Kažkas valgomo

Perlinių kruopų sriuba su grybais ir pupelėmis

2012-02-13T21:33:00.012+02:00

Nemėgstu dėti paprastų receptų. Paprastais laikau tokius, kuriuos sugalvoju pati atsidariusi šaldytuvą, išknisus nesibaigiančius spintelių aruodus ar vaikščiodama parduotuvėje. Dažniausiai jokio iššūkio, jokios rizikos, jog receptas nepavyks, nes tiesiog eilinį kartą šlifuoju jau išmoktą įgūdį virtuvėj. Nepaprasti receptai tokie, į kuriuos kelias dienas spoksau inete/knygoj/žurnale ir darau atskirą apsipirkinėjimo reidą į parduotuvę reikiamų produktų, išbandau kažką pirmą kartą. Tokių patiekalų per savaitę prisikaupia tikrai nedaug, jei išvis atsiranda. Dėl to jau ilgokai čia nesirodė makaronų receptai, troškiniai, kruopų patiekalai, o vien saldumynai. Vis pagalvoju, kad reiktų įdėti svogūnų sriubos receptą, MB mėgstamiausio makaronų padažo ar firminio kuskuso paruošimą, bet.. per daug paprasta :|

Dėl to ilgokai svarsčiau, ar dėti ir šios sriubos receptą (ypač, kad aptikau beveik 2 identiškus receptus, įdėtus visai neseniai.. žodžiu, išvis nieko originalaus nebeparodysiu), bet pagalvojau, kad jei jau kiti dalinasi, kaip apkepinėja žuvų pirštelius, tai mano sriuba tikrai neprastesnė.

Dėl grybų recepte. Norėjau naudoti šaldytus (džiovinti būtų idealu, bet ne mano kišenei), tačiau jų kilogramas kažkodėl kainuoja dvigubai brangiau nei marinuotų, tad rinkausi pastaruosius (sunku suprasti, kodėl tiesiog šaldyti grybai, be jokio didelio žmogaus įsikišimo supakuoti į kartoninę dėžę, kainuoja daugiau už smulkintus, su žolelėmis acte marinuotus ir sutalpintus į dailų stiklainį...). Lengva rūgštelė nebuvo tai, ko norėjau, tačiau. Jei jūs galite rinktis, siūlau rinktis šaldytus/šviežius ar džiovintus grybus. Bijojau, jog dėl dedamų produktų sriuba išeis glitoka, bet neatsitiko nieko panašaus.

Kiekius rašiau maždaug ko kiek dėjau, drąsiai galima keisti pagal savo poreikius.

Perlinių kruopų sriuba su grybais ir pupelėmis

Produktai (priviriau 3,5 L sriubos):

* ~3 L sultinio

* stiklinė perlinių kruopų, išmirkytų

* sviesto + aliejaus kepimui

* 2 vidutiniai svogūnai

* 1 didoka morka

* 1 skardinė konservuotų pupelių (galima, žinoma, išsivirti ir patiems)

* kelios saujos džiovintų slyvų, supjaustytų

* 300 g grybų, apsmulkintų

* prieskonių: druskos, pipirų pagal skonį, čiobreliai, raudonėliai, gelsvė ar kitos žolelės jūsų nuožiūra

1. Užkaisti sultinį ir jame virti kruopas (virimo laikas priklauso nuo išmirkimo, geriausiu atveju apie 1 val.).

2. Kol kruopos verda, susmulkinti svogūnus, morkas ir apkepinti šias daržoves, kol suminkštės.

3. Pas bebaigiančias virti kruopas sudėti daržoves, pupeles, slyvas, grybus, virti dar ~25 min..

4. Iki virimo pabaigos likus 10-15 min., sudėti žoleles, padruskinti/papipirinti, jei reikia.

5. Tinka tiekti su grietine. Aš ant viršaus užbėriau šviežiai maltų pipirų ir įlašinau šiek tiek Worcesterio padažo.

Su valentino diena, beje :)

Crepes pagal Laduree

2012-02-09T19:51:00.008+02:00

Ilgoką laiką lietinius kepiau pagal Sonatiną ir man viskas juose tiko, tačiau kai MB padovanojo Ladurée knygą, žinoma, knietėjo kažką iš jos išbandyti... Priimtiniausias ir labiausiai mano išteklius atitinkantis receptas buvo crêpes.

Manau, kiekviena šeimininkė turi savo lietinių receptą ir iš pirmo žvilgsnio jie visi atrodo daugmaž vienodi, tačiau šitie truputį kitokie (lyginu tik su savo anksčiau keptais). Labai ploni, delikatūs, plyšta nuo kiekvieno neatsargaus prisilietimo (kai kepiau pirmą kartą, beversdama suplėšiau 5 blynus :|), tuo pačiu minkštos tekstūros, kuri išlieka ilgą laiką, ir švelnaus skonio. Žodžiu, man jie labai patiko ir dabar (jei tik po ranka turiu minėtą knygą), lietinius kepu tik pagal šį receptą.

Tiesa, vis dėlto originalų receptą šiek tiek modifikavau - mažinau pieno ir cukraus kiekį, nes kepant pagal originalą blynai labai greitai pradeda svilti, viršus lieka pusžalis ir verčiant didžiulė tikimybė suplėšyti... Receptą pakeitus blynai nebesvilo ir vartėsi dailiai (arba tiesiog išmokau daryti tai atidžiau).

Tuo pačiu pasiskųsiu savo tešlos maišymo bėdomis. Nesuprantu, ar čia tik aš nemoku sviesto į tešlą įmaišyti, ar tiesiog kitom šeimininkėm nesvarbu, bet mane labai nervina, kad pačioje pabaigoje į skystą tešlą įmaišius išlydytą ir atvėsintą sviestą, jis iškart sušąla ir sušoka gabaliukais, kurie padengia visą paviršių. Net jei tešla yra tos pačios kambario temperatūros. Tas pats ir su aliejumi - jis logiškai nesimaišo su vandeninio pagrindo tešla ir plaukioja paviršiuje... Kepimui, žinoma, tai ypatingos įtakos nedaro, bet man, kaip pasididžiuot mėgstančiai šeimininkei, toks vaizdas barako virtuvėje prieš kitus bulves kepančius studentus daug didžiuotis neleidžia )))) Tad šią bėdą išsprendžiau keisdama produktų sumaišymo tvarką, pateiktą knygoje ir šiaip, propaguojamą daugumoj lietinių receptų.

Lietinius dažniausiai įdarinėju varške su obuoliais/kriaušėm, kumpiu ir sūriu, ar menkių kepenėlių, virto kiaušinio ir kepinto svogūno deriniu. Žinoma, valgyti tiesiog šiltus, apteptus uogiene ar apibarsčius cukraus pudra su citrinos griežinėliu, kaip siūlo knygos autoriai, irgi labai gurmaniška :> Beje, prieš kalėdas lepinomės su MB ir ruošėm crêpes suzette pagal šį receptą (aiškus video, neskaitant tos nervinančiai žioplos panelės), tikrai gurmaniškas desertas, kurį mielai kartočiau dažniau (jei tik turėčiau daugiau apelsininio likerio...).

Taigi, nesakau, jog šis crepų receptas yra kažkuo išskirtinis, pats geriausias ir kitus galite pamiršti ar, kad jūs kepat pagal visai kitokį ir neteisingą receptą (gal visąlaik kepat būtent pagal šį, tik to nežinojot ))), tiesiog manau, kad gal dar kažkam be manęs bus įdomu išbandyti legendinės kepyklos receptą ir pajusti prancūzišką dvasią savo virtuvėje :)

P.S.: Receptas reikalauja pyraginių miltų (cake flour). Juos galima pasidaryti aukščiausios rūšies miltų stiklinėje 2 šaukštus miltų pakeitus 2 šaukštais kukurūzų krakmolo (bulvių krakmolas, manau, irgi turėtų tikti). Šį mišinį prasijojat keletą kartų ir jau turit cake flour :) Kad būtų aiškiau, čia ganėtinai vaizdus pavyzdys.

P.P.S.: Originalus receptas reikalauja 1 apelsino žievelių, šaukšto romo ir šaukšto Cointreau/Grand Marnier, bet kadangi lietinius dažniausiai prikemšu ne vien saldžiu įdaru, šiuos priedus praleidau. Žinoma, būtent jie daro blynelius ypatingais, na, bet, tačiau :)

P.P.P.S.: Dabar pasižiūrėjau, vaje, kiek savavališkų pakeitimų padariau, ar begalima vadinti tikruoju Ladurée crepų receptu? :)

Ladurée Crêpes

Produktai (16 vnt., 24 cm Ø):

* 1 1/3 puodelio (165 g) pyraginių miltų

* 3 Š. (40 g) cukraus (aš dėjau 2 Š.)

* 4 kiaušiniai

* 500 mL pieno (naudojau 300 mL pieno + 200 mL vandens)

* 3 Š. (40 g) sviesto, išlydyto ir atvėsinto

* 1 Š. aliejaus (naudojau vynuogių kauliukų, tiktų ir kitoks neutralaus skonio)

* sviesto ar aliejaus keptuvės patepimui.

1. Kiaušinius išplakti su cukrumi, supilti atvėsintą sviestą ir aliejų, dar kartą gerai išmaišyti. (Būtent šiame etape įmaišius riebalus, jie manęs nenervina galutinėje stadijoje! :))

2. Kiaušinių masę supilti į prasijotus miltus ir išmaišyti, kad neliktų gumuliukų.

3. Per kelis kartus supilti pieną, po kiekvienos porcijos gerai išmaišant (neplakant).

4. Išmaišius palikti tešlą brinkti mažiausiai valandai kambario temperatūroje.

5. Prieš kepant, tešlą dar kartą permaišyti ir kepti gerai įkaitintoje, riebalais pateptoje (tik pateptoje, o ne pripildytoje) keptuvėje ant vidutinės ugnies. Viena pusė kepama ~1 min. arba kol lengvai paruduos, tada apversti ir dar pakepti apie 30 sekundžių kitą pusę.

6. Iškeptus blynus dėti vieną ant kito, jog šie liktų drėgni ir minkšti. Jei nesunaudosit visų iškart, laikyti kambario temperatūroje uždengus maistine plėvele (šaldytuve blynai išsausės ir skilinės lankstant).

Mille-feuille!

2012-02-06T20:31:00.032+02:00

Jeigu kas nekantraudamas perbėgo akimis visą šį įrašą, pastebėjo labai daug mėgėjiškų nuotraukų ir dar daugiau subjektyvaus teksto.. Ir toli gražu ne visiems tai bus įdomu ar aktualu, tačiau vis tiek noriu pasipasakoti savo kulinarinį nuotykį, trukusį 4 dienas, t.y. nuo penktadienio iki pirmadienio. Nuotykis, kuris simpatiškai skamba maišyta anglų-prancūzų kalba - mille-feuille from scratch.

O viskas prasidėjo nuo to, kad atostogavau, akimis ryjau visokius foodblogus ir man mirtinai reikėjo maisto gamybos. Tada pagalvojau, jog ot noriu torto, ir napoleono pavadinimas skambėjo gražiai bei su iššūkio gaidele. Be to, turiu ne vieną desertų knygą, kurioje žinojau rasianti nemažai informacijos pasiruošimui. Tad turėdama konkretų aistros objektą radau šį įrašą ir supratau, kad man reikia napoleono.

Mini intarpas apie napoleoną ir mille-feuille: Žinau, ką lietuviai vadina napoleonu, daugmaž tą patį daiktą taip vadina ir matyt dauguma post-sovietinių valstybių, bet pagooglinus/pawikipedinus napoleoną randu visai ką kitą... Tad aiškumo dėlei šį kepinį vadinsiu mille-feuille, jog nesimaišytų su mūsišku šedevru.

Namuose (Kaune) virtuvės bagažas nedidelis, bet ruošiausi į Vilnių, o dar kaip tik sviestui akcija.. Užsipirkau jo 0,5 kg ir jaučiausi pasirengusi. Deja, žioplumo dėka šis sviestas taip ir liko namuose, tačiau užsispyrimas gaminti - ne, tad dar kartą traukiau parduotuvėn pildytis sviesto atsargų...

Tada ne vieną valandą praleidau apsikrovusi knygomis ir taršydama internetą, kol galų gale, perskaičius mažiausiai 7 šaltinius ir įsigilinus į mažiausiai 4 ruošimo būdus, man dašuto ir aš drįsau atsisverti produktus bei užsiminkyti pagrindus. Tai buvo penktadienis. Visą šeštadienį drebančiom rankom minkiau tešlą ir toliau apsikrovus knygom ieškojau įdaro savo šedevrui. Sekmadienį drįsau pagaliau išsikepti lakštus bei išsivirti kremą. Drąsos sudėti savo tortą nebeliko. Tai jau nekantraudama pagaliau nusimesti naštą padariau tik pirmadienį, ir net jaučiausi nusipelniusi šios kalorijų bombos, vis dėlto juk 4 diena !

Tokia vat įžanga. Jeigu perskaitėt mano rašliavą ir išsigandot, privalau nuraminti - viskas daug paprasčiau nei atrodo (vis dėlto geriau 1 kartą pačiam padaryti nei 10 kartu skaityti..) ir nepersitempiant viską buvo galima užbaigti net sekmadienį. Ir visai ta sluoksniuota tešla ne tokia baisi, kaip ją nupiešiu, tiesiog labai bijojau failinti ir naudojausi visais įmanomais patarimais. Bei manau, kai su ja praleisit tiek nuostabaus laiko kartu, nekils noro paimti gabalą iš šaldiklio, tep-lep uogienės, ant viršaus obuoliukas, užlankstyti kraštus ir nuostabiausias pyragėlis.. Ne, iš tikrųjų, čia ne malsena ar mantinga, ar dar kokia masovkė, čia tikras daiktas, rankų darbo meno kūrinys, 1458 sluoksneliai mažam lakštely, bent jau prabangaus palmiero verta :>

Mano pateikiamas receptas yra hibridinis variantas kokių 6 receptų ir iš nurodyto kiekio tešlos pavaišinsit tik 4 žmogeliukus (bet jie bus labai sotūs), taip sakant, tik pasibandymui, kočėlo pramankštinimui. Jei jaučiatės daug drąsiau nei aš, galit kiekius didint, nes paruoštą tešlą galima užšaldyti.

Kremas yra tiesiog fantastiškas. Deja, jo kiekio sumažinti drastiškai nepavyko ir gaunama daug daugiau nei reikia 4 gabalėliams (apie 0,5 L), tačiau šaldytuve jį galima laikyti 4-5 dienas ir jis bus idealus įdaras profitroliams/eklerams, lietiniams ar, žinoma, kito torto pertepimui.

Taigi pradžioj basic, plikas receptas, o jei kas po viso to jausis turintis jėgų skaityti toliau ar, neduokdie, susidomės rimčiau, po apačia seks krūva stebuklingų must-read patarimų :)

Receptą skaldau dalimis, jog nesimaišytų..

Sluoksniuota tešla

detrempe:

* 210 g prasijotų miltų (naudojau 405D rūšies)

* 90 mL šalto vandens

* 1 arb. š. druskos

* 0,5 arb. š. acto

* 35 g išlydyto ir atvėsinto sviesto

beurre manie:

* 210 g sviesto, šiek tiek suminkštėjusio, bet ne kambario temperatūros

* 25 g kakavos

* 3-4 šaukštai cukraus

detrempe:

1. Šaltame vandenyje ištirpinti druską, įpilti actą.

2. Miltus prasijoti ant lygaus paviršiaus ar dubeny ir viduryje padaryti duobutę. Į ją supilti šaltą vandenį ir viena ranka po truputį berti miltus į skystį, vėliau supilti atvėsintą sviestą ir minkyti 5-10 min.. Tešla nebus labai lengvai minkoma, bet jei vis dar lieka palaidų miltų, atsargiai įpilti šiek tiek papildomo vandens. Išminkyta tešla jokiu būdu neturi būti šlapia ar lipni! Paruošus suminkyti į rutulį, peiliu įrėžti kryžiuką, suvynioti į sviestinį popierių ar maistinę plėvelę ir atidėti į šaldytuvą, geriausiai pernakt.

beurre manie:

3. Sviestą ištrinti su kakava, kol gausis vientisa masė. Sviestas neturi ištežti, tad reikalui esant įdėti į šaldytuvą pertraukėlei. Kai masė paruošta, suformuoti maždaug pirmykščio sviesto formos stačiakampį, suvynioti jį į sviestinį popierių/maistinę plėvelę ir dėti į šaldytuvą, geriausiai pernakt.

4. Atšalusį detrempe dėti ant miltais pabarstyto stalo, pabarstyti patį rutulį miltais ir kočioti į keturias puses, kol gaunamas kryžius.

5. Į kryžiaus vidurį dėti šaltą beurre manie ir kryžiaus atsikišimais paslėpti jį, užspausti visus kraštelius taip, kad sviesto visiškai nesimatytų, tešlos lietimosi paviršius su beurre manie turi būti maksimalus (atrodys, jog sviesto yra labai per daug, bet viskas ok). Užlanksčius dėti vėl į šaldytuvą, geriausiai kelioms valandoms.

6. Kad būtų aiškiau, siūlau žiūrėti foto po apačia. Išsitraukti atšalusią masę, pamiltuoti ir palengva kočioti aukštyn-žemyn (1), kol turimas kvadratas pailgės triskart. Jei sviestas išlys į paviršių, ant viršaus dosniai užbarstyti miltų ir kočioti toliau. Iškočiojus nubraukti miltų perteklių ir lenkti trečdalį į viršų, gerai prispausti (2), tada likusį kraštą lenkti ant viršaus ir vėl gerai prispausti (3). Tai pirmas turnas. Iš pradžių viskas atrodys nelabai gražiai, bet su kiekvienu turnu vaizdas tik gėrės.

7. Sukti tešlą 90 laipsnių kampu (4) (atviri kraštai dabar atsiras viršuj-apačioj (5)) ir vėl kočioti, kol tešla pailgės tris kartus bei vėl analogiškai lenkti (kartojasi 1-4 veiksmai). Tai jau antras turnas (6). Tešlą suvynioti ir dėti į šaldytuvą, geriausiai 2 valandoms.

8. Po 2 valandų vėl kočioti (atviri kraštai vėl viršuj-apačioj), padaryti 2 turnus ir vėl dėti šaldytuvą šalti 2 valandoms. Po jų viską pakartoti dar kartą (iš viso sumoje turi būti 6 turnai) ir dėti tešlą šalti pernakt.

9. Išimtą tešlą kočioti kiek įmanoma ploniau ir tolygiai į visas puses. Iškočiojus apipjaustyti suteikiant norimą formą, pabadyti šakute, pabarstyti cukrumi ir dėti į šaldytuvą šalti mažiausiai pusvalandžiui.

10. Kol tešla šąla, įkaitinti orkaitę iki 240 laipsnių.

11. Prieš kepant, skardą patepti šaltu vandeniu, tiesti sviestinį popierių su paruoštais lakštais ir kišti į orkaitę kepti. Tik įdėjus orkaitės temperatūrą sumažinti iki 200 laipsnių.

12. Kepti apie 10 min., tada ant lakštų viršaus tiesti kitą sviestinio popieriaus gabalą ir prispausti kepinėlius skardele ar kepimo grotelėmis, jog tešla neiškiltų per daug. Taip kepti dar apie 10 minučių.

13. Praėjus 10 min., viską traukti iš orkaitės ir lakštus apversti į kitą skardą, cukruotas paviršius atsidurs apačioje. Atsidengusį viršų pabarstyti cukrumi ir dėti atgal į orkaitę dar 3-4 minutėms.

14. Iškepusius lakštus atvėsinti ant grotelių.

Vanilinis kremas

* 2 tryniai

* 1 kiaušinis

* 38 g krakmolo

* 65 g cukraus

*65 g cukraus

* 0,5 L pieno

* 35 g sviesto, supjaustyto kubeliais, kambario temperatūros.

* 0,5 Š. vanilės esencijos

1. Kiaušinius išplakti, įsijoti krakmolą ir 65 g cukraus.

2. Puode užvirti pieną su likusiais 65 g cukraus. Užvirus nuimti nuo ugnies.

3. Karštą pieną lėta srovele supilti į kiaušinių masę pastoviai maišant.

4. Supylus visą pieną, masę vėl pradėti kaitinti ant silpnos ugnies maišant toliau.

5. Masei užvirus ji staigiai sutirštės, tada nuimti nuo ugnies.

6. Per kelis kartus sudėti sviestą, po kiekvienos porcijos gerai išmaišyti, kad neliktų gumuliukų.

7. Supilti vanilę, viską dar kartą gerai permaišyti, viršų pabarstyti cukraus pudra ir uždengti maistine plėvele, jog nesusidarytų pluta. Dėti puodą į šalto vandens vonelę (šiuo metų laiku - ant palangės) ir gerai atvėsinti. Atvėsinus toliau laikyti šaldytuve, prisireikus iš naujo perplakti.

Sudėjimas:

Atvėsusius lakštus pertepti kremu (viso gaunasi 2 kremo sluoksniai), viršų pabarstyti cukraus pudrą ir bon appetite!

taigi, Komentarai:

* detrempe gamybai naudoju vandenį ir actą, tačiau šį derinį galima keisti pienu, tuomet tešla bus minkštesnė, švelnesnio skonio.

* daug kur actas nenaudojamas, bet jis padeda išskirti daugiau glitimo iš miltų.

* kryžiaus įrėžimo prasmę ne visai perpratau, kas taip daro, sako, jog reikia to break the elasticity...

* kakavą galima keisti miltais, tokiu atveju, žinoma, tešla tiks ne tik desertams. Beje, kakava ir miltai skirti sugerti drėgmei, esančiai svieste, kad jos vėliau nebūtų per daug, bet yra receptų, kur detrempe naudojamas tiesiog sviestas. Tokiu atveju reikia žiūrėti, kad abiejų detrempe ir beurre manie sujungimo metu konsistencijos būtų vienodos, šaltą sviestą reiktų patrankyti kočėlu, jog suminkštėtų.

* svarbiausias aspektas tešlos ruošime - temperatūra. Ji negali pakilti aukščiau 17 laipsnių, nes tuomet sviestas gali išbėgti, susigadins sluoksniai, tad svarbu stebėti tešlą, jei reikia, dėti į šaldytuvą atšalti.

* beveik visada tešlą šaldytuve ilsinau 2 valandas, tačiau kituose receptuose šis laikas gali tesiekti tik 30 min., tad jūsų pasirinkimas ir laiko turėjimas..

* mano naudojamas lankstymo būdas yra ne vienintelis, galima lankstyti bet kuriuo kitu jums priimtinu sluoksniuotos tešlos lankstymo metodu.

* iš nuotraukų matyti, kad lankstymo metu tešlos kraštai nebuvo lygūs, bet čia tik mano aplaidumas/bijojimas šildyti rankomis tešlą. Jei norit viską padaryti puikiai, užlankstomi galai turi būti lygūs, tuomet ir sluoksniai bus idealesni.

* jei tešlą norit užšaldyti, tai geriausia daryti po 4 turnų. Kai jau norėsit ją kepti, ištraukit iš šaldiklio, pusvalandį palaikykit šaldytuve, tik tuomet atlikit likusius 2 turnus. Po jų, visa eiga tokia pati.

* apipjaustant tešlą svarbu turėti aštrų peilį, bukas peilis suklijuos sluoksnelius ir tešla prastai kils.

* jei tešlą ketinat tepti kiaušinio plakiniu, žiūrėkit, kad nenutekėtų ant kraštų, nes kiaušinis suklijuos sluoksnius ir tešla eilinį kartą blogai iškils.

* likusių nuoraižų negalima bet kaip suminkyti ir dar kartą perkočioti (nebent jums nesvarbu jūsų įdėtas darbas ir galutinio kepinio kokybė) ! Nuoraižas reikia sudėti šalia kitos, jog šiek tiek persidengtų ir perkočioti. Tešla iškeps prastesnė, mažiau kils, bet neparadiniam patiekalui tiks.

* tešlos šaldymas prieš pat kepimą ir stiprus orkaitės įkaitinimas svarbus dėl to pačio sviesto - šiltai tešlai atsidūrus šiltoje orkaitėje, jis išbėgs ir tešla neiškils.

* skardą šaltu vandeniu prieš kepimą taip pat tepa ne visi. Kas tepa, sako, jog taip tešla neprikepa, lengvai nusiima. Kai kurie išvis siūlo orkaitėje patalpinti indą su vandeniu... Kiti nieko tokio nedaro ir per daug nesiskundžia.

* aš aprašiau karamelizuotos sluoksniuotos tešlos kepimo procesą, jei tingit žaisti arba tešlą naudojat kitiems tikslams ir neketinate karamelizuoti, kepkite be jokių cukraus barstymų ir vartymų.

* karamelizuotos tešlos gamyboje svarbu, jog grotelės/skarda, kuria prispausit kylančią tešlą, taip pat būtų įkaitintos. Jei užmesit šaltas, tešla gali atvėsti ir nebekilti.

* man antras paviršius per tas papildomas 3 minutes nespėjo karamelizuotis, tad aš pribaigiau cukrų ištraukus su blowtorch'u. Kituose receptuose tiesiog jo cukrumi išvis nebarsto.

* ir išvis kokia karamelizavimo prasmė? Laikoma, jog gero mille-feuille lakštai neturi būti sudrėkę nuo kremo, tad pertept geriausia prieš pat tiekiant. Na, o beveik visiškai apsisaugoti nuo sušlapimo būtent padeda tas karamelės sluoksnis (na, ir skaniau be to).

* aš kepiau 3 atskirus lakštus (kurie labai jau neprofesionaliai išsiklaipė..), nes bijojau, jog atvėsusi tešla pjaustant trupės ir nesigaus gražūs, lygūs kraštai. Jus galiu patikinti - kepkit cielą lakštą, o vėliau iškepusį aštriu peiliu gražiai supjaustysite. Be to, sakoma, jog toks cielas lakštas iškepęs būna geresnės struktūros.

* kremo gamyboje vietoj vanilės ekstrakto daug geriau būtų naudoti vanilės ankštį - pavirti kartu su pienu, vėliau leisti pasibrandinti, išskobti sėklas ir jas sumesti atgal, vėl užvirinti ir naudoti toliau įprastai.

* aš vanilės lazdelės nenaudojau, bet nutariau paskaninti 1 apelsino žievelėm - jas ištryniau pirštais su cukrumi, kurį vėliau įmaišiau į kiaušinius.

* kadangi man norėjosi cinkelio galutiniame mille-feuille, o dabar nei braškių anei aviečių sezonas, tai antro kremo sluoksnyje nutariau įsprausti karamelizuoto apelsino skilteles. Labai jau tingėjau su jomis žaisti, tad tiesiog apibarsčiau rudu cukrumi ir deginau su blowtorch'u. Rezultatas nebuvo labai jau karamelizuotas, bet šiam kartui suėjo. Rimtesniam reikalui virčiau karamelės sirupą ir skilteles merkčiau į jį. Kas turit grilį, galima karamelizuoti jo pagalba. Beje, apelsinas labai tiko!

VA. Jaučiuosi atlikusi tiesiog žygdarbį :) Galutiniu savo rezultatu nelikau labai patenkinta, taip vis tiek kreivai šleivai išėjo, bet džiaugsmo buvo pilnos kelnės, jog realiai išvis pavyko. Artimiausiu metu neketinu kartoti (nes vis dar turiu gabalėlį šaldikly :>), tačiau jei kada prireiks ar vėl užsinorėsiu, nesibaidysiu, ypač, kad dabar tešla vis dėlto neidealiai išėjo, tad tiesiog būtina kartoti ir taisytis :) Jei kam vis dar liko klausimų šia tema, lauksiu jų :))) Sekantis taikinys - sluoksniuota mielinė tešla (kruasanai, pagaliau..), kuri bent dabar atrodo tokio pat sudėtingumo, tik su vienu papildomu leveliu - mielėm :|

Literatūros sąrašo nepateikinėsiu (didžioji dalis matosi pirmojoj foto), tik nurodysiu lengviau prieinamus internetinius šaltinius:
* http://www.cannellevanille.com/

* http://www.foodbeam.com/

* geras lietuviškas variantas, kurį deja pastebėjau tik jau po visko: http://www.manovirtuve.com/

Keksiukai su spanguolėmis

2012-02-04T15:06:00.007+02:00

tai ir va. Aiškintis, guostis ir pasakotis ilgai, kur tiek laiko buvau, matyt neketinu. Nebuvau čia, ir viskas. Tai nereiškia, kad kiekvieną dieną nesekiau, ką kiti foodblogeriai veikė, kokios naujovės ir galimybės veržiasi į jų pasaulį.. Tai nereiškia, jog pati negaminau. Gaminau nedaug, neišradingai, sulūžo fotoaparato atminties kortelė, persikėlėm į kitą kambarį, kurio langai į šiaurę (suprask, niekad nėra tinkamo apšvietimo fotografavimui) ir blahblahblah. Retkarčiais atkomentuodavau netikėtai užklydusiems svečiams ir atsakydavau gyvai klausiantiems, o kur nauji receptai.

