Morkų pyragas su varškiniu balto šokolado pertepimu

Skirtingi žmonės skirtingai žiūri į pasaulį ir kitaip suvokia pažinimo džiaugsmą, arba dėl skonio nesiginčijama. Šituo dar kartą galėjau įsitikinti neseniai nugirdusi monologą merginos, kuri labai didžiavosi, jog visą savaitę savarankiškai prabuvo Paryžiuje ir tik vieną kartą valgė ne iš namų atsivežtas baronkas ir užpilamas sriubas. O ir tą vienintelį kartą tailandietiškam restorane užsisakė kažkokių ūglių/daigų, jai tai pasirodė žolės, tad palikus pusę porcijos smuko iš ten. Aš tiesiog tyliai pasėdėjau šalia. Kaip galima belankant pasaulio gastronomijos sostinę ničniekuo nesusigundyti ? Kaip galima ramia širdim praeiti pro visas patissierie ir toliau kramsnoti kietas, prėskas barankas ?

Norėjau kažkokią labai protingą išvadą iš šito pasakojimo sau pasidaryti. Deja, nesugebėjau :)

O dabar dalis tiems, kurie ne visada valgo vien baronkas.

Pyragas iš serijos: man reikia vienos morkytės, o parduotuvėje tik sufasuotos po 1 kg, ir dar plautos.

Vieną morkpyragį jau buvau kepusi, ir jis kada nors čia atsiras, tačiau šito nuotraukos mielesnės, tad šauna eilėj į priekį :>

Norėjau kažkokio ypatingesnio morkų pyrago, ne to amerikoniškojo. Suradau, rodos, įdomesnį, su karamelizuotom morkom. Tačiau eigoje išaiškėjo, kad tas morkų kepimas nieko ypatingo neduoda. Daug įdomiau tai, kad realiai visai nenaudojama riebalų, tad tešla yra beveik rankom minkomos konsistencijos. Belieka tik papostringauti, kokia prasmė iki purumo išplakti baltymus, jei juos po to reikia įmaišyti į akmens kietumo tešlą ? Kad ir kokia stropi baltymų įmaišytoja esu, iš to purumo liko totalus šnipštas. Na, bent pati tešla pavirto skystesne. Kadangi baltymai sukrito, jokia soda ar kepimo milteliai nenaudojami, iškepęs pyragas labiau priminė sausainį nei pyragą. Ne visai panašu į šaltinio nuotraukas, gal autorė geriau moka baltymus įmaišyt. Bet po visko, finale, pertepus tiesiog stulbinančiu kremu, galiu pasakyti, kad buvo skanu. Kadangi pyragas tvirtokas, o kremas irgi gerai užstingsta, tai puikus kepinys transportavimui, žodžiu, būtent tai, ko man reikėjo, vežant kažką skanaus mamai.

Mano mažytė šeimyna lapnojo, net ausys linko, ir pakartoti prašė :)

Morkų pyragas su varškiniu balto šokolado pertepimu

Produktai (gaunasi 2*20 cm paplotėliai)

* 200 g morkų, smulkiai sutarkuotu (aš susmulkinau blendery)

* 30 g cukraus

* 2 arb. š. vandens

* 10 g sviesto

* 4 kiaušiniai, baltymai atskirti nuo trynių

* 60 g cukraus

* 1 arb. š. cinamono

* 200 g miltų

* 20 g kukurūzų miltų

* sauja lazdyno riešutų

* 1/2 citrinos žievelės

* 200 g kreminio sūrio (naudojau švelniąją varškę)

* 100 g baltojo šokolado

* 1 Š. citrinos sulčių

(* pora lašų apelsino esencijos, nebūtina, bet man labai tiko)

1. Lazdyno riešutus 10-15 min. pakepti įkaitintoje orkaitėje, kol apskrus. Pravėsus nuvalyti odeles ir stambiai sukapoti į 5-6 dalis kiekvieną riešutą.

