2011 m. sausio 11 d., antradienis

Paryžius. Antras dublis. Nes kai kada ir maisto gali būti per daug

Taigi, jau net nebe po pirmo, o po antro egzamino pagaliau rašau. (Iškart atsiprašau už skaitymui nepatogų raidžių dydį, blogeris vis dar manęs neklauso..)

Krūvai žmonių papasakojus savo įspūdžius apie Paryžių gyvai, vis tiek dar negaliu susisteminti, glaustai sutraukti visų patirtų įspūdžių. Čia nebe viena para kaip vasarą, o jau beveik ir visos trys !
Bendrai galėčiau pavadinti - foodtrip'as. Teko paragauti labai daug ko (dabar labai begėdiškai pasigirsiu): foie gras, krabo, langustinų, austrių, kelių rūšių sraigių ir krevečių, jūros šukučių ir varlių. Nešneku apie kitus jau lyg ir ragautus, tik daug skanesnius nei įprastai patiekalus, ar kokybiškiausiai ne namie pagamintus kokteilius. Trumpai tariant, daug vaikščiojimo aplink kavines ir daug valgymo pavaikščiojus.
Aha. Dabar belieka arba viską nuosekliai ir smulkiai papasakoti, arba išskirti subjektyviai esminius punktus.. ?

1. Vasarą susišnekėti angliškai lengviau nei žiemą: vasarą dauguma prancūzų stengėsi palaužyti liežuvį, šįkart paklausus parlez-vous anglais?, ne kartą teko išgirsti nemaloniu tonu atsakant parlez-vous français? O gal tiesiog šitaip vis pakliūdavo.
2. Viena įsimintiniausių vietų - Rue Mouffetard Lotynų kvartale. Galima rasti mielų šeimyninių kavinių/restoranų, kur trijų dalių ganėtinai gurmaniški pietūs tik 27 eurai, ar Kretos virtuvės restoranėlį su maloniais besišypsančiais graikiško profilio vyrukais, kurie maloniai apšokinės ir dar paklaus, iš kokios šalies esi. Ir, žinoma, daugybė prekystalių su jūros gėrybėmis, mėsomis, sūriais, vaisiais, vynotekos... Ar šiaip visokios smulkmenos, bižuterija, kosmetika. Lyginant su vietomis, kur lankėmės vėliau, kainos ganėtinai mažos. Tikiu, kad Paryžiuje nemažai tokių gatvelių, bet mes šįkart lankėmės tik šitoje, ir porą kartų :)
3. Netikėtai atradome jūros gėrybių restoraną ir nutarėme į jį užsukti, kad jau austrių sezonas... Meniu tik prancūziškas, padavėjai arogantiškai nešneka angliškai, teko išsirinkti tiesiog patį brangiausią restorano patiekalą, kuriame, rodos, turėtų būti austrių. Buvo. Net 9. Ir dar visko tiek, kad artimiausiu metu galėsiu žiūrėti nebent į krevetes (nežinau, kaip galima jų atsivalgyti :>). Man sraigių užteks kokiam pusmečiui. Kurios krabo dalys ir kaip yra valgomos, man dar liko savotiška paslaptis.
4. Nemažai daliai prancūzų naujieji metai, rodos, neesminė šventė. Žinoma, prie Eifelio grūdosi minios, dar nemaža dalis užstrigo metro stengdamiesi nuvykti iki Eifelio/Eliziejaus laukų dar 2010aisiais, tačiau matėme tikrai daug žmonių, tiesiog šiaip pavienių einančių gatve, ar apsipirkinėjančių greito maisto užeigoje. Kažkas sunkiai suvokiamo lietuviškam mentalitetui.
5. Kavinėje/restorane dažniausiai jautiesi žmogumi, kuris užsakinėja muziką. Ne taip, kaip Lietuvoje. Net neklausę atneš geriamo vandens, lėkštutę panaudotam arbatos pakeliui, naują lėkštę papildomoms sraigių ir krevečių atliekoms.. Naujų metų dieną visur, kur vis užsukdavom kažko paragauti, padavėjai atsisveikinimui užversdavo krūva sveikinimų, siuntė oro bučinius ir plačiai, plačiai šypsojosi.
6. Prancūzijoje gera mokėti prancūzų kalbą :))) Visi, nors ir nepažįstami, tarpusavy bendrauja, juokauja, kiekvienas parduotuvėlės pardavėjas ar žmogus laukiantis už tavęs eilėje prie kasų - tavo draugas. Mes tuo tarpu tebuvom tie, kurie stovi nuošaliai, bukai šypsosi bei kartais pralemena merci.
7. Kadangi paryžietiškais standartais mūsų viešbutis buvo jau priemestyje, tai radome netoliese padorios maximos dydžio parduotuvę.. Tai buvo dar nuostabesnis apsipirkimas nei milžiniškam sainsbury. Tiesiog. Pavyko nukauti ir lauktuvėms pargabent krūvą nuostabiausių šokoladų, levandų (prieskoniai pardavinėjami iškart po 60-100 g. Įdomu, kokiais kiekiais fasuojamas šafranas ?) ir profesionalų ledų šaukštą (kad jau maniškis atsisakė šįkart užsukti į E. Dehilleriną).
8. Beauvais-Tille oro uostas pats apgailėtiniausias iš visų 9 matytų. Matyt dėl to, kad dieną, kurią turėjome atskristi, dauguma skrydžių į/iš šio oro uosto buvo atšaukta, o gal ir iš tikrųjų ten tokia betvarkė, turėjome užtrukti pusantros valandos laukdami kelių šimtų žmonių eilėje, kol patekome į Paryžiaus autobusą. O visi dokumentų, saugos patikros punktai jau norint išskristi... Gal taip tiesiog todėl, kad prancūzams tikrai nusispjauti ant šiuolaikinių technologijų pažangos ir efektyvaus darbo? Žinoma, ko norėti iš oro uosto, kuriame skraido pigiausios avialinijos, bet, bet. Tikiuosi, tai paskutinis apsilankymas toje vietoje.
9. Dvi dienos ir naujųjų sutikimas buvo fantastiška, bet paskutinė diena.. Iš serijos: Kam reikia frazių Man reikia į ligoninę arba Man reikia pagalbos trumpuose prancūzų kalbos kursuose? Pirmąją naujųjų metų dieną atsibudau ne nuo žadintuvo, o nuo apsinuodijimo (tai štai kodėl visą dieną prieš nebuvo apetito valgant tą anties krūtinėlę ir vos juntamai pykino..). Teko leisgyvei krautis lagaminą ir lengvai vėluoti į oro uosto autobusą. Nualpti traukinyje, suvokti, kad niekam čia nerūpi akivaizdžiai vos paeinantys žmonės ar šaukiantys Help!, brautis į metro tarnybines patalpas ieškant vandens, bandyti susišnekėti su angliškai vos pralemenančiais gydytojais, vėluoti jau ir į lėktuvą. Šokiruoti taksistą Paryžiaus centre prašant jo nuvežti už fantastinius pinigus į už 80 km esantį patį pigiausią oro uostą, kuriame už tą sumą jau galima ir porą lėktuvo bilietų nusipirkti. Važiuoti, važiuoti, važiuoti. Spėti atvykti dar neišskridus lėktuvui (!), bet po visko užstrigti pusvalandžiui absurdiškose eilėse, ir po visko suvokti, kad skrydis lengvai atidėtas. Išmesti kruasanus, vaisius, madeleinės ir vyno butelį, kuriuos turėjome pusryčiams. Norėti vandens ir į Lietuvą. Nemaniau, kad kada nors šitaip nuoširdžiai džiaugsiuosi palikdama Prancūziją, Paryžių. Ligi šiol lengvai nupurto išgirdus prancūzišką šnektą. Todėl dabar ir be recepto - skrandis dar jautrokai reaguoja maisto tema.
10. Kadangi, žinoma, nesupratome, jog metro per garsiakalbius skelbia, kad 12 31 nuo 23 val. ir visą 01 01 dieną važiavimas metro yra nemokamas, prisipirkom bilietų... Tad jei kas planuojat artimiausią mėnesį (šiaip reiktų pasidomėti bilietų galiojimo laiku, gal ir ilgiau) vykti į Paryžių ir savarankiškai pasivažinėti po miestą, dovanoju 8 carnet tipo bilietus, sutaupysit 9,6 euro :)