Tačiau kai mečiau darbą, išsilaikiau sesiją, išlydėjau MB atgal į mokslus ir dar kartą sulaukiau klausimų, kur nauji receptai, nebeliko priežasčių, kodėl turėčiau negrįžt į nuostabų maisto ir fotografijos pasaulį. Tad tarkim, kad bandysiu pakilt kaip feniksas iš pelenų, užmiršt visas tas metų senumo maisto nuotraukas ir pradėti viską iš naujo. Na, bent jau kol nepradėjau vėl dirbti :)

Kadangi prisiverčiu užmiršt senus taip ir nepaskelbtus receptus, tad šiuos naujus metus pradėsiu su receptu, kuris realizavosi vakar. Nuostabūs keksiukai, vieni geriausių kada nors keptų. Reikalauja šviežių/šaldytų spanguolių, dabar ne visai sezonas, bet mano šaldiklyje jau kelis mėnesius jos gulėjo ir laukė tinkamos progos.. Gamyba, kaip ir visų keksiukų, paprasta, jokių iššūkių. Tad jei vis dar turit užsilikusių spanguolių, siūlau išnaudoti progą ;) Tuo pačiu šiuo receptu bandau prisijungti prie užmatytos akcijos gaminti iš savo turimų knygų/žurnalų, kurių prisikaupė daug nesistengiant ir pas mane..

Ir iškart atsiprašau už foto kokybę, visi menki įgūdžiai dingo per daugiau nei pusmetį :/

Keksiukai su spanguolėmis

Produktai (~16 vnt. keksiukų arba vienas didokas keksas):

* 115 g minkšto sviesto

* 2 dideli kiaušiniai (maniškiai buvo maži, tad dėjau 2 kiaušinius + 1 trynys)

* 1 arb. š. vanilės ekstrakto

* 300 g miltų, prasijotų

* 2 arb. š. kepimo miltelių

* 0,75 arb. š. druskos

* 120 mL pieno (man prireikė dar papildomų 20 mL, kad tešla būtų glotni)

* 350 g šviežių/šaldytų spanguolių (jei naudojat šaldytas, jas atšildykite)

* 100 g džiovintų spanguolių

Glaistui:

* 200 g cukraus pudros

* 4 šaukštai spanguolių sulčių (naudojom sultis, išspaustas iš 50 g atšildytų spanguolių, naudojant jas, dažų neprireikė. Jei naudojat pirktines sultis, spalvos nebus)

* keli lašai raudonų maistinių dažų (nebūtina)

1. Dideliame dubenyje ištrinkite sviestą su cukrumi, įmuškite po vieną kiaušinius, kiekvienąkart gerai išmaišydami. Supilkite vanilės ekstraktą.

2. Kitame dubenyje prasijokite kartu miltus, kepimo miltelius ir druską.

3. Miltų mišinį suberkite į sviesto masę per tris kartus paeiliui su pienu. Gerai išmaišykite, jog neliktų gumuliukų (tik nepersistenkite, nes keksiukai neiškeps purūs).

4. Atsargiai įmaišykite šviežias ir džiovintas spanguoles (atrodys, kad uogų daugiau nei tešlos, bet viskas gerai, taip ir turi būti :)).

5. Dėkite po kelis šaukštus į keksiukų formeles (jei kepat vieną didelį keksą, tešlą sudėkite į išsviestuotą formą) ir kepkite apie 15 min. (didelį keksą - apie 50 min.) iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, arba kol įsmeigtas medinis pagaliukas ištrauktas bus švarus, sausas.

6. Kol kepa keksiukai, pasiruoškite glaistą: prasijokite cukraus pudrą, supilkite sultis (ir dažus, jei naudojate), gerai išmaišykite, kad neliktų gumuliukų.

7. Liekite glaistą ant pravėsusių keksiukų, palaukite kol užstings ir galite mėgautis :)

Šaltinis: Virtuvė. Nuo...Iki... 2011 10 (29)

Morkų pyragas su ananasais, kokosu, graikiniais riešutais ir glaistu

2011-06-04T22:47:00.007+03:00

Taip, visai užmečiau blogą.

Bakalaurinio darbo rašymas pačiam nervų įkaršty, darbas darbe, visa maisto gamyba - maistas dėžutėje :)

Ir vis dėlto šįvakar nutariau čia apsireikšti, nes prižadėjau draugei pasidalinti savo morkų pyragais. Vienas jau pasiviešinęs, tačiau kitas, nors ir mažiau fotogeniškas, tačiau daug skanesnis, būtent dabar laukia savo pasirodymo, taigi.

Pyragas nuostabus. Valgė net kambariokės vaikinas, kuris nevalgo jokių saldumynų ir kepinių, kuriuose yra sviesto. Bet yra vienas bet šiame pyrage - glaistas/kremas.

Originaliame recepte matyti, kad jis turi būti maždaug plaktos grietinėlės pavidalo. Maniškis toks nesigavo. Išvis nesuprantu, kas jam nutiko: kuo daugiau cukraus pudros bėriau, tuo skystesnis jis darės. Galų gale supyliau visą namuose rastą cukraus pudrą (gerokai viršijau kiekį, nurodytą recepte), nervingai tep lep užpyliau kas gavosi, o likusius 2/3 kremo išliejau kartu su visu savo pykčiu ir nepasitenkinimu į tualetą (MB vos sulaikė, kad ir visas pyragas, pakliuvęs po mano karšta ranka, ten pat neatsidurtų)... Tai vat. Galit kremą daryt, galit ir ne - pyragas iš savęs drėgnas, ryškaus skonio ir tiesiog mmmm (kaip dabar norėčiau kokio gabalėlio :>). Tiesą sakant, jei daryčiau antrą kartą, manau, naudočiau glaistą iš ano morkų pyrago recepto, nes jis irgi nuostabus.

Taip, nuotrauka apgailėtina, kremo sluoksnis tarp dviejų pagrindų tiesiog stulbinantis, na bet tačiau gi, kaip be jos? :)

Morkų pyragas su ananasais, kokosu, graikiniais riešutais ir glaistu

* 2 puodeliai miltų

* 2,5 arb. š. kepimo miltelių

* 2 arb. š. cinamono

* 0,25 arb. š. malto muskato

* 170 g sviesto, minkšto

* 1,5 puodelio cukraus

* 3 kiaušiniai

* 0,5 puodelio pieno

* 2 puodeliai tarkuotų morkų

* 1 puodelis kokoso drožlių

* 1 puodelis ananasų, susmulkintų (sublendintų)

* 0,5 puodelio graikinių riešutų, sugrūstų

* 225 g kreminio sūrio (naudojau švelniąją varškę)

* 60 g sviesto, minkšto

* 1 arb. š. vanilės ekstrakto

* 450 g cukraus pudros, kelis kartus prasijota

1. Dubenyje prasijoti/išmaišyti kartu miltus, kepimo miltelius, cinamoną ir muskatą.

2. Atskirame dideliame inde ištrinti sviestą su cukrumi, kol masė pasidarys puri. Įplakti kiaušinius po vieną. Supilti miltus pakaitomis su pienu per kelis kartus, po kiekvieno pridėjimo gerai išmaišant (bet nepersistengiant).

3. Sudėti morkas, kokoso drožles, ananasą, graikinius riešutus ir švelniai, gerai išmaišyti.

4. Kepti 2 atskirus pagrindus išsviestuotoje formoje iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 35 minutes, arba kol į vidų įkištas pagaliukas ištrauktas bus sausas.

5. Kol pagrindai kepa, galima bandyt pasiruošti glaistą: inde iki vientisos masės išplakti kreminį sūrį, sviestą ir vanilę, vėliau po truputį sijoti ant viršaus cukraus pudrą, po kiekvieno karto gerai išmaišyti.

6. Iškepusius pagrindus gerai atvėsinti, aptepti kremu ir pašaldžius šaldytuve kelias valandas jau galima ragauti :>

Šaltinis (step-by-step foto): http://www.simplyscratch.com/

Levandų keksiukai su griliažu

2011-05-20T19:35:00.005+03:00

Kažkoks keistas buvo paskutinis laikotarpis. Gyvenau lyg laiko duobėj: niekur neskubu, nieko nedarau, lyg darbų, atsiskaitymų neturėčiau. Pati sau šeimininkė. Vienintelė prievolė - apsilankyt gydytojų namuose, kur vis dar ieškome teisybės bendrom jėgom. Pasipurčiau pinigėliais visokiems testams, patinginiavau savaitę namuose, o dabar vat jau viskas aktyvu, vėl plėšytis, skubėt reikia, neeees liko tik 2 dienos iki paskutinio egzamino, mažiau nei mėnuo iki bakalauro gynimo iririr susiradau darbą ! Pirmąjį oficialų darbą savo gyvenime :> Ir, kaip netikėta, jis susijęs su maistu. Tad artimiausiu metu jei kada užsuksit į M&S maisto skyrių Vilniuje, galit tikėtis mano konsultacijų ir patarimų :)

Šaltinis lietuviškas, bet dariau savų pakeitimų...

Kadangi turiu levandų, tai naudojau, bet realiai ničnieko levandiško nejaučiau, tai, manau, jei neturit, galit praleisti. Arba panaudoti savo kitą mėgstamą aromatą, kad ir apelsinų.

Beje, su šituo receptu susijęs ir mano pagaliau pirmasis žygis į Kulinarijos studiją. Kadangi ir taip jau vėlavau į susitikimą, be to, tiksliai žinojau, kad noriu maistinių dažų, tai tikėjau savimi, kad neužtruksiu. Taip, tikrai neužtrukau, nes maistinių dažų jie vis dėlto neturi :/

Po to man šovė geniali mintis vietoj dažų panaudoti vaisių sultis. Taikiny atsidūrė juodieji serbentai, bet ir vėl, kadangi man prieinami tik visokie nektarai su 23proc tikrų sulčių, tai bandžiau juos. Išvada: neverta terliotis, jei naudot, tai naudot 100proc. sultis (nebent jūs įžvelgiat violetinį atspalvį manajam glaiste :)).

O dabar receptas, at last...

Levandų keksiukai su griliažu

Produktai (~tuzinas keksiukų):

Levandų pienui:

* 100 g šilto pieno

* 1 Š. levandų

Keksiukams:

* 170 g sviesto, kambario temperatūros, minkšto

* 170 g cukraus

* 3 kiaušiniai, paplakti

* 170 g miltų, prasijotų

* 1,5 Š. kepimo miltelių

* 4 Š. levandų pieno

Griliažui:

* ~100 g migdolų (manau, drąsiai galima keisti ir kitokiais riešutais)

* 3-4 Š. rudojo cukraus

Glaistui:

* 125 g sviesto, kambario temperatūros, minkšto

* 250 g cukraus pudros

* 2 Š. levandų pieno

1. Levandų pienui sumaišyti visus produktus ir palikti pusvalandžiui pritraukti. Po to nukošti pro sietelį, ir jau gatava.

2. Griliažui migdolus nuplikyti verdančiu vandeniu, nulupti odeles, riešutus susmulkinti, sumaišyti su ruduoju cukrumi. Paskleisti ant sviestinio popieriaus ir kepti įkaitintoje orkaitėje tol, kol cukrus išsilydys, o riešutai apskrus, retkarčiais pamaišant. Paruošus atvėsinti ir susmulkinti pirštais.

3. Sviestą ištrinti iki purumo su cukrumi, supilti per kelis kartus kiaušinių masę, po kiekvieno karto gerai išmaišant.

4. Kepimo miltelius sumaišyti su miltais, ir šitą mišinį kartu su levandų pienų per 2 kartus užsijoti ant tešlos ir atsargiai įmaišyti (nepermaišyti !). Su paskutiniais miltais sudėti ir griliažą,

5. Keksiukus kepti paruoštose formelėse iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15-20 min., arba kol vidun įkištas degtukas ištrauktas bus sausas.

6. Kol keksiukai kepa, galima pasiruošti glaistą: sviestą išplakti iki purumo, per kelis kartus įmaišyti cukraus pudrą ir levandų pieną. Paruoštą dėti į konditerinį švirkštą ir jau galima puošti atvėsusius keksiukus.

Šaltinis: http://kepyklapenki.lt/

Antienos prosciutto

2011-05-02T17:49:00.006+03:00

Nuo tada, kai beieškant recepto ančiai užmačiau vadinamąjį antienos prosciutto (tai tikrai nėra kumpis, bet gamybos principas panašus), negalėjau nustot juo svaigus. Tad kai vėl nusipirkau antį ir šįkart nutariau ją troškinti supjaustytą dalimis (receptas kitada vėliau), pagalvojau, kodėl gadinti nuostabią krūtinėlę, troškinant ją su kitomis mažiau vertingomis dalimis, jei galima padaryt prosciutto. Kaip pagalvojau, taip ir atsitiko.

Internete informacijos apie tai, kaip pasigaminti šį gardumyną, yra nemažai. Maniškis reziumė lietuvių kalba: pasigaminti paprasčiau nei paprasta. Tereikia turėti anties krūtinėlės, daug druskos, marlės, vietos šaldytuve, svarstykles (nors galima išsiverst ir be jų) ir, žinoma, kantrybės.

Visa esmė - nudžiovinti anties krūtinėlę druska, o po to įtrynus mėgstamais prieskoniais apvynioti sluoksneliu marlės ir pakabinti ramiai kyboti niekur nesiliečiant tol, kol krūtinytė neteks ~30 proc. masės.

Optimaliausia kybojimo temperatūra - ~10 laipsnių Celsijaus, nors puikiai tinka ir elementarus šaldytuvas, svarbiausia, kad jis nebūtų labai drėgnas. Jei yra priešingai - šaldytuvas sausas kaip dykuma, galima greta patalpinti dubenį vandens su druska. (Maniškis barake - rojus pelėsiui, tad krūtinėlė ne džiuvo, o netgi priešingai - drėko, tačiau pervežiau į namų šaldytuvą, kuriame nei pienas surūgsta, nei obuoliai supelyja, ir viskas praėjo gerai).

Realiausias kantrybės turėjimo laikas - apie savaitę. Kai kurie internete dalijosi 5 savaičių laukimo įspūdžiais. Aš namuose neturiu svarstyklių, tad dėl viso pikto pabrandinau 2 savaites.

Žinoma, visada išlieka galimybė valgant taip paruoštą, bet vis dėlto žalią mėsą, susirgti salmonelioze ar kitom nemaloniom ligom, bet aš surizikavau. Tikiu, kad tos vokiškos antys prifarširuotos vaistų tiek, kad salmoneliozė žūsta vien nuo jų žvilgsnio. (Tačiau kiniškų ančių nepirkčiau, nes dabar ten neaiški epidemija, dėl kurios žūsta tuntai paukštelių)

Skonis? Labai primena basturma. Stipriai išreikštas specifinis anties skonis ir stipriai sūroka. Užtat vynas kartu geriasi labai skaniai :) Ir šiaip, pradžioje atrodo, kad skonis per stiprus, bet kuo daugiau valgai, tuo skaniau darosi ir daugiau norisi..

Ar kartočiau? Kai kitą kartą vėl nusipirksiu antį, greičiausiai išsikepsiu tiesiog anties krūtinėlės kepsnių. Bet jei reikėtų rengti prašmatnų vakarėlį, greičiausiai ant mano stalo atsidurtų šis antienos prosciutto su gabalėliu melionio..

Taip maždaug tą turtą ir dorojom - prie vyno. Vėliau dar pabandžiau padaže prie makaronų (receptas irgi kitada). Manau, puikiai tiktų salotoms, sumuštiniams, picai ar kiaušinienei vietoj šoninės.

Antienos prosciutto

* anties krūtinėlės, gražiai nupjautos nuo kaulų, nepažeidžiant odelės su riebaliniu sluoksniu

* daug, daug druskos, tiek, kad užtektų apdengti krūtinėlę ~centimetro storio sluoksniu

* mėgstamų prieskonių (vienai krūtinėlės pusei naudojau trintus pankolį, anyžių, kuminą ir j. pipirus, kitai - trintus juoduosius ir kvapiuosius pipirus, rozmariną)

1. Anties krūtinėlę gerai nuplauti, nusausinti, patalpinti į seklų indą ir užversti druska (man prireikė apie 0,5 kg druskos), gerai apspausti, kad pasidengtų tolygiai ir įdėti 24 val. į šaldytuvą.

2. Po paros druską labai gerai nuvalyti, krūtinėles pasverti ir masę užsirašyti/prisiminti - prireiks vėliau. Pasvėrus įtrinti norimais prieskoniais, apvynioti viengubu-dvigubu sluoksniu marlės ir pakabinti tinkamoje vietoje.

3. Leisti ramiai kyboti tol, kol masė sumažės ~30 proc..

4. Sulaukus laimingos dienos, išvynioti, atsipjauti plonytį gabalėlį ir degustuoti.. :)

Naudingos ir įkvepiančios nuorodos:

http://www.eatlivetravelwrite.com/

http://mattikaarts.com/

http://www.thehungryengineer.com/

Tikrosios madlenos su rožių vandeniu

2011-04-28T11:50:00.005+03:00

va. prisiatostogavau. Realiai beveik visą mėnesį nieko nedariau. Savaitė ligoninėj, savaitė niekur neinant iš namų, savaitė velykinių atostogų, ir dar savaitė atsigavimui po atostogų išlydint MB atgal į mokslus. Ir po visko, bakalaurinio darbo vadovo klausimas: ką ketinu daryti toliau, kai mažiau nei po 2 mėnesių atsiimsiu diplomą, nes dirbti laboratorijoje, kaip dirbau iki šiol, vargiai galėsiu. Tad, matyt ir bakalaurinį užbaigsiu toliau pusiau atostogaudama..

Nors ir atostogavau, žinoma, virtuvėj sukinėjausi. Po prėsko ligoninės maisto norėjosi išsitaškyti virtuvėje su kepiniais ir troškiniais, ką ir dariau. Ne viskas pavyko kaip norėjau (didžiausias pralaimėjimas - velykinis majonezas), bet yra ir savotiškų laimėjimų ar įdomių eksperimentų.

Vienas eksperimentas, daugmaž pavykęs - madlenos. Tokios, prie kurių buvau pripratus Anglijoje, t.y. sviestinės, minkštos, geltonos nuo trynių, pasipūtusios ne nuo kepimo miltelių, o nuo išplaktų kiaušinių. (elektrinis plakiklis - būtinas įrankis. Na, nebent jūsų rankytės pakankamai stiprios ir įgudusios plakti keliolika ar keliasdešimt minučių non stop)

Prieš pradedant daryti perskaičiau krūvas receptų ir patarimų, kad tik kuo geriau pavyktų. Ir jau susikrovus visą paruoštą equipmentą pastebėjau vieną smulkmeną - neturėjau balto cukraus, tik rudą. Ir jau buvo pusė 3 nakties (kaimynai daužė į sieną, kai aš pusvalandį birbinau su savo plakikliu...). Iki mindauginės eiti patingėjau.. Manau, tai ir buvo esminis cinkelis, kodėl madlenoms neiššoko užpakaliukai. Bet skonis dėl to nenukentėjo, ir kepinukai išėjo tiesiog dieviškai skanūs, dar netgi su riešutiniu prieskoniu.

Kepdama nutariau pagaliau išbandyti jau prieš pusmetį pirktą rožių vandenį, bet jis tikrai nėra būtinas.

Tikrosios madlenos su rožių vandeniu

Produktai (~24 vnt.)

Visi produktai turi būti kambario temperatūros

* 3 dideli kiaušiniai

* 90 g balto cukraus

* 110 g išlydyto sviesto, atvėsinto

* 2-3 Š. rožių vandens (nebūtina)

* 90 g miltų (tinkamiausi būtų cake flour), kelis kartus persijoti

(* Kai kurie receptai pataria plakti kiaušinius virš verdančio vandens vonelės, kadangi tikima, jog sušilę jie geriau išsiplaka. Taip dariau ir aš, nors internete daugybė receptų, kuriuose plakami tiesiog kambario temperatūros kiaušiniai. Jei plaksite virš vonelės, reikia visąlaik stebėti, kad kiaušinių temperatūra nepakiltų aukščiau 41-43 laipsnių, nes masė denatūruosis.)

1. Kiaušinius ir cukrų plakti dideliu greičiu tol, kol pradės formuotis standžios putos, tuomet dar kelias minutes plakti mažesniu greičiu. (Jei plaksit virš verdančio vandens, cukrų į kiaušinius reikia gerai įmaišyti dar prieš tai, nes cukraus kristalai kiaušinių paviršiuje gali juos sudeginti).

2. Į standžiai išplaktus kiaušinius lėta srovele toliau nesustojant maišyti supilti sviestą (ties šiuo žingsniu, bent jau man, dalis išplakto tūrio buvo prarasta), rožių vandenį ir dar plakti apie minutę.

3. Plakti pagaliau nustojama. Per 2-3 kartus atsargiai naudojant silikoninę mentelę/medinį šaukštą įmaišomi/įkapojami ant kiaušinių masės užsijoti miltai. Nepersistengti, nes nuo tos akimirkos, kai tik miltai pradeda kontaktuoti su išplaktais kiaušiniais, kiekvienas krustelėjimas išvaro įplaktą orą lauk.

4. Paruoštą tešlą mažiausiai valandai patalpinti į šaldytuvą brendimui.

5. Įkaitinti orkaitę iki 190 laipsnių, išsviestuoti formeles, užpildyti 1/2-2/3 jų tūrio tešla ir kepti tol, kol krašteliai pradės ruduoti, paspaudus pilvuką šis atšoks atgal. Kepant vengti orkaitės durelių darinėjimo. Madlenų neperkepti, nes praras savo drėgnumą.

6. Iškeptas madlenas versti ant grotelių ir leisti atvėsti. Geriausia būtų išvertus jas iškart apversti užpakaliukais į viršų, nes šie yra minkšti ir grotelės juos žaloja. Atvėsusias galima apibarstyti cukraus pudra ar aplieti šokoladu. Skanu ir vienos :)

Naudingos ir įkvėpiančios nuorodos:

http://zoebakes.com/

http://www.cooksinfo.com/

http://www.joyofbaking.com/

pertraukos pasiteisinimas..

2011-04-12T13:01:00.003+03:00

Nesu labai jau stropi blogerė ir nieko per daug neturėjau nustebinti, kad jau tiek laiko niekuo skaniu su jumis nepasidalinu, bet šįkart noriu pasiguosti, jog šitaip atsitiko dėl nenumatytų sveikatos problemų: šešios dienos ligoninėje, pusę laiko gydytojai nelabai žinojo, kas man išvis yra... Dabar prieš akis dar laukia nemažai konsultacijų ir tiesos paieškų, bei viltis, kad visa tai nesusiję su mano specialybe.....

Taigi, kol kas atostogauju namuose pas mamą, stengiuosi nesirodyti viešumoje savo šašuotu, patinusiu veidu, džiaugiuosi vėl galėdama gardintis maistą mažiausiai bent jau šviežiai maltais juodaisiais pipirais (koks nepakartojamai gurmaniškas prieskonis tai yra!) ir artimiausiomis dienomis ketinu vėl sugrįžti prie sveikatai palankesnių bandymų savo virtuvės laboratorijoje :)

Skanaus

Sveikatos!

Lježo vafliai wannabe

2011-04-01T14:38:00.005+03:00

Per šiuos mokslo metus mano mitybos gyvenimas sutiko ganėtinai daug naujų pokyčių. Bene kiekvienai darbo dienai iš vakaro pasiruošiu pietų lauknešėlį (kas gali būti sveikiau, pigiau ir geriau, nei iš namų atsineštas ryžių pudingas ar tuno salotos), naujas atradimas - šilkinė košė (ta proga, kad kita mėgstama, grikių košė, dabar tikra prabanga), dažnai kepami lietiniai blynai (kad jau pagaliau išmokau juos kepti), naminės granolos gamyba... Arba tiesiog krizės meniu :)

Pietų lauknešėlį paminėjau ne veltui. Laboratorijoje kartais nuo karto kažkas atsineša skanumynų, pirktų ar pačių darytų, kad arbatos metas skaniau eitų. Taip ir aš porą kartų bandžiau lepinti kolegas. Pirmas kartas buvo visiškas fail'as, nes nepratę žmonės prie tokių eksperimentų, ir kepinys realiai nesusilaukė jokio dėmesio (įkelsiu kada nors. Labai skanus daiktas, bet fotografuota, shame on me, mobiliuoju telefonu, tad ir neskubu...).

Antram kartui nutariau padaryti kažką, kas neatbaidytų žmonių ir tiktų visų skoniui.

Tas antras kartas buvo Užgavėnių proga. Norėjau vaflių. Kitokių vaflių. Pražiūrėjus krūvą receptų ir įvertinus savo spintelės turinį, rodos, atsirinkau. Tik pasiekus galutinį etapą, supratau, kad ne viskas bus taip, kaip noriu..

Buvau girdėjus apie Lježo vaflius, ir ilgai apie juos svajojau, bet perlinis cukrus dabar tikrai nėra pirkinys no1 mano sąraše. Tai vat, pasiekus cukraus įmaišymą, pastebėjau, kad autorė prancūzė pasivargino išversti, jog naudojo būtent tą perlinį cukrų (tik pabaigoj nutariau užmest akį į prancūzišką receptą). Tad netikėtai sau iškepiau Lježovafliaiwannabe, naudojant rudąjį cukrų.

Galutinis rezultatas? Kieti, traškūs, su karameline plutele vafliai, kurie nesuminkštėja sudėjus vieną ant kito. Kepant tikroj vaflinėj būtų skaniau, blyninėj mielės nelabai turi kur pūstis, tad gaunasi toks perspaustas variantas, deja. (vis prisimenu nuostabią kitchenaid'o belgiškų vaflių kepyklę mm...)

Na, bet svarbiausia, kad kolegos valgė, tyliai murmėjo, kad lyg ir neblogai... :)

Lježo vafliai wannabe

* 375 g miltų

* žiupsnis druskos

* 250 mL pieno, pašildyto iki 40 laipsnių

* 30 g šviežių mielių

* 3 kiaušiniai

* 1 arb. š. vanilės esencijos

* 1 apelsino žievelės

* 200 g sviesto, kambario temperatūros

* 150 g rudojo cukraus

1. Dideliame inde išmaišyti pieną ir mieles, atidėti 5-10 min., kad suputotų.

2. Kitame inde prasijoti miltus su druska.

3. Atskirai išplakti kiaušinius su vanile.

4. Į paburbuliavusias mieles imaišyti kiaušinius, po to miltus. Gerai išmaišyti, uždengti maistine plėvele ir padėti šiltai ~30 min., kol masė padvigubės.

5. Sviestą išmaišyti su cukrumi ir apelsino žievelėmis, kol pasidarys purus.

6. Į pakilusią tešlą įmaišyti sviestą, vėl uždengti ir atidėti šiltai, kol masė padvigubės (vėl apie 30 min.).

7. Gerai įkaitinti vaflinę (dėl viso pikto galima patepti aliejumi/sviestu) ir dėti pusę samčio ar daugiau tešlos (priklausomai nuo vaflinės dydžio). Kepti, kol vafliai gražiai paruduos (ruduoja ganėtinai greitai, tad geriau ilgai vienų nepalikti; kepimo laikas, žinoma, priklauso nuo vaflinės).

Šaltinis: http://eatmycakenow.blogspot.com/

Morkų pyragas su varškiniu balto šokolado pertepimu

2011-03-28T23:35:00.009+03:00

Skirtingi žmonės skirtingai žiūri į pasaulį ir kitaip suvokia pažinimo džiaugsmą, arba dėl skonio nesiginčijama. Šituo dar kartą galėjau įsitikinti neseniai nugirdusi monologą merginos, kuri labai didžiavosi, jog visą savaitę savarankiškai prabuvo Paryžiuje ir tik vieną kartą valgė ne iš namų atsivežtas baronkas ir užpilamas sriubas. O ir tą vienintelį kartą tailandietiškam restorane užsisakė kažkokių ūglių/daigų, jai tai pasirodė žolės, tad palikus pusę porcijos smuko iš ten. Aš tiesiog tyliai pasėdėjau šalia. Kaip galima belankant pasaulio gastronomijos sostinę ničniekuo nesusigundyti ? Kaip galima ramia širdim praeiti pro visas patissierie ir toliau kramsnoti kietas, prėskas barankas ?

Norėjau kažkokią labai protingą išvadą iš šito pasakojimo sau pasidaryti. Deja, nesugebėjau :)

O dabar dalis tiems, kurie ne visada valgo vien baronkas.

Pyragas iš serijos: man reikia vienos morkytės, o parduotuvėje tik sufasuotos po 1 kg, ir dar plautos.

Vieną morkpyragį jau buvau kepusi, ir jis kada nors čia atsiras, tačiau šito nuotraukos mielesnės, tad šauna eilėj į priekį :>

Norėjau kažkokio ypatingesnio morkų pyrago, ne to amerikoniškojo. Suradau, rodos, įdomesnį, su karamelizuotom morkom. Tačiau eigoje išaiškėjo, kad tas morkų kepimas nieko ypatingo neduoda. Daug įdomiau tai, kad realiai visai nenaudojama riebalų, tad tešla yra beveik rankom minkomos konsistencijos. Belieka tik papostringauti, kokia prasmė iki purumo išplakti baltymus, jei juos po to reikia įmaišyti į akmens kietumo tešlą ? Kad ir kokia stropi baltymų įmaišytoja esu, iš to purumo liko totalus šnipštas. Na, bent pati tešla pavirto skystesne. Kadangi baltymai sukrito, jokia soda ar kepimo milteliai nenaudojami, iškepęs pyragas labiau priminė sausainį nei pyragą. Ne visai panašu į šaltinio nuotraukas, gal autorė geriau moka baltymus įmaišyt. Bet po visko, finale, pertepus tiesiog stulbinančiu kremu, galiu pasakyti, kad buvo skanu. Kadangi pyragas tvirtokas, o kremas irgi gerai užstingsta, tai puikus kepinys transportavimui, žodžiu, būtent tai, ko man reikėjo, vežant kažką skanaus mamai.