2. Keptuvėje kaitinti vandenį ir 2 arb. š. cukraus, kol cukrus taps švelniai karamelinės spalvos. Įmaišyti sviestą, morkas ir ant silpnos kaitros kepti, kol pastarosios suminkštės. Nuimti nuo ugnies ir leisti atvėsti.

3. Trynius plakti su likusiais 60 g cukraus, kol pabals. Įsijoti miltus, kukurūzų miltus, cinamoną, sudėti morkas, riešutus, žieveles, gerai išmaišyti.

4. Baltymus išplakti iki purumo ir įmaišyti į tešlą.

5. Pusę tešlos supilti į išsviestuotą formą ir kepti apie 15-20 min. iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Su likusia tešla pakartoti tą patį.

6. Sūrį/Varškę išplakti, kad būtų puri.

7. Šokoladą išlydyti virš verdančio vandens garų, įmaišyti kartu su citrinos sultimis ir esencija, jei naudojat, į varškę.

8. Pravėsusius pyrago lakštus aptepti kremu ir pastatyti kelioms valandoms į šaldytuvą. Po to belieka skanauti.

Šaltinis: http://jkitchenlog.blogspot.com/

Keptų paprikų sriuba su imbieru

Stebint šiomis dienomis lyg ant mielių augančias kainas (pienas per savaitę pabrango ~30 ct, ar man tik vaidenos ?), susimąsčiau, kuo mitau tada, kai negaminau valgyti. Dabar, kai iš beveik bet ko galiu padaryti beveik bet ką, ir šitaip sutaupyti krūvas pinigų, neįsivaizduoju, kaip man užtekdavo pajamų maitintis pusfabrikačiais. Nors tiesą sakant, išvis neįsivaizduoju, ką galėjau valgyti ištisus metus realiai nieko neverdant ir nekepant. Koldūnai, lietiniai, užpilamos košės, parduotuvinės mišrainės ? Košmaras.

Dabar irgi savotiškas košmaras: sąžinė neleidžia palengvinti sau gyvenimo ir nusipirkti virtinių, nes juk galiu ir pati pasidaryti. Tai taip ir eina mano darbadieniai: grįžti 19 val. vakaro, o tuomet granolos ruošimas, lietinių kepimas... 23 val. galiu sau jau leisti išsiurbliuoti kambarį :)

Bet nesiskundžiu, kiekviena minutė, skirta sveikesniam naminiam maistui, atsiperka visomis prasmėmis.

Ir prie to pačio prisidėsiu prie Imbiero savaitės su savo sriuba. Šiaip netgi dvi visiškai skirtingas sriubas ruošiau su imbieru, bet tik vieną šiaip ne taip pavyko įamžint, tai yra, įamžint vieną gamybos etapų. Paskutiniu metu sunkiai sekasi fotografuoti, trūksta valios. Ir fantazijos. Na, kad fantazijos trūksta galima jau spręsti vien pagal tai, jog tai antra sriuba su raudonosiomis paprikomis iš eilės :>

Keptų paprikų sriuba su imbieru

Produktai (4 porcijos)

* 3 didelės raudonos paprikos, perpjautos pusiau, sėklos išimtos

* 1 svogūnas, supjaustytas į 4 dalis

* 2 česnako skiltelės, paliktos luobe

* 1 Š. alyvuogių aliejaus

* 5 cm imbiero gabaliukas, smulkiai sutarkuotas (aš ėmiau daugiau)

* 1 arb. š. kumino sėklų (ne kmynų)

* 1 arb. š. kalendros sėklų

* 1 didelė bulvė, supjaustyta kubeliais

* 900 mL sultinio

* druskos, pipirų pagal skonį (papildomai įdėjau čili flakes)

* grietinės pagardinimui

1. Kepimo skardoje su įtiestu sviestiniu popieriumi išdėlioti paprikas, svogūną, česnako skilteles ir kepti apie 40 min. iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, arba kol paprikų odą išbers juodomis pūslėmis. Jei svogūnai karamelizuojasi per daug greitai, pakišti juos po paprikomis, kad nesudegtų.

