* 0,75 arb. š. kepimo miltelių
* 75 g cukraus
* 2 maži kiaušiniai
* 1 arb. š. vanilės esencijos
* 0,5 Š. apelsino žievelės
* 0,5 puodelio išgliaudytų pistacijų
* 0,5 puodelio džiovintų spanguolių

1. Dubenyje prasijoti miltus, cukrų, kepimo miltelius.
2. Įmušti į miltus kiaušinius, supilti vanilę sudėti apelsinų žieveles, suberti riešutus, uogas ir minkyti tol, kol tešla pasidarys vientisa, sausa, nelimpanti prie rankų. Jei atrodo, jog drėgmės per mažai, nesulimpa visi miltai, įpilti kelis lašus vandens ir minkyti toliau. Jei tešla šlapia, lipni, pridėti papildomai miltų.
3. Suformuoti ilgą batonėlį, maždaug 6cm pločio ir 4cm aukščio, įdėti į skardą, ištiestą sviestiniu popieriumi. Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 min. arba tol, kol batonas sutvirtės, pasidengs tvirta plutele.
4. Ištraukus iš orkaitės leisti apie 15-20 min. pavėsti, tada supjaustyti ~1 cm storio riekelėmis, kurias vėl išdėlioti  skardoje. Kepti dar apie 15 min. iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol išdžius, sutvirtės iki džiūvesėlio kietumo. Viduryje kepimo riekeles galima apversti, jog keptų tolygiau.

4 komentarai:

  1. Aš irgi labai panašius kepu, ypač, artėjant Kalėdoms, nežinau, kodėl, bet jie turi tą gerąją dvasią, gal dėl mirkymo į arbatą :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. prieš porą metų kaip tik dovanojau juos kalėdoms ;) man jie patinka tuo, kad ilgai gali stovėt, nesusitrina transportuojant ir tinkami valgyti bet kur, bet kada :>

      Panaikinti
  2. Nuostabiai atrodo. Jiems labai puikų aromatą suteikia greipfruto žievelė - pabandyk ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. kažkada bandžiau kepiniui naudoti greipfrutų žievelę, bet vaisius buvo ganėtinai minkštas, nelabai man ten kas nusitarkavo.. matyt reikės bandyt dar kartą :)

      Panaikinti

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...