Mano mažytė šeimyna lapnojo, net ausys linko, ir pakartoti prašė :)

Morkų pyragas su varškiniu balto šokolado pertepimu

Produktai (gaunasi 2*20 cm paplotėliai)

* 200 g morkų, smulkiai sutarkuotu (aš susmulkinau blendery)

* 30 g cukraus

* 2 arb. š. vandens

* 10 g sviesto

* 4 kiaušiniai, baltymai atskirti nuo trynių

* 60 g cukraus

* 1 arb. š. cinamono

* 200 g miltų

* 20 g kukurūzų miltų

* sauja lazdyno riešutų

* 1/2 citrinos žievelės

* 200 g kreminio sūrio (naudojau švelniąją varškę)

* 100 g baltojo šokolado

* 1 Š. citrinos sulčių

(* pora lašų apelsino esencijos, nebūtina, bet man labai tiko)

1. Lazdyno riešutus 10-15 min. pakepti įkaitintoje orkaitėje, kol apskrus. Pravėsus nuvalyti odeles ir stambiai sukapoti į 5-6 dalis kiekvieną riešutą.

2. Keptuvėje kaitinti vandenį ir 2 arb. š. cukraus, kol cukrus taps švelniai karamelinės spalvos. Įmaišyti sviestą, morkas ir ant silpnos kaitros kepti, kol pastarosios suminkštės. Nuimti nuo ugnies ir leisti atvėsti.

3. Trynius plakti su likusiais 60 g cukraus, kol pabals. Įsijoti miltus, kukurūzų miltus, cinamoną, sudėti morkas, riešutus, žieveles, gerai išmaišyti.

4. Baltymus išplakti iki purumo ir įmaišyti į tešlą.

5. Pusę tešlos supilti į išsviestuotą formą ir kepti apie 15-20 min. iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Su likusia tešla pakartoti tą patį.

6. Sūrį/Varškę išplakti, kad būtų puri.

7. Šokoladą išlydyti virš verdančio vandens garų, įmaišyti kartu su citrinos sultimis ir esencija, jei naudojat, į varškę.

8. Pravėsusius pyrago lakštus aptepti kremu ir pastatyti kelioms valandoms į šaldytuvą. Po to belieka skanauti.

Šaltinis: http://jkitchenlog.blogspot.com/

Keptų paprikų sriuba su imbieru

2011-03-19T14:18:00.003+02:00

Stebint šiomis dienomis lyg ant mielių augančias kainas (pienas per savaitę pabrango ~30 ct, ar man tik vaidenos ?), susimąsčiau, kuo mitau tada, kai negaminau valgyti. Dabar, kai iš beveik bet ko galiu padaryti beveik bet ką, ir šitaip sutaupyti krūvas pinigų, neįsivaizduoju, kaip man užtekdavo pajamų maitintis pusfabrikačiais. Nors tiesą sakant, išvis neįsivaizduoju, ką galėjau valgyti ištisus metus realiai nieko neverdant ir nekepant. Koldūnai, lietiniai, užpilamos košės, parduotuvinės mišrainės ? Košmaras.

Dabar irgi savotiškas košmaras: sąžinė neleidžia palengvinti sau gyvenimo ir nusipirkti virtinių, nes juk galiu ir pati pasidaryti. Tai taip ir eina mano darbadieniai: grįžti 19 val. vakaro, o tuomet granolos ruošimas, lietinių kepimas... 23 val. galiu sau jau leisti išsiurbliuoti kambarį :)

Bet nesiskundžiu, kiekviena minutė, skirta sveikesniam naminiam maistui, atsiperka visomis prasmėmis.

Ir prie to pačio prisidėsiu prie Imbiero savaitės su savo sriuba. Šiaip netgi dvi visiškai skirtingas sriubas ruošiau su imbieru, bet tik vieną šiaip ne taip pavyko įamžint, tai yra, įamžint vieną gamybos etapų. Paskutiniu metu sunkiai sekasi fotografuoti, trūksta valios. Ir fantazijos. Na, kad fantazijos trūksta galima jau spręsti vien pagal tai, jog tai antra sriuba su raudonosiomis paprikomis iš eilės :>

Keptų paprikų sriuba su imbieru

Produktai (4 porcijos)

* 3 didelės raudonos paprikos, perpjautos pusiau, sėklos išimtos

* 1 svogūnas, supjaustytas į 4 dalis

* 2 česnako skiltelės, paliktos luobe

* 1 Š. alyvuogių aliejaus

* 5 cm imbiero gabaliukas, smulkiai sutarkuotas (aš ėmiau daugiau)

* 1 arb. š. kumino sėklų (ne kmynų)

* 1 arb. š. kalendros sėklų

* 1 didelė bulvė, supjaustyta kubeliais

* 900 mL sultinio

* druskos, pipirų pagal skonį (papildomai įdėjau čili flakes)

* grietinės pagardinimui

1. Kepimo skardoje su įtiestu sviestiniu popieriumi išdėlioti paprikas, svogūną, česnako skilteles ir kepti apie 40 min. iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, arba kol paprikų odą išbers juodomis pūslėmis. Jei svogūnai karamelizuojasi per daug greitai, pakišti juos po paprikomis, kad nesudegtų.

2. Kol daržovės kepa, kuminą ir kalendrą sugrūsti grūstuvėlyje, sumaišyti su imbieru ir pakepti apie 5 min. įkaitintame aliejuje.

3. Įmaišyti bulvę, išmaišyti, padruskinti, supilti sultinį ir virti apie 30 min., arba kol bulvės išvirs.

4. Paskrudusias daržoves išimti iš orkaitės. Paprikas sudėti į sandarų indą ar maišelį ir gerai užsandarinti, leisti išsitušinti savo garuose. Česnakus išspausti iš savo luobų į sriubą, ten pat sudėti svogūnus.

5. Nuo pravėsusių paprikų nulupti odą, taip pat sumesti į sriubą. Pavirti dar apie 5 min.

6. Sriubai leisti šiek tiek atvėsti, tuomet sutrinti ir vėl užkaisti. Papipirinti, padruskinti, jei trūksta skonio.

7. Išpilstyti į dubenėlius, jei norima, pagardinti grietine.

Šaltinis: 200 super soups

Raudonųjų paprikų ir cukinijų sriuba

2011-03-07T16:07:00.005+02:00

Nors ir vėl balos, ir vėl pliurza, šitai nebenervina, nes žinau, kad jau pagaliau pavasaris ateina.

Visai greitai pasipils šviežių daržovių lavina, pagaliau pasibaigs skandalingai nuskambėjęs šildymo sezonas, o ant palangės atsigaus žiemos ir kitų kenkėjų nukamuota mėta.

Bežiūrinėdama savo receptus, nejaukiai susivokiu, kad labai jau pratinginiavau šią žiemą. Vien sriubos, sriubos, o visi saldesni kepiniai tik kalėdų ir mamos gimtadienio proga (ir iš kur tas papildomas balastas ant šonų?..).

Šiandien bus proga šiek tiek pasitaisyti kepant belgiškus vaflius, kuriais vaišinsiu laboratorijos kolegas, bet papildomai atiduosiu duoklę savaitei - išsivirsiu sriubos, labai panašios į tą, kuria tuoj tuoj pasidalinsiu.

Matyt labai ilgai užtruksiu, kol išsemsiu visas dominančias idėjas 200 super soups knygoje. Kiekvieną kartą, kai ketinu gaminti sriubą, pasižiūriu, koks produktas niekam nereikalingas voliojasi šaldytuve, atsiverčiu knygos turinį, ir va, jau žinau, ką valgysiu visą ateinančią darbo savaitę :)

O jei dar išmokčiau kažkaip gražiau ir originaliau nufotografuoti tas sriubas stalinės lempos šviesoje ant daiktais nukrauto stalo, grįžus vėlai vakare po darbų...

Ši sriuba švelnaus, daržovių skonio, tiesiog šiltas maistas jūsų alkanam skrandukui.

Raudonųjų paprikų ir cukinijų sriuba

Produktai (4 porcijos):

* alyvuogių aliejaus kepimui

* 2 svogūnai, susmulkinti

* 1 česnako skiltelė, susmulkinta

* 3 raudonosios paprikos, išsėklintos, supjaustytos kubeliais

* 2 cukinijos, supjaustytos kubeliais

* ~900 mL sultinio

* druskos, pipirų, provanso žolelių pagal skonį

1. Puode įkaitinti aliejų ir jame lengvai apkepinti svogūnus apie 5 min., kol šis suminkštės ir pasidarys skaidrus. Sudėti česnaką ir dar 1 min. pakepti.

2. Sudėti paprikas, pusę cukinijų ir kepti, kol suminkštės, lengvai paruduos apie 5-8 min..

3. Daržoves užpilti sultiniu, pridėti prieskonių ir užvirinti. Ant silpnos ugnies virinti ~20 min.. Šiam laikui praėjus, leisti sriubai šiek tiek atvėsti.

4. Kol sriuba vėsta, keptuvėje įkaitintame aliejuje apkepti likusią cukiniją ~5 min..

5. Pravėsusią sriubą sutrinti, vėl užkaisti, suberti apkepintą cukiniją, paragauti, ar nieko netrūksta (jei trūksta, žinoma, paskaninti).

6. Užkaitusią sriubą patiekti su grietine, svogūnų laiškais.

Šaltinis: 200 super soups

Antis. Su katalonišku apelsinų padažu

2011-02-28T19:09:00.003+02:00

Kai kepiau šią antį, tarp foodblogerių dar nebuvo ančių manijos, nors nujaučiau, kad ji gresia, nes kai visa 1,8 kg šaldyta antytė kainuoja ~20 lt, kaip įmanoma susilaikyt ir nenusipirkt? Nesusilaikiau ir aš.

Nusipirkau, 2 dienas atitirpdinėjau šaldytuve, ir visas tas 2 dienas man atrodė, kad žinau, kaip ją darysiu. Kai jau žūtbūt ją reikėjo kepti, išaiškėjo, kad niekaip negaliu rasti patinkančio recepto, nes antį norėjau kepti būtinai tik cielą. Planus keičiau porą kartų. Galų gale pasirinkau savotiškai hibridinį variantą.

Negaliu pasakyti, kad buvo kažkas super duper wow. Na, gerai iškepta antis ir viena, be nieko yra wow. Tad buvo tiesiog labai labai skanu. Gerai iškepta mėsytė (su šiek tiek kraujuko, tad krūtinėlė tiesiog slydo nekramtant į skrandį, mmmm), kontrastuojantis padažas šalia.

Ir šiaip, po viso kepimo pagalvojau, kad antis yra be galo naudingas pirkinys, nes sumokėjus 20 lt, normaliai pavalgyt gali 4-5 žmonės, ant surinktų anties taukų garnyrui nuostabiai iškepė bulvės, iš surinktų kauliukų išsiviriau sultinį, kurį panaudojau prancūziškai svogūnų sriubai (buvo kitoks skonis), o švelnios kepenėlės susinaudojo makaronų padažui. Žodžiu, nuostabus gyvūnas, idealiai pritaikytas maisto gamybai :))

Nuotraukos išėjo apgailėtinos, nes jau taip tos anties norėjom, kad norėjosi kuo greičiau griebt darinėt... Be to, žinoma, vakaras, kaitrinės lemputės, ant stalo bardakas.. Žodžiu, bele nuotrauka.

Knisimosi atrodo daug, nemažai jo ir yra, bet verta.

Antis su katalonišku apelsinų padažu

* ~1,8 kg antis

* druskos, pipirų įtrinimui

* 2-3 Š. skysto medaus

* 1 arb. š. sojos padažo

* 1 apelsino žievelės

* 1 puodelis šviežiai spaustų apelsinų sulčių

* 0,5 puodelio balto sauso vyno

* 1 Š. anties taukų

* 1 arb. š. medaus

* 2,5 Š. brendžio

* 1-1,5 Š. krakmolo

1. - Jei pirkot antį, užšaldytą lyg akmenį, jai reikės maždaug 2 dienų šaldytuve, kad pakankamai atitirptų.

- Jau atitirpusią antį išdarinėti, t.y. jei nusipirkot tokią pačią antį kaip ir aš, tiesiog išimti iš vidaus į celofaną suvyniotas naudingiausias anties vidurių dalis (kaip minėjau, galima panaudoti sultiniui).

- Jau tuščią antį gerai nuplauti, nusausinti popieriniais rankšluosčiais.

- Sparnų galiukus nukirpti, jie vis tiek svils, o nukirptus galima panaudoti sultiniui.

- Stambiausias riebalų sankaupas nupjaustyti. Tai būtų kaklas ir dalis užpakaliuko odų, kurios ir šiaip be reikalo mataruoja. Šitas odeles su taukais galit sumesti į puodą su šiek tiek vandens, kad tik apsemtų ir kaitinti ant nedidelės ugnies, kol visi taukai ištirps. Odas išmetat, taukus susipilat į tarą, ir jau turit ant ko apsikept garnyrą.

- Paėmus aštrų peilį anties krūtinėlę supjaustyti įstrižai rombais, prapjaunant tik odą ir šiek tiek užkabinant taukų, jokiu būdu neprapjauti pačios mėsos.

- Pabadyti peiliu taip pat tose vietose, kur yra didesnės riebalų sankaupos, t.y. kur poodis atrodo baltas, nes natūraliai antiena yra tamsiai rausva.

- Apžiūrima, ar jūsų antytė nupešta padoriai, o jei yra likę kažkokių pūkelių, juos ištraukti.

- Kai jau visa antytė švari, nuepiliuota ir po riebalų nusiurbimo operacijų, sumaišyti druską ir maltus juoduosiu pipirus, šiuo mišiniu dosniai įtrinti antį tiek iš išorės, tiek iš vidaus.

- Įtrintos antytės kojas surišti, sparniukus irgi užsukti, kad jie nestyrotų į šalis ir taip mažiau sviltų.

2. Paguldyti antį į skardą (geriau ant įtiestų grotelių) krūtine žemyn ir kepti apie 1 val.-1val. 10 min.. Kepti keliolika minučių ilgėliau, jei kraujo baidotės (man geriau kraujas, nei sausa, guminė mėsa, tad..). Vidury kepimo antį apversti, palaistant ją ištekėjusiais taukais.

3. Ančiai bekepant pasiruošti padažą ir glajų:

- glajui medų, soją ir žieveles pakaitinti keletą minučių, kad gerai išsimaišytų ir pasiskleistų apelsinų aromatas.

- padažui ant silpnos ugnies kaitinti puodelį minus keli šaukštai apelsinų sulčių su vynu, užvirus įdėti šaukštą antienos taukų (juos galima gauti nuvirus odą arba paimti iš skardos su kepančiu paukščiu).

- nugaravus daliai padažo, supilti medų, brendį ir tuos kelis šaukštus apelsino sulčių, išmaišytų su krakmolu. Pakaitinti, kol padažas sutirštės, tačiau neleisti užvirti.

3. Likus ~20 minučių iki kepimo pabaigos, antį aptepti glajumi, ir baigti kepti.

4. Iškeptą antį patiekti su garnyru ir apipylus padažu.

(5. Garnyrui bulves susmulkinau šiaudeliais, apviriau kelias minutes vandeny, nusausinau ir apkepiau anties taukuose)

Anties ruoša: http://www.thehungrymouse.com/

Padažas: http://www.eatingclubvancouver.com/

Sūrūs biscotti su džiovintais pomidorais ir aštrumu

2011-02-21T15:33:00.006+02:00

Saulė taip akiplėšiškai spigina per šį speigą jau žadėdama pavasarį, o aš vis dar apie savo kalėdinio lauknešėlio turtus pasidalinsiu. Tai bus bene paskutinis receptas iš visų tų gėrybių, kurias buvau pasiruošus jau praėjusioms šventėms (kiti: paštetas, kakaviniai biskočiai). Dar liko prieskoniniai sausainiai (kurie kaip virusas pasivaidena biskočių nuotraukose :)), bet net ir nebežinau, kada jie čia atsiras, matyt jau kitai žiemai atėjus :)

Taigi.

Saldžius ir šiuos sūrius biskočius kepiau tą patį vakarą. Esminis skirtumas - šiems reikia riebalų (sviesto). Ir minkėsi ši tešla geriau, nors miltų ir vėl prisireikė daugiau nei nurodyta recepte.

Vieniems labiau patiko sūrūs, kitiems saldūs biskočiai... Na, čia skonio reikalas. Matyt ir progos, nes šitie geriau prie kokio alaus sueitų ganėtinai gurmaniškai, bet ne prie arbatos.

Dėl kiekių... jau ir nebepamenu 2 mėnesiams praėjus, bet, rodos, dvigubinau, kad išeitų 2 pusantro sprindžio ilgio batoniukai. Čili ir juodųjų pipirų dėjau iš akies, pagal save. Nepasakyčiau, kad buvo ypatingai aštru, tiesiog suteikė cinkelio.

Sūrūs biscotti su džiovintais pomidorais ir aštrumu

* 300 mL miltų

* 1,5 arb. š. kepimo miltelių

* 0,5 arb. š. druskos

* ~0,5 Š. čili dribsnių (chilli flakes)

* ~1 Š. kmynų

* ~ 1 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų

* sauja saulėje džiovintų pomidorų, supjaustytų šiaudeliais (pomidorai sausi, nebuvę aliejuje)

* 60 g sviesto, minkšto (kambario temperatūros)

* 0,5 Š. cukraus

* 2 kiaušiniai

* didelė sauja tarkuoto kieto sūrio (naudojau parmidžianą)

* 2 Š. pieno

1. Pirmus šešis sausus ingredientus kartu prasijoti, įmaišyti džiovintus pomidorus.

2. Sviestą ištrinti su cukrumi ir sūriu iki purumo.

3. Kiaušinius į sviesto masę įmušti po vieną ir gerai išmaišyti.

4. Sudėti pusę sausų produktų į kiaušinius, supilti pieną, gerai išmaišyti, supilti likusią dalį miltų ir gerai išminkyti. Jei tešla gaunasi skystoka (ji turėtų būti ganėtinai kieta, išlaikyti forma ir nelipti įkyriai prie rankų), pridėti papildomai miltų.

5. Gautą tešlos rutulį kokią valandą pašaldyti šaldytuve, tada suformuoti ant miltuoto paviršiaus 2,5 cm storio ir ~ 30 cm ilgio batoniuką, jį šiek tiek suploti delnu ir kepti patiesus ant sviestinio popieriaus iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 min., arba kol bus iškepę, susidariusi pluta bus tvirta.

6. Batoniuką ištraukti, leisti atvėsti, tada supjaustyti ~0,7 cm storio riekutėmis, jas tvarkingai išdėlioti ant sviestinio popieriaus ir dar pakepti ~15 min. iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, apverčiant proceso viduryje, kol biskočiai galutinai išdžius, sukietės.

7. Ištraukus leisti atvėsti, o tada jau galima mėgautis. Sandarioje taroje ramiai išgyvens kelias savaites.

Bazinis receptas: http://www.biscottizone.com/

Pankolių sriuba su citrina ir alyvuogių gremolata

2011-02-15T16:19:00.005+02:00

Laikas bėga.

Būdama 4ame kurse vis dažniau prisimenu praėjusius metus universitete ir mokykloje. Pasijaučiu sena. Sena ir pagiežinga bobule, kuri, jei tik galėtų, tai trenktų su lietsargiu jaunuoliui viešajam transporte, neužleidžiančiam vietos. Ir prisimenant praeities potyrius, paširdy kažkur virpa suvokus, kad gyvenimas vertas gyventi ir, kad viskas praeina, ne tik gera.

Lygiai taip pat prisimenu iš kažkur (fotoaparato atminties kortelės :>) ir šią sriubą.

Nieko nebuvau gaminusi su pankoliu, tad pagalvojau, kad būtų visai laikas.

Daržovė, turbūt jau dauguma žino, maloniai kvepia anyžiais. Ir taip pat galima teigti, kad anyžiaus sėklų kvapas primena pankolius. Žodžiu. Nusipirkau šią daržovę, payoutubinau, kaip gi ją išdarinėti, ir pagaminau.

Jei kam nepatinka anyžiai, manau, vis dėlto gali drįsti valgyti šią sriubą. Bent jau aš išvirus realiai nejaučiau nei anyžiaus kvapo, anei ypatingo prieskonio. Savotiškas nusivylimas.

Alyvuogių gremolatą irgi rekomenduoju pasigaminti šalia, ji suteikia nuostabaus pikantiškumo, ir nebūtinai prie šios sriubos, kuri yra labai švelnaus skonio.

Pankolių sriuba su citrina ir juodųjų alyvuogių gremolata

Produktai (4 porcijos):

* 3-4 Š. alyvuogių aliejaus

* 3 šalotai, susmulkinti

* ~250 g pankolio (sutvarkytas, šerdis išimta, supjaustytas)

* 1 didoka bulvė, nulupta ir susmulkinta

* 1 citrinos sultys ir žievelė

* 900 mL sultinio

* druskos, pipirų pagal skonį

1. Įkaitintame aliejuje apkepinti svogūnus, kol šie suminkštės, suberti pankolius, bulves, citrinos žieveles ir pakepti dar kokias 5 min., arba kol pankolis suminkštės.

2. Užpilti sultiniu ir užvirti. Virti apie 15 min., kol išvirs daržovės.

3.Sriubą šiek tiek atvėsinti ir sutrinti. Trintą sriubą grąžinti į puodą, jei trūksta, pripilti papildomai sultinio (sriuba neturi būti labai tiršta) ir užvirinti. Papildomai paprieskoninti pagal skoį.

4. Patiekti užpylus citrinos sultimis ir uždėjus šaukštelį kitą gremolatos:

* 1 česnako skiltelė, susmulkinta

* 1 citrinos žievelė

* 4 Š. kapotų petražolių

* 16 juodųjų alyvuogių be kauliukų, susmulkintų

1. Gerai sumaišyti/ištrinti pirmus 3 produktus, tada įmaišyti alyvuoges. Šaldytuve uždengus laikosi 3-4 dienas.

Šaltinis: 200 super soups

Skaninančios smulkmenos

2011-02-04T00:13:00.008+02:00

Kai tik parsivežiau stiklainiukėlį levandų iš Paryžiaus, vis kirba mintis kažką su jomis padaryt. Vieną kartą jau visai mažai trūko iki levandinio patiekalo, bet pritrūko vis dėlto elektros lizdo barako virtuvėje elektriniam plakikliui, o rankytėm 10 min. plakti kiaušinį iki purumo ir valios pritrūko.. Taigi. Bet vieną dalyką vis dėlto su jomis padariau. Ir nors galutinio rezultato dar neišbandžiau, vis tiek pasidalinsiu idėja.

Levandų cukrus

* 1 puodelis cukraus

* 1 arb. š. džiovintų levandų

Cukrų sumaišyti su levandomis, lengvai paspaudžiant šaukštu, kad visos įmanomos kvapiai malonios medžiagos įsiskverbtų į cukrų. Uždaryti stiklainiuke ir kartais supurtant laikyti tamsioje vėsioje vietoje mažiausiai kelias savaites, kol pribręs.

arba

Cukrų ir levandas suberti į maisto smulkintuvą/kavamalę ir, žinoma, smulkinti. Siekti cukraus pudros pavidalo.

arba

Jei nenorite savo cukruje besimaišančių levandų tolimesniam naudojimui, o gal tiesiog gėlytes norit panaudoti dar kažkur kitur, suberkit jas į marlinį maišelį, kurį ir įdėkite į cukrų. Brandinti kelias savaites.

o gal

Viską patobulinti galima papildomai pridėjus vanilės lazdelę, citrinos žievelių..?

Panaudojimas?

Pasigardinti kavą, arbatą arba tiesiog naudoti kaip pikantišką vanilinio cukraus pakaitą.

(Gaila, kad niekas iš artimųjų nesaldina karštųjų gėrimų, o būtų tokia miela smulkmena dovanai..)

Kita smulkmenėlė sužavėjo visai netikėtai. Skaičiau ramiai Eglės įrašą apie granolą, ir man ne tik sušvito, jog reikia gi pagaliau pasidaryti tuos sausus pusryčius (pirmąjį šio naminio stebuklo bandymą sulapnojau pačiai sau neįtikėtinai greitai), bet ir būtinai pasigaminti minimų cukruotų imbierų. Nežinau, kodėl nepagalvojau, kad galiu juos nusipirkti (maximoje dar kaip tik akcija buvo). Ir man visai netrukdė suvokimas, kad artimiausiu metu net neketinu jų panaudoti granolos gamyboje (šis improvizacijos pasaulis man dar toks naujas, kad pradžiai noriu išbandyti bent maždaug tradicinius derinius), ar netgi tai, kad gyvenime niekad neragavau tų cukruotų imbierų ir net nežinau, ar jie man patinka :) Tiesiog sulaukiau akcijos ir nusipirkau milžinišką imbiero medį, kuris sužavėjo net kasininkę.

Pradėjus googlinti, kaip gi pasigaminti tuos imbierus, iš pradžių šiek tiek sutrikau - gamybos receptūrų daug, bet visos tarpusavy ganėtinai skirtingos, tad kuri geriausia ?

Paieškas baigiau pamačius David Lebovitz vardą. Net savotiškai gėda prisipažinti, kad realiai nieko jo nebuvau gaminusi. Tad nutariau padaryti šiai gėdai galą ir bent jau imbierus sucukruoti pagal jį. Žaidimo daugoka, o gal aš pati persistengiau neturėdama cukraus termometro, bet rezultatas fantastiškas. Imbierus visai smagu triaukšti vienus, o turbūt dar smagiau panaudoti kepiniuose, toje pačioje granoloje ar tiesiog merkti į šokoladą ir kramsnoti dvigubai skaniau. Atlikęs imbierinis sirupas išvis wow. Norisi šaukštais kabinti. O jeigu įmaišius į kremą ar bent jau natūralų jogurtą..

Cukruoti imbierai

* 500 g šviežio nulupto imbiero

* 800 g cukraus + apvoliojimui išvirus

* 1 L vandens

* žiupsnelis druskos

1. Nuluptus imbierus supjaustyti kiek įmanoma plonesnėmis riekutėmis, sudėti į rūgštims atsparų puodą (aliumininiai, emaliuoti ar panašūs netinka), užpilti vandeniu, kad viską apsemtų, ir užvirti. Užvirus sumažinti kaitrą ir pavirti apie 10 min.. Vandenį nupilti, imbierus užpilti nauju vandeniu ir pakartoti virimo procedūrą.

2. Vėl nupylus vandenį nuo imbierų, sumaišyti juos su cukrumi, 1 L vandens ir druska. Užvirti ir sumažinus ugnį virinti tol, kol cukraus tirpalo temperatūra pasieks 106 laipsnius. (Kadangi termometro neturiu, bet turėjau marias laiko ir beveik nemokamas dujas, tai imbierus kartais pamaišant uždengtame puode viriau apie valandą, po to nukėliau dangtį ir viriau dar apie pusvalandį, kol išgaravo dalis vandens, o cukraus tirpalas pavirto sirupu).

3. Kol sirupas dar karštas, jį nuo imbiero atskirti sietelio pagalba. Imbiero gabalėlius sumaišyti su nemažai cukraus, kad gausiai pasidengtų ir palikti tolygiai paskleidus skardoje ar pan. pernakt, kad pradžiūtų. (Man šitaip džiuvo per lėtai, tad aš vos vos įkaitinau orkaitę ir ant pačios apatinės lentynos patalpinau imbierus. Pastoviai pamaišant visiškai išdžiuvo per ~20 min.).

Turėjau ~400 g nulupto imbiero, iš kurio gavosi ~300 g cukruoto bei ~ 400 mL sirupo.

Imbierinis cukraus sirupas šaldytuve gali stovėti apie metus, o sandariai laikomi cukruoti imbierai išgyvena kelis mėnesius.

Šaltinis: http://www.davidlebovitz.com/

Kakaviniai biscotti su riešutais ir džiovintomis uogomis

2011-01-24T00:48:00.009+02:00

Visiškai visai netikėtai mano apmusijęs ir retokai lankomas blogas taip pat neliko užmirštas ir pateko į Stylish Blogger Award laureatų gretas, didelis ačiū, Forelle :)

Taigi, o taisyklės tokios:

1. Asmeniškai padėkoti tinklaraščio autoriui, suteikusiam šį apdovanojimą.

2. Papasakoti apie save 7 tiesas.

3. Paskelbti 15 kitų tinklaraščių, kurie jų nuomone verti stilingo tinklaraščio vardo.

4. Pranešti jiems apie tai asmeniškai.

Abejoju, ar besurinksiu 15 blogų, kurie dar nebūtų gavę šio apdovanojimo, tad gal apsiribosiu 3?