2. Kol daržovės kepa, kuminą ir kalendrą sugrūsti grūstuvėlyje, sumaišyti su imbieru ir pakepti apie 5 min. įkaitintame aliejuje.

3. Įmaišyti bulvę, išmaišyti, padruskinti, supilti sultinį ir virti apie 30 min., arba kol bulvės išvirs.

4. Paskrudusias daržoves išimti iš orkaitės. Paprikas sudėti į sandarų indą ar maišelį ir gerai užsandarinti, leisti išsitušinti savo garuose. Česnakus išspausti iš savo luobų į sriubą, ten pat sudėti svogūnus.

5. Nuo pravėsusių paprikų nulupti odą, taip pat sumesti į sriubą. Pavirti dar apie 5 min.

6. Sriubai leisti šiek tiek atvėsti, tuomet sutrinti ir vėl užkaisti. Papipirinti, padruskinti, jei trūksta skonio.

7. Išpilstyti į dubenėlius, jei norima, pagardinti grietine.

Šaltinis: 200 super soups

Raudonųjų paprikų ir cukinijų sriuba

Nors ir vėl balos, ir vėl pliurza, šitai nebenervina, nes žinau, kad jau pagaliau pavasaris ateina.

Visai greitai pasipils šviežių daržovių lavina, pagaliau pasibaigs skandalingai nuskambėjęs šildymo sezonas, o ant palangės atsigaus žiemos ir kitų kenkėjų nukamuota mėta.

Bežiūrinėdama savo receptus, nejaukiai susivokiu, kad labai jau pratinginiavau šią žiemą. Vien sriubos, sriubos, o visi saldesni kepiniai tik kalėdų ir mamos gimtadienio proga (ir iš kur tas papildomas balastas ant šonų?..).

Šiandien bus proga šiek tiek pasitaisyti kepant belgiškus vaflius, kuriais vaišinsiu laboratorijos kolegas, bet papildomai atiduosiu duoklę savaitei - išsivirsiu sriubos, labai panašios į tą, kuria tuoj tuoj pasidalinsiu.

Matyt labai ilgai užtruksiu, kol išsemsiu visas dominančias idėjas 200 super soups knygoje. Kiekvieną kartą, kai ketinu gaminti sriubą, pasižiūriu, koks produktas niekam nereikalingas voliojasi šaldytuve, atsiverčiu knygos turinį, ir va, jau žinau, ką valgysiu visą ateinančią darbo savaitę :)

O jei dar išmokčiau kažkaip gražiau ir originaliau nufotografuoti tas sriubas stalinės lempos šviesoje ant daiktais nukrauto stalo, grįžus vėlai vakare po darbų...

Ši sriuba švelnaus, daržovių skonio, tiesiog šiltas maistas jūsų alkanam skrandukui.

Raudonųjų paprikų ir cukinijų sriuba

Produktai (4 porcijos):

* alyvuogių aliejaus kepimui

* 2 svogūnai, susmulkinti

* 1 česnako skiltelė, susmulkinta

* 3 raudonosios paprikos, išsėklintos, supjaustytos kubeliais

* 2 cukinijos, supjaustytos kubeliais

* ~900 mL sultinio

* druskos, pipirų, provanso žolelių pagal skonį

1. Puode įkaitinti aliejų ir jame lengvai apkepinti svogūnus apie 5 min., kol šis suminkštės ir pasidarys skaidrus. Sudėti česnaką ir dar 1 min. pakepti.

2. Sudėti paprikas, pusę cukinijų ir kepti, kol suminkštės, lengvai paruduos apie 5-8 min..

3. Daržoves užpilti sultiniu, pridėti prieskonių ir užvirinti. Ant silpnos ugnies virinti ~20 min.. Šiam laikui praėjus, leisti sriubai šiek tiek atvėsti.