Ir po viso tiesiog žudančiai grandiozinio, padriko pasakojimo, toks pat padrikas maisto foto reportažas..

/
/
/
/
/
/
/

9 komentarai:

  1. kaip mėgstu skaityti tokius pasakojimus :)
    Skaniausia nuotrauka su ta atidaryta skarbonke, šalia kurios kąsnis bulkos. O kas joje?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Man irgi patiko paskaityt tavo pasakojimą, noriu ir aš ten:))) bet labai labai užjaučiu dėl paskutinės dienos nesėkmių:)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Niekas čia nepadrika, man labai labai ir dar sykį labai patiko :) Šiltai ir tikroviškai, ačiū tau :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. o..o.. nemalonu taip apsirgti.. Bet kelionė ir maistiški įspūdžiai labai patiko! :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Dalia, skarbonkėj žąsų kepenys... :0)

    Egle, nuoširdūs linkėjimai. Vis dėlto prancūzai yra prancūzai, ten liūdna dar nėra buvę :)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Tikrai labai smagus pasakojimas, persiskaitė akimirksniu ir labai įdomiai :) Tik, et, žinoma, paskutinės dienos labai smagia nepavadinsi. Bet vis tik.. juk tos kitos - gerosios - tikriausiai atperka visus nesklandumus? :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. As austriu net paragaut neprisiversciau :S ne gurmane as :))

    AtsakytiPanaikinti
  8. Uzjauciu del apsinuodijimo. Bet vis tiek faina tos gurmaniskos keliones, Paryzius, mmm...

    AtsakytiPanaikinti
  9. Dalia, taip, ten buvo toks karališkas piknikas su ančių kepenėlėmis, šviežia bagete ir raudonu vynu, tikrai skanu :)))

    Ineta, reikia tik labai labai norėti ir prisiruošti, viskas įmanoma ;)

    Jurgita, tikėjausi parašyti kažkokį bent pseudosklandų pasakojimą, bet išėjo tik taip.. Ačiū :)

    Rūta, taip, net namie būnant nelabai malonu taip susirgt, bet ką padarysi, užtat nuotykių ilgai nesinorės :)

    Ausrra, na taip, po šitos kelionės mano nuomonė apie prancūzus ganėtinai ryškiai susiformavo.. :)

    Asta, kai tik grįžom į Lietuvą, mintys sukosi tik apie paskutinę dieną, bet dabar, praėjus kiek laiko, išsiryškino tik malonumai :)

    Medėja, na, nebuvo jau taip šlykštu, nei akyčių, nei kojyčių, kaip su krevetėm.. :)

    Giedre, po šitos gurmaniškos kelionės, maisto ragavimą vertinu daug atsargiau :)))

    AtsakytiPanaikinti

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...