Bet kadangi esu labai plepi, tai tas 7 tiesas sugalvosiu, nors ganėtinai sunku surasti kažką naujo po šios išpažinties...

1. Kelerius metus nešiojau briketus, po kurių man buvo atlikta 5 val. trunkanti abiejų žandikaulių operacija su pilna narkoze. Po to visą mėnesį gulėjau namie ir valgiau tik kūdikių maistą. Nuostabus laikas, be ironijos.

2. Vienerius savo metus praleidau rašyk'e, kur išmokau rašyti, kurti, pasiekiau visai neblogą lygį, pradėjau galvoti, kad gal net turiu talentą, bet tada dingo įkvėpimas, vėliau susidomėjimas, galų gale išvis pamiršau. Dabar atsiverčiu savo eilėraščius ir ne visada suprantu, ką turėjau minty. Grafomanijos liga praėjo kartu su visais pėdsakais :)

3. Nepakenčiu krepšinio, myliu futbolą. Nors studijų metais nelabai yra galimybių domėtis naujienomis, mano kambary vis dar pilna mėgstamiausios komandos atributikos, o esminius čempionatus stebiu neatsitraukdama.

4. Negaliu pakęsti, kai žmonės užpilinėja žalią arbatą verdančiu vandeniu. Pati jos išgeriu mažiausiai 3-4 puodelius per dieną. Juodą arbatą geriu tik su pienu, bet taip atsitinka kokį kartą per mėnesį. Kavos namie išvis neturiu, geriu nebent kavinėse ar fakultete iš aparato.

5. Paskutinį kartą buvau peršalus, rodos, 7 klasėje (tfu tfu tfu pro kairį petį). Nepripažįstu jokių maisto papildų, vitaminų ar mineralų kompleksų. Geriausias vaistas ir profilaktika - sveikas, naminis maistas bei ,,Vytautas'' :)))

6. Prieš kelerius metus per anglų paskaitą atlikinėjant užduotį reikėjo apibūdinti kokį grupioką 3 žodžiais. Mane apibūdino kaip ,,calm, collected and indifferent''. Tokia daugumai ir esu, nei pridėsi, nei atimsi.

7. Gyvenime buvo laikotarpis, kai klausiausi metalo, svajojau apie ilgaplaukį vaikiną ir nešiojau kerzus.. Bet po to atradau bitlus, įsimylėjau MB, kerzai vos galutinai nesunaikino mano kojų, tad teko keisti savo požiūrį ir pomėgius radikaliai. Matyt, taip ir palikau paauglystės laikotarpį.

Ir dabar jau tas laimingasis trejetas tinklaraščių, kuriuos visada mielai perskaitau, ir tuo pačiu menkutis įrodymas pačiai sau, kad skaitau ne vien tik visus foodblogus iš eilės..:

1. Paprastos mamos dienoraštis

2. Blogas pavadinimas

3. 36525 days

Ir matyt po viso to belieka kantriausius pradžiuginti receptu ?

Receptas iš kalėdinių serijos (taip, vėl riešutai ir džiovintos uogos..). Ilgai ieškojau, kuom gi skiriasi biscotti nuo cantucci, ilgai vyko vidinė kova, ką gi aš pagaminau, bet pasiduodu populiarumui ir sakau, jog vat pas mane tai išsikepė biskočiai.

Žmonės valgė, rodos, vyresni dantų neišsilaužė. Mama juos prie arbatos kramsnoti baigė gal tik prieš kokias 2 savaites, tad laikosi puikiai. Gamyba paprasta ir net nereikia sviesto (mane be galo džiugina kepiniai, kuriems pagaliau jo nereikia..) !

Kakaviniai biscotti su riešutais ir džiovintomis uogomis

Produktai (išsikepa daug):

* 3 kiaušiniai

* 1 arb. š. vanilės ekstrakto

* 1 puodelis cukraus pudros

* 2,75 puodelio (~330g) miltų (man prireikė daugiau)

* 0,25 puodelio kakavos

* 1,5 arb. š. kepimo miltelių

* žiupsnelis druskos

* 0,5 arb. š. cinamono

* po keletą saujų lazdyno riešutų, supjaustytų džiovintų slyvų bei spanguolių (jų nesmulkinti)

1. Dideliame inde išplakti iki purumo kiaušinius, cukraus pudrą ir vanilės ekstraktą.

2. Atskirame inde išsijoti kartu miltus, kakavą, kepimo miltelius, cinamoną ir druską.

3. Sausus ingredientus suversti į kiaušinių masę kartu su riešutais ir uogomis bei išminkyti. Tešla turi būti kieta. Jei ji yra per lipni, minkšta ar netgi skystoka, berti papildomai miltų po truputį ir minkyti, kol tešla bus tinkamo pavidalo.

4. Išminkytą tešlą padalinti į dvi lygias dalis ir suformuoti 2 pailgus batonus, maždaug 2,5 cm storio ir 30 cm ilgio.

5. Gautus batoniukus patiesti ant sviestinio popieriaus ir kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 min., arba kol bus iškepę, paviršius tvirtas.

6. Ištraukti iš orkaitės, leisti atvėsti apie 15 min., tuomet supjaustyti ~0,7 cm storio riekėmis, kurias tolygiai išguldyti ant sviestinio popieriaus ir kepti dar apie 15 min. iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol biskočiai galutinai išdžius ir pasidarys kieti (kepimo vidury galima apversti, kad baigtų kepti vienodžiau).

Šaltinis: http://ourkitchen.fisherpaykel.com/

Kepenų paštetas su skrudintais lazdynų riešutais ir brendyje mirkytomis spanguolėmis

2011-01-17T16:52:00.009+02:00

Vsio. Sesija baigėsi :) Nors ir bene pati nesėkmingiausia, bet svarbiausia dabar daug gero poilsio ir beveik tradicine tapusi kelionė į Angliją pas MB...

Kaip tyčia 52 savaitėse Paštetų savaitė, o aš kaip tik tarp krūvos receptų turiu ir paštetą, kurį gaminau Kalėdų dovanoms (ilgokai užtrukau, kol išsiklausinėjau, ar tikrai visi valgo kepenis)..

Visad paštetai atrodė tokie lengvai pagaminami, bet kažko vis nedrįsdavau, nors šį receptą ilgesingai prisimindavau nuo pat jo publikavimo datos. Ir štai Kalėdos, stebuklų metas, padariau paštetą :) Tikrai paprasta, tad jei kepenis mėgstat ir jūs, drąsinu išbandyti.

Visiems stipriai patiko, lapnojo, net ausys linksėjo, vyresni sakė, kad skoniu primena kažkokį kaimišką patiekalą, nei tai paštetą, nei tai dešrą, kurį ruošdavo šviežiai paskerdus kiaulę. Žodžiu.

Šaltinis lietuviškas, bet keletas pakeitimų yra.

Kepenų paštetas su skrudintais lazdynų riešutais ir brendyje mirkytomis spanguolėmis

Produktai (užpildžiau 7*230 mL stiklainiukus):

* ~1,5 kg kepenų (naudojau ~1 kg galvijų ir ~0,5 kg kalakutienos)

* ~15 kvapiųjų pipirų žirnelių

* ~15 kalendros žirnelių

* po žiupsnį džiovinto rozmarino ir čiobrelių

* keletas lauro lapų

* druskos, juodųjų pipirų pagal skonį

* 2 svogūnai, susmulkinti

* 1 Š. cukraus

* 150 g sviesto + užlydymui

* ~300 mL alyvuogių aliejaus + kepimui

* 6 Š. džiovintų spanguolių

* 6 Š. lazdyno riešutų

* ~80 mL brendžio

1. Spanguoles užpilti brendžiu ir palikti gerti (aš užpyliau dieną prieš).

2. Riešutus šiek tiek apsmulkinti ir subėrus į skardą apkepinti įkaitintoje orkaitėje, kol lengvai paruduos (apie 15 min.). Po šito riešutų odelė turėtų lengvai atsiskirti. Na, ir šiaip skonis pagerės.

3. Kepenis nuplauti, sutvarkyti nuo plėvių, supjaustyti padoraus dydžio gabaliukais (galvijų kepenis supjaustyti tokio dydžio, kad panašėtų į kalakuto) ir užpylus vandeniu užkaisti. Vandeniui užvirus, jį nupilti, kepenis praplauti, ir vėl iš naujo užpilti vandeniu.

4. Subėrus visą krūvą išvardintų prieskonių, vėl užkaisti ir pavirti apie 15 minučių, arba kol kepenys išvirs, tačiau nepervirs.

5. Kol kepenys verda, keptuvėje įkaitinti šiek tiek aliejaus+sviesto ir ant silpnos ugnies apkepinti svogūnus, kol šie karamelizuosis (svogūnams pasidarius skaidriems, užberti cukraus, išmaišyti ir toliau kepti).

6. Išvirusias kepenis sumaišyti su alyvuogių aliejumi, išlydytu skystu sviestu ir susmulkinti blenderiu/mėsmale (aš tai dariau porcijomis smulkintuve). Jei gaunama masė atrodo per daug biri, pripilti papildomai dar šiek tiek aliejaus.

7. Į jau susiformavusį paštetą įmaišyti spanguoles, riešutus, svogūnus, supilti atlikusį brendį ir gerai permaišyti.

8. Išdalinti po taras ir, jei neketinat iškart viso kiekio suvalgyti, užlydyti skystu sviestu.

Šaltinis: http://niamniammm.blogspot.com/

Paryžius. Antras dublis. Nes kai kada ir maisto gali būti per daug

2011-01-11T12:20:00.012+02:00

Taigi, jau net nebe po pirmo, o po antro egzamino pagaliau rašau. (Iškart atsiprašau už skaitymui nepatogų raidžių dydį, blogeris vis dar manęs neklauso..)

Krūvai žmonių papasakojus savo įspūdžius apie Paryžių gyvai, vis tiek dar negaliu susisteminti, glaustai sutraukti visų patirtų įspūdžių. Čia nebe viena para kaip vasarą, o jau beveik ir visos trys !

Bendrai galėčiau pavadinti - foodtrip'as. Teko paragauti labai daug ko (dabar labai begėdiškai pasigirsiu): foie gras, krabo, langustinų, austrių, kelių rūšių sraigių ir krevečių, jūros šukučių ir varlių. Nešneku apie kitus jau lyg ir ragautus, tik daug skanesnius nei įprastai patiekalus, ar kokybiškiausiai ne namie pagamintus kokteilius. Trumpai tariant, daug vaikščiojimo aplink kavines ir daug valgymo pavaikščiojus.

Aha. Dabar belieka arba viską nuosekliai ir smulkiai papasakoti, arba išskirti subjektyviai esminius punktus.. ?

1. Vasarą susišnekėti angliškai lengviau nei žiemą: vasarą dauguma prancūzų stengėsi palaužyti liežuvį, šįkart paklausus parlez-vous anglais?, ne kartą teko išgirsti nemaloniu tonu atsakant parlez-vous français? O gal tiesiog šitaip vis pakliūdavo.

2. Viena įsimintiniausių vietų - Rue Mouffetard Lotynų kvartale. Galima rasti mielų šeimyninių kavinių/restoranų, kur trijų dalių ganėtinai gurmaniški pietūs tik 27 eurai, ar Kretos virtuvės restoranėlį su maloniais besišypsančiais graikiško profilio vyrukais, kurie maloniai apšokinės ir dar paklaus, iš kokios šalies esi. Ir, žinoma, daugybė prekystalių su jūros gėrybėmis, mėsomis, sūriais, vaisiais, vynotekos... Ar šiaip visokios smulkmenos, bižuterija, kosmetika. Lyginant su vietomis, kur lankėmės vėliau, kainos ganėtinai mažos. Tikiu, kad Paryžiuje nemažai tokių gatvelių, bet mes šįkart lankėmės tik šitoje, ir porą kartų :)

3. Netikėtai atradome jūros gėrybių restoraną ir nutarėme į jį užsukti, kad jau austrių sezonas... Meniu tik prancūziškas, padavėjai arogantiškai nešneka angliškai, teko išsirinkti tiesiog patį brangiausią restorano patiekalą, kuriame, rodos, turėtų būti austrių. Buvo. Net 9. Ir dar visko tiek, kad artimiausiu metu galėsiu žiūrėti nebent į krevetes (nežinau, kaip galima jų atsivalgyti :>). Man sraigių užteks kokiam pusmečiui. Kurios krabo dalys ir kaip yra valgomos, man dar liko savotiška paslaptis.

4. Nemažai daliai prancūzų naujieji metai, rodos, neesminė šventė. Žinoma, prie Eifelio grūdosi minios, dar nemaža dalis užstrigo metro stengdamiesi nuvykti iki Eifelio/Eliziejaus laukų dar 2010aisiais, tačiau matėme tikrai daug žmonių, tiesiog šiaip pavienių einančių gatve, ar apsipirkinėjančių greito maisto užeigoje. Kažkas sunkiai suvokiamo lietuviškam mentalitetui.

5. Kavinėje/restorane dažniausiai jautiesi žmogumi, kuris užsakinėja muziką. Ne taip, kaip Lietuvoje. Net neklausę atneš geriamo vandens, lėkštutę panaudotam arbatos pakeliui, naują lėkštę papildomoms sraigių ir krevečių atliekoms.. Naujų metų dieną visur, kur vis užsukdavom kažko paragauti, padavėjai atsisveikinimui užversdavo krūva sveikinimų, siuntė oro bučinius ir plačiai, plačiai šypsojosi.

6. Prancūzijoje gera mokėti prancūzų kalbą :))) Visi, nors ir nepažįstami, tarpusavy bendrauja, juokauja, kiekvienas parduotuvėlės pardavėjas ar žmogus laukiantis už tavęs eilėje prie kasų - tavo draugas. Mes tuo tarpu tebuvom tie, kurie stovi nuošaliai, bukai šypsosi bei kartais pralemena merci.

7. Kadangi paryžietiškais standartais mūsų viešbutis buvo jau priemestyje, tai radome netoliese padorios maximos dydžio parduotuvę.. Tai buvo dar nuostabesnis apsipirkimas nei milžiniškam sainsbury. Tiesiog. Pavyko nukauti ir lauktuvėms pargabent krūvą nuostabiausių šokoladų, levandų (prieskoniai pardavinėjami iškart po 60-100 g. Įdomu, kokiais kiekiais fasuojamas šafranas ?) ir profesionalų ledų šaukštą (kad jau maniškis atsisakė šįkart užsukti į E. Dehilleriną).

8. Beauvais-Tille oro uostas pats apgailėtiniausias iš visų 9 matytų. Matyt dėl to, kad dieną, kurią turėjome atskristi, dauguma skrydžių į/iš šio oro uosto buvo atšaukta, o gal ir iš tikrųjų ten tokia betvarkė, turėjome užtrukti pusantros valandos laukdami kelių šimtų žmonių eilėje, kol patekome į Paryžiaus autobusą. O visi dokumentų, saugos patikros punktai jau norint išskristi... Gal taip tiesiog todėl, kad prancūzams tikrai nusispjauti ant šiuolaikinių technologijų pažangos ir efektyvaus darbo? Žinoma, ko norėti iš oro uosto, kuriame skraido pigiausios avialinijos, bet, bet. Tikiuosi, tai paskutinis apsilankymas toje vietoje.

9. Dvi dienos ir naujųjų sutikimas buvo fantastiška, bet paskutinė diena.. Iš serijos: Kam reikia frazių Man reikia į ligoninę arba Man reikia pagalbos trumpuose prancūzų kalbos kursuose? Pirmąją naujųjų metų dieną atsibudau ne nuo žadintuvo, o nuo apsinuodijimo (tai štai kodėl visą dieną prieš nebuvo apetito valgant tą anties krūtinėlę ir vos juntamai pykino..). Teko leisgyvei krautis lagaminą ir lengvai vėluoti į oro uosto autobusą. Nualpti traukinyje, suvokti, kad niekam čia nerūpi akivaizdžiai vos paeinantys žmonės ar šaukiantys Help!, brautis į metro tarnybines patalpas ieškant vandens, bandyti susišnekėti su angliškai vos pralemenančiais gydytojais, vėluoti jau ir į lėktuvą. Šokiruoti taksistą Paryžiaus centre prašant jo nuvežti už fantastinius pinigus į už 80 km esantį patį pigiausią oro uostą, kuriame už tą sumą jau galima ir porą lėktuvo bilietų nusipirkti. Važiuoti, važiuoti, važiuoti. Spėti atvykti dar neišskridus lėktuvui (!), bet po visko užstrigti pusvalandžiui absurdiškose eilėse, ir po visko suvokti, kad skrydis lengvai atidėtas. Išmesti kruasanus, vaisius, madeleinės ir vyno butelį, kuriuos turėjome pusryčiams. Norėti vandens ir į Lietuvą. Nemaniau, kad kada nors šitaip nuoširdžiai džiaugsiuosi palikdama Prancūziją, Paryžių. Ligi šiol lengvai nupurto išgirdus prancūzišką šnektą. Todėl dabar ir be recepto - skrandis dar jautrokai reaguoja maisto tema.

10. Kadangi, žinoma, nesupratome, jog metro per garsiakalbius skelbia, kad 12 31 nuo 23 val. ir visą 01 01 dieną važiavimas metro yra nemokamas, prisipirkom bilietų... Tad jei kas planuojat artimiausią mėnesį (šiaip reiktų pasidomėti bilietų galiojimo laiku, gal ir ilgiau) vykti į Paryžių ir savarankiškai pasivažinėti po miestą, dovanoju 8 carnet tipo bilietus, sutaupysit 9,6 euro :)

Ir po viso tiesiog žudančiai grandiozinio, padriko pasakojimo, toks pat padrikas maisto foto reportažas..

kaip aš vėluoju

2011-01-04T16:52:00.004+02:00

Labai daug kur pavėlavau šiame internetiniame maisto pasaulyje. Ir kalėdinių receptų vis dar nesudėjau (tiesą sakant, net ir prieškalėdiniai vis dar eilėje), ir Languotos prijuostės tema nepasipasakojau, ir dar net nepasveikinau su jau praėjusiomis šventėmis... Jau, rodos, netgi buvau susiruošusi suspėt, bet tai apšvietimas virtuvės kampeliui nufotografuoti per prastas, tai reikia keletą dienų sėdėti prie vaišių stalo su artimaisiais, tai ima ir nebeveikia kompiuterinė pelė ?

Žodžiu. Sveikinu su praėjusiomis šventėmis, dėkoju visiems, kurie paskaito ar net kartais kažką iš čia pagamina, taip pat dėkoju už virtualiai kartu dar vienus praleistus metus tiems žmonėms, kurie mielai dalinasi savo virtuvės potyriais ir leidžia iš jų mokytis, mokytis... Te atėję metai būna bent jau tokie pat geri, kokie praėję 2010ieji :)

Norėjau aprašyti ir savo kelionę į Paryžių, bet matyt tai jau padarysiu praėjus pirmajam egzaminui po kelių dienų... Taigi, laukit daug istorijų, skanių nuotraukų ir receptų.

to be continued...

Pupelių ir saulėje džiovintų pomidorų sriuba

2010-12-20T17:01:00.005+02:00

Viskas. Viskas. Viskas pagaliau baigėsi. Liko tik toliau džiaugtis kalėdinių skanumynų gamyba, paskaityti knygą, kuri jau kelias savaites ramiai gulėjo prie mano lovos (tarsi kas būtų drįsęs nešiotis šį 2,863 kg beveik nekilnojamą turtą..).

Tenoriu pagaliau pasidžiaugti tuo pojūčiu, jog niekam nieko nesu skolinga, nieko nebeturiu padaryti. Tik išsikepti linzer sausainių su aviečių uogiene ir išsivirti pašteto su brendyje paskendusiomis spanguolėmis ir skrudintais lazdynų riešutais...

Ir kadangi vis dėlto dar ne Kalėdos, o aš visą savaitę svajojau sudalyvauti Salierų savaitėje, tad atiduodu šią paskutinę skolą (tikiuosi, dar spėju) ir slenku ilsėtis...

Ši sriuba be galo, be krašto paprasta, bet ji turi tokį ypatingą sriubinį skonį ir kvapą, kad kiekvieną kartą ranka pati nevalingai kilo įsipilti pakartojimui.. :) Tą sriubiškumą suteikia saulėje džiovinti pomidorai, tad jų tikrai nevalia praleisti, o dar geriau būtų ir nepagailėti. Aš dar įdėjau papildomai konservuotų pievagrybių, bet daug verčiau įmesčiau saujelę džiovintų miško grybų, būtų idealu :)

Pupelių ir saulėje džiovintų pomidorų sriuba

* alyvuogių aliejaus kepimui

* 1 svogūnas, susmulkintas

* 2 saliero stiebai, susmulkinti

* 2 skiltelės česnako, susmulkintos

* 900 mL sultinio

* 950 g išvirtų sviestinių pupelių (butter beans; naudojau paprastas baltas)

* 4 Š. saulėje džiovintų pomidorų pastos (susmulkinau aliejuje konservuotų džiovintų pomidorų)

* 1 arb. š. džiovinto rozmarino ir/ar čiobrelio

* druskos, pipirų pagal skonį

* tarkuoto kieto sūrio (nebūtina)

1. Keptuvėje įkaitintame aliejuje apkepinti svogūnus, kol šie suminkštės. Sudėti salierus ir česnakus bei pakepti dar kelias minutes.

2. Keptuvės turinį supilti į puodą, kuriame jau yra pupelės, pomidorų pasta, sultinys ir prieskoniai. Užvirti ir virti ant mažos ugnies dar apie 15 minučių.

3. Patiekti galima ant viršaus užbėrus tarkuoto sūrio, bet skanu ir taip :)

Šaltinis: 200 super soups

Kakaviniai vafliai su pikantišku vyšnių padažu

2010-12-16T16:24:00.007+02:00

Puiku. Tenorėjau bloggerį priversti padidinti mano jau sukurto įrašo šriftą (ko jis užsispyrusiai nedarė), o viskas pasibaigė tuo, kad įrašas išvis išsitrynė. Taip ir nueina šuniui ant uodegos per vienintelę laisvą valandą, kurios sulaukiau šį mėnesį, sukurtas įrašas. Pasijutau beviltiškai.

Taigi. Be komentarų.

Kakaviniai vafliai

* 2 stiklinės miltų

* 2,5 arb. š. kepimo miltelių

* 0,5 arb. š. druskos

* 3-4 Š. kakavos (spręsti iš akies, prisiminti, kad sausas kakavos-miltų mišinys patamsės sumaišytas su skystais produktais)

* 4 kiaušiniai, tryniai atskirti nuo baltymų

* 6 Š. cukraus

* keli lašai romo esencijos

* 2 arb. š. vanilinio cukraus

* 50 g sviesto, išlydyto ir atvėsinto

* 2 stiklinės pieno

1. Pirmus keturis produktus išsijoti dideliame dubenyje.

2. Trynius išplakti su cukrumi bei vaniliniu cukrumi, kol masė pabals. Įmaišyti romo esenciją, sviestą ir pieną.

3. Įmaišyti skystus produktus į sausus, nepersistengti. Tešla turi būti grietinės tirštumo, jei yra ne taip, pakoreguoti miltais/pienu.

4. Atskirai iki standumo išplakti baltymus ir juos atsargiai įmaišyti į gautą tešlą.

5. Dėti po keletą šaukštų į įkaitintą vaflinę ir kepti keletą minučių (priklauso nuo naudojamos vaflinės).

Vyšnių padažas su prieskoniais ir romu

* 1,5 stiklinės vandens

* 1 Š. krakmolo (jei padažas atrodys per skystas, galima ir daugiau)

* 25 g sviesto

* 450 g vyšnių be kauliukų (naudoju šaldytas)

* 2 Š. rudojo cukraus

* po ~0,5 arb. š. cinamono, malto kardamono, malto muskato

* 2 arb. š. vanilinio cukraus

* 2 arb. š. citrinos sulčių

* 30 mL rudojo romo

1. Prikaistuvyje išlydyti sviestą, suberti, vyšnias, cukrų, supilti 1 stiklinę vandens ir išmaišyti, kad ištirptų cukrus. Leisti užvirti.

2. Likusioje pusėje stiklinės vandens, išmaišyti krakmolą ir supilti į vyšnias, kai šios užvirs. Suberti prieskonius, vanilinį cukrų ir leisti dar kartą užvirti.

3. Nukėlus nuo ugnies supilti citrinos sultis ir romą, paragauti, ar netrūksta cukraus, ir jau galima tiekti.

Originalus receptas: http://www.zaidimuaikstele.lt/

P.S.: o raidės vis tiek tokios pat mažos.......

Medaus madeleinės

2010-11-30T18:13:00.010+02:00

Sėdėdama maximoje ant suoliuko po eilinės sunkios dienos, ir kimšdama jau antrą kruasaną, netyčia pasukau galvą į parduotuvės vitriną, ir ten išvydau...

...su saviškiu antrą dieną Paryžiuje užsukome pavalgyti į anksčiau nusižiūrėtą kavinukę, kurioje visos sienos - lentynos, prikrautos visokių smulkmenėlių: kelių rūšių jūros druska, įvairūs prieskoniai, ančių kepenėlės, konfitiūrai, šokoladai, smilkalai... Matydama tokią įvairovę, be galo spirgėjau, ką nors nusipirkti. Maniškis leido išsirinkti bet ką, tačiau nuo to nepalengvėjo. Galų gale viską smulkiai apžiūrėjusi po beveik pusvalandžio išsirinkau patalynės ,,kvepalus'', kurie tip top kvepia Paryžiumi. Tačiau jau beeinant link kasos susipratom, kad skrendam lėktuvu tik su rankiniu bagažu, o į salono vidų tikrai neleis pasiimti kažkokio skysčio stiklinėje taroje, be to su purškikliu. Beliko kvapą grąžinti atgal į lentyną, ir taip nieko nenusipirkti...

...ir ten išvydau tuos pačius kvapus iš Paryžiaus ! Visai nebuvo būtina apsipirkinėti kažkur Rochechouar gatvėje, kai gėris čia pat Lietuvoje. Greitai sukramsnojau likusį kruasaną ir įskridau į parduotuvėlę vėl iš naujo ieškoti Paryžiaus kvapo. Paieškos buvo vaisingos, tad dabar prieš einant miegot pasipurškiu pagalvę, atsigulus įsikniaubu į ją ir... :)

Greitu laiku galėsiu pasitikrint, ar gerai prisiminiau tą Paryžiaus kvapą, nes su saviškiu nesusilaikėm ir sukrapštę pinigėlius nusipirkom bilietus sutikti naujuosius metus Eifelio bokšto papėdėje.. Vien ši mintis ir leidžia pergyventi košmarišką mokslų laikotarpį iki Kalėdų.

Receptas šįkart irgi ganėtinai labai prancūziškas, iš knygos, kurią pirkau (t.y. leidau brangiausio sukauptus knygyno čekius :>) dar lapkritį, kai svečiavausi pas jį. Ši knyga sužavėjo iškart, ir nors pradžioje jos kaina kiek grasė (pirkau be amazono akcijos, be to, keliskart didesnės, spalvingesnės ir kietais viršeliais knygos buvo ganėtinai pigesnės..), tačiau dabar tikrai nesigailiu, kad drįsau nusipirkt tokią įspūdingą savo turiniu knygą. Taigi:

Medaus madeleinės - Madeleines au miel

Produktai (33-36 vnt.)

* 2 dideli kiaušiniai

* 75 g cukraus

* 1 Š. rudo cukraus

* žiupsnelis druskos

* 90 g miltų

* 1 arb. š. kepimo miltelių

* keletas lašų vanilės esencijos

* 90 g ištirpdyto ir atvėsinto sviesto

* 1 Š. skysto medaus

* apie 30 g sviesto formų patepimui

1. Išplakti viename dubenyje kiaušinius, abiejų rūšių cukrų ir druską, kol mišinys pabals.

2. Kitame inde kartu išsijoti miltus ir kepimo miltelius, atsargiai įmaišyti į kiaušinių masę kartu su vanile. Nepersistengti maišant ! Tegul dar netgi lieka viena kita miltų sankaupėlė.

3. Supilti atvėsintą skystą sviestą bei medų ir lengvai išmaišyti, kad tolygiai pasiskirstytų. Dubenį uždengti ir įdėti pusvalandžiui į šaldytuvą.

4. Atšalusia tešla užpildyti formeles: ištepti jas sviestu, formelę užpildyti iki 1/3 - 1/2 viso tūrio (madeleinės išsipūčia ganėtinai daug). Kepti iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 5-10 min. (priklausomai nuo formelių dydžio), arba kol madeleinės išsipūs ir vos vos lengvai paruduos (aš su pirmąja partija šiek tiek persistengiau, matyti nuotraukoje :>).

5. Tik ištraukus iš orkaitės, kepinėlius greitai versti ant grotelių, ir šiek tiek atvėsus jau galima gardžiuotis.

Šaltinis: The Roux Brothers on Patisserie

Recipe in English

Honey madeleines - Madeleines au miel

* 2 large eggs

* 75 g sugar

* 1 tbs dark soft brown sugar

* small pinch of salt

* 90 g flour

* 1 tsp baking powder

* few drops of vanilla essence

*90 g melted and cooled butter

* 1 tbs clear honey

* melted and cooled butter for greasing (aproximately 30 g)

1. Combine the eggs, both kinds of sugar and the salt in a bowl until the mixture turns light in color.

2. Sift together the flour and baking powder and fold them gently into the mixture, together with vanilla. Do not overwork the mixture.