4. Kol sriuba vėsta, keptuvėje įkaitintame aliejuje apkepti likusią cukiniją ~5 min..

5. Pravėsusią sriubą sutrinti, vėl užkaisti, suberti apkepintą cukiniją, paragauti, ar nieko netrūksta (jei trūksta, žinoma, paskaninti).

6. Užkaitusią sriubą patiekti su grietine, svogūnų laiškais.

Šaltinis: 200 super soups

Antis. Su katalonišku apelsinų padažu

Kai kepiau šią antį, tarp foodblogerių dar nebuvo ančių manijos, nors nujaučiau, kad ji gresia, nes kai visa 1,8 kg šaldyta antytė kainuoja ~20 lt, kaip įmanoma susilaikyt ir nenusipirkt? Nesusilaikiau ir aš.

Nusipirkau, 2 dienas atitirpdinėjau šaldytuve, ir visas tas 2 dienas man atrodė, kad žinau, kaip ją darysiu. Kai jau žūtbūt ją reikėjo kepti, išaiškėjo, kad niekaip negaliu rasti patinkančio recepto, nes antį norėjau kepti būtinai tik cielą. Planus keičiau porą kartų. Galų gale pasirinkau savotiškai hibridinį variantą.

Negaliu pasakyti, kad buvo kažkas super duper wow. Na, gerai iškepta antis ir viena, be nieko yra wow. Tad buvo tiesiog labai labai skanu. Gerai iškepta mėsytė (su šiek tiek kraujuko, tad krūtinėlė tiesiog slydo nekramtant į skrandį, mmmm), kontrastuojantis padažas šalia.

Ir šiaip, po viso kepimo pagalvojau, kad antis yra be galo naudingas pirkinys, nes sumokėjus 20 lt, normaliai pavalgyt gali 4-5 žmonės, ant surinktų anties taukų garnyrui nuostabiai iškepė bulvės, iš surinktų kauliukų išsiviriau sultinį, kurį panaudojau prancūziškai svogūnų sriubai (buvo kitoks skonis), o švelnios kepenėlės susinaudojo makaronų padažui. Žodžiu, nuostabus gyvūnas, idealiai pritaikytas maisto gamybai :))

Nuotraukos išėjo apgailėtinos, nes jau taip tos anties norėjom, kad norėjosi kuo greičiau griebt darinėt... Be to, žinoma, vakaras, kaitrinės lemputės, ant stalo bardakas.. Žodžiu, bele nuotrauka.

Knisimosi atrodo daug, nemažai jo ir yra, bet verta.

Antis su katalonišku apelsinų padažu

* ~1,8 kg antis

* druskos, pipirų įtrinimui

* 2-3 Š. skysto medaus

* 1 arb. š. sojos padažo

* 1 apelsino žievelės

* 1 puodelis šviežiai spaustų apelsinų sulčių

* 0,5 puodelio balto sauso vyno

* 1 Š. anties taukų

* 1 arb. š. medaus

* 2,5 Š. brendžio

* 1-1,5 Š. krakmolo

1. - Jei pirkot antį, užšaldytą lyg akmenį, jai reikės maždaug 2 dienų šaldytuve, kad pakankamai atitirptų.

- Jau atitirpusią antį išdarinėti, t.y. jei nusipirkot tokią pačią antį kaip ir aš, tiesiog išimti iš vidaus į celofaną suvyniotas naudingiausias anties vidurių dalis (kaip minėjau, galima panaudoti sultiniui).

- Jau tuščią antį gerai nuplauti, nusausinti popieriniais rankšluosčiais.

- Sparnų galiukus nukirpti, jie vis tiek svils, o nukirptus galima panaudoti sultiniui.

- Stambiausias riebalų sankaupas nupjaustyti. Tai būtų kaklas ir dalis užpakaliuko odų, kurios ir šiaip be reikalo mataruoja. Šitas odeles su taukais galit sumesti į puodą su šiek tiek vandens, kad tik apsemtų ir kaitinti ant nedidelės ugnies, kol visi taukai ištirps. Odas išmetat, taukus susipilat į tarą, ir jau turit ant ko apsikept garnyrą.

- Paėmus aštrų peilį anties krūtinėlę supjaustyti įstrižai rombais, prapjaunant tik odą ir šiek tiek užkabinant taukų, jokiu būdu neprapjauti pačios mėsos.

- Pabadyti peiliu taip pat tose vietose, kur yra didesnės riebalų sankaupos, t.y. kur poodis atrodo baltas, nes natūraliai antiena yra tamsiai rausva.

- Apžiūrima, ar jūsų antytė nupešta padoriai, o jei yra likę kažkokių pūkelių, juos ištraukti.

- Kai jau visa antytė švari, nuepiliuota ir po riebalų nusiurbimo operacijų, sumaišyti druską ir maltus juoduosiu pipirus, šiuo mišiniu dosniai įtrinti antį tiek iš išorės, tiek iš vidaus.

- Įtrintos antytės kojas surišti, sparniukus irgi užsukti, kad jie nestyrotų į šalis ir taip mažiau sviltų.

2. Paguldyti antį į skardą (geriau ant įtiestų grotelių) krūtine žemyn ir kepti apie 1 val.-1val. 10 min.. Kepti keliolika minučių ilgėliau, jei kraujo baidotės (man geriau kraujas, nei sausa, guminė mėsa, tad..). Vidury kepimo antį apversti, palaistant ją ištekėjusiais taukais.

3. Ančiai bekepant pasiruošti padažą ir glajų:

- glajui medų, soją ir žieveles pakaitinti keletą minučių, kad gerai išsimaišytų ir pasiskleistų apelsinų aromatas.

- padažui ant silpnos ugnies kaitinti puodelį minus keli šaukštai apelsinų sulčių su vynu, užvirus įdėti šaukštą antienos taukų (juos galima gauti nuvirus odą arba paimti iš skardos su kepančiu paukščiu).

- nugaravus daliai padažo, supilti medų, brendį ir tuos kelis šaukštus apelsino sulčių, išmaišytų su krakmolu. Pakaitinti, kol padažas sutirštės, tačiau neleisti užvirti.

3. Likus ~20 minučių iki kepimo pabaigos, antį aptepti glajumi, ir baigti kepti.

4. Iškeptą antį patiekti su garnyru ir apipylus padažu.

(5. Garnyrui bulves susmulkinau šiaudeliais, apviriau kelias minutes vandeny, nusausinau ir apkepiau anties taukuose)

Anties ruoša: http://www.thehungrymouse.com/

Padažas: http://www.eatingclubvancouver.com/

Sūrūs biscotti su džiovintais pomidorais ir aštrumu

Saulė taip akiplėšiškai spigina per šį speigą jau žadėdama pavasarį, o aš vis dar apie savo kalėdinio lauknešėlio turtus pasidalinsiu. Tai bus bene paskutinis receptas iš visų tų gėrybių, kurias buvau pasiruošus jau praėjusioms šventėms (kiti: paštetas, kakaviniai biskočiai). Dar liko prieskoniniai sausainiai (kurie kaip virusas pasivaidena biskočių nuotraukose :)), bet net ir nebežinau, kada jie čia atsiras, matyt jau kitai žiemai atėjus :)

Taigi.

Saldžius ir šiuos sūrius biskočius kepiau tą patį vakarą. Esminis skirtumas - šiems reikia riebalų (sviesto). Ir minkėsi ši tešla geriau, nors miltų ir vėl prisireikė daugiau nei nurodyta recepte.

Vieniems labiau patiko sūrūs, kitiems saldūs biskočiai... Na, čia skonio reikalas. Matyt ir progos, nes šitie geriau prie kokio alaus sueitų ganėtinai gurmaniškai, bet ne prie arbatos.