3. Pour in the cooled melted butter and the honey and mix until completely amalgamed. Cover the bowl and leave to rest in a cool place for 30 minutes.

4. Brush the madeleines tray with butter and pipe the mixture into the cavities (fill 1/3 - 1/2 of the cavity). Bake in the preaheated to 220 Celsium degrees oven for 5-10 minutes or until the madeleines become slightly golden.

5. As soon as they are cooked, invert the tray directly onto the wire rack. Serve the madeleines just as they are or cooled.

Bloger'is irgi žmogus, pasistengsiu ir aš juo pabūti

2010-11-10T23:10:00.020+02:00

Taigi ramiai bešniukštinėdama po maisto tinklaraščius ir užsikabinusi už pasakojimų apie jų autorius, nutariau pasiviešinti ir aš (kad jau vis tiek matyt nieko doro šįvakar nebenuveiksiu.. :)).

O visų šitų įdomių pasisakymų priežastis - Languotos prijuostės projektas, ir šio etapo tema - bloger'is irgi žmogus . Tad pradedam :)

Visų pirma, labai mėgstu pasakoti apie save (net baisu pradėti kurti šį įrašą..). Taip labai, kad net kartais pačiai pasidaro nejauku ir išvis nešneku. Su niekuo.

Studijuoju chemiją, tiesiog chemiją, ne biochemiją ir ne dar kažkokią. Esu ketvirtame kurse ir kiekvieną dieną vis pergalvoju iš naujo, ką norėsiu veikti po šių metų. Veiklos amplitudė keičiasi nuo chemijos mokslų tęsimo, maisto gamybos iki ženysiuos ir gimdysiu vaikus (pati tikiuos, kad juokauju).

Iki 2'o kurso negaminau visai. Nebent išsivirdavau makaronų. Bet iki universiteto nemokėjau ir šito. Sėdėdavau alkana namie ir laukdavau, kol mama grįš iš darbo. Bet net ir tada žinojau, kad moku gaminti puikiai :)))

Tikiu, kad meilę maisto gamybai paveldėjau iš mamos mamos, kuri pragyvenimui užsidirbdavo iš maisto gamybos, ir iš tėčio senelės, kuri dirbo pas kleboną šeimininke.

Dievinu krevetes, ikrus, ančiuvus, lašišą, midijas, vėžius, sraiges. Tikiu, kad dievinu ir austres, tik dar jų neteko ragauti. Bet, tikiu, tai tik laiko klausimas.

Taip pat mėgstu kepenėles. Ir iškart pajaučiu simpatiją žmogui, kuris taip pat jas mėgsta :)

Mėgstamiausios uogos - avietės, ledai - mėtiniai su šokolado gabaliukais (arba šokoladiniai su mėtų gabaliukais :)), visų skaniausių pyragų dar neišragavau, niekad neatsisakau sriubos ir risotto.

Kuo ilgiau užtrunka maisto gamyba, tuo geriau. Kadangi gyvenu bendrabuty ir moku fiksuotus mokesčius, manęs negąsdina 3 valandas besitroškinantys troškiniai ar sausainių kiekis, kurį reikia kepti 4 valandas. Svarbiausia, kad tai užtruktų ilgai, nes gaminu dėl gamybos, o ne dėl valgymo.

Nepakenčiu neplautų indų. Negaliu nueiti miegoti, jei neišplautas bent vienas šaukštelis. Ir nors turiu indaplovę, į ją indus dedu be galo retai.

Taip pat negaliu pakęsti kapsinčio vandens, kritulių, krentančių man ant veido, netvarkingų žmonių, kai kiti skolinasi mano daiktus, taip pat tokių, kurie gatvėje numeta šiukšlę ant žemės. Ir iškart nusiteikiu prieš žmogų, kuris skeptiškai vertina maisto gamybą.

Mėgstu avėti aukštakulnius, ryškiai dažytis akis, rengtis juodai, nusilakuoti nagus raudonai, vis svajoju nusipirkti raudoną lūpdažį, ir kvepinuosi vyriškais kvepalais.

Nesu pats komunikabiliausias Jūsų sutiktas žmogus. Ir šiaip nesu labai malonus žmogus. Apie mane drąsiai galima sakyti, jog esu pasipūtusi. Malonesnė būnu tik su geriau pažįstamais žmonėmis, kurie man patinka. Bet ir tai ne visada. Tačiau jau kai būnu maloni, tai galiu būti kiekvieno geriausia draugė. Niekuo nepasitikiu, nei savo mama, nei savo geriausiu draugu. Nebent savo kate :)

Svajoju gyventi Prancūzijoje. Nes ten tiesiog viskas idealu (ah, ta reklaminė propaganda :)). Bet vis tiek esu didelė Lietuvos patriotė.

Kai gyvenu savo ritmu, einu miegoti 5 val. ryto ir keliuosi 15 val. dienos. Dievinu sutikti patekančią saulę, ypač vasaros pradžioje. Ir vasara man jau eina į pabaigą iškart po Joninių, nes pradeda trumpėti naktys.

Mėgstamiausios gėlės - jazminai, o mėgstamiausias metų laikas - ankstyvas pavasaris, kai sniegas tik nutirpęs, nuo stogų laša žiemos likučiai, kalasi pirmoji žolė, o saulė pagaliau vėl optimistiškai šviesi :)

Paauglystėj perskaičiau krūvas knygų. Skaičiau iki pasišlykštėjimo grožine literatūra (įmanoma ir taip). Po to persimečiau ant filmų. Pirmenybę teikiu senai, laiko ir turbūt milijonų žiūrovų patikrintai kino klasikai. Prieš naujus filmus esu nusistačiusi iš principo. Nors išimčių būna.

Klausausi labai įvairios muzikos, nuo Chopino, Bitlų, Sinatros iki Miles Davis ir Led Zeppelin. Bet toli gražu ne visko. Jau kokius 7 metus nežinau, kas šiandien yra populiaru.

Laiką leidžiu internete, maisto tinklaraščiuose arba susirašinėdama skypu su savo širdies draugu, kuris Lietuvoje praleidžia tik apie pusmetį jau trečius metus. Meilė per atstumą gali egzistuoti !

Kažkodėl sarmatyjuos rodyti šį blogą pažįstamiems žmonėms, nors nekantriai laukiu kiekvieno skaitytojo.

Tikiu meile iš pirmo žvilgsnio, globaliniu klimato atšilimu ir, kad kada nors drįsiu iškepti kruasanus :>

Va..........Spaudžiu dešinę tam, kuris viską perskaitė :)

Na, o jei būčiau patiekalas, tai matyt būčiau šitas risotto - norinčiam susipažinti, kas per fruktas, reikalauja pastangų pasiekti galutinį rezultatą, nemažai, rodos, tarpusavy nesuderinamų ingredientų, o galutinis rezultatas - gurmaniškai aštri-saldi masė, kuri mandagiai ir tingiai garuoja ant maistą mylinčių žmonių stalo :)

Lazanija su moliūgu, topinambais ir ricotta

2010-11-08T20:22:00.007+02:00

Tas beprotiškas, beprotiškas 4as kursas. Ypač kai net 2 mėnesius ,,atostogauji'' praktikoje, nors visi kiti eiliniai studentai mokosi, o po to įšoki į mokslus semestro viduryje ir mokaisi dvigubai.

Praeita savaitė buvo pirma normaliai darbinga, ir aš savotiškai išsigandau: kai fakultete praleidi 8-13 valandų per parą, grįžti namo po visų laboratorinių darbų kvepėdamas tokiais kvapais, kurių eilinio žmogaus nosis turbūt niekada gyvenime ir neuos, o per visą dieną esi valgęs tik valgyklinių bulvinių blynų, kuriuose maždaug 80 proc. visos tešlos - miltai, tesinori ramiai, labai ramiai, tyliai pasėdėt ir tiesiog nieko neveikt. Na, ir gal siurbtelt kokios nepretenzingos naminės sriubos. Deja.

Nei sriuba, nei dar kažkas šiltas ir garuojantis manęs nelaukė. Nebent niekam nereikalingas moliūgas, kurį dar savaitgalį optimistiškai nusipirkau ir ketinau kažką su juo gero sumakliavoti. Viskas baigėsi tuo, kad vėlų ketvirtadienio vakarą viriau iš jo tyrę, supyliau į stiklainį ir vežiaus namo... O namie gimė štai kas:

Lazanija su moliūgu, topinambais ir ricotta

Produktai (forma maždaug 20*20 cm, 4-6 porcijos):

* alyvuogių aliejaus kepimui

* ~1 kg moliūgo, supjaustyto kubeliais

* 1 didelis svogūnas, stambiai supjaustytas

* 2-3 česnako skiltelės, susmulkintos

* druska, juodieji pipirai, lauro lapai, provanso žolelės

* 10 apvirtų lazanijos lakštų (arba neapvirtų, kiekvienam pagal drąsą)

* keletas topinambų, supjaustytų plonom riekelėm

* 250 g ricottos

* 2-3 šaukštai grietinės

* 300 g mozzarellos, supjaustytos griežinėliais

* ~100 g kieto sūrio (naudojau ,,Prūsiją''), sutarkuoto

* 1 puodelis susmulkintų graikinių riešutų

* 1,5 Š. sviesto

* 1,5 Š. miltų

* 2 stiklinės pieno

* malto muskato

* druskos, juodųjų pipirų

1. Keptuvėje įkaitusiuose riebaluose apkepinti svogūną, kol šis paruduos. Suberti česnaką ir trumpam pakepti kartu, kol pakvips.

2. Keptuvės turinį suversti į puodą, kuriame jau yra moliūgas ir prieskoniai (pagal skonį), įpilti vandens (1-1,5 puodelio, arba kol šiek tiek apsems) ir užvirti. Virti tol, kol daržovės suminkštės (jei per skysta, virti nudengus, kad dalis skysčio išgaruotų).

3. Išvirusią ir pravėsusią masę sutrinti ir atidėti.

4. Keptuvėje išlydyti sviestą ir jame apkepinti miltus, kol šie paruduos ir pavirs košele.

5. Per kelis kartus supilti pieną maišant, o masei pasidarius tirštesnei, plakti.

6. Dar šiek tiek pakaitinus ir pamaišius, kol padažas sutirštės, padruskinti, įberti žiupsnelį kitą malto muskato ir atidėti.

7. Ricottą sumaišyti su grietine, šiek tiek padruskinti ir papipirinti ir atidėti.

8. Ant formos dugno paskleisti šiek tiek moliūgų tyrės, uždengti 2 lazanijos lašais, tuomet vėl paskleisti trečdalį likusios moliūgų tyrės, apdėlioti puse supjaustytų topinambų bei užbarstyti trečdaliu sutarkuoto kietojo sūrio ir tuomet ant viršaus uždėti dar 2 lakštus.

9. Ant lakštų tepti pusę ricottos masės, užberti pusę graikinių riešutų, apdėlioti trečdaliu mozzarrelos ir aplieti puse balto padažo.

10. Kiti du sluoksniai ruošiami analogiškai.

11. Ant viršutinių lakštų vėl paskleisti likusią moliūgų tyrę, išdėlioti mozzarellą ir užberti likusį kietąjį sūrį.

12. Paruoštą tortą dėti į įkaitintą orkaitę maždaug 30-40 min.. Išėmus iš orkaitės leisti susigulėti apie 15 min., tuomet supjaustyti gabalėliais ir mėgautis.

P.S.: nesu didelė balto padažo profesionalė ir dariau kaip man atrodė teisinga... Po to pasiskaičiau kaip pas prancūzus šis padažas gaminasi, ir pasirodo, kad nelabai teisingai dariau. Tad parašiau savo neteisingą variantą, bet jei turite savo, vadovaukitės sava patirtimi :)

Moliūgų sriuba tailandietiškai

2010-10-31T22:02:00.010+02:00

Šis receptas pagal eiliškumą dar negreit turėjo pasirodyti, bet kadangi būtent dabar moliūgų sezonas ir vos ne visi intensyviai juos kažkur realizuoja, tai nutariau spėti ir aš į benuvažiuojantį šios daržovės sezono traukinį...

Receptas iš sriubų knygos, kurią galų gale parsivežiau iš Anglijos, kur ji pratūnojo nuo pat liepos pradžios. Sriuba gavosi skani, su tuo tailandietišku prieskoniu, tik gal kiek skystoka (matyt moliūgo rūšis skystesnė nei naudojo autoriai ?), tad jei gaminčiau kitą kartą, arba dėčiau daugiau moliūgo, arba pilčiau mažiau sultinio. Ir būtinai turėčiau atsidėjusi keletą krevečių, nes jos tiesiog idealiai tiktų šitoje sriuboje. Kadangi vis dėlto šįkart jų neturėjom, tai pasikepinom orkaitėje atlikusių moliūgo sėklų su prieskoniais, kurios irgi visai tiko.

Moliūgų sriuba tailandietiškai

Produktai (4-5 porcijos):

* 1 Š. saulėgrąžų aliejaus

* 1 svogūnas, supjaustytas

* 1 Š. Tailandietiškos raudonojo kario pastos

* 2 skiltelės česnako, susmulkintos

* 2,5 cm imbiero gabalėlis, susmulkintas

* ~750 g moliūgo, nulupto, išsėklinto ir supjaustyto kubeliais

* 400 mL kokosų pieno

* 750 mL sultinio

* 2 arb. š. Tailandietiško žuvų padažo (praleidau, man buvo pakankamai sūru ir be jo)

* 2 arb. š. džiovintų saldžiųjų paprikų

* maltų juodųjų pipirų pagal skonį

* pundelis šviežių kalendrų

1. Keptuvėje su įkaitintu aliejumi apkepinti svogūną, kol šis suminkštės. Įmaišyti kario pastą, česnaką ir imbierą bei pakepti dar apie minutę.

2. Keptuvės turinį supilti į puodą, kuriame jau būtų visi likę ingredientai, išskyrus kalendras, ir užvirti. Virti tol, kol moliūgas suminkštės (man užteko 20 min.).

3. Sriubą šiek tiek atvėsinti, įmaišyti dalį susmulkintų kalendros lapelių, ir sutrinti.

4. Sutrintą sriubą vėl užkaisti, įmaišyti likusius kalendros lapelius ir jau galima patiekti.

Šaltinis: 200 super soups

Recipe in English

Thai squash soup

* 1 tbs sunflower oil

* 1 onion, roughly chopped

* 1 tbs red Thai curry paste

* 2 garlic cloves, finely chopped

* 2,5 cm piece of ginger, peeled and finely chopped

* ~ 750 g butternut squash, deseeded, peeled and diced

* 400 mL full-fat coconut milk

* 750 mL stock (vegetable or chicken)

* 2 tsp Thai fish sauce

* pepper

* small bunch of coriander

1. Heat oil in a saucepan, add the onion and fry gently until softened. Stir in the curry paste, garlic, ginger and cook for 1 minute.

2. Mix in all the remaining ingredients (except coriander), add a little pepper then bring to boil. Simmer for about 45 minutes or until the squash is soft.

3. Reserve a few sprigs of coriander for garnish then tear the remainder into pieces and add to the soup. Puree the soup in a blender or food processor until smooth.

4. Pour back into the saucepan and reheat, tearing in the reserved coriander sprigs. Ladle into the bowls and serve.

Sausainiai su šokolado ir džiovintų braškių gabaliukais

2010-10-26T15:43:00.012+03:00

Fotoaparatas jau tiesiog sprogsta nuo maisto nuotraukų, esančių jame, o aš jų vis neišlaisvinu... Nuotraukų gelbėjimo operaciją pradėsiu nuo sausainių, kuriuos kepiau Kauno maisto tinklaraštininkų susitikimui, apie kurį jau net ir atgarsiai baigia nutilti, o aš tik dabar galų gale jį prisiminsiu. Nors asmeniškai ir nepadėkojau merginoms už tokį šaunų vakarą, bet tai tikrai buvo vienas geriausių vakarų/susitikimų, tuo labiau su menkai pažįstama kompanija. Buvo įdomu pasiklausyti ir pasidalinti sava patirtimi su žmonėmis, kurie tikrai domisi maisto gamyba ir supranta visas keistenybes ir problemas, kurios atsiranda maistui neabejingo žmogaus gyvenime, pradėjus kurti savo foodblog'ą.

Ačiū Indrei už iškeltą idėją bei jos realizavimą, taip pat dar ne kartą norėtųsi su jumis susitikti, žaviosios maisto mylėtojos :)

Sausainiai su šokolado ir džiovintų braškių gabaliukais

Produktai (jau nepamenu, kiek tiksliai išėjo, bet apie 50-60 vnt.)

* 225 g minkšto sviesto, ištirpdyto ir atvėsinto

* 0,5 puodelio cukraus

* 1,5 puodelio rudojo cukraus

* 1 kiaušinis + 1 kiaušinio trynys

* 1 Š. vanilinio cukraus

* 2 Š. pieno

* 2 puodeliai miltų

* 1 arb. š. sodos

* 1 arb. š. druskos

* 1 apelsino žievelė

* po 100 g kiekvienų atskirai pieniško/juodo šokolado, balto šokolado ir džiovintų braškių gabaliukų (braškes gabaliukais pjausčiau pati)

1. Inde kartu prasijoti miltus, druską ir sodą.

2. Baltą cukrų pirštais sumaišyti su apelsino žievelėm, kol šis sudrėks ir pasidarys kvapnus.

3. Atskirame inde išplakti skystą sviestą ir visas cukraus rūšis, kol masė pabals.

4. Į sviesto masę įmušti kiaušinį ir trynį, supilti pieną ir išmaišyti.

5. Ant viršaus suberti miltų mišinį ir atsargiai maišyti, kol masė taps tolygi.

6. Atsargiai įmaišyti šokoladų ir braškių gabaliukus.

7. Gautą tešlą atšaldyti šaldytuve, geriausiai šaldymo kameroje (tik ne per ilgai, nes bus sunku kažką daryti su savotišku ledo gabalu).

8. Tešlai atšalus, šaukštų pagalba iš jos formuoti nedidelius (2,5-3 cm diametro) rutuliukus, juos išdėlioti sviestiniu popieriumi išklotoje skardoje (palikti tarpus, nes sausainiai plėsis) ir kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15 min., arba kol sausainiai lengvai paruduos, vidury kepimo skardą apsukant, kad sausainiai keptų tolygiai.

9. Iškepusius sausainius versti ant grotelių, jog greičiau atvėstų, ir jau galima mėgautis :)

Pagrindinis receptas iš: http://lisa-is-hungry.blogspot.com/

Recipe in English

Cookies with chocolate chips and dried strawberries pieces

* 225 g butter, melted and slightly cooled

* 0,5 cup granulated sugar

* 1,5 cup brown sugar

* 1 egg + 1 egg yolk

* 1 tbs vanilla sugar

* 2 tbs milk

* 2 cups flour

* 1 tsp baking soda

* 1 tsp salt

* 1 orange zest

* 100g milk chocolate chips + 100 g white chocolate chips + 100 g dried strawberries cut into pieces

1. Sift together flour, baking soda, salt and set aside.

2. Mix granulated sugar and orange zest with your fingertips until sugar becomes wet and fragrant.

3. Cream melted butter and all kinds of sugar in another bowl.

4. Whisk in the egg, egg yolk and milk.

5. Slowly incorporate flour mixture until well combined. Then repeat it with chocolate chips and strawberries pieces.

6. Chill the dough in the fridge (or even in the freezer) then scoop it on the parchement lined baking sheet (reserve some place as cookies will become larger) and bake in the oven (preheated to 190 Celsium degrees) for about 15 minutes or until cookies become slightly brown. Don't forget to rotate the baking sheet in the middle of baking for more even browning.

7. Place the cookies on the wire rack and cool them completely after they are taken out of the oven.

Risotto su kepenėlėmis ir obuoliais

2010-10-19T16:06:00.007+03:00

Ruduo. Šiais metais jis kaip niekad turtingas savo dvasiniu derliumi ir praktine patirtimi. Paskutinieji bakalauro metai (galėčiau tai pavadinti ketvirtakursio sindromu ?), visokio plauko bėdos ir nemalonios smulkmenos, darbai, darbai, darbai... Ir dar daugiau prisižadėtų, bet neįgyvendintų darbų. Ir kad ir kaip viskas kartais jau atrodytų nusibodę, kitą rytą atsibundi, ir supranti, jog gyventi yra verta. Kitą rytą įjungia šildymą, darbe pavaišina skaniais sausainiais, saulė labiau šildo, pirmą kartą gyvenime verdi šilkinę košę arba susipažįsti su naujais fantastiškais žmonėmis. Tau padėkoja, pasako komplimentą arba tiesiog išsipasakoja, ir jautiesi esąs patikimas.

Ir nors jau nebe summertime ir the living is not so easy anymore, bet juk nėra to blogo, kas neišeitų į gerą :)

Ir tokiam keistam rudeniškam įrašui pasidalinsiu dar vienu savo bandymu kažką įdomaus išspausti iš kepenėlių (ir beveik pataikysiu ant jų vajaus internete, kiek pastebėjau :)). Šįkart - risotto. Pagaliau aš įgyvendinau šią mintį. Ir nors ne viskas išėjo labai gerai, receptas yra perspektyvus bei dar gali būti patobulintas iki tobulumo, manau.

Šitam patiekalui galvijų kepenys iš pradžių buvo išvirtos, o po to apkeptos, bet kitą kartą aš jas tiesiog susmulkinčiau daug labiau (šį kartą tai buvo esminis minusas, deja), nevirčiau, o tik apkepčiau ir patroškinčiau vyne. Obuolių dėčiau gal šiek tiek daugiau, nes jie čia tiesiog būtini. Ir, žinoma, pasistengčiau naudoti apvaliagrūdžius ryžius. Receptą surašau tokį, kaip buvo daroma. Jei norėsit išbandyti, kiekius pritaikysit, tikiuosi, iš akies ;)

Risotto su kepenėlėmis ir obuoliais

Produktai (2-3 porcijos):

* 1 puodelis ryžių (apvaliagrūdžių)
* 0,6-0,8 L sultinio
* galvutė svogūno, smulkiai supjaustyta
* sviesto + alyvuogių aliejaus kepimui
* 1 stiklinė balto sauso vyno
* 2 obuoliai, supjaustyti kubeliais (be žievelių)
* ~200 g galvijų kepenų, smulkiai supjaustytų ir išvirtų
* druskos, juodųjų pipirų, cinamono, malto muskato
* pora šaukštų augalinio aliejaus
* didelė sauja tarkuoto sūrio

1. Obuolių kubelius paskirstyti ant sviestinio popieriaus skardoje, apibarstyti druska, juodaisiais pipirais, cinamonu, maltu muskatu, apšlakstyti augaliniu aliejumi, išmaišyti, kad prieskoniai pasiskirstytų ir įdėti į įkaitintą orkaitę. Kepti retkarčiais pamaišant, kol gabalėliai paruduos, pasidarys tarsi guminiai.
2. Užkaisti sultinį iki virimo, po to laikyti karštą.
3. Keptuvėje įkaitinti gabalėlį sviesto su alyvuogių aliejumi. Įkaitusiuose riebaluose trumpam apkepinti kepenis, supilti pusę stiklinės vyno ir jame ant silpnos ugnies kepenėles dar truputį patroškinti.
4. Atskiroje keptuvėje įkaitinti riebalus ir juose apkepinti svogūną, kol šis pasidarys skaidrus, bet dar nepradės rusti.
5. Suberti ryžius ir išmaišius taip pat apkepti, kol šie pasidarys skaidrūs.
6. Supilti likusią pusę stiklinės vyno ir maišyti kol susigers/išgaruos
7. Po samtį pilti sultinį pas ryžius ir maišyti, kol susigers. Tada pilti sekantį samtį ir vėl maišyti. Ir taip kartoti tol, kol ryžiai bus išvirę (nebūtinai visas sultinys turi būti sunaudotas, jei pritrūko - tiks vanduo), o visa masė atrodys glitoka.
8. Į ryžius įmaišyti kepenėlių ir obuolių gabaliukus, tarkuotą sūrį ir padruskinti, papipirinti, jei trūksta.

Bem Casados - braziliški vestuviniai pyragėliai

2010-10-03T22:54:00.010+03:00

Štai ir sudalyvavau gražiausioje meilės šventėje, kuri privertė daug susimąstyti. Tai diena, kai tėra viena gražiausia mergina - nuotaka, jaunikis beveik per pusę Lietuvos atvyksta savo svajonių automobiliu į namus parsigabenti svajonių moters, o jiems abiems važiuojant link savo bendro gyvenimo, iš paskos skrieja auksiniai lapai... Nors ir nesu kažkokia romantikos fanatė ar besiveržianti prie altoriaus, širdis suspurdėjo iš balto pavydo :)

Mano misija šioms vestuvėms buvo jau minėtas vestuvinis saldumynas. Kad ir ilgai rinkausi, vis tiek negerai pasirinkau: kepinys buvo labai per minkštas gabenimui, nors ir skanu.

Ir dar visokių nelaimių atsitiko, pvz., nutariau pati iš saldinto sutirštinto pieno ,,stebuklingoje'' mikrobangėje gauti dulche de leche, ir nemažai sau bėdų prisikūriau (primiršau, kad verdantis pienas linkęs labai pūstis, o ir gauta karamelinė masė buvo įkyriai lipni lyg klijai), o cukrinį glajų sugebėjau padaryti jau tokį skystą, kad sausainiai buvo tiesiog šlapi (pas mane likę pastovėję šaldytuve kelias dienas buvo jau normalios konsistencijos, bet kokie jie išliko pas jaunuosius, būdami sandariai užrišti, neišdrįsau paklausti). Norėčiau pabandyti dar kartą, kitoms vestuvėms :)

Taigi, dvi minkštos puselės, sulipdytos saldžia karamele ir aplietos cukriniu glajumi happily ever after - bem casados

Bem Casados

Produktai (išėjo 28 pyragėliai)

* 4 kiaušiniai, baltymai atskirti nuo trynių

* 4 Š. cukraus

* 1 arb. š. kepimo miltelių

* 7 Š. miltų

* skardinė saldinto kondensuoto pieno

* 2 puodeliai cukraus pudros

* 0,5 puodelio šilto vandens

1. Miltus prasijoti su kepimo milteliais.

2. Baltymus išplakti iki standžių putų (naudojausi patarimais iš čia, ir išėjo tiesiog stebėtinai puikiai), beplakant suberti cukrų.

3. Po vieną atsargiai įmaišyti trynius, virš masės užsijoti miltus ir vėl atsargiai įmaišyti į baltymus (geriausia tam didelis medinis šaukštas arba silikoninė mentelė).

4. Gautą masę dėti po vieną šaukštą ant sviestinio popieriaus (galima pradžioje ant jo nusipiešti apskritimų kontūrus; diametras - apie 5 cm) ir kepti iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 10 min., arba kol paplotėliai lengvai pageltonuos. Ištraukus iš orkaitės, leisti atvėsti ant grotelių.

(5. Kaip iš saldinto kondensuoto pieno gauti dulche de leche, savo unikalų būdą matyt turi kiekviena šeimininkė, bet galiu pasiūlyti *virti skardinėje ilgai ilgai įstačius į didesnį puodą su vandeniu; * kaip ir aš, bandyti kaitinti 10 min. mikrobangėje, pamaišant kas 2 min. (rinktis labai didelį indą, kad po to nereiktų plauti visos mikrobangės); * iškart nusipirkti Rududu)

6. Atvėsusius sausainėlius suklijuoti po 2 su šaukštu dulche de leche.

7. Cukraus pudrą ištirpdyti šiltame vandenyje ir šiame tirpale mirkyti suklijuotus pyragėlius. Padėti nusivarvėti ant grotelių arba sviestinio popieriaus.

(8. Pagal tradicijas, pyragėlius individualiai suvynioti į popierių, o jaunieji juos išdalina savo svečiams pasibaigus šventei :>)

Šaltinis: http://thecookieshopinenglish.wordpress.com/

Recipe in English

Brazilian wedding cakes - Bem Casados

* 7 Tbsp flour

* 1 tsp baking powder

* 4 egg whites

* 4 egg yolks

* 4 Tbsp sugar

* 1,5 cup dulche de leche

* 2 cups confectioner's sugar

* 0,5 cup warm water

1. Sift together flour and baking powder

2. Whisk egg whites in another bowl until they form stiff white peaks (add sugar while whisking).

3. Gently incorporate the egg yolks one at a time. Sprinkle flour and baking powder mixture and once again gently incorporate without deflating the whites (big rubber spatula will do it nicely).

4. Drop the batter with a teaspoon on the baking sheet trying your best to form round mounds (about 5 cm diameter) and bake in the oven at 200 degrees of Celsium for about 10 minutes or until cakes become lightly golden.

5. Transfer baked cookies on the wire rack and let them cool completely.

6. Combine 2 cakes by putting a teaspoon of dulche de leche between them.

7. Dissolve confectioner's sugar in a warm water, then put every paired cake in and cover them with the syrup. Dry cakes on the wire rack or baking sheet.