Dėl kiekių... jau ir nebepamenu 2 mėnesiams praėjus, bet, rodos, dvigubinau, kad išeitų 2 pusantro sprindžio ilgio batoniukai. Čili ir juodųjų pipirų dėjau iš akies, pagal save. Nepasakyčiau, kad buvo ypatingai aštru, tiesiog suteikė cinkelio.

Sūrūs biscotti su džiovintais pomidorais ir aštrumu

* 300 mL miltų

* 1,5 arb. š. kepimo miltelių

* 0,5 arb. š. druskos

* ~0,5 Š. čili dribsnių (chilli flakes)

* ~1 Š. kmynų

* ~ 1 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų

* sauja saulėje džiovintų pomidorų, supjaustytų šiaudeliais (pomidorai sausi, nebuvę aliejuje)

* 60 g sviesto, minkšto (kambario temperatūros)

* 0,5 Š. cukraus

* 2 kiaušiniai

* didelė sauja tarkuoto kieto sūrio (naudojau parmidžianą)

* 2 Š. pieno

1. Pirmus šešis sausus ingredientus kartu prasijoti, įmaišyti džiovintus pomidorus.

2. Sviestą ištrinti su cukrumi ir sūriu iki purumo.

3. Kiaušinius į sviesto masę įmušti po vieną ir gerai išmaišyti.

4. Sudėti pusę sausų produktų į kiaušinius, supilti pieną, gerai išmaišyti, supilti likusią dalį miltų ir gerai išminkyti. Jei tešla gaunasi skystoka (ji turėtų būti ganėtinai kieta, išlaikyti forma ir nelipti įkyriai prie rankų), pridėti papildomai miltų.

5. Gautą tešlos rutulį kokią valandą pašaldyti šaldytuve, tada suformuoti ant miltuoto paviršiaus 2,5 cm storio ir ~ 30 cm ilgio batoniuką, jį šiek tiek suploti delnu ir kepti patiesus ant sviestinio popieriaus iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 min., arba kol bus iškepę, susidariusi pluta bus tvirta.

6. Batoniuką ištraukti, leisti atvėsti, tada supjaustyti ~0,7 cm storio riekutėmis, jas tvarkingai išdėlioti ant sviestinio popieriaus ir dar pakepti ~15 min. iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, apverčiant proceso viduryje, kol biskočiai galutinai išdžius, sukietės.

7. Ištraukus leisti atvėsti, o tada jau galima mėgautis. Sandarioje taroje ramiai išgyvens kelias savaites.

Bazinis receptas: http://www.biscottizone.com/

Pankolių sriuba su citrina ir alyvuogių gremolata

Laikas bėga.

Būdama 4ame kurse vis dažniau prisimenu praėjusius metus universitete ir mokykloje. Pasijaučiu sena. Sena ir pagiežinga bobule, kuri, jei tik galėtų, tai trenktų su lietsargiu jaunuoliui viešajam transporte, neužleidžiančiam vietos. Ir prisimenant praeities potyrius, paširdy kažkur virpa suvokus, kad gyvenimas vertas gyventi ir, kad viskas praeina, ne tik gera.

Lygiai taip pat prisimenu iš kažkur (fotoaparato atminties kortelės :>) ir šią sriubą.

Nieko nebuvau gaminusi su pankoliu, tad pagalvojau, kad būtų visai laikas.

Daržovė, turbūt jau dauguma žino, maloniai kvepia anyžiais. Ir taip pat galima teigti, kad anyžiaus sėklų kvapas primena pankolius. Žodžiu. Nusipirkau šią daržovę, payoutubinau, kaip gi ją išdarinėti, ir pagaminau.

Jei kam nepatinka anyžiai, manau, vis dėlto gali drįsti valgyti šią sriubą. Bent jau aš išvirus realiai nejaučiau nei anyžiaus kvapo, anei ypatingo prieskonio. Savotiškas nusivylimas.