Chai želė su avietėmis

2010-09-17T21:49:00.008+03:00

Rodos, šis nelauktas ruduo pasigavo ir mane. Sėdžiu, sloguoju, geriu šiltą pieną su medumi... Tiek dalykų norėjau pasipasakot, o dabar tiesiog įsijautinėju į Alpių pievų medaus poskonius, ir nežinau nuo ko pradėti.

Gal nuo to, kad kitą penktadienį, t.y. lygiai po savaitės, pirmą kartą savo gyvenime dalyvausiu vestuvėse. O su jom didelis galvos skausmas, nes svetys aš nelabai pasiturintis, nebent iškept kažką skanaus galiu, bet ir čia bėda - nežinau koks vestuvių vertas kepinys atlaikys maratoną Vilnius-Kaunas-Kėdainiai-Alytus-KažkokiasodybaprieAlytaus, nes pati nežinau, ar atlaikysiu. Tad matyt kurį vakarą paaukosiu to vienintelio skanumyno paieškai..

Ir dar pasiguost norėjau, kad praeito savaitgalio sugrįžimas į virtuvę, buvo didelė nesėkmė :( Ruošiant blynus nusiimprovizavau, nors jie ir buvo valgomi, o vat varškės spurgyčių virimo ypatumus perpratau tik ant paskutinės partijos :S BET, bet vienas patiekalas nusisekė, apie jį ir papasakosiu :)

Jį įkvepė pagaminti Cancan'o avietės pieno drebučiuose (vien dėl jų užsuku :>), realiai nieko stebuklingo neišradau, tik truputėlį patobulinau. Ne pirmą kartą dirbau su želatina, bet ir vėl kilo dilema: ar su ja elgtis taip, kaip nurodyta ant pakuotės, ar taip, kaip mus mokė per laboratorinius. Ant pakuotės liepia želatiną suberti į karštą vandenį ir išmaišyti, jokiu būdu nepilti vandens ant želatinos, tuo tarpu laboratoriniuose darbuose buvo privaloma ją užpilti šaltu vandeniu ir mažiausiai pusvalandį palikti brinkti, ir jau tik po to šildyti, maišyti... Į galvą įgrūsti dalykai nugalėjo, ir aš želatiną brinkinau. Ji sustingo, ir, rodos, normaliai, kaip ir visada :) Ir dar kartą pagalvojau, kaip būtų gerai turėti agar-agaro, kuris bene visom savo savybėm yra geresnis už želatiną. Et, sugrįš geri laikai, reikės užsukti į Skonio studiją...

Chai želė su avietėmis

Produktai:

* prieskoniai pagal skonį, kiekis iš akies ir nepagailėti: kardamono, gvazdikėlių, pipirų žirnelių, cinamono lazdelių, pankolių, anyžių, džiovinto imbiero

* 900 mL pieno

* 1 puodelis labai stiprios juodosios arbatos

* pakelis vanilinio cukraus

* cukraus kiekis pagal skonį/arbatos stiprumą

* 2 pakeliai želatinos (neturiu kol kas po ranka tiksliems gramams)

* ~1L aviečių

(1. Želatiną užpilti šalta arbata ir palikti brinkti iki momento, kol prireiks ARBA suberti jau į paruoštą karštą skystį)

2. Į puodą suberti prieskonius, užpilti pienu, užkaisti ir virti ant silpnos ugnies apie 10-15 min., kol visi aromatai ir skoniai stipriai išsiskleis.

3. Pieną perpilti per sietelį, kad nusikoštų visi prieskoniai, supilti arbatą, vanilinį cukrų ir toliau saldinti cukraus šaukštais, kol bus pasiektas norimas saldumas.

4. Būsimą želė išpilti į formą, sumesti avietes ir įdėti į šaldytuvą ilgokam laikui, kol sustings. Skanaus :)

Recipe in English

Chai jelly with raspberries

* spices up to your taste: cardamom, cloves, peppercorns, cinnamon sticks, fennel seeds, aniseeds, dry ginger

* 900 mL of milk

* 1 cup of very strong black tea

* 2 tbs of vanilla sugar

* sugar up to your taste/tea strength

* 2 sachets of gelatine

* ~1L of raspberries

1. Put all spices in a large bowl, pour the milk and heat up to boiling point. Then simmer for about 10-15 minutes till all the flavors come out.

2. Strain milk through the sieve to get rid of all the spices, then pour in the tea, stir in vanilla sugar and sprinkle on gelatine.

3. Add sugar tablespoon by tablespoon until you get the desired sweetness.

4. Pour the liquid into the pan, throw in raspberries and place the pan in the refrigerator for a few hours or untill the jelly stiffens.

Braškių pyragas trupinių viršumi

2010-09-10T01:01:00.008+03:00

Gyvenimas toks stulbinantis. Paskutiniu metu vis prisimenu frazę (jau nebepamenu kieno): gyvename tik vieną kartą, bet kiekvieną dieną.

Ir kiekvieną dieną tikrai gyvenu iš visų jėgų: praktikoje dirbu tokiu tempu, kad jau per pačią pirmą dieną įvykdžiau savaitės programą, nuo pastovaus stovėjimo prie svarstyklių pavargo kojos, ir nors beveik visą laiką dirbu su pincetu, nerandu laiko išsipešioti nuosavų antakių.

Po darbo susitikimai su saviškiu, su kuriuo einame šerti šiais metais ko tais visai nevalgių antyčių, o po to jau ir vakaras, labanakt vaikučiams.

Tik darbas ir tegelbėja nuo užgriuvusių nelaimių, kurios, rodos, gali nutikti tik dar tolimesniems žmonėms nei pažįstamų pažįstamiems. Ir maistas. Nes naktį atsigulus miegoti bene vienintelė raminanti mintis, tai maisto gamyba. Nors dabar dažniausiai valgau ganėtinai padorioje darbovietės valgykloje, šį savaitgalį bus sugrįžimas :)

O receptas, beveik kaip visada, iš jau ganėtinai senų laikų, kai gyvenau savo ramaus ir lėto gyvenimo oazėje Bristolyje, ir dar braškių buvo pilna. Gaminau pačią paskutinę naktį prieš išvykstant, tad nuotraukos labai jau paskubom. Beje, tai pats pirmas pyragas, kurį iškepiau ir net neparagavau. Bet maniškis, kitą dieną grįžęs iš darbo ir vietoj manęs radęs tik šį pyragą šaldytuve, pasakojos, ganėtinai skaniai vienu prisėdimu vyriškai sukirtęs.

Braškių pyragas trupinių viršumi

Produktai:

Viršus:

* 0,5 puodelio miltų

* 1/3 puodelis rudojo cukraus

* žiupsnis druskos

* žiupsnis malto kardamono

* žiupsnis malto cinamono

* 0,5 puodelio pekano riešutų (keičiau graikiniais), susmulkintų iki trupinių

* 60 g išlydyto sviesto

Pyragas:

* 2 puodeliai miltų

* 2 arb. š. sodos

* 1/4 arb. š. druskos

* 1 arb. š. malto kardamono

* 90 g minkšto sviesto

* 2/3 puodelio cukraus

* 2 dideli kiaušiniai

* 2 arb. š. citrinos žievelės

* 1 arb. š. vanilės esencijos

* 3/4 puodelio pasukų

* 1 puodelis braškių, supjaustytų ketvirčiais (manau, tiktų ir šaldytos)

1. Inde išmaišyti visus viršui skirtus produktus (išskyrus sviestą), tuomet supilti išlydytą sviestą ir pirštukų pagalba maišyti, kol susiformuos trupiniai. Atidėti į šaldytuvą.

2. Kitame inde išsijoti miltus, druską, sodą ir kardamoną.

3. Atskirame inde sviestą išplakti su cukrumi iki vientisos masės. Įplakti kiaušinius, citrinos žievelės ir vanilę, kol masė pasidarys puri. Atsargiai įmaišyti pasukas.

4. Į skystą masę neskubiai įplakti sausus produktus, nepersistengti.

5. Pasinaudojus mentele ar šaukštu, švelniai įmaišyti braškes.

6. Gautą tešlą paskleisti išsviestuotoje ar sviestiniu popieriumi išklotoje formoje, ant viršaus užberti trupinius ir kepti apie 35-45 min. iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Iškepus leisti atvėsti apie 10 min. ant grotelių.

Šaltinis: http://foodblogga.blogspot.com/

Pomidorų pyragas su obuoliais

2010-09-01T13:23:00.010+03:00

Vat būna tokių akimirkų, kai sėdi viena vėsią popietę, kabini šaukštais saldintą kondensuotą pieną, ir supranti, kad kažką pamiršai padaryti. Pvz., prisiminti savo blogą. Nes akis baigia išdurti faktas, jog rugpjūtį sugebėjau pasigirti tik vienu patiekalu, nors net su mama dviese vartėm receptų knygas tais tyliais vasaros vakarais, o po to kepėm vaflius su vyšnių padažu, ir coq au vin troškinomės, ir kitų nuostabių dalykų prisigaminom :/

O nuo šiandien jau ruduo. Bene paskutinis ruduo dar be diplomo. Ir baisu pasidaro, kuriuo būdu kitais metais reikės iš bendrabučio išsigabent krūvas puodų ir formų, kurios ir dabar milžiniškais bokštais sukrautos ieško savo vietos.. O kur dar kambarin įsikėlęs naujas žmogus, kuriam reikės kažkaip priprasti prie kulinarinių apsėdimų ir apsiėdimų.

Ir taigi rugsėjo pirmąją prisimenu patiekalą, kurį gaminau dar net neprasidėjus vasaros atostogoms........ Pikantiškas pyragas, kuris man visai patiko, tik kitą kartą gal dar kokį padažiuką pritaikyčiau

Pomidorų pyragas su obuoliais

Produktai (3-4 porcijos):

* 150 g juodųjų alyvuogių be kauliukų (smulkinau į 4 dalis)

* 4 džiovinti pomidorai, smulkiai supjaustyti (apsiėjau be jų)

* 3 skiltelės česnako, susmulkintos

* 1 stiklinė aliejaus

* 1 kg rūgščių obuolių (nuluptų), supjaustytų plonais griežinėliais

* 3-4 Š. balzaminio acto

* 1,5 š. džiovintų čiobrelių

* 1 Š. krakmolo

* 3 kiaušiniai, paplakti

* 1 stiklinė pomidrų tyrės

* 2,5 stiklinės miltų

* 1 š. kepimo miltelių

* 2 š. sodos

* žiupsnis druskos

* pipirų, paprikos pagal skonį

* keletas riekelių balto pelėsinio sūrio

1. Alyvuoges, pomidorus ir česnakus užpilti keliais šaukštais aliejaus ir palikti pusvalandžiui pabręsti.

2. Kitame inde obuolius apšlakstyti actu, pabarstyti čiobreliais ir miltais, apmaišyti.

3. Dar kitame inde į paplaktus kiaušinius dalimis supilti pomidorų tyrę, miltus, persijotus su soda ir kepimo milteliais, pamaišyti. Supilti likusį aliejų, suberti visus kitus likusius produktus (išskyrus sūrį), išmaišyti, ir atsargiai įmaišyti obuolius.

4. Tešlą sukrėsti į sviestiniu popieriumi išklotą formą ir kepti apie 50 min. 160-180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Likus keliolikai minučių iki kepimo pabaigos, ant viršaus paskirstyti sūrį, kuris turėtų apsilydyti.

Šaltinis: Virtuvė. Nuo...Iki... 2010 05 (10)

Risotto su upėtakiu

2010-08-16T22:10:00.005+03:00

Net ir nemaniau, kad turiu tiek skaitytojų. Gal reiktų net ir kokią vertimo programėlę pagaliau įtalpint, nors tastespotting'o bei foodgawker'io viešumo vis dar vengiu. Tiesą sakant, net nebesilankau tenai, nes kai taip karšta, bijau vėl apsirgti maisto gaminimo manija, nuo kurios prakaitas tik dar labiau žliaugia.

O vasara tęsiasi tokia, kad ne tik šį blogą, bet ir pačią maisto gamybą teko primiršti (užtat pagaliau galiu pasigirti padoriu manikiūru :>). Tik grįžus į Lietuvą, išvyka pas močiutę, kur bulviniai blynai kepasi laisvai, o po to netikėtai savaitė pajūryje, kur nuoširdžiai pavargau nuo kavinių ir užeigų maisto, bei dar praturtėjau pora kilogramų. O planas sudalyvauti Virtuvės. Nuo... Iki... konkurse su fantastiniu desertu, matyt, jau ir liks fantazija. Kaip ir fantazija apie crème brûlée, nes ilgai medžiotas virtuvines butano dujas konfiskavo oro uoste. Gal kas žino, kur būtų galima rasti jas puikios kokybės Lietuvoje ?

Ir taigi, besėdėdama taupiai prasidariusi langus (negaliu pakęsti naktinėjančių vabzdžių) ir spoksodama į absurdiškai sugedusį kompiuterio monitorių, vis dėlto pagalvojau apie maistą.

Dar vienas risotto. Ne šedevras, ne naujas pasaulio stebuklas, tiesiog paprastas, eilinis skanus risotto. Prieš jį ruošiant, prisiminiau, kad taip ir neišbandžiau avienos kepenų šiam patiekalui, o perspektyvoje jau svajoju apie risotto, kurį nusižiūrėjau Gurmano gide... Vasara eina, o risotto verda :)

Kreminis risotto su upėtakiu

Produktai (2-3 porcijos):

* 1 puodelis ryžių (apvaliagrūdžių)

* 0,6-0,8 L sultinio

* galvutė svogūno, smulkiai supjaustyta

* sviesto + alyvuogių aliejaus kepimui

* 0,5 stiklinės balto sauso vyno

* ~200 g upėtakio, supjaustyto gabalėliais

* ~100 g kreminio sūrio (manau, būtų galima keisti grietinėle)

* druskos ir pipirų pagal skonį

* pora saujų svogūnų laiškų, susmulkintų

1. Užkaisti sultinį iki virimo, po to laikyti karštą.

2. Keptuvėje įkaitinti riebalus ir juose apkepinti svogūną, kol šis pasidarys skaidrus, bet nepradės rusti.

3. Sudėti ryžius ir pakepinti apie minutę, arba kol ir šie pasidarys skaidrūs.

4. Supilti vyną, maišyti, kol susigers/išgaruos.

5. Po samtį pilti sultinį pas ryžius ir maišyti, kol susigers. Tada pilti sekantį samtį ir vėl maišyti. Ir taip kartoti tol, kol ryžiai bus išvirę (nebūtinai visas sultinys turi būti sunaudotas, jei pritrūko - tiks vanduo), o visa masė atrodys glitoka.

6. Įmaišyti kreminį sūrį, suversti upėtakį, išmaišyti ir nuimti keptuvę nuo ugnies (mano upėtakio gabalėliams pakako to karščio, kad būtų termiškai apdoroti).

7. Paragauti, padruskinti ir papipirinti, jei reikia, ir įmaišyti svogūnų laiškus. Skanu :)

Kokosinės madeleinės

2010-07-28T16:37:00.009+03:00

Sėdžiu visa paskendusi aromatuose (nesėkmingai renkuosi kvepalus), ir svajoju apie levandų laukus. Namie ant palangės palikau du apgailėtinus levandų daigelius, kurie vieninteliai prasikalė iš daugybės sėklų. Ir jau ryt sužinosiu, ar jie tebegyvi.

Liūdna darosi pagalvojus, kad teks palikti šią šalį, nors ir nelabai svetingą. Ant sofos jau išmėtyti nusipirkti prieskoniai (nors ir nesu didelė Tailando virtuvės mylėtoja, nežinau kodėl pirkau tas citrinžoles ir kario lapus), įvairiausi virtuvės rakandai (gerai, kad bagažą pasididinau iki 20 kg, nes tie mieli ramekinukai vis dėlto sveria), o kur dar sūriai, šokoladai, gėrimai.... Grrrrr. Dabar mielai kepčiau braškių pyragą, kurį nusižiūrėjau, bet vietinės parduotuvėlės kažkodėl stokoja pasukų. Užtat jos turi tiesiog dieviško skonio buivolių pieno mozzarellos, kuri iš tikrųjų yra didžiausias mano atradimas čia Anglijoje. Ir tų skanių kruasanų, kurių dieta keli vietoj pietų ir dar vienas desertui paliko žymę mano siluete.

Levandas prisiminiau ne veltui, nes kepinį, kurį tuoj tuoj jau aprašysiu, įsivaizduoju tiesiog tobulą su tuo provansiško aromato šlakeliu, kaip ir dera prancūziškam kepiniui. Bet pradžiai gaminau su daug įprastesniais prieskoniais - kokosu ir laimo žievele. Neturėjau sąlygų išbandyti visų tų įmantrybių, kurių pagalba galima pagaminti tikrąsias idealias madeleines, bet ir šios buvo naminės, šiltos, karameliniu paviršiumi bei minkštu vidumi.

Kokosinės madeleinės

Produktai (išsikepė 25 nedideli vienetai):

* 1 didelis kiaušinis

* 1 didelio kiaušinio baltymas

* 3 Š. cukraus (naudojau rudąjį)

* šlakelis vanilės esencijos

* 70 g miltų

* 70 g miltinio cukraus

* žiupsnelis druskos

* 90 g sviesto, išlydyto ir atvėsinto; + formelėms ištrinti

* 5-6 Š. kokoso drožlių

* 1 laimos žievelės

1. Dideliame inde kartu iki purumo išplakti kiaušinį, baltymą, cukrų ir vanilę.

2. Kitame inde kartu prasijoti miltus, miltinį cukrų ir druską.

3. Sausus produktus atsargiai įmaišyti į skystus iki vientisos masės.

4. Atsargiai įmaišyti atvėsusį sviestą, kokoso drožles ir žieveles, kol pasiskirstys tolygiai, ir patalpinti tešlą mažiausiai valandai į šaldytuvą pabręsti.

5. Išsviestuoti formeles (galima dar ir miltais pabarstyti, bet silikoninei formai tai nebūtina), įtalpinti po šaukštą tešlos ir kepti apie 10 min. iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje (forma turėtų būti orkaitės viduryje), arba kol pyragėliai išsipūs ir pradės vos vos ruduoti.

6.Išėmus iš orkaitės madeleines greitai versti ant grotelių, nes kitaip prilips, ir pravėsus jau galima skanauti :)

Šaltinis: http://technicolorkitcheninenglish.blogspot.com/

Įspūdžiai iš Paryžiaus ir Trešnių klafutis

2010-07-22T14:48:00.010+03:00

Rodos, tiek daug visko norėjau papasakoti apie Paryžių, o dabar net ir nežinau, nuo ko pradėti.

Žinoma, buvo fantastiška. Oras pasitaikė idealus, nei lijo, nei buvo mirtinai karšta. Buvo gera pagaliau palikti UK ir aplankyti kontinentinę Europą (būnant Anglijoj tikrai pradedu suprasti, kad continental yra prasmę turinti sąvoka, ir, bent jau man, žymi kokybę). Jei Londonas buvo gražus, tai Paryžius - pasakiškas. Pasiklydę amerikiečiai turistai, su žaviu akcentu angliškai šnekantys paryžiečiai, daugybė viliojančių kavinukių, restoranėlių... O naktis stebuklinga - Eifelio bokštas nuodėmingai gražus, šimtai žmonių, susėdusių palei Seną su staltiesėm ir stiklinėm taurėm, sklidinom vyno, naktinėja ilgai ilgai, pirmą valandą nakties dirba visiškai visos kavinės, restoranai, vyninės... o metro stotyje akordeonu groja muziką iš Le fabuleux destin d'Amélie Poulain.

Ryte - prancūziški pusryčiai su dar deginančiai karštais kruasanais, kurių kvapas pasklidęs po visą Monmartrą...

Ir, žinoma, šiek tiek pirkinių.

E.Dehillerin tikrų tikriausia virtuvės rakandų meka, kur galima rasti viską nuo mažulyčių formelių iki puodų, kurių vien dangtis sveria porą kilogramų. Šiaip ne taip pavyko pavyko atrasti madeleinių formą (receptas kitą kartą ;)) ir Peugeot malūnėlį. Kainos ganėtinai didesnės nei įprasta kitur, bet, manau, verta :)

Ir ir ir iškart po Dehillerin skubėjom pas Pierre Hermé...

Viskas buvo taip skanu, kaip ir atrodo :> Pirmą kartą ragavau makaronus, ir taip, jie yra dieviško skonio (McDonaldo makaronai toli gražu neprilygsta šitiems). O tie kiti pyragėliai, ech... Rinktinės avietės, rožių skonio makaronų pagrindai ir vanilinis kremas su ličiais.. Be žodžių.

Skaudančia širdim palikus Paryžių, toliau minėjom mano gimtadienį :)

Kadangi cukraus, šokolado ir kitų saldumynų atsivalgėm iki koktumo, gimtadienis buvo be torto, beeet su klafučiu :)

Anksčiau buvau jį gaminus su mėlynėmis beveik lygiai prieš metus, ir tai buvo nesėkmė, nes išėjo tiesiog omletas, keptas orkaitėje. Šįkart įdėjau daugiau pastangų plakant kiaušinius, ir rezultatas buvo daug geresnis.

Trešnių klafutis

Produktai (2 porcijos)

* ~ 1,5 stiklinės trešnių be kauliukų

* 3 kiaušiniai

* 0,5 stiklinės pieno

* 0,5 stiklinės riebios grietinėlės

* 1 arb. š. vanilės esencijos

* žiupsnis malto muskato

* 0,5 puodelio cukraus (naudojau cukraus pudrą)

* 2 Š. ištirpinto sviesto + išsviestuoti formai

* 0,75 stiklinės miltų

1. Inde gerai išplakti kiaušinius, kol šie suputos, pabals.

2. Supilti visus likusius produktus, išskyrus miltus ir trešnes, bei gerai išmaišyti.

3. Įsijoti į tešlą miltus, vėl gerai išmaišyti iki vientisos masės.

4. Supilti visą tai į išsviestuotą formą, ant viršaus paskleisti trešnes.

5. Kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 35 min., arba kol viršus paruduos. Leisti pravėsti orkaitėje apie 20 min. palikus pravertas dureles.

Šaltinis: http://bowlofmush.blogspot.com/

Firminė ryžių košė su bananais

2010-07-16T21:02:00.017+03:00

Štai jau 3 savaitės čia. Pagaliau paragavau oreos, tapau beveik priklausoma nuo madeleines ir kruasanų, išbandžiau upėtakį, dar paragavau/padariau kažką, ko jau ir nebepamenu, bet tuo pačiu supratau, kad čia nėra grikių (?!)

Spėjau apsilankyti Londone, o štai jau ryt iš ryto - skrendu savaitgaliui į Paryžių, et... Trūksta ir žodžių :) Tikiuosi apsilankyti E.Dehillerin'e (tai išvis bus pats pirmas lankomas punktas, kad tik spėtume iki uždarymo), paragauti Pierre Hermé makaronų ir kitų skanumynų, atsivalgyti kruasanų, prisigerti prancūziško vyno, paskanauti austrių ar bent midijų, ir šitaip paminėti savo gimtadienį :)

O dabar prie labiau žemiškų dalykų, tokių kaip ryžių košė.

Išvirti skanią košę nedidelis menas, bet laikui bėgant pastebėjau, kad ganėtinai daug foodblogerių pasidalina savo verdamų košių receptais, tad, kadangi čia mane kamuoja savotiškas maisto gamybos įkvėpimo trūkumas, nutariau pasidalinti receptu košės, kurią mėgstu labiausiai, o MB sutinka ją valgyti bet kuriuo paros metu.

Variacijų ganėtinai daug, galima kažką dar pridėti, bet derinys pieniški ryžiai-bananai-cinamonas, yra pagrindinis

Pieniška ryžių košė su bananais

Produktai (2 porcijos):

* 2/3 stiklinės ryžių (tinka bet kokie, nors apvaliagrūdžiai skaniau valgosi)

* 1,5 stiklinės vandens

* žiupsnis druskos

* ~1/2 stiklinės pieno

* 2 bananai, stambokai supjaustyti

* cukrus + cinamonas pabarstymui (santykis pagal skonį)

( * kartais pridedu vanilinio cukraus/esencijos, įmetu beverdant kardamono ankštį, bet nebūtina)

1. Į puodą suberti ryžius, druską, užpilti vandeniu ir virti uždengus ant nedidelės ugnies apie 15 min., arba kol ryžiai beveik viską sugers.

2. Supilti pieną ir palaukti, kol užvirs. Virti retkarčiais pamaišant (kad neatsitiktų jokių plovimo reikalaujančių nelaimių), kol dalis pieno susigers (ne iki galo, nes košė bus sausa).

3. Suversti bananus, gerai išmaišyti ir nuimti nuo ugnies, nes pradeda svilti.

4. Uždengti ir palikti kelioms minutėms pabręsti.

5. Skanauti užsibarsčius ant viršaus cukraus su cinamonu :)

Sūrio pyragas su vyšniomis

2010-07-08T19:06:00.015+03:00

Ir taigi taip, čia beveik viskas kitaip. Cinamonas kažkodėl labiau kvepia gvazdikėliais, sultingi svogūnai nė trupučio nevirkdo, beveik viską galima nusipirkti organišką, o traškučių ir panašaus šlamšto skyrius vidutinėje parduotuvėje tęsiasi tik maždaug 25 metrus. Ir vis tiek mano poreikiai lieka nepatenkinti, nes nerandu tapiokos, agar-agaro bei pasiflorų džemo :) Beeeet, bent jau blowtorch'o paieškos užsibaigė sėkmingai :>

Ir su kiekviena diena, kai praeinu pro miestą, kuriame tikrai ant kiekvieno kampo indian currys thai food cornish pasties sandwiches wraps starbucks costa pret a manger fast food take away pizza, o oras sklidinas tuo prakeiktu aliejaus kvapu, norom nenorom užsinori juodos duonos, cepelinų, bulvinių blynų (kuriuos ketinu kepti už poros valandų :))...

Bet šįkart dar apie užsienietiškų parduotuvių turtus.

Kai pamačiau akciją Philadelphiai buy one get one for free, supratau, kad atėjo pagaliau eilė ir man iškepti savo pirmąjį sūrpyragį. Ketinau ir graham crackers surasti, bet kažkodėl nepavyko, tad griebiau šiaip kažkokius sausainius, ir apsišarvavusi šaukštu, dviem dubenėliais bei forma, kibau į darbą.

Turiu pripažinti, kad buvau visiškai nepasiruošusi, neturėjau krūvos produktų, porą kartų ketinau viską mesti, nes atrodė, kad nepavyks, ir tai yra labiausiai atmestinai iškeptas pyragas, bet, bet sūrpyragis turbūt vienas universaliausių pyragų, nes jis vis tiek išėjo puikus :)

Sūrio pyragas su vyšniomis

Produktai:

* 1,5 stiklinės sausainių trupinių (naudojau burbono skonio)

* 50 g maltų migdolų

* ~ 50 g sviesto, išlydyto, + kieto sviesto papildomai ištepti formai

* žiupsnis druskos

* 450 g kreminio sūrio (pvz., Philadelphios)
* 3 kiaušiniai
* pusė stiklinės cukraus (naudojau rudąjį)

* 50 g maltų migdolų

* 1 arb. š. citrusinių vaisių žievelių (naudojau greipfruto)

* šlakelis vanilės esencijos

* ~ tuzinas vyšnių (išrinkau iš džemo, nors šviežios ar konservuotos tiktų labiau)

1. Visus produktus, skirtus pagrindui, išskyrus sviestą, gerai išmaišyti, tada po truputį pilti sviestą ir toliau maišyti tol, kol susiformuos stambesni trupiniai.

2. Jais tolygiai padengti išsviestuotą formą ir pašauti į karštą orkaitę maždaug 10 minučių. Po to atidėti į šalį, kol bus paruoštas įdaras.

3. Kreminį sūrį gerai išmaišyti su cukrumi. Kiaušinius įmušti po vieną ir gerai išmaišyti.

4. Sudėti visus likusius ingredientus (išskyrus vyšnias), ir dar kartą gerai išmaišyti.

5. Įdarą supilti ant pasiruošto pagrindo, ant viršaus sumesti vyšnias ir kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje maždaug 50 minučių.

6. Palikti atvėsti orkaitėje, po to kelioms valandoms patalpinti į šaldytuvą, ir voila

Šaltinis: šaldytuvo ir kitų atsargų padiktuota..

Įspūdžiai iš UK

2010-06-28T18:43:00.004+03:00

Baisiai seniai nieko nerašiau, o rodos, kad gaminau kažką, nors ir sesijos metu. Ir dabar jokio recepto neįdėsiu, nes su savim teturiu vieno patiekalo nuotraukas, bet jo receptas liko Lietuvoje...

Taip, jau kelias dienas esu Bristolyje, Anglijoje, šalyje, kurioje yra puikiausios sąlygos maisto gamybai, bet aš kažkodėl dar tam nesusikaupiu. Nuėjus į artimiausią Sainsbury's ištinka lengvas šokas vien pamačius mažiausiai penkių rūšių rudajį cukrų (lietuviškais standartais vertinant) arba atskirą miltų rūšį, skirtą padažams... Net nepradedu minėti visų stebuklų, kurie slepiasi rytietiškų produktų skyriuose. Ir pagaliau pradedu suprasti užsienietiškuose bloguose minimas sąvokas, pvz., chicken casserole pieces, nes taip, jie turi tokio tipo vištieną parduotuvėse.