Alyvuogių gremolatą irgi rekomenduoju pasigaminti šalia, ji suteikia nuostabaus pikantiškumo, ir nebūtinai prie šios sriubos, kuri yra labai švelnaus skonio.

Pankolių sriuba su citrina ir juodųjų alyvuogių gremolata

Produktai (4 porcijos):

* 3-4 Š. alyvuogių aliejaus

* 3 šalotai, susmulkinti

* ~250 g pankolio (sutvarkytas, šerdis išimta, supjaustytas)

* 1 didoka bulvė, nulupta ir susmulkinta

* 1 citrinos sultys ir žievelė

* 900 mL sultinio

* druskos, pipirų pagal skonį

1. Įkaitintame aliejuje apkepinti svogūnus, kol šie suminkštės, suberti pankolius, bulves, citrinos žieveles ir pakepti dar kokias 5 min., arba kol pankolis suminkštės.

2. Užpilti sultiniu ir užvirti. Virti apie 15 min., kol išvirs daržovės.

3.Sriubą šiek tiek atvėsinti ir sutrinti. Trintą sriubą grąžinti į puodą, jei trūksta, pripilti papildomai sultinio (sriuba neturi būti labai tiršta) ir užvirinti. Papildomai paprieskoninti pagal skoį.

4. Patiekti užpylus citrinos sultimis ir uždėjus šaukštelį kitą gremolatos:

* 1 česnako skiltelė, susmulkinta

* 1 citrinos žievelė

* 4 Š. kapotų petražolių

* 16 juodųjų alyvuogių be kauliukų, susmulkintų

1. Gerai sumaišyti/ištrinti pirmus 3 produktus, tada įmaišyti alyvuoges. Šaldytuve uždengus laikosi 3-4 dienas.

Šaltinis: 200 super soups

Skaninančios smulkmenos

Kai tik parsivežiau stiklainiukėlį levandų iš Paryžiaus, vis kirba mintis kažką su jomis padaryt. Vieną kartą jau visai mažai trūko iki levandinio patiekalo, bet pritrūko vis dėlto elektros lizdo barako virtuvėje elektriniam plakikliui, o rankytėm 10 min. plakti kiaušinį iki purumo ir valios pritrūko.. Taigi. Bet vieną dalyką vis dėlto su jomis padariau. Ir nors galutinio rezultato dar neišbandžiau, vis tiek pasidalinsiu idėja.

Levandų cukrus

* 1 puodelis cukraus

* 1 arb. š. džiovintų levandų

Cukrų sumaišyti su levandomis, lengvai paspaudžiant šaukštu, kad visos įmanomos kvapiai malonios medžiagos įsiskverbtų į cukrų. Uždaryti stiklainiuke ir kartais supurtant laikyti tamsioje vėsioje vietoje mažiausiai kelias savaites, kol pribręs.

arba

Cukrų ir levandas suberti į maisto smulkintuvą/kavamalę ir, žinoma, smulkinti. Siekti cukraus pudros pavidalo.

arba

Jei nenorite savo cukruje besimaišančių levandų tolimesniam naudojimui, o gal tiesiog gėlytes norit panaudoti dar kažkur kitur, suberkit jas į marlinį maišelį, kurį ir įdėkite į cukrų. Brandinti kelias savaites.

o gal

Viską patobulinti galima papildomai pridėjus vanilės lazdelę, citrinos žievelių..?

Panaudojimas?

Pasigardinti kavą, arbatą arba tiesiog naudoti kaip pikantišką vanilinio cukraus pakaitą.

(Gaila, kad niekas iš artimųjų nesaldina karštųjų gėrimų, o būtų tokia miela smulkmena dovanai..)

Kita smulkmenėlė sužavėjo visai netikėtai. Skaičiau ramiai Eglės įrašą apie granolą, ir man ne tik sušvito, jog reikia gi pagaliau pasidaryti tuos sausus pusryčius (pirmąjį šio naminio stebuklo bandymą sulapnojau pačiai sau neįtikėtinai greitai), bet ir būtinai pasigaminti minimų cukruotų imbierų. Nežinau, kodėl nepagalvojau, kad galiu juos nusipirkti (maximoje dar kaip tik akcija buvo). Ir man visai netrukdė suvokimas, kad artimiausiu metu net neketinu jų panaudoti granolos gamyboje (šis improvizacijos pasaulis man dar toks naujas, kad pradžiai noriu išbandyti bent maždaug tradicinius derinius), ar netgi tai, kad gyvenime niekad neragavau tų cukruotų imbierų ir net nežinau, ar jie man patinka :) Tiesiog sulaukiau akcijos ir nusipirkau milžinišką imbiero medį, kuris sužavėjo net kasininkę.

Pradėjus googlinti, kaip gi pasigaminti tuos imbierus, iš pradžių šiek tiek sutrikau - gamybos receptūrų daug, bet visos tarpusavy ganėtinai skirtingos, tad kuri geriausia ?

Paieškas baigiau pamačius David Lebovitz vardą. Net savotiškai gėda prisipažinti, kad realiai nieko jo nebuvau gaminusi. Tad nutariau padaryti šiai gėdai galą ir bent jau imbierus sucukruoti pagal jį. Žaidimo daugoka, o gal aš pati persistengiau neturėdama cukraus termometro, bet rezultatas fantastiškas. Imbierus visai smagu triaukšti vienus, o turbūt dar smagiau panaudoti kepiniuose, toje pačioje granoloje ar tiesiog merkti į šokoladą ir kramsnoti dvigubai skaniau. Atlikęs imbierinis sirupas išvis wow. Norisi šaukštais kabinti. O jeigu įmaišius į kremą ar bent jau natūralų jogurtą..

Cukruoti imbierai

* 500 g šviežio nulupto imbiero

* 800 g cukraus + apvoliojimui išvirus

* 1 L vandens

* žiupsnelis druskos

1. Nuluptus imbierus supjaustyti kiek įmanoma plonesnėmis riekutėmis, sudėti į rūgštims atsparų puodą (aliumininiai, emaliuoti ar panašūs netinka), užpilti vandeniu, kad viską apsemtų, ir užvirti. Užvirus sumažinti kaitrą ir pavirti apie 10 min.. Vandenį nupilti, imbierus užpilti nauju vandeniu ir pakartoti virimo procedūrą.

2. Vėl nupylus vandenį nuo imbierų, sumaišyti juos su cukrumi, 1 L vandens ir druska. Užvirti ir sumažinus ugnį virinti tol, kol cukraus tirpalo temperatūra pasieks 106 laipsnius. (Kadangi termometro neturiu, bet turėjau marias laiko ir beveik nemokamas dujas, tai imbierus kartais pamaišant uždengtame puode viriau apie valandą, po to nukėliau dangtį ir viriau dar apie pusvalandį, kol išgaravo dalis vandens, o cukraus tirpalas pavirto sirupu).

3. Kol sirupas dar karštas, jį nuo imbiero atskirti sietelio pagalba. Imbiero gabalėlius sumaišyti su nemažai cukraus, kad gausiai pasidengtų ir palikti tolygiai paskleidus skardoje ar pan. pernakt, kad pradžiūtų. (Man šitaip džiuvo per lėtai, tad aš vos vos įkaitinau orkaitę ir ant pačios apatinės lentynos patalpinau imbierus. Pastoviai pamaišant visiškai išdžiuvo per ~20 min.).

Turėjau ~400 g nulupto imbiero, iš kurio gavosi ~300 g cukruoto bei ~ 400 mL sirupo.

Imbierinis cukraus sirupas šaldytuve gali stovėti apie metus, o sandariai laikomi cukruoti imbierai išgyvena kelis mėnesius.

Šaltinis: http://www.davidlebovitz.com/