Ir vis tiek didžioji dalis pirkėjų apsiriboja šaldytais ir konservuotais pusfabrikačiais, dėl ko, iš tikrųjų jų net nekaltinu, nes jei Lietuvoje pusfabrikačiai būtų tokio skonio ir tokie pigūs, matyt niekad nebūčiau pati pradėjus gaminti.

Taigi, toks mano pirmasis įrašas iš Anglijos virtuvės, kurioje guli niekam nereikalingos dvi wok keptuvės, krūvos kepimo formų ir puodų, bet nei vieno dangčio, o maždaug 30 metų senumo orkaitė nori ar nenori viską kepa su vėjeliu... :) Einu ruošti eilinės daržovių sriubos ir kauptis įdomesniems virtuvėms projektams...

Štrudelis su obuoliais ir kriaušėmis

2010-06-10T20:26:00.007+03:00

Naktys kol kas vis dar trumpėja, vis daugiau jazminų pražysta saulėkaitoje, o porą kartų per savaitę radikaliai besikeičiantis oras kelia depresiją, nes į mažytį lagaminuką, išvažiuojant vos kelioms dienoms, reikia įtalpinti ir šiltesnių, ir šaltesnių drabužių. Dar pora savaičių, pora egzaminų, ir pagaliau išvyksiu iš Lietuvos mėnesį paatostogauti kaip namų šeimininkė :) Laukiu nesulaukiu, nes sesijos metu maisto gamyboje - visiškas štilis (pirmą kartą klausimas - o ką šiandien valgyt? - man sukelia depresiją, o parduotuvėje - panikos priepuolį). Jei ne mama, kurią reikia maitinti/vaišinti, matyt, misčiau tik makaronais, bandelėm ir obuoliais.

Bet mano išbandytų receptų skrynelėje vis dar guli keletas užslėptų... Šį štrudelį teko kepti taip seniai, kad aš vargiai prisimenu proporcijas/kiekius, o viskas buvo improvizuojama, tad net ir pasitikrint negaliu. Todėl iškart atsiprašau už sunkiai nusakomus produktų kiekius, bet patyrusiai šeimininkei tai neturėtų būti kliūtis :> Tegaliu pasakyti, kad buvo skanu :)

Štrudelis su obuoliais ir kriaušėmis

Produktai:

Tešla:

* 375 g sluoksniuotos bemielės tešlos (t.y. sunaudojom pusantro lakšto)

* 1 puodelis džiūvesėlių trupinių

* 0,5 puodelio skysto, išlydyto sviesto

Įdaras:

* 2 vidutiniai obuoliai, supjaustyti kubeliais

* 2 vidutinės kriaušės, supjaustytos kubeliais

* keletas Š. cukraus (arba pagal skonį/vaisių saldumą)

* vanilinio cukraus, cinamono, malto muskato, malto kardamono, truputis rozmarino

* 200 g džiovintų uogų, išmirkytų vandenyje, rome ar pan. (galima keisti tiesiog razinomis)

* keletas Š. kakavos ir/ar sauja šokolado gabaliukų (nebūtina)

* keletas Š. šokoladinio likerio (nebūtina)

* gabalėlis sviesto

* pora šaukštų skysto sviesto ir kiaušinio plakinys aptepimui

1. Visus produktus, skirtus įdarui (išskyrus likerį, jei jį naudojat), sumaišyti.

2. Pusę šios masės apkepinti/patroškinti įkaitintoje keptuvėje su sviestu, kol vaisiai suminkštės (galima įdėti šiek tiek papildomai cukraus, kad gautųsi labiau karamelinė masė)

3. Apkeptus vaisius sumaišyti su likusiais (supilti likerį).

4. Pirmąjį visą sveiką lakštą iškočioti ant miltuoto paviršiaus iki permatomo plonumo (kaip sakoma, taip plonai, kad laikraštį būtų galima per jį skaityti :)), bet tešla neturi plyšinėti.

5. Visą lakštą patepti sviestu, pabarstyti trupiniais.

6. Vienam gale išilgai lakšto kraštinės (ne per visą lakšto plotą) išdėlioti įdarą (mums šiek tiek atliko, tad suvalgėm taip), ir po to prasideda lankstymo/sukimo menas. (Kadangi įdaro daug ir jis sunkus, o tešla plonytė ir jos kiekis ribotas, todėl išsikočiojome dar pusę vieno lakšto, su kuriuo dar kartą apsukome įdarą).

7. Gerai viską užspaudus, užslėpus visus įplyšimus, štrudelį patepti sviestu ir kiaušinio plakiniu (arba atvirkščiai, taip ir nenusprendėm, kuri seka būtų teisingesnė :)).

8. Šį turtą saugiai perkelti ant sviestiniu popieriumi išklotos skardos ir kepti apie 40 min. iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Mes valgėme su ledais, bet siūlau sukombinuotą iš kelių receptų ir asmeninės patirties

vanilinį padažą:

* Stiklinė pieno

* 1,5 Š. cukraus

* 0,5 arb. š. vanilinio cukraus.

* kiaušinio trynys

* 1 Š. krakmolo

1. Viską sumaišyti iki vientisos masės ir atsargiai kaitinti maišant virš nedidelės ugnies, kol pradės tirštėti.

Zacherio tortas

2010-06-04T20:00:00.009+03:00

Taigi taigi taigi. Pagaliau šiandien apturėjau pirmąjį beprotiškąjį šios sesijos egzaminą, tad labai reikia tokios atgaivos, kaip maistas. Per visą praėjusią savaitę ilsėjausi nuo kompiuterio, tuo labiau nuo foodblogų (net nepamenu, kada paskutinį kartą buvau tastespottinge !), nes lankymasis juose mane stipriai demotyvuoja mokytis... Bet šiandien, prieš pradedant vėl mokytis kitam egzaminui, valgydama makaronus (kurie, tarp kitko primena vaikystę (prisimenant 52 savaites)), nutariau aprašyti tortą, kurį dabar galima nusipirkti keliose kepyklėlėse (gabalėlis šio skanumyno atsieina 4 lt).

Kai tik pamačiau šį tortą Virtuvėje. Nuo...Iki..., iškart sau pasakiau: reikia.

Gamyba labai paprasta (tik pačios sau apsunkinom gyvenimą tuo, kad kepėm 2 atskirus biskvitus - pabijojom savo lygaus pjaustymo ypatumų), o skonis - dekadentiškas. Valgai ir supranti, kad valgai tiesiog kokybišką, rimtą tortą (nors visi piktybiškai jį vadino pyragu), kurio skonis stovint vis gerėja (bent taip teigia mama, valgiusi jį visą savaitę).

Jo puošybai pagaliau panaudojau jau kadais pirktą konditerinį švirkštą, beeet, kadangi, kaip ir visada, man transportuojant šilumai jautrius kepinius namo, buvo stebėtinai karšta, ir visas tas papuošimas atsidūrė ant indo sienelių lipnios, rudos masės pavidalu. Vos neapsiverkiau pamačius, kas liko iš mano taip kruopščiai darytų papuošimų :(

Taigi, karališkas, austriškas, Zacherio tortas:

Zacherio tortas

Produktai (bendra išeiga - 1,5 kg<)

Tešlai:

* 150 g sviesto, minkšto

* 125 g miltelinio cukraus

* 8 kiaušiniai (tryniai atskirai nuo baltymų)

* 200 g juodojo šokolado (50-55 proc.)

* 125 g miltų

Pertepti:

* 250 g abrikosų džemo

* 1 Š. citrinos sulčių (dėjau daugiau, nes labai tinka ir skanu)

Glaistui (atliko dar apie 1/2 puodelio):

* 200 g juodojo šokolado

* 150 g miltelinio cukraus

* 200 mL grietinėlės (riebios)

* 1/2 arb. š. vanilės esencijos

1. Tešlai sviestą išsukti su cukrumi iki purumo, įmaišyti po vieną trynius.

2. Šokoladą išlydyti virš verdančio vandens vonelės, ir atsargiai supilti į pasiruoštą masę (žiūrėti, kad nebūtų labai karšta, nes gali sutraukti kiaušinį). Įmaišyti prasijotus miltus.

3. Baltymus išplakti iki standžių putų. Visų pirmą įmaišyti tik 1/4 jų, po to likusius. Nepersistengti su maišymu, te lieka dar truputį ne iki galo išmaišyta.

4. Tešlą sukrėsti į išsviestuotą formą (sviesto negailėti, nors gal geriau būtų sviestinis popierius ar net silikoninė forma, nes šiek tiek prikepa) ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40-55 min., arba kol įkištas į vidų pagaliukas liks sausas.

5. Iškepus ištraukti ir palikti pravėsti kelias minutes ant grotelių. Visai atvėsusį - perpjauti pusiau.

6. Džemą gerai išmaišyti su citrinos sultimis, ir geriausiai būtų pertrinti per sietą. Juo pertepti biskvito lakštus, šonus bei viršų.

7. Glaistui visus produktus šildyti ir maišyti iki vientisos, lygios masės. Aplieti tortą, aplyginti su peiliu.

8. Paruoštą tortą dėti pailsėti kelioms valandoms į šaldytuvą. Jei pageidaujama, galima šiek tiek papuošti.

Šaltinis: Virtuvė. Nuo...Iki... 2010 05

Rabarbarų pyragas su karameline plutele

2010-05-28T15:04:00.007+03:00

Paskutiniu metu esu labai labai labai užsiėmusi: sesija kaip niekada sunki ir susideda net (!) iš 4 egzaminų, dar reikia tvarkytis profesinės praktikos reikalus, o kur vis dar niekaip neužsibaigiančios paskaitos... O vargšai receptai tupi sau užmiršti kukliame aplanke ir laukia savo eilės. Tad kadangi iki traukinio turiu šiek tiek laisvo laiko, greitai greitai surašysiu receptą pyrago, kurį kepiau jau laaabaaai seniai..... Pyragas vienas tų paprastųjų, kai tingi žaisti su super metodikom, o nori paprastai sumaišyti turimus produktus ir jau mažiau nei už valandos gardžiuotis šiltu naminiu pyragu. Nors dar šiltas jis yra super drėgnas. Bet vis tiek skanus :)

Rabarbarų pyragas su karameline plutele

Produktai:

* 3/2 puodelio rudojo cukraus

* 1/2 puodelio minkšto sviesto

* 2 kiaušiniai

* 1 arb. š. vanilės esencijos

* 2 puodeliai miltų

* 1/2 arb. š. druskos

* 2 arb. š. sodos

* 1/2 puodelio pasukų

* 2 puodeliai stambiai susmulkintų rabarbarų (naudojau ~4-5 stiebus)

Trupiniams:

* 1/2 puodelio rudojo cukraus

* 2/3 puodelio miltų

* 5 Š. minkšto sviesto

* 1 arb. š. cinamono

1. Ištrinti kartu sviestą su cukrumi, įmaišyti kiaušinius ir vanilę.

2. Kitame inde išsijoti kartu miltus, druską, kepimo miltelius.

3. Sausus produktus po truputį įmaišyti į kiaušinių masę.

4. Per 2 kartus įmaišyti pasukas.

5. Į masę įmaišyti rabarbarus.

6. Trupiniams skirtus produktus maišyti/trinti iki, žinoma, trupinių pavidalo.

7. Pyrago tešlą suversti į sviestiniu popieriumi išklotą arba sviestu išteptą formą. Ant viršaus paskleisti trupinius. Kepti iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40-50 minučių.

Šaltinis: http://dlynz.com/

Beveik spaghetti carbonara, tik su ikrais

2010-05-22T00:51:00.007+03:00

Ilgą laiką didelio dėmesio neskyriau žuviai ir kitiems panašiems dalykams, bet dabar mano meilė lašišai, ančiuviams, krevetėms, ikrams, etc tiesiog nenumaldoma. Jei vienu momentu buvau apsėsta sriubų manijos, tai dabar akys vis užkliūva už kokio žuvies recepto. O dar labiau kliūva už akcijų :>

Ir jei dauguma žmonių taupymo laikotarpiu valgo košes ir makaronus, aš valgau ikrus (jų atsargas kaupiu lygiagrečiai su kruopomis). Arba, kai jaučiuosi kažką labai gero nuveikus, traukiu tuos pačius ikrus ir atsargiai dedu ant šviežio batono, patepto sviestu (ir citrinos užspausčiau, tik pastoviai pamirštu). Nesakau, kad valgau kiekvieną dieną, bet tom retom retutėm progom, kai norisi save pasilepinti (šokolado juk galima ir kelias plytas daugmaž ramia širdimi sukirsti ir po to atgailauti dėl pilnėjančios figūros, o vat su ikrais viskas daug taupiau einasi, ir formos mažiau kenčia :)), ištraukiu iš slėptuvės mėnesį kitą saugotą skardinėlę...

Tad tarkim, kad ir jums kartais kyla pasibodėjimas, kuria poza valgyti tą prabangų delikatesą. Siūlau spaghetti carbonara, tik pižoniškiau. Žodžiu, liaudiškai tariant - išpindėjimas. Patiekalas dekadentiškas, tingus, bet savotiškai viliojantis. Pagaminimas paprasčiau nei paprasta, o skonis - tiesiog. Bijojau, kad nenusiseks su kiaušinio dalimi, bet matyt patirtis virtuvėje daro savo, ir viskas pavyko puikiai.

P.S.: juodieji pipirai tikrai svarbūs skoniui !

Beveik spaghetti carbonara, tik su ikrais

Produktai (1 asmeniui):

* makaronai (kiek esate pajėgus suvalgyti)

* 2 Š. alyvuogių aliejaus

* 1 česnako skiltelė, susmulkinta

* 1 kiaušinis

* saujelė ar kelios kieto sūrio (naudojau parmidžianą)

* druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

* 2-3 šaukštai ikrų

1. Makaronus išvirti pagal instrukciją iki al dente ir gerai nusunkti.

2. Keptuvėje įkaitinti aliejų ir jame lengvai apkepinti česnakus, kol pasiskleis kvapas. (Neleisti paruduoti, nebent jei mėgstate ryškų česnakų skonį).

3. Kiaušinį išplakti su pipirais, druska ir didžiąja dalimi sūrio.

4. Makaronus versti į keptuvę ir gerai išmaišyti, kad tolygiai pasidengtų aliejumi. Keptuvę nuimti nuo ugnies.

5. Atsargiai, pastoviai maišant į makaronus supilti kiaušinių masę ir maišyti tol, kol visi makaronai ,,apsivels''(žiūrėti, kad nebūtų per daug karšta, nes kiaušinis iškart pavirs kiaušiniene).

6. Patiekti užbarsčius likusiu sūriu, dar užmalti papildomai pipirų ir uždėti ikrus.

Kakavinis ricottos sūrio pyragas su žaliosiomis citrinomis

2010-05-08T18:24:00.006+03:00

Mamyčių diena jau gan senokai praėjo, bet vis tiek pasidalinsiu pyrago receptu, kurį kepiau šia proga. Ilgokai turėjau pagalvoti, kokio gi pyrago galėtų norėti mano mama (tortas, žinoma, būtų tikęs geriau, bet kažkaip nedrįsau su juo prasidėti). Ir tada aš prisiminiau skanųjį šokoladinį varškės pyragą, kurį valgydavome vasarą Nidoje...

Anksti ryte mama atsikeldavo ir eidavo apsipirkti, kol aš dar miegu kambaryje, vėsinamame marių vėjo. Sugrįžus ji tepdavo sumuštinius (pačius paprasčiausius, bet turiu pripažinti - nors ir valgiau juos kiekvieną rytą 2 savaites, man jie nenusibodo ir galiu teigti, kad tai patys skaniausi sumuštiniai), kuriuos valgydavau dar su naktiniais lovoje, o po to.. Po to sekdavo tas skanusis pyragas su žaliosios arbatos puodeliu. Už lango šviečia saulė, banguoja marios... Toks idiliškas rytas :) Tad, žinoma, norėjau tokį pyragą iškepti ir aš.

Panašių pyragų receptų internete yra pilna, o kuris tas vienintelis, sunku pasakyti.. Tad pasirinkau vieną, kurį šiek tiek adaptavau (norėjau padaryti geresniu, bet išėjo kaip visad). Visų pirma, nutariau varškę keisti ricottos sūriu. Idėja atrodė gera, masės išėjo daug, rodės, visas pyragas ir tebus tik ricotta... Bet bekepant vanduo, buvęs sūryje (o jo, akivaizdu, buvo daug) išgaravo, ir tas sluoksniukas jau toks plonytis beliko. Beje, aš pabijojau persistengti, tad naudojau tik citrinos žieveles. Paragavusi supratau, kad pridėjus sultis, būtų buvę daug geriau. Arba tiesiog tą švelnų rūgštumą užgožė ryškokas pipirmetės prieskonis :) Ir šiaip, lietuviškam skoniui ta natūrali varškės rūgštelė arčiau širdies, kitą kartą naudočiai tik ją.

Irrrr prapjauto pyrago nuotraukos liko pas mamą, gal įdėsiu jas vėliau (nors jos labai, labai negražios; nebemoku išspausti padoresnių nuotraukų su skaitmeninuku).

Nepavyko man iškepti tokio pyrago, bet šis irgi buvo padoriai skanus. Dar tik pavasariškas, iki vasaros toli :)

Kakavinis ricottos sūrio pyragas su žaliosiomis citrinomis

Produktai (10*20 cm forma):

* 130 g miltų

* 120 g cukraus

* 100 g sviesto, ištirpinto

* ~30-40 g įprastos kakavos

* 0,5 arb. š. kepimo miltelių

* 1 kiaušinis

* 0,25 arb. š. pipirmetės esencijos (nebūtina)

* 250 g ricottos sūrio

* 50 g cukraus

* 1 Š. grietinės

* 25 g krakmolo

* 2 kiaušiniai

* 1 didokos žaliosios citrinos žievelių ir sulčių

* 0,5 š. vanilės esencijos

1. Į pravėsusį skystą sviestą įmaišyti kiaušinį, cukrų, kol pastarasis ištirps.

2. Suberti visus likusius produktus ir išminkyti iki vientisos masės. Padalinti į dvi dalis ir pridengus padėti į šaldiklį maždaug valandai.

3. Sūrį išmaišyti su šaukštu grietinės, suberti krakmolą, supilti citrinos sultis ir gerai išmaišyti.

4. Atskirame inde cukrų sumaišyti su citrinos žievelėmis (geriausia pirštais), kol visas cukrus sudrėks. Išplakti su kiaušiniu, kol cukrus ištirps.

5. Kiaušinių masę sumaišyti su sūrio mase iki vientisumo.

6. Į išsviestuotą formą stambia tarka sutarkuoti pusę kakavinės tešlos, užpilti sūrio masę, ant viršaus užtarkuoti likusią tešlą.

7. Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 40-50 min., arba kol įkištas į vidų pagaliukas ištrauktas bus švarus. Iškepus leisti keletą minučių pravėsti ištraukus ant grotelių.

Originali idėja iš: http://sauletavirtuve.wordpress.com/

Marengo vištiena

2010-05-04T15:09:00.009+03:00

Vištiena. Ir ne krūtinėlė. Nusibodo ta balta, sausoka, nors ir sveikesnė bei be kaulų mėsa. Tebūnie šlaunelės. Ir troškintos. Ilgai ir skaniai. Ir pakankamai prabangiai, kad eilinė vakarienė taptų imperatoriška, verta pačio Napoleono dėmesio. Juk pavasaris, metas švęsti ir džiaugtis :) Rekomenduoju visiems

Marengo vištiena

Produktai (2-3 porcijos):

* 1 Š. sviesto

* 1 Š. saulėgrąžų aliejaus

* 4 šlaunelės (arba bet kuri kita jums patinkanti vištos dalis)

* 3 šalotiniai svogūnai, supjaustyti pusžiedžiais

* 150 mL sauso balto vyno

* 1 Š. miltų

* 75 mL sultinio

* 200 g smulkintų pomidorų

* ~130 g pievagrybių, supjaustytų ketvirčiais

* 1 arb. š. pomidorų pastos

* 1 skiltelė česnako, susmulkinta

* petražolės, čiobrelio (naudojau džiovintą) šakelės, lauro lapas

* druskos, j. pipirų pagal skonį

* ~150 g išlukštentų virtų krevečių

1. Keptuvėje įkaitinti riebalus ir apkepinti svogūnus, kol šie paruduos. Išimti iš keptuvės, nusausinti.

2. Toje pačioje keptuvėje trumpai ant didelės ugnies apkepinti vištos gabaliukus (jei trūksta, pridėti daugiau sviesto), išėmus nusausinti ir atidėti (į indą, kuriame troškinsite).

3. Keptuvėje palikti maždaug apie šaukštą riebalų-sulčių mišinio (perteklių nupilti), kuriame apkepinti miltus maišant, kol šie paruduos. Sumažinus liepsną, sudėti prieskonius, pomidorus, pomidorų pastą, pievagrybius, supilti sultinį ir vyną. Viską gerai išmaišyti, sudėti atgal svogūnus ir pašildyti, kol užvirs.

4. Keptuvės turinį suversti į troškinimo indą su vištiena, uždengti ir įdėti į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių, pasitroškinti maždaug 1 val.

5. Likus 10 min. iki troškinimo pabaigos, įmaišyti krevetes ir dar pakaitinti likusį laiką.

6. Patiekti skanu su ryžiais. Galima papuošti petražolės lapeliais.

Šaltinis: http://almostbourdain.blogspot.com/

Mieliniai vafliai su bananais

2010-04-28T01:03:00.008+03:00

Taigi ir paskutinis receptas iš mielinių gaminių trilogijos :)

Žinojau, kad važiuosiu namo, kuriuose yra vaflinė... Kaip gi, turint mielių, neišsikepus mielinių vaflių? Ir šįkart išbandyti teko šaltąjį tešlos kildinimą. Nors vertinau ganėtinai atsargiai, viskas pakilo puikiai, bijoti nėra ko :)

Šiek tiek paieškojus įdomesnių vaflių receptų, rezultatas aprašytas žemiau. Mamai patiko, man irgi. Valgėm su plakta grietinėle, nors, manau, skanu ir vieni. Beje, jie nėra labai saldūs.

Mieliniai vafliai su bananais

Produktai (2-3 žmonėms prisivalgyti)

* 4 šaukštai (60 g) išlydyto sviesto (~40 laipsnių)

* 1 didokas puodelis pieno (~40 laipsnių)

* 1 arb. š. vanilės ekstrakto

* 2 puodeliai miltų

* 1 Š. rudo cukraus

* 1,5 arb. š. sausų mielių arba ~25 g šviežių

* 0,5 arb. š. druskos

* 1 arb. š. cinamono

* 0,5 arb. š. malto muskato

* 0,25 arb. š. malto imbiero

* žiupsnis maltų gvazdikėlių

* 2 išplakti kiaušiniai

* 2 dideli prinokę bananai, sutrinti

* 2 Š. grietinės

1. Inde sumaišyti pieną, sviestą ir vanilę.

2. Dideliame inde kartu sumaišyti miltus, cukrų, mieles ir visus prieskonius.

3. Supilti skystus ingredientus ir gerai išmaišyti. Uždengti (pvz. maistine plėvele) ir įdėti į šaldytuvą. Palikti tenai per naktį (arba tiesiog 12-24 valandoms).

4. Tešlą išimti iš šaldytuvo maždaug 30 min. iki kepimo, kad spėtų sušilti iki kambario temperatūros.

5. Bananus išmaišyti su grietine, šią masę įmaišyti į atšilusią tešlą.

6. Į kepyklę dėti po porą šaukštų masės ir kepti, kol paruduos (o ruduoja ganėtinai greitai).

Šaltinis: http://www.sevenspoons.net/

Šokoladiniai keksiukai su vyšniomis ir šokoladiniu glajumi

2010-04-22T15:34:00.008+03:00

Šį kartą negaliu sugalvoti jokios įžangos. Tiesiog sėdžiu, ir svarstau, ar važiuoti namo pas mamą po ilgo laiko, ar vis dėlto eiti vakare į paskaitą. Et. O kad šis svarstymas neprailgtų, noriu pasidalinti keksiukų/cupcakes receptu, kurį išbandžiau su savo geriausiu draugu mūsų 10ųjų draugystės metinių proga.

Keksiukai iškepė labai skanūs. Ir labai sotūs. Ir buvo super šokoladiniai (tokio juodumo, kad maniau, jog jie tiesiog sudegę). Nors ir labai stengėmės, jų viduriukas vis tiek bliuško, beeeeet radome puikią išeitį - įkrovėme po dar vieną kokteilinę vyšnią, o ant viršaus užpylėme šokoladinio glajaus :) Ir nors nebuvau soti, vieno tokio pyragėlio užteko prisivalgyti.

Šokoladiniai keksiukai su vyšniomis ir šokoladiniu glajumi

Produktai (~12 keksiukų):

* 0,5 arb. š. sodos

* 150 g išlydyto sviesto

* 0,5 puodelio verdančio vandens

* 2 puodeliai cukraus (dėjom 1,5 puodelio rudojo, 0,5 - balto)

* 2 kiaušiniai

* 100 g nesaldintos kakavos

* 1 puodelis miltų

* 1 arb. š. romo esencijos (galima keisti tikru romu)

* 1 Š. vanilinio cukraus

* 1 arb. š. cinamono

* žiupsnis druskos

* 1 puodelis juodojo šokolado gabaliukų

* 12-24 kokteilinių vyšnių (arba šviežių)

* ~60 g juodojo šokalado

* 30 g sviesto

* 1-2 šaukštai riebios grietinėlės

* 0,5 arb. š. vanilės esencijos

* cukraus pagal skonį

1. Sumaišyti dideliame inde kakavą ir sodą. Įmaišyti pusę pasiruošto sviesto.

2. Supilti verdantį vandenį ir maišyti, kol masė pasidarys vientisa. Sudėti kiaušinius, cukrų ir likusį sviestą. Gerai išmaišyti.

3. Sudėti miltus, druską, romo esenciją, vanilinį cukrų ir cinamoną. Gerai išplakti ir suberti šokolado gabaliukus, dar kartą atsargiai išmaišyti.

4. Masę šaukštu dėti į keksiukų formeles, ant viršaus uždėti po vyšnią (per daug grūst į vidų nebūtina, nes keksiukams besipučiant vis tiek visą ,,prarys'', greičiausiai su visu koteliu) ir dėti į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepti apie 25 min., arba kol į vidų įkištas medinis pagaliukas ištrauktas bus švarus. (Keksiukus palikom vėsti vėstančioje orkaitėje, bet jie vis tiek sukrito)

5. Glajui viską ištirpdyti maišant virš garų vonelės iki vientisos masės.

6. Keksiukams šiek tiek pravėsus, aplieti pora šaukštų glajaus. Jei jums subliukš kaip ir man, prieš pilant glajų papuoškit dar viena vyšnia.

Lenkiški mieliniai blynai su obuoliais

2010-04-21T01:14:00.007+03:00

Mane jau apsėda moteriškai kulinarinė manija prisipirkti kuo daugiau virtuvės rakandų. Nors jau senokai leidau sau nusipirkti kokią mielą smulkmeną (tarkim krizė, tarkim taupau), bet tik užtenka maximai paskelbti 40 procentų nuolaidą virtuvės rakandams, iškart net daug negalvodama išleidžiu krūvas pinigų, nes juk man reikia to molinio troškintuvo, ir tos milžiniškos medinės pjaustymo lentelės, ir konditerinis švirkštas kartais praverčia, ir ta guminė mentelė tokia miela, o ta silikoninė kepimo forma užims tiek mažai vietos lagamine.. )))

Su prieskoniais irgi ne ką geriau. Čia išvis kaip kolekcionavimas: prieskonių ,,dežutė'' jau senokai vos beužsidaro, o aš vis tiek ramia širdimi nepraeinu net ir pro mažiausią prieskonių skyrelį. Juokingiausia padėtis su čiobreliais: vis neprisimindavau, ko aš neturiu - čiobrelio ar rozmarino. Ir šito neprisiminiau 3 kartus. Ir visus 3 kartus nusipirkau čiobrelio :) Galų gale į parduotuvę nuėjau vien tik dėl rozmarino, kad nenusipirkčiau čiobrelių 4ą kartą :) Pasėkmės: dabar čiobrelis yra vienas mėgstamiausių mano prieskonių, kurį dedu beveik visur, o ant palangės šį pavasarį sutiko čiobrelių daigai.

Irrrrrrrrr kadangi savaitgaliai man beveik prasideda antradienį, prisiminsiu kažkurį savaitgalį keptus blynus. Tiesiog atsibudau ryte ir supratau, kad noriu būtent šių blynų ir nieko kito daugiau. O ir mieles jau skubant reikėjo sunaudot.. Močiutė analogiškus kepa šv. Kūčių vakarienei ir pateikia su medaus padažu, vienas mėgstamiausių mano patiekalų. Pabandžiau ir aš. Buvo taip skanu, kad maniškiui nieko nereikėjo - nei medaus, nei uogienės, nei cukraus su cinamonu... Man cukraus pudra buvo pats tas :> Bet skonis buvo kitoks nei močiutės, tad nuvažiavus reikės klausti tų blynų recepto.

Receptas lietuviškas, vienintelis pakeitimas - obuolius apvoliojau cukraus-cinamono mišiny (cukraus nedaug, juk obuoliai turi išlikti rūgštūs), tad tiesiog duodu linką:

http://sonatinos-receptai.blogspot.com/2008/01/lenkiki-mieliniai-blynai-su-obuoliais.html

Monkey bread su smulkintais migdolais ir kreminio sūrio glajumi

2010-04-15T19:05:00.015+03:00

Šituo įrašu matyt pradėsiu trumpą mielinių gaminių trilogiją (būtų tetralogija, bet bandelių su pievagrybiais ir sūriu chroniškai neįamžinau.). Nors per laiko trūkumą nespėjau sudalyvauti Mielinių gaminių savaitėje 52 savaitėse, vis tiek nutariau išbandyti mieles, nes jos mane jau ilgai viliojo ir mieliniai kepiniai atrodė tiesiog skanesni už paprastus kepinius.

Pradėjau nuo monkey bread, kurį ir ketinau kepti Savaitėms. Nusipirkau sausų mielių, susimaišiau produktus tešlai, apsišarvavau kantrybe, ir laukiau, laukiau, laukiau to stebuklingo tešlos pakilimo. Ir nesulaukiau. Nusivylimas buvo milžiniškas, bet ko norėti, jei pradedi ruošti tešlą ir suvoki, kad miltų neužteks. Pasiskolini puodelį iš vienur. Vis dar neužtenka. Pasiskolini dar iš kitur, ir iš viso į tokią jautrią tešlą įmaišai 3 rūšių skirtingos kokybės ir savybių miltų.

BET, bet entuziazmas nuo to nesumažėjo, ir jau kitos dienos rytą nusipirkau gyvų mielių, daug miltų, ir pradėjau viską iš naujo.

Šįkart viskas ėjosi puikiai, ir nors maniškis abejojo tokio paprasto ir be ypatingų produktų (mielės jam įspūdžio nedaro) pyrago sėkme, tai buvo visiška sensacija. Vienas skaniausių pyragų, kurį man kada nors teko valgyti. Žinoma, kitą dieną skanumas mažesnis, bet vis tiek. Šiltą galima valgyti iki apsirijimo, ir vis tiek akys dar norės :)

Monkey bread su smulkintais migdolais ir kreminio sūrio glajumi

Pyragui:

* 60 g išlydyto sviesto + gabalėlis formos ištrynimui

* 1 puodelis šilto pieno (~40 laipsnių)

* 1/3 puodelis šilto vandens (~40 laipsnių)

* 1/4 puodelio cukraus

* ~25 g gyvų arba 2 1/4 šaukštelio sausų mielių

* 3-4 puodeliai miltų (naudojau Karališkus, nors labiausiai tinka 550 C rūšies miltai)

* 2 arb. š. druskos

Apvoliojimui:

* ~1 puodelis rudojo cukraus

* ~2 arb. š. malto cinamono

* pora saujų smulkiai kapotų migdolų (nuplikiau karštu vandeniu, nulupau odeles ir sukapojau peiliu)

* ~120 g išlydyto sviesto (užteko ir beveik perpus mažiau)

Glajui:

* 90 g kreminio sūrio (naudojau švelniąją varškę)

* ~3 Š. cukraus pudros (dėjau daugiau, nes norėjau saldžiau)

* ~2 Š. pieno

* 1/4 arb. š. vanilės esencijos

1. Šiltame vandenyje išmaišyti mieles ir leisti keletą minučių pastovėti, kol pilnai ištirps.

2. Sumaišyti su likusiais tešlos ingredientais dideliame puode (išskyrus miltus). Miltus berti po truputį ir stebėti tešlos konsistenciją: kai pradės sunkiai maišytis, perkelti ant miltuoto paviršiaus, ir dėti miltų daugiau/minkyti, kol bus padoraus minkštumo ir nebelips prie rankų. Pasiekus reikiamą konsistenciją, minkyti dar apie 10 minučių.

3. Tešlą uždengti maistine plėvele (galima aptepti aliejumi; juo tepiau pirmą ir nepavyko, tad antrą kartą užteko tik plėvelės) ir įdėti pakilti kokiai valandai į vos šiltą orkaitę.

4. Jei viskas pasisekė gerai ir mielės mielai dauginosi, tešlą vėl perkelti ant miltuoto paviršiaus ir su peilio bei rankų pagalba formuoti iš tešlos mažyčius rutuliukus (suformavus neleisti liestis, nes sulips), kuriuos merkti į smarkiai pravėsusį sviestą, po to apvolioti cukraus-cinamono-riešutų mišinyje (šitą trio dėjau iš akies kaip skaniau/gražiau atrodė).

5. Apvoliotus rutuliukus tvarkingai sudėlioti į išsviestuotą kekso formą ir po visko vėl įdėti į vos šiltą orkaitę kokiai valandai, arba kol rutuliukai žymiai išsipūs.

6. Galų gale, orkaitę įkaitinti iki 200 laipsnių ir įdėti į ją pyragą. Kepti 30-35 min. Iškepus išimti, leisti pravėsti ant grotelių apie 10 min. (kitu atveju dėl susidariusios karamelės pyragą teks lupti nuo formos sienelių) ir išversti pyragą.

7. Kol pyragas kepa, išsukti kartu kreminį sūrį su cukraus pudra, įpilti vanilės esencijos, ir įpilti pieno tiek, kad glajus būtų tirštos grietinės pavidalo. Jei netyčia pripylėt per daug, įdėti dar šiek tiek cukraus pudros.

8. Ant išversto ir garuojančio pyrago paskleisti glajų ir valgyti, kol viskas neatvėso :)

Šaltinis: http://smittenkitchen.com/

Duonos, obuolių ir migdolų pudingas

2010-04-11T20:01:00.008+03:00

et, koks milžiniškas mano apsileidimas. Bet matyt dėl to, kad pavasaris. Dėl to, kad mylimas žmogus pavogia visą laisvą laiką. Dėl to, kad taip gera sėdėti Vingio parke iki gilios sutemos klausantis sugrįžusių paukščių čiulbėjimo ir geriant vyną. Ir pasivaikščiojimai po miestą, užeinant mielo deserto į vietinę kavinukę, pagaliau tokie giedri. Arba gera tiesiog sėdėti namie lyjant lietui ir pjaustyti 1,5 kg svogūnų prancūziškai sriubai (juk kažkam ji taip patinka... :)).

Ir viso šito fone, noriu pasidalinti bent vienu mažyčiu receptu, tinkamu tiems lėtiems savaitgalio pusryčiams, kai svajoji apie kvapnų ir drėgną obuolių pyragą, bet per daug tingisi jį gaminti :>

Duonos, obuolių ir migdolų pudingas

Produktai (2 asmenims):

* ~ 6-7 riekės padžiūvusio batono

* 3 kiaušiniai

* 1,5 stiklinės pieno

* 2 obuoliai, supjaustyti plonomis riekelėmis

* didelė sauja migdolų drožlių

* 1 a. š. vanilinio cukraus

* 4-5 Š. cukraus

* 1 a. š. cinamono

* 1 a. š. sviesto

1. Batoną supjaustyti kubeliais ir suberti į išsviestuotą formą.

2. Ten pat suberti obuolius, išmaišyti.

3. Kiaušinius išplakti su pienu ir cukrumi (taip pat ir vaniliniu). Šiuo plakiniu užpilti batoną, pamaišyti ir leisti pabrinkti apie 20 minučių.

4. Prieš kepant, viršų apibarstyti riešutais, cinamonu ir kepti 30-40 min. iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje (maniškėj nepaklusnioj orkaitėj jau ir po 30 min. viršus lengvai nudegė..).

Idėja iš http://www.zaidimuaikstele.lt/

Marokietiška morkų ir pomidorų sriuba su avinžirniais ir lęšiais

2010-03-28T23:12:00.009+03:00

Šįkart, pagaliau, nebe saldus blogo įrašas. Rodos, pyragus toli gražu ne kiekvieną dieną kepu, bet nuotraukos - vien jų. Žinoma, ir padažus prie makaronų vis kitokius paruošiu, ir tą pačią grikių košę nepaprastai valgau, bet ranka nenoriai kyla įamžinti nors ir skanų, bet vis dėlto ganėtinai kasdienišką patiekalą. O gal atbaido ir daugumą blogerių kamuojanti bėda su nuotraukų fonu, apšvietimu ir panašiai.

Šitai sriubai irgi mažai trūko iki išnykimo amžinybėje, šiaip ne taip tik paskutinis dubenėlis įkrito į kadrą. O pagaminti ją įkvėpė Sainsbury's pirkta analogiška sriuba, kuri labai patiko. Pakuotę iškart išmečiau, tad tiksliai nežinojau, ką reikia dėti, internete irgi neradau būtent tokios sriubos recepto, bandžiau improvizuoti... Ir, su žemai nuleista galva, turiu prisipažinti, kad pirktinė sriuba buvo skanesnė nei pasigaminta pačios. Rodos, ir tiršta buvo, ir prieskonių krūvas subėriau, bet ne į tą pusę nusiviriau. Bene didžiausia klaida (kuri buvo akivaizdi iš pat pradžių, bet ignoravau), kad nenaudojau jokio sultinio. Pirktinėje tiesiog plaukiojo mėsos gabaliukai, o aš vis tiek nutariau pasikliauti skaitytais receptais, kuriuose visuose iki vieno buvo naudojamas tik vanduo. Ir šiaip, sriuba vegetarinė. Žodžiu, sriubai trūko to tokio sriubiško mėsiškumo, sūrumo. Ir, kaip visad, naudojant imbierą, aš su juo persistengiu - įberiu mažytį žiupsnelį (naudoju maltą), o visas patiekalas jau ir įgauna ryškų imbierinį aštrumą... Taigi. Bet pati sriuba yra maistinga, net ir su minėtom klaidom, ji buvo vis tiek skani, o naudojant teisingą sultinį, būtų išvis dieviška :) Tikslių proporcijų nerašau, nes realiai viską dėjau iš akies.

Marokietiška morkų ir pomidorų sriuba su avinžirniais ir lęšiais

Produktai (4-5 porcijos)

* ~80 g lęšių (nevirtų)

* ~200 g avinžirnių (nevirtų)

* 2 vidutiniai svogūnai, supjaustyti

* šlakelis alyvuogių aliejaus + arb. š. sviesto

* 3-4 vidutinės morkos, smulkiai supjaustytos

* 2 skiltelės česnako, susmulkintos

* 3-4 pomidorai, susmulkinti

* nedidelė cinamono lazdelė

* žiupsniai/pagal skonį: druskos, maltų juodųjų pipirų, chilli flakes, maltos ir/ar šviežios kalendros, kumino, imbiero

* 3-4 stiklinės vandens (pagal norimą tirštumą) arba savavališkai pakeisti sultiniu

* keletą skiltelių citrinos (kiek bus valgytojų)

Tadouira'i:

* ~200 g pomidorų pastos

* 3-4 šaukštai miltų

* 3-4 šaukštai citrinos sulčių

* keletas kalendros lapelių (neturėjau, dėjau žiupsnį maltos)

1. Pagal instrukciją ar naudojamą techniką išsivirti lęšius ir avinžirnius.

2. Įkaitintoje keptuvėje su riebalais apkepinti svogūną, kol šis pasidarys permatomas.

3. Suberti visus prieskonius, česnaką (išskyrus druską ir cinamono lazdelę), pakepinti, kol pradės skleistis kvapai.

4. Į keptuvę sudėti morkas ir pomidorus, troškinti, kol šie pradės minkštėti.

5. Puode užvirinti pasūdytą vandenį (arba sultinį), suversti keptuvės turinį, įmesti cinamono lazdelę, sudėti ankštinius ir pavirti, kol skoniai susimaišys.

6. Kol sriuba verdasi, atskirame inde sumaišyti visus tadouira'i skirtus produktus iki vientisos košelės ir įmaišyti ją į sriubą, pavirti dar keletą minučių.

7. Prieš patiekiant į kiekvieną dubenėlį dar įspausti citrinos sulčių.

Tartaletės su raudonaisiais kertuočiais ir kivi

2010-03-20T21:25:00.010+02:00

aiaiaiai, kaip greit prabėgo pusė mėnesio. Per jį kažkodėl neturėjau jokio ypatingo noro gaminti, o jei ką ir pagaminau, iš principo neįsidėmėjau recepto ir tingėjau traukti fotoaparatą. Po apsilankymo pas saviškį (vienintelės lauktuvės iš svečios šalies - pipirmetės esencija ir tartaro rūgštis :)), kur, priešingai nei Lietuvoje, jau lengvas pavasaris, žydi snieguolės ir kačiukai, o parkuose pėdinėja storos žąsys, antys ir gulbės, sugrįžau ir vėl atsidūrus internete apėmė kulinarinis šokas: žmonės tiek daug visko skanaus prigamino, o aš - nieko ! Sunku ir nupasakoti tą nejaukią būseną. Ypač, kad 52 savaičių projekte praėjo daugybė savaičių, kuriose mielai būčiau sudalyvavusi. Tad tik grįžau, ir kitą dieną jau viriau sriubą (apie kurią, kaip visada, po kelių savaičių ar dar vėliau). O dabar, kai pribaiginėju užsilikusią mielinę tešlą (tiksliau, bandau iš jos kažką išspaust, gal vis dėlto kepant išsipūs ?), nutariau pagaliau pasidalinti eiliniu desertu (turiu porą užsilikusių sriubų, bet kažko nedrįstu pasidalint; mėsą ignoravau).

Nieko panašaus nebūčiau gaminusi, jei ne nusipirktos tartalečių formelės ir maximoje per akciją nugriebti raudonieji kertuočiai (dragon fruit). Šiek tiek pagooglinus, atradau idealiai tinkamą mano turimiems ištekliams receptą. Taigi - ganėtinai paprastos ir vis tiek truputį gurmaniškos tartaletės:

Tartaletės su raudonaisiais kertuočiais ir kivi

Produktai (8 * 12 cm diametro formelės)

* 220 g (2 stiklinės) miltų

* 115 g minkšto sviesto

* 35 g miltinio cukraus

* žiupsnis druskos

* 1 kiaušinis (dėjau 2)

* 1/4 arb. š. vanilės esencijos

* 75 g minkšto sviesto

* 50 g miltinio cukraus

* 2 kiaušiniai

* 1 arb. š. citrinos žievelės

* 1 arb. š. apelsino žievelės

* 45 g maltų migdolų

* 25 g miltų

* 1 raud. kertuočio vaisius

* 1 kivi vaisius (sunaudojau 2)

Tešla:

1. Cukrų ir druską prasijoti kartu su miltais, įmaišyti sviestą, kol susidarys smulkūs trupinukai.

2. Įmušti kiaušinį, įpilti vanilės esencijos ir minkant suformuoti vientisą tešlos gumulą.

3. Tešlą apvynioti maistine plėvele ir padėti šaltai pailsėti 30 minučių.

Įdaras:

1. Išplakti sviestą su cukrumi iki purios masės.

2. Sudėti kiaušinius, citrusinių vaisių žieveles ir vėl gerai išplakti.

3. Įmaišyti maltus migdolus ir miltus.

Sudėjimas:

1. Šaltą tešlą iškočioti iki kelių milimetrų storio ir iškloti ja išsviestuotas formeles.

2. Įdėti keletą šaukštų įdaro, ant viršaus sudėti vaisių gabaliukus.

3. Kepti įkaitintoje iki 200 laipsnių orkaitėje apie 25 minutes. Išėmus leisti pravėsti apie 5 min. ant grotelių, tada jau galima išimti iš formų.

Šaltinis: http://kuali.com/

O iš tos vargšės mielinės tešlos teišėjo kietos ir nesaldžios aguoninės sraigės, et... (Gerai, kad vakarykštis mielinis pyragas iškepė toks skanus :>)

Vietnamietiškas bananų pyragas

2010-03-07T18:14:00.010+02:00

Nors dabar ir šalčiausios kalendorinio pavasario naktys, man vis tiek jau atėjo pavasaris. Pavasaris, nes jau nebesinori aštrių ir karštų sriubų bei troškinių, o ranka pati tiesias link šviežių daržovių prekybcentry. Nebeiškenčiau ir su didžiausiu pasimėgavimu pasigaminau ir suvalgiau pirmąsias šiais metais Insalata Caprese, apie kurias visą žiemą net pagalvot nenorėjau, nors tikrai mėgstu. Jau, rodos, tiesiog jaučiu, kaip aunuosi lengvučius pavasarinius batelius, numetusi į šalį tuos sunkius žieminukus... Ir kompiuterio darbalaukis pasipuošė pavasarinio Paryžiaus nuotrauka. Pavasaris, nes aš jį jau užuodžiu, ir širdis tuoj išsprogs kaip pavasarinis pumpuras nuo šito palaimingo jausmo. Pavasaris, nes vėl iš naujo įsimyliu :)

Po tokio įvadinio žodžio, reiktų pavasariškai lengvo patiekalo, bet abejoju, ar tokį turiu. Oh well.

Na, tegu tai būna bent jau desertas iš šiltos šalies - Vietnamo.

Pamačius šito pyrago nuotrauka, reakcija buvo - WOW. Nors realiai ir nemėgstu bananų, šis receptas atsidūrė must make sąraše. Ir ilgai jame bergždžiai neužsibuvo.

Taigi, prisipirkus bananų, kiaušinių ir kondensuoto pieno, sugaišus ne tiek jau ir daug laiko virtuvėje, rezultatas garavo ant stalo... Skonis ? Per daug vilčių dėjom į saldinto kondensuoto pieno saldumą ir nuvertinom Lietuvoje parduodamų bananų nesaldumą, t.y. pyragas buvo netgi tik vidutiniškai saldus. Be to, kepinys - natūralus zakalcas, nes recepte nėra net mažiausios intensijos padaryti šį pyragą nors šiek tiek puriu. Ir šiaip, galėčiau tai pavadinti tiesiog bananiniu omletu (kiaušiniene ? Pastoviai maišau šias sąvokas, mūsų šeimoje vadina atvirkščiai nei kulinarinėse knygose), iškeptu orkaitėje. Žinoma, paskaičius sudėtį, akivaizdu, kad rezultatas ir turėtų būti būtent toks, na, bet, virtuvėje pastoviai tikiesi kažkokio stebuklo iš paprastų dalykų... :) Kas valgė, tam patiko, bet antrą kartą negaminčiau, nes yra ir skanesnių kepinių.

Vietnamietiškas bananų pyragas

Produktai (24cm forma):

* 6 dideli bananai (geriausia būtų stipriai prinokę ir, žinoma, saldūs), supjaustyti griežinėliais

* 60 g cukraus pudros (na, ir dar mažiausiai porą šaukštų, jei bananai yra lietuviškai saldūs)

* 7 kiaušiniai

* 380 g saldinto kondensuoto pieno

* 250 g saldžios grietinėlės sviesto, ištirpdyto

* 4/3 puodelio miltų

1. Bananų griežinėlius išmaišyti su cukraus pudra ir atidėti į šalį pabūti kambario temperatūroje kokį pusvalandį.

2. Išplakti kiaušinius ir sumaišyti juos su kondensuotu pienu bei ištirpdytu sviestu. Įmaišyti miltus ir gerai išplakti.

3. Atsargiai sudėti bananus ir išmaišyti.

4. Masę supilti į išsviestuotą formą ir kepti apie valandą iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Šaltinis: http://almostbourdain.blogspot.com/

Paprastasis brownie

2010-03-03T14:20:00.006+02:00

oho. Net nepastebėjau, kaip atėjo kovas ir išėjo trumputis pavasaris. Per daugybę darbų ir įtemptą tvarkaraštį, ne kiekvieną dieną plika akimi saulę pamatau. Didžiąją savaitės dalį mano gyvenimą sudaro miegas-mokslai-mokslai-miegas... Apie maistą galiu sau leisti pagalvoti nebent tik artėjant savaitgaliui, ir net ne kiekvieną dieną turiu laiko permest akim naujus receptus, atsiradusius internete (!).

Tad pirmą laisvesnę popietę, valgant pirktinius koldūnus su grietinės padažu, nutariau prisiminti, kaip kažkada seniai seniai, kai turėjau daugiau laisvo laiko, su kambarioke susipirkom bazinių produktų (DAUG sviesto, DAUG šokolado, kiaušinių ir miltų) be jokios idėjos, ką norim kept, ir išsikepėm be galo paprastą ir be galo skanų brownie, mmmm...

Ieškant (jau po to, kai susikrovėm visas turimas atsargas) tinkamo recepto, pasimatė viena akivaizdi problema - žmonės retai kepa tiesiog brownie, būtinai įdeda kažkokio specialaus ingrediento, gamina veganinius, gluten-free ar dar kažkokius superinius brownius, tad tikrai reikėjo paieškoti to pačio paprasčiausio varianto (na, ir rastas yra su aptepu, kurį patingėjom daryt). Kai paragavom savo kepinio, supratom, kodėl visi jį taip turbina - skonis dieviškas, idealiai šokoladinis ir prie jo tinka beveik viskas :)

Iš tikrųjų, nebūtinai reikia kažko ypatingo, kad būtų skanu. Ir sekmadienio rytą, bepjaunant trečią gabalėlį šio pyrago pakartojimui, kažkodėl pradingsta visos bėdos, ir šiokiadienio rutina tampa nebesvarbi :)

Paprastasis brownie

Produktai (naudojau 24 cm diametro formą):

* 3/4 puodelio kakavos

* 0,5 arb. š. sodos

* 150 g sviesto, ištirpdyto

* 0,5 puodelio verdančio vandens

* 2 puodeliai cukraus

* 2 kiaušiniai

* 150 g arba 4/3 puodelio miltų

* 1 arb. š. vanilės esencijos

* 1/4 arb. š. druskos

* 1 puodelis juodojo šokolado gabaliukų

1. Sumaišyti dideliame inde kakavą ir kepimo miltelius. Įmaišyti pusę pasiruošto sviesto.

2. Supilti verdantį vandenį ir maišyti, kol masė pasidarys vientisa. Sudėti kiaušinius, cukrų ir likusį sviestą. Gerai išmaišyti.

3. Sudėti miltus, druską ir vanilę. Gerai išplakti ir suberti šokolado gabaliukus, dar kartą atsargiai išmaišyti.

4. Masę supilti į išsviestuotą formą ir kepti įkaitintoje iki 200 laipsnių orkaitėje apie 40 minučių.

Šaltinis: http://www.hersheys.com/

Itališka vestuvių sriuba

2010-02-19T14:52:00.009+02:00

Buvau prižadėjus savo geram draugui, jog būdama namie užsikviesiu į svečius ir kuo nors pavaišinsiu. Artėjant apsilankymui, pasiteiravau, ko labiausiai norėtų. Atsakymas - kažko iš viduržemio regiono virtuvės, ir geriausiai būtų sriuba - nei nudžiugino, nei nuliūdino. Žinoma, sriubų pasirinkimas tikrai nemažas, bet kažkodėl viskas tuo momentu atrodė nusibodę, pomidorų ir panašios sriubos visai netraukė, tad... Ši irgi neatrodė kažkas, bet dar nebuvau gaminusi mėsos kukuliukų. Kadangi šaldytuve liūdėjo keletas pievagrybių, sumečiau ir juos. Mamai patiko, draugui lyg irgi taip pat (jis tikėjosi pomidorų :)), man irgi visai tiko, nors antrą kartą nežinau, ar gaminčiau (iš tų kukuliukų tikėjausi daug daugiau).

Itališka vestuvių sriuba

Produktai (4-5 porcijos):

* 4 puodeliai sultinio

* keletas šaukštų alyvuogių aliejaus

* 1 morka, susmulkinta

* 1 vidutinis svogūnas, supjaustytas

* ~150 g špinatų

* 1 puodelis makaronų

* druskos, maltų j. pipirų, lauro lapų, baziliko, raudonėlio

* ~200 g faršo (naudojau jautienos)

* 1 paplaktas kiaušinis

* 1 skiltelė česnako, susmulkintos

* ~40 g tarkuoto kietojo sūrio (pvz., Džiugo)

* 1/4 puodelio batono trupinių

* žiupsnis malto muskato

1. Įkaitintoje keptuvėje su aliejumi ant vidutinės ugnies apkepinti morkas, svogūnus ir pievagrybius (aš pievagrybius kepiau atskirai, kad šie normaliai karamelizuotųsi). Uždengus apie 5 minutes patroškinti.

2. Tuo tarpu iš faršo, kiaušinio, sūrio, česnako, duonos trupinių ir muskato mišinio suformuoti mažyčius kukuliukus, telpančius į šaukštą.

3. Daržovėms apkepus, perkelti jas į kaistantį sultinį su prieskoniais ir lauro lapais. Skysčiui užvirus, atsargiai sumesti kukuliukus.

4. Po trumpo laiko sumesti makaronus ir viską pavirti dar apie 10 minučių, arba kol ir makaronai, ir kukuliukai bus išvirę.

5. Pabaigai sumesti špinatus ir pavirti, kol šie nuvys. Sriuba paruošta :)

Šaltinis: http://framed-mylifeonepictureatatime.blogspot.com/

Lietiniai blynai su pievagrybių, špinatų ir ožkų sūrio įdaru

2010-02-18T00:14:00.009+02:00

Netikėtai praėjo ilgasis savaitgalis, netgi su pora švenčių. Ketinau per tą laiką papildyti savo blogą, bet netikėtai neturėjau nei vienos nuotraukos su savimi, o valentino dienos molten lava cake'ai (pagaliau po ilgų paieškų pavyko rasti ramekinus už prieinamą kainą VV) ir užgavėnių vafliniai blynai su vyšnių padažu (ačiū Žaidimų aikštelei, mamai taip patiko, kad liepė nurašyt receptą :)) liko taip pat neįamžinti, nes patingėjau rasti vietą nikonui ir taip prikrautame lagamine...

Taigi, nors užgavėnės ir praėjo, pasidalinsiu blynų receptu.

Tai buvo mano patys pirmieji crepai. Peržiūrėjus daugybę pačių blynų ir įdarų variantų, šiaip ne taip atsikapsčiau...

Daug metų mačiau močiutę ruošiant juos, ir tai atrodė lengva (na, iš tikrųjų ir yra lengva, tik reikia įgudimo). Labiausiai bijojau tešlos suplakimo. Žinoma, turiu plaktuvą, mažiau darbo nuosavomis rankomis, bet svarbiausia nepriplakti daug oro, juk blynai neturi būti purūs... Nežinau, kaip mano močiutė plaka, bet man pasisekė išplakti taip, jog ir po valandos tešlos poilsio, nuo paviršiaus nugraibiau mažiausiai 6 šaukštus standžių putų...

Blynai pūtėsi, nebuvo jau tokie gražūs, bet vis tiek, galutinis variantas, jau po visko, buvo skanus :)

Lietiniai blynai su pievagrybių, špinatų ir ožkų sūrio įdaru

Blynams (8-10 blynų):

* stiklinė pieno

* 0,5 stiklinės miltų

* 2 kiaušiniai

* žiupsnis druskos

* 1,5 šaukšto cukraus

* 1 šaukštas išlydyto sviesto

1. Sumaišyti dubenyje visus sausus produktus.

2. Mišinyje padaryti duobutę ir į ją sumušti kiaušinius. Atsargiai išmaišyti sukant iš išorės į dubens vidų, t.y. į kiaušinius.

3. Po truputį supilti pieną pastoviai maišant, jog nesusidarytų gumuliukų. Paruošus tešlą, atidėti ją valandai pailsėti.

4. Prieš pat kepimą supilti išlydytą sviestą, gerai išmaišyti ir kepti gerai įkaitintoje keptuvėje (saviškę pradžioje tepiau aliejumi, bet vėliau užteko ir sviesto iš tešlos) pilant į ją maždaug po samtį tešlos. Apkepti iš abiejų pusių.

5. Iškepus atidėti ir, atėjus reikiamam momentui, pripildyti įdaru.

Įdarui:

* 1 vidutinis svogūnas, susmulkintas

* 2 skiltelės česnako, susmulkintos

* ~ 200 g pievagrybių, supjaustytų

* ~ 120 g špinatų

* 1 Š. sviesto + 1 Š. aliejaus

* 0,5 arb. š. džiovinto čiobrelio (šviežio - daugiau)

* druskos, j. pipirų pagal skonį

* gera sauja ožkų sūrio

* 1/3 puodelio balzaminio acto

1. Keptuvėje įkaitinti aliejų ir jame apkepti svogūnus, kol šie pradės ruduoti.

2. Sudėti česnakus ir apkepti apie minutę, arba kol šie paskleis aromatą.

3. Įdėti sviestą, palaukti, kol šis ištirps, ir sudėti pievagrybius bei paprieskoninti. Kepti apie 5 min., kad pievagrybiai paruduotų.

4. Į keptuvę sumesti špinatus ir pakepti, kol šie nuvys.

5. Dubenėlyje pavirinti balzaminį actą, kol nugaruos visas actas ir liks sirupo pavidalo skystis.

6. Į lietinių vidurį dėti po porą šaukštų keptuvės turinio, užbarstyti sūriu ir sulanksčius apšlakstyti balzaminiu sirupu.

Šaltiniai:

blynų: http://framed-mylifeonepictureatatime.blogspot.com/

įdaro: http://closetcooking.blogspot.com/